Regionų administracinis teismas lapkričio 11 dieną atmetė „Payseros LT“ skundą kaip nepagrįstą.
Pasak teismo, centrinis bankas šių metų balandžio 22 dieną priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
„Lietuvos bankas sprendime detaliai, išsamiai ir aiškiai išdėstė reikšmingas faktines aplinkybes, nurodė konkrečias taikytinas teisės normas ir jas pagrįstai taikė pareiškėjos atveju. Tiek teisiniai, tiek faktiniai sprendimo motyvai yra aiškūs. (...) Sprendimas (...) yra teisėtas ir pagrįstas“, – nutarė teisėjų kolegija, kurios sprendimą galima skųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
„Paysera LT“ generalinė direktorė Justina Šidlauskienė BNS teigė dar neturinti atsakymo, ar skųs teismo sprendimą.
BNS balandį rašė, kad LB priimdamas sprendimą atsižvelgė į tai, jog „Paysera LT“ nepateikė išsamios informacijos, būtinos įvertinti siūlomų įgijėjų – „Payseros LT“ ir jos akcininkų – nepriekaištingą reputaciją, būsimus vadovus ir finansinį jų patikimumą, pinigų plovimo ar teroristų finansavimo riziką, taip pat informacijos, ar perkama įstaiga gebės laikytis riziką ribojančių reikalavimų.
„Paysera LT“ teismui teigė išsamiai atsakinėjusi į LB klausimus, teikusi papildomus dokumentus ir informaciją, keitusi būsimų „Contis“ valdybos narių kandidatūras ir dėjusi visas pastangas, kad centrinis bankas neprieštarautų sandoriui.
„Paysera“ teigė vasario 7 dieną įsigijusi „Contis“ akcijas, pastarosios valdyba ir vadovas atsistatydino, todėl pirkėja turėjo paskirti naują valdybą ir taip užtikrinti jos veiklą, kol bus gautas LB sandorio vertinimas.
Tuo metu LB teismui argumentavo, kad jo sprendimui įtakos turėjo kelios svarbios aplinkybės: įmonei „Contis“ dar 2023 metais LB skyrė 840 tūkst. eurų baudą už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimus, kurių ji nėra ištaisiusi, be to, „Paysera“ pakeitė „Contis“ vadovybę, kurios viena funkcijų – tinkamas šio įstatymo įgyvendinimas, o šių metų kovą deklaravo, jog planuoja prijungti „Contis“ prie „Payseros“.
Pasak centrinio banko, jis reikalavo, kad „Paysera“ pateiktų detalų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikų vertinimą, tačiau įmonė jo nepateikė nurodžiusi savo ketinimus įvertinti galimus pokyčius tik po išsamaus audito.
„Lietuvos bankas pagrįstai konstatavo, kad „Paysera“ nepateikė išsamios informacijos, jog bankas galėtų tinkamai įvertinti, ar siūlomas įsigijimas nepadidins pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos“, – teismui teigė centrinis bankas.
LB, be kita ko, nutarė, kad tiek „Payseros“, tiek jos akcininkų reputacija nėra nepriekaištinga – pagrindinis akcininkas Kostas Noreika ir JK veikianti tų pačių akcininkų (K. Noreikos, Šarūno Brogos ir Audriaus Lučiūno) valdoma „Paysera LTD“ pripažinti kaltais Alžyro teisme už veiklą be licencijos, taip pat už veikas, susijusias su pinigų plovimu, nusikalstamų pajamų gavimu ir kita – „Paysera“ nepateikė LB šios situacijos vertinimo.
„Paysera“ tikino Lietuvos bankui teikusi informaciją apie Alžyre vykstančius procesus, įskaitant ir jo apeliacinio teismo šių metų balandžio 9 dienos sprendimą, kuriuo ji buvo išteisinta.
„Paysera“ negali pakeisti, kad ji, „Paysera LTD“ bei K. N. yra neteisėtai ir nepagrįstai persekiojami Alžyre, kuris yra įtrauktas į Finansinių veiksmų darbo grupės „pilkąjį sąrašą“. (...) Kartu persekiojamas ir vienas didžiausių pasaulyje, nepriekaištingą reputaciją turintis „BNP Paribas“ bankas, kas tik patvirtina bylos Alžyre politinį aspektą, o ne realių nusikaltėlių paiešką“, – teismui teigė bendrovė.
Buvęs „Paysera LT“ generalinis direktorius Marijus Plančiūnas balandį BNS teigė, kad Lietuvos bankui nepritarus jau įvykusiam sandoriui „Paysera LT“ kaip akcininkė neturi balsavimo teisės, be to, įmonėje „Contis“ taip pat nebeliko valdymo organų.
M. Plančiūno teigimu, „Paysera LT“ planavo sandorį baigti kuo greičiau, nes įmonės bendradarbiauja platinant „Visa“ korteles ir buvo siekiama šios paslaugos nesustabdyti.
Sandorio vertės tuometinis „Payseros“ vadovas neįvardijo, tačiau teigė, jog ji nemaža.
Registrų centro duomenimis, nuo vasario 7-osios 100 proc. „Contis“ akcijų priklauso „Paysera LT“, o netiesioginiai jos akcininkai yra K. Noreika (45,42 proc.), Š. Broga (29,98 proc.) ir A. Lučiūnas (15,44 proc.).
BNS rašė, kad anksčiau 100 proc. „Contis“ akcijų valdė Vokietijos „Solarisbank“, priklausanti Jungtinės Karalystės „Contis Group“.
Portalas „Verslo žinios“ anksčiau rašė, kad su prekės ženklu „Solaris“ veikusi „Contis“ pernai rugsėjį paskelbė verslo dalį Lietuvoje uždaranti, nes elektroninių pinigų įstaigos veikla tapo netvari.
