Žiniasklaidos organizacijos įsitikinusios, kad Seimas svarstydamas 2026 m. valstybės biudžeto projektą turėtų jame atrasti papildomai bent 5 mln. eurų ir nukreipti juos į MRF.
Šios lėšos leistų įgyvendinti naujus projektus, skirtus kovai su dezinformacija regioniniuose ir vietos informaciniuose kanaluose, jaunimo ir mokyklinio amžiaus auditorijų medijų raštingumo stiprinimui.
Tai būtinos priemonės siekiant atsakyti į hibridines ir informacines priešiškų šalių vykdomas atakas.
Dezinformacijos kiekis kasdien didėja, todėl patikrintos informacijos ir kritinio mąstymo poreikis visuomenėje šiuo metu kaip niekada svarbus.
Atkreipiamas dėmesys, kad kuriant MRF buvo tikimasi, jog tai taps postūmiu šalies žiniasklaidos rinkai užtikrinti strateginių ir valstybei svarbių komunikacijos projektų įgyvendinimą, prisidėti plečiant visuomenės akiratį temomis, kurios užtikrina kritinį mąstymą.
Dabartinis MRF biudžetas yra nepakankamas, ypač dėl jautrios geopolitinės situacijos, plintančios dezinformacijos ir kibernetinių grėsmių.
Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos viceprezidento Arno Marcinkaus teigimu, tokioje aplinkoje tradicinė šalies žiniasklaida yra viena svarbiausių demokratinės visuomenės atsparumo priemonių.
„Lietuva privalo stiprinti vidaus informacinį saugumą, didinti pilietinį atsparumą įvairioms išorės grėsmėms, o tam būtina adekvati ir gerokai didesnė valstybės parama nepriklausomiems, profesionaliems informacijos šaltiniams bei profesionaliajai žurnalistikai stiprinti“, – sako A. Marcinkus.
Interneto žiniasklaidos asociacijos (IŽA) pirmininkės Linos Bušinskaitės teigimu, MRF yra viena iš efektyviausių Vyriausybės programoje numatytų priemonių įgyvendinant strateginį tikslą – įtvirtinti kultūrą kaip nacionalinio saugumo sudedamąją dalį, stiprinančią demokratiją, istorinę atmintį ir pilietinį atsparumą.
„Būtent todėl labai svarbu didinti MFR finansavimą ne mažiau kaip 5 mln. eurų, nes taip būtų ne tik stiprinama tradicinė šalies žiniasklaida, bet ir įgyvendinami valstybei svarbūs informaciniai šviečiamieji projektai, orientuoti į visuomenės kritinio mąstymo didinimą, o ne trumpalaikės programos, kurių kuriamą ilgalaikį poveikį sudėtinga įvertinti.
Tad kviečiame Seimą surasti papildomą finansavimą ir nukreipti jį į žiniasklaidos ekosistemą“, – sako L. Bušinskaitė.
Lietuvos kultūros periodinių leidinių asociacijos vadovas Laurynas Peluritis įsitikinęs, kad didinamas MRF finansavimas būtų svarbi strateginė valstybės investicija į saugumą ir demokratijos tvarumą, kultūros stiprinimą.
„Žiniasklaidos bendruomenė pabrėžia, kad MRF finansavimo didinimas yra Vyriausybės programos ir nacionalinio saugumo strategijos dalis, o ne atskiras biudžeto išlaidų didinimas.
Tad kviečiame priimti atsakingą sprendimą – užtikrinti, kad 2026 metais MRF turėtų pakankamai išteklių visuomenės atsparumui, informaciniam saugumui, demokratijos kokybei stiprinti. Turime pareigą stiprinti savo kultūrą ir kurti tikrą viešąją erdvę“, – sako L. Peluritis.
Kreipimąsi į Seimą, Vyriausybę ir Kultūros ministeriją palaiko Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Interneto žiniasklaidos asociacija, asociacija „Nacionalinė spauda“, Lietuvos žiniasklaidos tautinių bendrijų kalbomis asociacija, Lietuvos kultūros periodinių leidinių asociacija, Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija, Regioninių televizijų asociacija, Lietuvos regioninių radijo stočių asociacija.
