Pvz., klaipėdietė Saulė pasakoja, kad jos alga kažkiek kyla jau kelerius metus iš eilės, tačiau, kaip neužteko pinigų kelionėms ar sutaupyti pradinį įnašą būsto paskolai, taip neužtenka ir dabar.
„Suprantu, viskas tolygiai brangsta. Suma, kurią uždirbu, yra gerokai didesnė nei minimalioji mėnesinė alga (MMA), bet situacija – tokia pati. Tai kiek reikėtų uždirbti Lietuvoje, kad užtektų ne tik maistui, bet ir oriam gyvenimui?
T. y. bent vienai kelionei per metus, pramogoms, kurios Lietuvoje yra tikrai nepigios, kirpyklai, manikiūrui ir dar taupymui? Keista matyti kasmet kylančią algą, jei vis tiek su savo finansais stovi vietoje. Nors ir stengiesi per daug neišlaidauti, savo įpročių nekeiti“, – svarsto Saulė.
Kiek turėtų uždirbti lietuvis, kad gyventų oriai?
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkės pareigas laikinai einančios Dalios Jakutavičės vertinimu, „orus gyvenimas“ reiškia tokį gyvenimo lygį, kuris leidžia žmogui ne vien išgyventi tenkinant tik būtiniausius poreikius, bet gyventi „su pagarbos sau, stabilumo ir galimybių jausmu“.
Jos aiškinimu, tai reiškia turėti stabilų darbą su pakankamomis pajamomis, kad būtų galima rinktis sveikesnį maistą, ribotai atostogauti ar pajudėti iš kasdienybės, skirti laiko šeimai, vaikams, pramogoms ne tik taupant iki paskutinio cento:
„Tai – ne prabanga, o gyvenimo kokybė.“
D. Jakutavičė primena, kad 2025 m. MMA prieš mokesčius yra 1 038 eurai (arba 777 eurai „į rankas“).
Ji įsitikinusi, kad MMA neužtikrina gyvenimo su rezervu, pramogomis ir dar gerokai atsilieka nuo orios gyvenimo situacijos. Tad daug žmonių, nors ir dirba, gali jaustis ekonomiškai pažeidžiami.
Dėl to oriam gyvenimui reikėtų pajamų, gerokai viršijančių šią sumą.
D. Jakutavičė svarstė, kad šeimai (pvz., 2 suaugę ir 1–2 vaikai) norint oraus gyvenimo Lietuvoje, reali suma būtų apie 2,5–3 tūkst. eurų pajamų per mėnesį atskaičius mokesčius.
Anot jos, su tokia suma būtų galima ne tik „išgyventi“, bet ir formuoti rezervą, turėti atostogas, kokybišką maistą, pramogas ir saugumą. Tačiau daug kas priklauso ir nuo regiono, būsto išlaidų, vaikų skaičiaus, sveikatos ir pan.
Orų gyvenimą lemia ne tik pinigai?
Visgi ar tikrai didesnės pajamos gali užtikrinti gerą gyvenimą? Juk vieni geba gyventi iš pašalpų ir jiems pinigų užtenka, o kiti net ir gaudami „į rankas“, pvz., 1 500 eurų per mėnesį, skundžiasi, kad jiems trūksta pinigų.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto partnerystės docentė dr. Viktorija Tauraitė aiškino, kad, nepriklausomai nuo gaunamo darbo užmokesčio dydžio, rekomenduojama laikytis vadinamosios „50–30–20“ taisyklės.
T. y. 50 proc. mėnesio pajamų skirti būtinosioms išlaidoms (maistas, transportas, būstas ir pan.), 30 proc. – kintamosioms išlaidoms (kelionės, laisvalaikis ir kt.), 20 proc. – taupymui ar investavimui.
„Pvz., Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2025 m. II ketvirtį vidutinė mėnesio alga atskaičius mokesčius siekė 1461,3 euro.
Gaunant tokią algą rekomenduojama 730,65 euro skirti būtinosioms išlaidoms, 438,39 euro – kintamosios išlaidoms ir 292,26 euro – taupymui ar investavimui“, – vardijo ji.
Pasak V. Tauraitės, prieš kurį laiką Lietuvos banko tyrimas parodė, kad lietuvių finansinio raštingumo indeksas yra 56,1 proc., kai Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių vidurkis – 62,7 proc.
Lietuvos finansinio raštingumo indeksas buvo mažiausias ir Baltijos šalyse (Latvijoje – 58,6 proc., Estijoje – 67,2 proc.).
Anot specialistės, tai rodo, kad lietuviams stinga finansinio pobūdžio žinių, todėl „orus“ darbo užmokestis dažnu atveju yra tik subjektyvus dydis, kuris priklauso nuo daugybės aplinkybių.
Pvz., asmeninių poreikių, prioritetų, finansinių įsipareigojimų, gyvenamosios vietos ir pan.
Kada lietuviai bus patenkinti savo alga?
Profsąjungų atstovė sutinka, kad MMA didinimas yra teigiamas žingsnis, mažinantis pajamų skirtumus.
Tačiau užtikrinti orų gyvenimą vien tik MMA nepakanka – gaunant 777 eurus per mėnesį sunku sukaupti pinigų atostogoms, pramogoms, atsargoms ar sveikesnei mitybai:
„Be to, regioniniai skirtumai, vienišų tėvų šeimos, daugiavaikės šeimos, neįgalieji — tai grupės, kurios susiduria su didesne rizika.“
Tuo metu V. Tauraitė, paklausta, ar realu, kad kada nors didžioji dalis lietuvių jausis uždirbantys „orų“ atlyginimą, atkreipė dėmesį: nors darbo užmokestis artėja prie mūsų pageidaujamo, bet atlyginimų kėlimas didina prekių ir paslaugų kainas.
Tad galiausiai tai lemia, kad mūsų agla nesikeičia arba netgi mažėja, nes kainos kyla panašiu greičiu ar net sparčiau.
„Vadinasi, darbo užmokesčio artėjimas prie oraus darbo užmokesčio priklauso nuo šalies, pasaulio ekonominės situacijos, įskaitant bendrojo vidaus produkto dydį, infliaciją, nedarbo lygį ir kt.
Akivaizdu, kad, norėdamas gauti orų darbo užmokestį, darbo rinkos dalyvis turėtų pasižymėti atitinkamos srities konkurenciniais pranašumais prieš kitus rinkos dalyvius“, – apibendrino VDU docentė.
Skurdas ir vidurinioji klasė Lietuvoje – kiek jie uždirba?
V. Tauraitė atkreipia dėmesį, kad šiemet skurdo rizikos riba turėtų siekti maždaug 691 eurą asmeniui arba 1 451 eurą namų ūkiui (2 suaugę ir 2 vaikai iki 14 m.) per mėnesį.
Tai reikšia, kad asmenys, gaunantys mažesnes pajamas, yra priskiriami skurstantiems.
Pašnekovė neslepia, kad skurdo rizikos riba pastaraisiais metais tik auga. Pvz., jei 2024 m. skurstančiu buvo laikomas asmuo, uždirbantis mažiau nei 616 eurų, tai šiemet skurstančiu jau laikomas tas, kuris uždirba 690 eurų.
Tuo metu „Sodros“ duomenys rodo, kad 2024 m. MMA (924 eurus neatskaičius mokesčiš) gavo apie 110 tūkst. žmonių (9 proc. visų dirbančiųjų).
O 2025 m., Valstybės duomenų agentūros duomenimis, Lietuvoje mažėja asmenų, gaunančių minimalią ar dar mažesnę mėnesio algą.
„Galima teigti, kad MMA didinimas padėjo užtikrinti, jog mažiausiai uždirbančių darbuotojų atlyginimų augimas reikšmingai neatsiliktų nuo bendro šalies atlyginimų augimo“, – pastebėjimais dalijosi V. Tauraitė.
Tuo metu vidurinei klasei, specialistės aiškinimu, priklauso tie, kurie gali patenkinti ne tik pagrindinius poreikius, bet ir neturi didelio turto pertekliaus.
Teoriškai, tai – žmonės, kurie Lietuvoje uždirba nuo 1 400 eurų iki 3 720 eurų per mėnesį neatskaičius mokesčių.
VDU docentės teigimu, banko „Swedbank“ duomenys rodo, kad vidurinei klasei šiemet turėtų priklausyti apie 58 proc. dirbančiųjų, kas yra 2 proc. daugiau, nei pernai.
Tad, apibendrinus, nors skurdo riba Lietuvoje didėja, mažėja MMA gaunančių žmonių ir daugėja vidutinį atlyginimą uždirbančių gyventojų.
