Sveika gyvensena

Štai visa reikiama informacija apie nematodus arba apvaliąsias kirmėles – į ką vertėtų atkreipti dėmesį? Kokie yra jų simptomai? Kaip galima jų atsikratyti? Šios kirmėlės, savo išvaizda primenančios baltus siūlelius, aptinkamos išmatose. Jų taip pat gali būti vaiko išangėje. Kirmėlės paprastai išlenda naktį, kai vaikas miega. Kokie yra jų simptomai ir šalutinis poveikis? Pats dažniausias požymis yra stiprus niežėjimas aplink lytinius organus ir ypač aplink išangę.

Dėl COVID-19 plitimo šiemet kaip niekad daugelis susirūpino savo imuniteto pajėgumu ir pasinėrė į stiprinimąsi. Visgi vaistininkai pastebi, kad norėdami sau gero, pacientai neretai perlenkia lazdą ir, tikėdamiesi efektyvios bei greitos naudos, prisidaro žalos. Vaistininkai, bendraudami su pacientais, pastebi, kad imunitetą daugelis dažnai nori stiprinti tada, kai suserga. Kai imunitetas jau palūžo, tai ženklas, kad buvo delsiama.

Cinamonas – prieskonis, kuris dažniausiai naudojamas įvairiems kepiniams, desertams gaminti. Tačiau apžvelgus naujausių mokslinių tyrimų duomenis, aiškėja, kad verta šiuo prieskoniu gardinti kuo daugiau patiekalų. Cinamonas gali praturtinti ne tik įmantrius desertus, bet ir kasdienius patiekalus: keptus obuolius, rytinę avižų košę ar varškę, valgomą vakarienei. Apžvelkime priežastis, kodėl naudinga dažniau vartoti cinamoną.

Tikriausiai ne vienam mandarinų kvapas asocijuojasi su šventiniu sezonu. Per visus metus pasiilgęs šių vaisių, dažnas praranda saiką. Vis dėlto „Eurovaistinės“ vaistininkė sako, kad valgant mandarinus paskaičiuoti verta ir per dieną nederėtų peržengti 300 gramų arba maždaug 6 vienetų vaisių ribos. Prieš šventes parsinešus iš parduotuvės mandarinų maišelį jis tiesiog ištirpsta.

Plaukai moteris paskatina pačioms įvairiausioms avantiūroms. Viena jų – išmėginti plaukams kone visus maistinius produktus, kuriuos turi virtuvėje. Tik ar tokiu būdu įmanoma atsiauginti plaukus? Tuo domėjosi laida „Būk sveikas“. „Mano nuomone, neįmanoma to padaryti su naminėmis kaukėmis. Bent jau man to nepavyko. Galbūt blogai susimaišiau kiaušinius ir aliejų“, – laidoje „Būk sveikas“ teigė plaukų priežiūros specialistė Kristina Bakanaitė.

Trumpėjančios dienos ir subjuręs oras daugeliui atneša vis slogesnę nuotaiką bei tingulį. Kaip su liūdesiu kovoti ir kodėl jis atsiranda portalui tv3.lt papasakojo Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktorius, gydytojas psichiatras Martynas Marcinkevičius.

Pastebime, kad su amžiumi kinta mūsų išvaizda. Ne išimtis ir oda, kurią imame gelbėti įvairiomis odos priežiūros priemonėmis su aktyviomis medžiagomis kaip hialuronas ar kolagenas. Kas visgi odai padeda, o kas nelabai, domėjosi laida „Būk sveikas“. „Šios dvi medžiagos yra labai populiarios kosmetikos pramonėje, nes jos yra labai geri, stiprūs ir kokybiški odos drėkikliai.

Gimdos kaklelio vėžys prasideda apatinėje siaurojoje moters gimdos dalyje – gimdos kaklelyje. Gimdoje nėštumo metu vystosi vaisius. Gimdos kaklelis sujungia apatinę gimdos dalį su makštimi ir kartu su makštimi sudaro gimdymo kanalą. Gimdos kaklelio vėžys prasideda, kai normalios gimdos kaklelio gleivinės epitelio ląstelės pakinta ir ima nekontroliuojamai daugintis. Susiformuoja ląstelių sankaupa, kuri vadinama naviku. Navikas gali būti piktybinis arba gerybinis.

Esant žvarbiam orui, žiemos pramogų mėgėjams kyla grėsmė patirti nušalimą. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės skubiosios pagalbos gydytojas Paulius Uksas naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kada kyla didžiausia nušalimo grėsmė ir kaip sau padėti jį patyrus. „Nušalimu mes vadiname tam tikrą odos pažeidimą, kuris atsiranda dėl šalčio tiesioginio poveikio odai. Galėtų būti įvairūs lygiai to nušalimo.

Koronaviruso pandemija daugelį mūsų perkėlė dirbti į namus ir pakoregavo maisto racioną. Vis dažniau ant stalo atsiranda kaloringų saldumynų, o šaldytuve – įvairių pusfabrikačių. Specialistai perspėja, kad net ir būnant namuose svarbu maitintis subalansuotai, kitaip pakenksime imunitetui ir atversime duris įvairiems virusams. „Žmogus kasdien turi gauti per 40 įvairių maistinių medžiagų, tad jų kiekį užtikrinti sėkmingai pavyks tik į mitybos racioną įtraukus visų maisto grupių produktus.

Ar pabudę ryte jaučiatės taip, lyg būtumėte visai nemiegoję? Galbūt dažnai jus kamuoja nuovargis,  įtampa, skundžiatės pablogėjusia atmintimi ir galvos skausmais? Jei taip, gali būti, kad jums pasireiškė lėtinio nuovargio sindromas, kurio požymių, pasak Šiaulių „MediCA klinika“ šeimos gydytojo Lino Petrausko, dažnai galima atsikratyti tiesiog subalansavus gyvenimo režimą. Lėtiniu (arba chronišku) nuovargiu vadinama tokia būklė, kai ilgą laiko tarpą – nepertraukiamai bent 6 mėn.

Tikriausiai ne kartą esate girdėję apie gamtos teikiamą naudą sveikatai. Tačiau ar kada nors vaikščiojote miške užsimerkę, lietėte samanas ar uostėte medžio kamieną? Vilnietė Liudmila Monkevičė ragina į pasivaikščiojimą miške pažiūrėti kitaip ir išbandyti miško maudynes, kurių metu, net ir žiemą, žmonės panardina savo pojūčius į miško atmosferą.

Žiemos pradžia ir pandemija vis daugiau žmonių paskatina papildomai susirūpinti savo imuninės sistemos palaikymu. Vaistininkai sako, kad tam klientai dažniausiai renkasi vitaminą C, D ir žuvų taukus. „Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Juodsnukytė sako, kad šiuo metu visiems aktualiausia vitaminai imunitetui, atminčiai bei akims stiprinti klientai dabar skiria mažiau dėmesio. Imunitetui palaikyti dažniausiai renkamasi vitaminas C, D ir žuvų taukai.

Farmacininkai sako vis dažniau sulaukiantys klausimo, ką daryti, jeigu koronavirusas buvo nustatytas artimam žmogui. Jeigu COVID-19 diagnozuotas jūsų šeimos nariui, farmacijos specialistė Elvyra Ramaškienė pataria vengti bet kokio kontakto su juo: „Jeigu jūsų artimasis susirgo lengva ligos forma, tokiu atveju jam gali būti leista gydytis namuose, tačiau svarbu izoliuotis nuo kitų šeimos narių. Geriausia, jeigu jis galėtų gyventi atskirai arba bent būtų kitame kambaryje.

Nuo seniausių laikų žmonės mėgo riešutus dėl jų skonio ir teigiamo poveikio sveikatai. Tačiau neretai juos prisimename tik ruošdami patiekalus tradiciniam šventiniam stalui, ant kurio riešutai privalomi kaip turto, sėkmės ir džiaugsmo simbolis. To vieni kitiems per Kūčias linkėdavo dalindamiesi riešutus.

Klaidingai manoma, kad sergant lytiškai plintančia liga visuomet turi jausti tam tikrus simptomus – perštėjimą, deginimo jausmą ar nemalonų kvapą. Deja, dažnai infekcijos, neturinčios visiškai jokių požymių, būna pačios pavojingiausios ir gali sukelti mirtiną grėsmę arba ilgalaikius ir nepranykstančius sveikatos pakitimus. Apie pagrindines lytiškai plintančias ligas, apsisaugojimo ir profilaktinių patikrinimų svarbą ir lytinį švietimą pasakoja Vilniaus gimdymo namų vyr.

Medicininių kaukių nešiojimas dabar kiek skiriasi nuo pavasarinio, kai dėl COVID-19 pandemijos buvo paskelbtas pirmasis karantinas. Dabar lauke šalčiau, tad dažniau kamuoja nepatogumas ir nemalonumas, kai kaukės vidus aprasoja ir ji sušlampa. Vaistininkai šiai situacijai turi kelis patarimus. Kvėpuoti įprastu ritmu ir neskubėti. Daugiausia nemalonumų medicininės kaukės lauke sukelia tiems, kurie skuba ir netolygiai kvėpuoja.

Visą dieną jaustis apsnūdus galima dėl įvairių priežasčių, net jei naktį gerai išsimiegojote. Tai gali būti sutrikimas, vadinamas lėtinio nuovargio sindromu. Bet tai taip pat gali būti ir kas nors ne taip rimta, kam galima lengvai užkirsti kelią sveikesniais įpročiais – pavyzdžiui, pakeitus mitybą arba pradėjus gerti daugiau vandens. Juk niekas nenori kas dieną atrodyti kaip zombis! Šie patarimai padės to išvengti, rašoma brightside.me. 1. Netinkamai maitinatės.

Neretai atvėsusių orų palydovu tampa peršalimo ligos ir kosulys. Šiemet kosulys įgavo dar ir kitą reikšmę – tai vienas pagrindinių COVID-19 infekcijos simptomų. Todėl sveikatos specialistai sako, kad nevalia į kosulį žiūrėti pro pirštus, o kosulio gydymas turėtų būti prioritetu. Vaistininkė pataria, kokiais atvejais po ranka turėtų būti vaistai nuo kosulio, o kuomet arbata nuo kosulio.

Prastėjant orams ir siaučiant įvairioms ligoms, vis daugiau žmonių imasi stiprinti imuninę sistemą. Be sveiko gyvenimo būdo bei vitaminų, šiam tikslui galima pasitelkti ir vaistažoles bei augalus. Kokius augalus rinktis, norint išvengti negalavimų, pasakoja vaistininkė Evelina Zykienė. Augalai, tinkamiausi imuniteto stiprinimui Pasak vaistininkės, vaistažolių ar kitų augalų vartojimas gali būti tikrai nebrangi ir veiksminga alternatyva siekiant sustiprinti imuninę sistemą.

Stresas yra nuolatinis šiuolaikinio žmogaus palydovas, o dėl koronaviruso pandemijos neretai jo patiriama dar daugiau. Nors dažnai kalbama apie psichologinį ir emocinį streso poveikį, gydytojai pabrėžia, kad didelė įtampa gali lemti ir tam tikrus fizinius negalavimus bei ligas ar jų paūmėjimą. Gydytojas kardiologas Paulius Orda pabrėžia, kad didelis stresas ypač pavojingas sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, todėl jie įtampai ir nerimui valdyti turėtų skirti itin didelį dėmesį.

Pažymint Pasaulinę AIDS dieną,  Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, kad šiemet naujų ŽIV atvejų nustatyta mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį, ŽIV dažniau plito per heteroseksualius santykius. Pasak ULAC stebėsenos duomenų, per 11 mėnesių Lietuvoje diagnozuoti 104 nauji ŽIV infekcijos atvejai, iš kurių 74 vyrams ir 30 moterų. Tai 30 atvejų mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje praėjusią savaitę bendras sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis vos sumažėjo ir siekė 37,2 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Ankstesnę savaitę šis rodiklis buvo 37,5 atvejo 10 tūkst. gyventojų. NVSC duomenimis, lapkričio 23–29 d. daugiausiai sergančiųjų – 49,0 atvejo 10 tūkst.

Stresas yra nuolatinis šiuolaikinio žmogaus palydovas, o dėl koronaviruso pandemijos neretai jo patiriama dar daugiau. Nors dažnai kalbama apie psichologinį ir emocinį streso poveikį, gydytojai pabrėžia, kad didelė įtampa gali lemti ir tam tikrus fizinius negalavimus bei ligas ar jų paūmėjimą. Gydytojas kardiologas Paulius Orda pabrėžia, kad didelis stresas ypač pavojingas sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, todėl jie įtampai ir nerimui valdyti turėtų skirti itin didelį dėmesį.

Norite gyventi ilgiau, laimingiau, sveikiau? Specialistai pataria – rinkitės įvairių rūšių riešutus kaip užkandį ir turėsite ne tik sveiką širdį, aktyvų protą, bet ir džiaugsitės lieknomis kūno linijomis. Pateikiame 10 priežasčių, kodėl rekomenduojama riešutus įtraukti į mitybos racioną:  1. Ilgesnis gyvenimas.

Daugelis žmonių į kosulį linkę žiūrėti nerimtai – įprasta galvoti, kad po kelių dienų ar savaitės jis praeis. Tačiau jei kosulys užsitęsia bent kelias savaites, medikų teigimu, vertėtų sunerimti. Kokias ligas gali prognozuoti užsitęsęs kosulys, pasakoja Kauno „Kardiolitos klinikų“ Pulmonologijos centro gydytoja pulmonologė Daiva Jurelevičienė.

Moteris pasidalino receptais ir idėjomis, kurios jau padėjo numesti 25 kg: „įkvepiančiu“ vadinamame „TikTok“ vaizdo įraše ji parodė neįtikėtinas „prieš ir po“ nuotraukas Viena „TikTok“ naudotoja paaiškino, kaip jai pavyko per metus numesti 25 kg – ji taip pat pasidalino įkvėpimo suteikiančiomis „prieš ir po“ nuotraukomis. Savo vaizdo įraše „@chelsleaxxx“ pasivadinusi moteris rodo, ką paprastai valgo – jos dosnios pusryčių, pietų ir vakarienės porcijos susideda į vos 1200 kalorijų.

Pandemijos laikotarpiu iš vaistinių lentynų pirkėjai šluoja imuniteto ir nervų sistemos stiprinimui skirtus preparatus. Tačiau į vaistinę jie skuba ne tik apsipirkti. Vaistininkas  Rimvydas Blynas pastebi, kad vaistinėms šiuo metu iš dalies tenka perimti konsultacinės poliklinikos funkcijas – su įvairiais klausimais atvyksta pas gydytoją greitai negalintys patekti ir savo sveikata susirūpinę pacientai.

Ausis – sudėtingas klausos ir pusiausvyros organas, o jo skausmo priežasčių – visa galybė. Otorinolaringologė Rita Šimkienė pastebi, kad ignoruoti ilgiau besitęsiančio, nuolat pasikartojančio ar stipraus ausies skausmo negalima, nes tai gali sufleruoti apie rimtą susirgimą. Pavojinga ir ausies skausmą, nežinant jo priežasties, gydyti patiems – tai situaciją gali tik pabloginti.

Klausa – pojūtis, su kuriuo mes susiduriame kasdien ir jis yra reikalingas mūsų darbui ir laisvalaikiui. Kartais nutinka taip, kad klausa ima prastėti, o tai gali lemti ne viena priežastis – darbas, triukšmingas laisvalaikio leidimo būdas, vaistai ar ligos. Deja, tačiau ne visais atvejais įmanoma atstatyti klausą. Apie tai nuotolinėje Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Ausų, nosies, gerklės centro vadovas prof.

Ar esate susidūrę su situacija, kai jaučiatės itin prislėgti ir trokštate būtinai suvalgyti ką nors saldaus? Toks noras yra vienas iš emocinio valgymo, kurį, pasak specialistų, bent kartą gyvenime patiria kiekvienas žmogus, požymių. Farmacininkė ir mitybos specialistė Iveta Vysocka naujienų portalui tv3.lt nurodo, dėl kokių priežasčių atsiranda emocinis valgymas, ir kaip su tuo būtų galima kovoti.

Atvėsus orams, šąlančios rankos ir kojos gali atrodyti natūrali būsena. Tačiau Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų kraujagyslių chirurgė Ingrida Ašakienė įspėja, kad šie pojūčiai gali būti ne tik atvėsusių orų pasekmė, bet ir rimtų ligų pranašas. Gydytojos teigimu, sveiko žmogaus galūnės yra šiltos, bet gali pradėti šalti dėl įvairių veiksnių. Tam įtakos gali turėti netinkama apranga ir avalynė, šaltesni orai ar dietų laikymasis.

Šlapimo pūslės vėžys – gana paplitusi onkologinė liga. Lietuvoje šlapimo pūslės vėžiu kasmet suserga apie 450 žmonių. Tai labiau pagyvenusių, vyresnių nei 50 metų žmonių liga. Retai kada šia liga serga jaunesni nei 40 metų žmonės. Vyrai serga tris kartus dažniau nei moterys. Baltosios rasės žmonės šlapimo pūslės vėžiu serga dažniau už juodaodžius. Daugeliu atvejų ligos atsiradimo priežastys neaiškios.

Vitaminas C yra labai svarbus tam, kad mūsų organizmas galėtų atsilaikyti prieš ligas, silpninančias imuninę sistemą.  Šiais laikais vitaminas C dažniausiai praverčia norint apsisaugoti ir gydytis nuo paprastojo peršalimo. Taip pat vitaminas C padeda atsikratyti chemikalų, kurie organizmo viduje daro žalą. Stiprus antioksidantas Vitaminas C yra stiprus antioksidantas, kuris padeda imuninę sistemą apsaugoti nuo kenksmingų laisvųjų radikalų.

Susirgę visada norime kuo greičiau pasveikti ir ieškome įvairiausių būdų, kaip sustiprinti savo organizmą. Tai dar aktualiau šiandien, kuomet susirgusiųjų COVID-19 infekcija kreivė vis dar kyla, o nusilpęs organizmas reiškia didesnę grėsmę užsikrėsti koronavirusu. Rugsėjį atlikta reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa parodė, kad beveik pusė šalies gyventojų po ligos organizmą stiprina būdami gryname ore ir sveikai maitindamiesi.

Ant delnų, pėdų ar kitų kūno vietų atsiradusios karpos pirmiausiai siejamos su estetine problema. Tačiau jos signalizuoja kur kas gilesnę sveikatos bėdą – karpos yra virusinis odos susirgimas, dažniausiai atsirandantis nusilpus imunitetui. BENU vaistininkas Marius Lukštaraupis pabrėžia, kad karpų sukėlėjai yra virusai, todėl jomis galima užsikrėsti tiesioginio kontakto metu. Atsiradus karpoms, būtina ne tik jas gydyti, bet ir stiprinti imunitetą.

Arterine hipertenzija Lietuvoje serga kas trečias į medikus besikreipiantis pacientas – jiems diagnozuojamas padidėjęs kraujo spaudimas. Bene kasdien savo darbe su tokiais pacientais susiduriantys vaistininkai sako pastebintys, kad žmonėms dar trūksta žinių, koks kraujospūdis laikomas normaliu ir kaip teisingai jį pasimatuoti.

Šaltalankio vaisiai, lapai ir žievė yra vitaminų bei kitų veikliųjų medžiagų saugykla. Pasak „Žolinčių akademijos“ vadovės Danutės Kunčienės, reiktų iš anksto prisirinkti šių gydančių ir organizmą stiprinančių gamtos gėrybių. Dygliuotasis šaltalankis (Hippophae rhamnoides) – žilakrūminių šeimos dygliuotas, 1,5–5 m aukščio krūmas. Šaknys virvinės su azotą kaupiančių bakterijų gumbeliais. Kamieno ir šakelių žievė rudai žalia ar tamsiai rudai pilka, o jaunų ūglių sidabriškai pilka.

Lietuvoje jau veikia koronaviruso (COVID-19) plitimui stabdyti skirta mobilioji programėlė „Korona Stop LT“. Jos tikslas – informuoti žmones, kad jie buvo arti koronavirusu (COVID-19) užsikrėtusių asmenų ir padėti nutraukti viruso plitimo grandinę. Mobilioji programėlė „Korona Stop LT“, kaip praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, pasitelkdama savanoriškai naudotojų pateiktą informaciją, padeda nutraukti koronaviruso infekcijos (COVID-19) plitimo grandinę.

Pandemija ir artėjanti žiema paskatino žmones atidžiau žvelgti į savo sveikatą ir rūpintis organizmo stiprinimu. Gydytojai tikina, kad vitaminų vartojimas yra sveikintinas įprotis, tačiau tuo nereikėtų piktnaudžiauti – rimtų sveikatos sutrikimų gali sukelti ne tik vitaminų bei mikroelementų trūkumas, bet ir perteklius, kuris kai kuriais atvejais gali baigtis net mirtimi.

Akių jautrumas šviesai, išsiliejęs vaizdas, kaklo ar galvos skausmas, negalėjimas susikaupti, nuovargis, miego sutrikimai. Šie dalykai turi bendrą vardiklį – jie yra akių nuovargio požymiai. „Ilgalaikis žiūrėjimas į skaitmeninį ekraną yra bene dažniausia akių įtampos ir nuovargio priežastis, ji net kartais vadinama skaitmenine akių įtampa.

Šiais metais galvos skausmai vargina daugelį. 2020 metų balandžio mėnesį ženkliai padaugėjo „Google“ paieškų apie skirtingus galvos skausmo intensyvumo lygius, o gegužės mėnesį atlikta „Migraine Trust“ apklausa parodė, kad 58 procentai sergančiųjų migrena priepuoliai sustiprėjo karantino metu. Šis suintensyvėjimas siejamas su stresu ir kasdienio režimo pasikeitimais, įskaitant ir mitybos pokyčius bei gausesnį alkoholio suvartojimą, tačiau retai gilinamasi į to priežastis.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) primena, kad pranešti apie nepageidaujamą reakciją į vakciną gali pats pacientas, užpildydamas elektroninę Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) pranešimo formą. Jei pacientas neturi galimybės užpildyti elektroninę formą, jis gali užpildyti popierinę pranešimo formą, skirtą pacientams ir siųsti ją: el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) nustatė, kad, taikant prevencines priemones, mirties nuo vėžio atvejų skaičius galėtų sumažėti net 32 proc., o efektyvų gydymą – dar 26 proc. Statistika daug žadanti, tik, deja, siaučiant COVID-19 pandemijai, onkologinius pacientus gydyti ir stebėti tapo sudėtingiau.

Menopauzė – natūralus kiekvienos moters gyvenimo tarpsnis, kuris reiškia ne tik menstruacijų pabaigą, tačiau ir kitus tiek fiziologinius, tiek psichologinius iššūkius.    Dėl šių organizmo permainų daugelį dailiosios lyties atstovių pradeda varginti įvairūs simptomai, kurie neretai apsunkina gyvenimo kokybę ir priverčia iš naujo pažinti savo organizmą.

Į ilgiau besitęsiantį gerklės skausmą negalima žiūrėti atsainiai ne tik dėl to, kad negydant ligos prastėja sergančiojo gyvenimo kokybė. Gydytoja otorinolaringologė Vilija Kardišienė pabrėžia, kad tik specialistas gali tiksliai atsakyti, ar pacientą gerklės skausmas kamuoja dėl sezoninio viruso, ar šis simptomas liudija apie išties rimtą ligą.

Šiuolaikinio žmogaus gyvenimas kupinas atsakomybių: greitas gyvenimo tempas, konkurencija ir daug pareigų lydi kiekvieną dieną. Jeigu nuovargis kamuoja net po pakankamo poilsio naktį ar rytinio kavos puodelio, reikėtų susirūpinti organizmo siunčiamais ženklais, gali būti, kad jums trūksta magnio.  Nuovargis yra organizmo apsauginė reakcija į pervargimą ir per didelį psichinį ar fizinį krūvį.

Pradėkime nuo to, kaip yra gaminami ryžių, grikių ar kitų grūdų trapučiai.Ryžių trapučiai gaminami drėkinant ryžius ir veikiant juos 9–10 atmosferų slėgiu bei 255–265 °C laipsnių temperatūra. Netrukus ryžių krakmolas išsiplečia ir sprogsta.Lygiai taip pat ryžius galima spraginti, staiga sumažinus slėgį. Spraginami gali būti ne tik ryžiai ar grikiai, bet ir kukurūzai, kviečiai, sezamo sėklos ir kt.

Mokslininkai nustatė, kad netinkama burnos higiena, nesveika mityba sukelia burnos ertmės susirgimus, kuriuos dažnai lydi halitozė (blogas burnos kvapas) ir kurie didina širdies, inkstų bei virškinimo sistemos ligų riziką. Kaip teigiama Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro pranešime žiniasklaidai, Lietuvoje atliktas burnos priežiūros įpročių tyrimas parodė, kad apie 40 proc. gyventojų nėra išsiugdę tinkamų burnos higienos įpročių.