Sveika gyvensena

Vien nuo minties apie pilve įsiveisusius kirminus gali nukrėsti šiurpas. Deja, tokia galimybė visada išlieka. Priešingai nei dažnai manoma, kirmėlės puola ne tik prastomis sąlygomis skurdžiose šalyse gyvenančius žmones. Kirmėlių turėti galite net ir tuo atveju, jei gyvenate dideliame mieste. Be to, jomis užsikrėsti – labai lengva. Užtenka atsigerti užkrėsto vandens ar suvalgyti užkrėsto maisto, ypač jei tai – ne iki galo iškepta mėsa.

Pastaraisiais metais Lietuvoje neužklumpa didesni šalčiai, todėl 15 laipsnių žemiau nulio nukritusi temperatūra, lietuviams jau yra neįprastas reiškinys. Vaistininkė Vilmantė Uselienė primena, kaip reikėtų elgtis per šalčius ir ko tokiu oru nepamiršti. Esant šalčiams rekomenduojama vengti ilgų pasivaikščiojimų. Temperatūrai nukritus 15 laipsnių žemiau nulio pasivaikščiojimus lauke rekomenduojama riboti, ypač senjorams ar mažiems vaikams.

Migrena – dažniausias neurologinis susirgimas, kuris vis dar apipintas įvairiais stereotipais. Dažnai manoma, kad tai viso labo paprastas galvos skausmas, liga greitai išgydoma, o sergantieji tiesiog tingi atlikti savo pareigas, todėl prisidengia migrena. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų neurologė dr.

Kyla vis daugiau diskusijų dėl to, ar vitaminas D gali apsaugoti nuo koronaviruso.  Didžiosios Britanijos Mitybos mokslinių konsultacijų komisija ir už sveikatos priežiūrą atsakingas Nacionalinis sveikatos ir slaugos kokybės institutas (NICE) parengė trumpą apžvalgą, rašoma bbc.com.

Ilgai lauktas sniegas nudžiugino ir mažus, ir didelius. Traukiame iš sandėliukų rogutes, slides, ruošiame morkas sniego senių nosims, puošiame lauką sniego angelais. Tačiau, ar susimąstome, jog ir tokie, iš pirmo žvilgsnio, nekalti žaidimai gali prišaukti bėdą? Vaiko teisių gynėjai prašo būti atidiems, kad linksmybės nesibaigtų tragedija ir būtų pramoga visai šeimai.

Nors sveikata turėtume rūpintis nuolatos, dažniausiai apie ją susimąstome tada, kai organizmas pradeda siųsti nerimą keliančius signalus. Bene daugiausiai šaltuoju metų laikotarpiu kalbama apie vitaminus C ir D – iš kur gauti pakankamą jų kiekį ir kas gali nutikti, jei organizmui jų trūksta. Rokiškio „MediCA klinikos“ šeimos gydytoja Vilija Leišienė naujienų portalui tv3.lt sako, kad abu šie vitaminai yra itin svarbūs organizmui, žmogaus sveikatai ir bendrai savijautai.

Organizmo veiklai reikalingų medžiagų rezervą gyventojai vis dažniau stengiasi papildyti vartodami įvairiausius maisto papildus. Vienas populiariausių papildų – žuvų taukai. Nors kai kurie papildai iš tiesų gali būti naudingi, gydytojai pabrėžia, kad vien jais visų sveikatos bėdų išspręsti neįmanoma, todėl žuvų taukai negali atstoti ir pakeisti medikų paskirtų vaistų, pavyzdžiui, padidėjusią cholesterolio koncentraciją mažinančių statinų.

Turbūt retas iš mūsų nėra susidūręs su kraujavimo iš nosies problema. Remiantis moksliniais duomenimis, kraujas iš nosies bent kartą gyvenime yra bėgęs apie 60 proc. žmonių, o 10 proc. iš jų netgi prireikia medicininės pagalbos. Tad dėl kokios priežasties prasideda kraujavimas iš nosies, ar tai pavojinga ir kaip su tuo kovoti, kalbamės su Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja  otorinolaringologe Gabriele Valiūnaite.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai primena, kad kiekvienas, kuris sirgo vėjaraupiais, ateityje gali sirgti juostine pūsleline (herpes zoster). Persirgus vėjaraupiais virusas lieka žmogaus organizme ir gali reaktyvuotis (suaktyvėti) po daugelio metų, susilpnėjus imuninės sistemos funkcijai. Pasak ULAC Imunoprofilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos specialistės Eglės Savickienės,  2 iš 10 asmenų, sirgusių vėjaraupiais, vėliau suserga juostine pūsleline.

Naktimis skaičiuojate avis ir negalite užmigti? Išbandykite keletą paprastų būdų padėsiančių įveikti nemigą be didelio vargo.  „Bright Side“ pasidalijo patarimais, padėsiančiais „apgauti“ smegenis ir greičiau užmigti. Galite pabandyti sekundei įtempti ir atpalaiduoti kojų pirštus. Šis pratimas sumažins jūsų kūno įtampą. Kitas metodas – atkurkite praėjusią dieną galvoje. Pasak ekspertų, tai padės pamiršti visus rūpesčius, atsipalaiduos protas ir greičiau užmigsite.

Vis dažniau pasirodžius pirmiesiems peršalimo simptomams ar kitiems negalavimams žmonės į pagalbą pasitelkia aromaterapiją. Eterinius aliejus jie naudoja atsipalaidavimui, nuotaikos gerinimui, o kartais bando jais gydytis ir užpuolus ligoms. Tačiau alergologė pataria nepiktnaudžiauti ir eterinius aliejus naudoti saikingai, kitaip jie gali atnešti daugiau žalos nei naudos.

Dažnai sergate peršalimo ligomis, esate jautresni stresui ir nuolat jaučiatės pavargę? Visa tai signalizuoja, kad jūsų imunitetas susilpnėjęs, o tai dažniausiai pasireiškia žiemą, kai organizme išsenka vasarą sukauptos vitaminų ir mikroelementų atsargos. Kokių medžiagų organizme gali trūkti ir kaip atstatyti imunitetą, pataria „Camelia“ vaistininkas Mintautas Kamandulis ir Rokiškio „MediCA klinika“ šeimos gydytoja Vilija Leišienė.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad pirmąją šių metų savaitę bendras sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis siekė 25,6 atvejo 10 tūkst. gyventojų,  paskutiniąją praėjusių metų savaitę šis rodiklis buvo mažesnis (22,8 atvejo 10 tūkst. gyventojų). NVSC duomenimis, sausio 4–10 d. daugiausia sergančiųjų užregistruota Telšių apskrityje (33,6 atvejo 10 tūkst.

Socialiniuose tinkluose vis daugiau žmonių dalinasi sniego ledų receptu. Vaistininkė Kristina Staivė nuramina, kad sniego valgymas dažniausiai yra nepavojingas, tačiau pataria atkreipti dėmesį į kelias taisykles. Sniegą sumaišius su kondensuotu pienu pavyksta puikūs ledai – tokiu ir panašiais ledų receptais socialiniuose tinkluose dalinosi ne vienas.

Pavalgius pieno produktų atsiranda nemalonių pojūčių? Gali būti, kad jums pasireiškia laktozės netoleravimas – duomenys rodo, kad Lietuvoje laktozės netoleruoja maždaug kas ketvirtas suaugęs gyventojas. Ir nors laktozės – pieno cukraus – yra ne tik gryname piene ar pieno produktuose, bet ir įvairiuose kepiniuose ar padažuose, pasak Vilmos Juodkazienės, prekybos tinklo „Iki“ maisto ekspertės, šiais laikais galima rasti nemenką produktų be laktozės pasiūlą.

Fiksuojami rekordiniai užsikrėtimų COVID–19 skaičiai, bet šiuo metu taip pat ir pats gripo sezono įkarštis. Kaip žinoti, ar sergate koronavirusu, gripu, ar peršalimu? Visas šias ligas sukelia skirtingi virusai, bet jos pasižymi panašiais simptomais, rašoma bbc.com.

Šią žiemą rūpintis organizmo apsauga nuo peršalimo ligas sukeliančių virusų – ypač aktualu. Ne veltui specialistai ieškantiems būdų stiprinti imuninę sistemą siūlo pasitelkti kuo daugiau natūralių produktų, kurie ir saugo nuo susirgimų, ir leidžia lengviau juos įveikti. Savo ruožtu lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ Maisto gamybos departamento vadovė Brigita Baratinskaitė tikina – medus, citrina ir imbieras daro tikrus stebuklus.

Niūrus oras skatina mūsų smegenis susikaupti ir giliau mąstyti, sako psichologai. Debesuotomis ir lietingomis dienomis mūsų atmintis veikia geriau nei saulėtomis. „Bright Side“ sudarė sąrašą apie tai, kokį poveikį orai daro žmogaus sveikatai ir savijautai. 1. Jūsų galūnės gali patinti. Itin karštomis ir drėgnomis dienomis jūsų kūnas gali turėti problemų vėsinantis. Paprastai jis nukreipia šiltą kraują link odos paviršiaus, kur jis atsivėsina prakaituojant.

Šaltuoju metų laiku išauga sergamumas ne tik peršalimo ligomis, bet ir vėjaraupiais. Ir nors vėjaraupiai dažnai laikomi vaikiška liga, jie gali turėti liūdnų pasekmių jais dar nepersirgusiems vyresnio amžiaus žmonėms. Visuomenės sveikatos specialistės teigimu, suaugusieji gali susidurti su sunkesne šios ligos forma ir dažnesnėmis komplikacijomis.

Nors gyvename nežinios kupinu laikotarpiu ir negalime mėgautis įprastiniais grožio ritualais, tai ne priežastis pavasarį pasitikti nusilpusiu imunitetu, papilkėjusia veido oda ir prigesusiu švytėjimu. Vienas iš karantino privalumų – galimybė daugiau laiko skirti sau.

Ko gero kiekvienam yra tekę pajausti, ką reiškia peršalimo simptomai: užgulusi nosis, gerklės perštėjimas. Nors liga pasireiškia visiems beveik vienodai, tačiau visi ją įveikti bandome skirtingai. Kaip taisyklingai gydytis ir nesusirgti dar labiau sutiko pasidalinti Vilniaus Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja Justina Gėgžnienė. Naminiai būdai ne visada geriausi Šeimos gydytoja pasakoja, kad neatidžiai vartojamos įvairios žolelės gali padaryti meškos paslaugą.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai primena, kad skiepytis nuo erkinio encefalito (EE) geriausia šaltuoju metų laikotarpiu. Pasak ULAC gydytojos epidemiologės Aušros Bartulienės, kad susidarytų imunitetas, apsaugantis nuo šios ligos, reikia laiko, todėl geriausia pradėti skiepytis žiemą. Visas skiepijimo kursas susideda iš trijų injekcijų, toliau – imunitetą palaikančios vienkartinės vakcinacijos dozės.

Sausio 6 d. Klaipėdos jūrininkų ligoninėje buvo registruotas išskirtinis organų donoras. Tai buvo pirmasis donoras 2021-aisiais, sukėlęs ypatingai daug klausimų medicinos ekspertams, nes vos prieš mėnesį buvo persirgęs šalį sukausčiusiu COVID-19 virusu. „Tai išskirtinis atvejis visoje organų donorystės istorijoje.

Dažnai nesusimąstome, kad nuo mūsų virškinimo sistemos priklauso ir viso organizmo sveikata. Dažniau puolančios ligos, sustiprėję alergijų ar maisto netoleravimo simptomai gali būti sutrikusios žarnyno mikrofloros pasekmė.  BENU vaistininkė Inga Norkienė pastebi, kad žarnyno mikroflora dažniausiai susirūpiname tik vartodami antibiotikus, sunaikinančius ir žarnyne esančias gerąsias bakterijas. Tačiau pravartu žinoti, kad tinkama žarnyno mikroorganizmų pusiausvyra rūpintis reikia nuolat.

Valstybinė ligonių kasa skelbia naujieną visiems, kurie turi teisę dantis protezuoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Išspręsta dešimtmečio problema – eilių nebelieka. Nuo sausio dantų protezavimo paslaugą bus galima gauti iš karto. „Šiemet iš PSDF biudžeto dantų protezavimo išlaidoms kompensuoti buvo skirta net 6 mln. eurų daugiau nei pernai ir net 13 mln. eurų daugiau nei 2018 m., iš viso – 39,2 mln. eurų.

Kartu su sniegu ir žiemos šalčiais prasidėjo ir įvairios pramogos lauke. Tikriausiai kiekvienas suaugęs žmogus su nostalgija prisimena, kaip su rogutėmis skriedavo nuo kalno ar išsižiojęs gaudydavo snaiges. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaikų ligoninės tramatologė-ortopedė Ingrida Sapagovaitė įspėja, kad vaikams kyla ir pavojus susižeisti. Gydytoja I. Sapagovaitė įspėja, kad ilgai ir nejudriai sėdint ant rogučių, galimi nušalimai, ypač drėgnu ir vėjuotu oru.

Norite naminėmis priemonės bent kiek palengvinti savo organizmo darbą? Išbandykite šiuos produktus.  Geriausiai organizmą valantys produktai: Spanguolės. Kaip vartoti: spanguoles valgome šviežias su cukrumi arba kaip morsą, sultis arba uogienę. Raudonieji burokėliai. Kaip vartoti: virtus, galite gaminti barščius, arba salotas arba sultis. Svogūnas.

Pasak naujos apatinių gamintojo „Tommy John“ apklausos, maždaug pusė amerikiečių (45 procentai) apatinių kasdien nekeičia, o dar baisiau tai, kad net 13 procentų prisipažįsta su tais pačiais apatiniais vaikštantys visą savaitę. Pastebėta, kad tai dažniausiai daro vyrai – 1 000 amerikiečių apklausa parodė, kad vyrai du su puse karto dažniau nei moterys dėvi tuos pačius apatinius septynias dienas iš eilės ar ilgiau, rašoma mirror.co.uk.

Bene kiekvieno žmogaus spintoje galima rasti jam netinkamų drabužių ir batų – tai per siauros kelnės, į kurias planuojama įlįsti po kelių mėnesių, tai rankas veržiantys nepatogūs marškiniai, tai per išpardavimą pirkti bateliai, po kurių avėjimo prireikia ne vieno pleistro. Tačiau nedažnai susimąstoma, kad netinkama apranga ir avalynė – ne tik kliūtis minimalistiniam gyvenimui, bet ir žala sveikatai.

Vitaminas D yra vienintelė maistinė medžiaga, kurią organizmas gamina būnant saulėkaitoje. Tačiau iki 50% pasaulio gyventojų negauna pakankamai saulės spindulių, o 40% JAV gyventojų trūksta vitamino D. Taip iš dalies yra dėl to, kad žmonės daugiau laiko praleidžiate viduje, būdami lauke naudoja kremus nuo saulės, o vakarietiškoje mityboje paprastai trūksta gerų šio vitamino šaltinių, rašoma healthline.com Lašiša Lašiša yra daugelio mėgstama riebi žuvis ir puikus vitamino D šaltinis.

Hemorojus – tai nepatogi ir viena dažniausiai pasitaikančių ligų, apie kurią daugelis vengia kalbėti. Pacientai praverti gydytojų kabinetų duris ieškant pagalbos išdrįsta tik nebeapsikentę skausmų, kurie signalizuoja apie įsisenėjusią problemą. Gydytojai ragina nelaukti, mat laiku pastebėjus šią ligą – galima ją suvaldyti ir net išgydyti. Hemorojumi dažniau serga besiskundžiantys lėtiniu vidurių užkietėjimu, turintys nutukimą, dirbantys nejudrų darbą pacientai.

Jei praėjusią naktį prastai miegojote ar tiesiog šiaip jaučiatės pavargę, nieko nėra maloniau už gerą pogulį. Truputis miego dienos viduryje gali suteikti naujos energijos ir padėti daug energingiau praleisti likusią dienos dalį. Deja, jei neteisingai suskaičiuosite laiką, galite atsibusti besijausdami dar prasčiau, nei prieš atsiguldami pasnausti, rašoma dailystar.co.uk. Galite jaustis praradę orientaciją, be jėgų ar sutrikę, o taip pat gali būti labai sunku atsikelti.

Nuo tada, kai koronaviruso pandemija užkariavo viso pasaulio spaudą, buvo klaidinančių ir kartais prieštaringų patarimų. Ar turėtume dėvėti kaukes, ar ne; ar pirštinės padeda; ar gyvūnai gali platinti virusą ir dar daugybė įvairiausių klausimų.

Kraujagysles kemšančio cholesterolio padidėjimas kraujyje yra aiškus signalas rimtai susirūpinti savo sveikata. Nors širdies ir kraujagyslių sistemos ligos Lietuvoje yra vienos dažniausių mirties priežasčių, į cholesterolį mažinančius vaistus vis dar žiūrima nepatikliai. Profesorė Jelena Čelutkienė, Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė, atkreipia dėmesį į tai, kad šių vaistų  žmonės prisibijo. Anot jos, kontroversiškas požiūris į statinus yra didelė problema.

Vitaminas C reikalingas normaliam organizmo augimui ir vystymuisi. Šis vandenyje tirpus vitaminas iš organizmo pasišalina su šlapimu, todėl mityboje turi nuolat būti jo šaltinių. Yra vienas per odą pasireiškiantis simptomas, kad organizmui trūksta vitamino C. Vitamino C trūkumas gali paveikti organizmo audinių gijimą. Iš šio galingo vitamino sudarytas odą, jungiamuosius audinius ir kraujagysles formuojantis baltymas.

Nors dažnai girdime sakant, kad sloga yra ne liga, tačiau į varvančią ir užsikimšusią nosį nederėtų numoti ranka. Pasak Šiaulių „Kardiolitos klinikų“ Ausų, nosies ir gerklės ligų (LOR) centro gydytojo otorinolaringologo Audriaus Blauzdžiūno, kai kuriais atvejais ilgai negydoma sloga signalizuoja apie rimtą susirgimą ir gali baigtis net akies ar galvos smegenų pažeidimu. Sloga – tai ne atskira liga, o nosies gleivinės uždegimas.

Pasaulis ir toliau įnirtingai kovoja su koronaviruso pandemija, o tuo metu kaukių dėvėjimas lauke išlieka privalomas ir Lietuvoje. Tačiau šaltuoju metų laiku tautiečiai susiduria su kita problema – nuo šalčio drėkstančiomis veido kaukėmis viduje.  Veido mankštų trenerė Viktorija Baltramiejūnienė naujienų portalo tv3.lt skaitytojus visų pirma ragina ne tik dėvėti kaukes, bet tai daryti ir tinkamai.

Siekiant, kad metai prasidėtų prasmingai ir eitųsi sklandžiai, juos pradėti verta nuo sveikatos stiprinimo – susikurti mažus dienos ritualus, kurie padėtų pagerinti savijautą. Pavyzdžiui, dieną pradėti galite daržovių ir vaisių kokteiliais, kurie aprūpins būtinais vitaminais ir suteiks energijos.

Lietuvoje situacija dėl naujų užsikrėtimų COVID-19 liga išlieka įtempta. Vieni suserga lengva šios ligos forma, kiti perserga sunkiai ir yra lydimi ne vieną savaitę besitęsiančių komplikacijų. Sunkus būna ne tik sveikimas, bet ir reabilitacija po ligos. Ne vieną persirgusį ir toliau vargina silpnumas, dusulys ir ilgai išliekantis nuovargis.

Šokoladas nuo senų senovės buvo naudojamas daugeliui sveikatos problemų gydyti ir pasirodė esąs nepakeičiamas bet kokioje dietoje. Taigi, jei norite valgyti šokoladą kiekvieną dieną, ypač pusryčiams, dabar turite pasiteisinimą ir ne vieną. „Bright Side“ tyrė šokolado, kaip pusryčių valgio, naudą ir nori ja pasidalinti su jumis. Tai pagerina jūsų smegenų veiklą. Žmonės, kurie bent kartą per savaitę valgo juodąjį šokoladą, dažniausiai geriau atlieka įvairius psichikos ir atminties testus.

Atkeliavus Naujiesiems, psichiatrai ragina nepulti dalyti sau naujamečių pažadų. Mat galime ne tik jų neįgyvendinti, bet dar ir pakenkti – įvarydami sau, pavyzdžiui, nepilnavertiškumo jausmą. Saviugdos specialistai priduria – Naujametė naktis nėra stebuklinga, ir tikėtis, kad noras sportuoti atsiras vien todėl, kad pasižadame tai daryti nuo Naujųjų – neverta. O jeigu jau vistiek imamės kažko, specialistai ragina tai daryti mažais žingsneliais, nesitikint stebuklų.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad paskutiniąją praėjusių metų savaitę bendras sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis siekė 22,8 atvejo 10 tūkst. gyventojų,  ankstesniąją savaitę šis rodiklis buvo didesnis (25,4 atvejo 10 tūkst. gyventojų).  NVSC duomenimis, gruodžio 28 d. – sausio 3 d. daugiausia sergančiųjų užregistruota Tauragės apskrityje (31,2 atvejo 10 tūkst.

Jei jo negaunate pakankamai, gali pasireikšti vitamino D trūkumas, kuris sukelia raumenų silpnumą, nuovargį ir net psichinės sveikatos problemas. Bet ne visada paprasta pastebėti vitamino D trūkumo simptomus, kadangi jie – labai subtilūs. Štai aštuoni požymiai, kad jums trūksta vitamino D, kurių neturėtumėte ignoruoti, rašoma dailystar.co.uk. Dažnai sergate Vienas esminių vitamino D uždavinių – imuninės sistemos stiprinimas, o tai koronaviruso pandemijos metu – labai svarbu.

Klaipėdos rajone, netoli Gargždų, gyvenantis Zigmantas – tikras rekordininkas. Vyras per savo gyvenimą neatlygintinai kraujo davė jau 80 kartų, tačiau tokio rekordo jis nesureikšmina. Zigmantas itin paprastai žiūri į donorystę, jo manymu, nesvarbu, kas gaus jo paaukotą kraują: nei lytis, nei rasė vyrui nerūpi. Jei tik sveikata leidžia, vyras nedvejoja ir keliauja į Nacionalinį kraujo centrą: „Aš daugmaž kas du mėnesius ir stengiuosi aukoti.

Didžiosios metų šventės jau praėjo, o namų kampe besipuikuojanti eglutė ima ne tik prarasti savo grožį, bet ir atsibosti. Jeigu per Kalėdas turėjote gyvą eglutę, neskubėkite jos išmesti. Eglės spygliukai iš tikrųjų yra aukso vertės. Apie tai, kaip spygliukus paversti sau naudingu vaistu pasakojo vaistininkas-žolininkas, VDU Žemės ūkio akademijos doktorantas, „Žolinčių akademijos“ viceprezidentas, knygos „Vaikai vaistažolių pasaulyje“ autorius Marius Lasinskas.

Skausmas širdies plote – neraminantis ir nemenką pavojų galintis signalizuoti simptomas. Dažnas žmogus pajutęs nemalonius pojūčius krūtinėje skuba galvoti apie širdies ligas, tačiau medikai patikina – skausmas širdies plote gali rodyti ne tik širdies bei kraujagyslių sutrikimus, bet ir gausybę kitų rimtų organizmo patologijų. Šeimos gydytoja atskleidžia, kokias ligas gali slėpti nemalonūs pojūčiai kairėje krūtinės pusėje ir pataria, ko tokiu atveju reikėtų imtis.

Gimdos kūno vėžys turi net 4 skirtingus pavadinimus: moterys jį vadina tiesiog gimdos vėžiu, o medicinos specialistai – gimdos kūno, gimdos gleivinės arba endometriumo vėžiu. Endometriumas (lot. endometrium) yra vidinis gimdos sienelės sluoksnis arba gleivinė, kurią dengia viensluoksnis stulpinių ląstelių epitelis. Vėžys dažniausiai atsiranda gimdos gleivinėje, iš čia ir pavadinimas – endometriumo vėžys.

Nors grikius daug kas laiko grūdais, iš tiesų jie yra į grūdus panašios sėklos, kitaip tariant – pseudojavai, kaip ir čia sėklos, burnočiai bei bolivinės balandos. Kaip ir bolivinės balandos, grikiai neturi glitimo, todėl puikiai tinka subalansuotai mitybai tiems žmonėms, kurie netoleruoja grūdų. Grikiai net naudojami stipriųjų alkoholinių gėrimų bei alaus be glitimo gamyboje. Taigi, jei sergate celiakija arba norite vartoti mažiau glitimo, verta atkreipti į juos dėmesį, rašoma freshlean.