• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Klaipėdos rajone, netoli Gargždų, gyvenantis Zigmantas – tikras rekordininkas. Vyras per savo gyvenimą neatlygintinai kraujo davė jau 80 kartų, tačiau tokio rekordo jis nesureikšmina.

Klaipėdos rajone, netoli Gargždų, gyvenantis Zigmantas – tikras rekordininkas. Vyras per savo gyvenimą neatlygintinai kraujo davė jau 80 kartų, tačiau tokio rekordo jis nesureikšmina.

REKLAMA

Zigmantas itin paprastai žiūri į donorystę, jo manymu, nesvarbu, kas gaus jo paaukotą kraują: nei lytis, nei rasė vyrui nerūpi. Jei tik sveikata leidžia, vyras nedvejoja ir keliauja į Nacionalinį kraujo centrą:

„Aš daugmaž kas du mėnesius ir stengiuosi aukoti. Aišku, žiūriu į savijautą, ar gerai jaučiuosi, ir nueinu, kai praeina tie du mėnesiai. Turiu programėlę, kuri gerai primena laikas nuo laiko, šiaip stengiuosi ilgai netempti, medijos praneša, kad trūksta kraujo, tai kodėl gi ne, jei sveikata leidžia, nematau problemos būti donoru.“

Paskatino tėčio pavyzdys

80 kartų kraujo davęs vyras svarsto, kad jį tapti donoru galėjo paskatinti ir vaikystėje matytas tėčio pavyzdys:

REKLAMA
REKLAMA

„Dar tarybiniais laikais tėtis duodavo daugmaž reguliariai kraują, tai nežinau, gal kažkiek irgi daro įtaką, sunku pasakyti, bet gal kažkur pasąmonėje užsiliko (juokiasi)

REKLAMA

Dabar jau suaugęs Zigmantas, važiuodamas aukoti kraujo, kai tik yra galimybė, kartu vežasi ir savo 13-metį sūnų, taip rodydamas pavyzdį daryti gerus darbus.

„Sūnui 13 metų, prieš karantiną, kai buvo galimybė, tai kartu nueidavom, kaip sakant, pavyzdį reikia rodyti.

Aš su tėčiu kartu neidavau, tik tiek, kad man pasakojo, kad eidavo duoti kraujo, nes tais laikais nelabai toleruodavo, kad ten atsivesi vaiką ar dar kažką. Bet dabar tikrai labai šiltai sutinka ir darbuotojai to centro ir mandagiai palydi, pašnekina, atmosfera tiesiog teigiama“, – pasakoja Zigmantas, tikėdamasis, kad ateityje ir jo sūnus drąsiai eis aukoti kraujo.

REKLAMA
REKLAMA

Kraujo centro darbuotojai atpažįsta gatvėje

Vyras juokauja, kad ne viena seselių karta pasikeitė kraujo centre, kuriame jis aukoja, tačiau jis vis ten ateina. Reguliarų donorą darbuotojai atpažįsta ir gatvėje, pasisveikina:

„Taip, taip, jau pažįstu. Jau ne viena karta praėjo seselių (juokiasi) ir taip būna gatvėje sutikus pažįsta iškart.

Kažkaip labai į asmeniškumus tai nelendi, bet pasilabini, paklausi, kaip sekasi, ir tiek.“

Nuo 1999 metų kariuomenėje savanoriu tarnaujantis vyras savo donorystės nesustabdė net ir karantino metu. Zigmantas pasakoja, kad stengiasi būti pareigingas ir laikosi visų rekomendacijų, tačiau baimės užsikrėsti virusu, nejaučia.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Atsargumo jausmas visada turi būti, ir jis išlieka. Turime būti budrūs ir laikytis nustatytų taisyklių, ir, aš manau, jeigu jų visi laikytųsi, tai tikrai skaičiai šiomis dienom būtų visai kitokie.

Aš stengiuosi būti pareigingas, pilietiškas ir gal dėl to tokios baimės ir nėra, nes vis tiek yra specialistai, kurie sėdi aukščiau, jie žino, kaip išvengti tų rizikų, tai gerai būtų jų ir laikytis visiems“, – svarsto jis.

REKLAMA

Mitai negąsdina

Zigmantas paklaustas, ar jo ne atgraso įvairūs donorystę supantys mitai, tikina, kad tikrai ne. Vyras net skaitydamas mokslinį straipsnį sužinojo, kad jo įprotis dovanoti kraujo gali net padėti sveikatai:

„Netikiu mitu, kad nuo donorystės sutrūkinės venos. Aš skaičiau, kad venas pažeisti gali tik labai dažnas jų badymas, tai čia tokiems, kurie priklausomi nuo narkotikų, bet jeigu ten laikas nuo laiko, bet nelabai dažnai, tai nieko tokio.

REKLAMA

Galų gale, kai kurie žmonės, vos ne kasdien turi leistis vaistus, bet jie irgi išgyvena ir tos venos irgi pasižeidžia, bet nėra taip tragiškai.

Skaičiau ne vieną mokslinį straipsnį kažkada seniai, kad tiems, kas duoda reguliariai kraujo, nelaimės atveju organizmas šiaip kadangi pripratęs prarasti kraujo, tai ir lengviau atsistato, ir nieko neatsitiks, jei praras didesnį kiekį kraujo negu eilinis žmogus, kuris neduoda kraujo. Tai irgi šiek tiek motyvuoja. Norisi būti pasiruošusiam irgi daug kam.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Bijančių nesmerkia

Dažnas donoras supranta ir tuos, kurie dėl adatų ar kraujo baimės nepasiryžta apsilankyti kraujo centre, tačiau vyras tokių žmonių nesmerkia, priešingai,  juos supranta:

„Yra žmonės, kurie turi fobiją, elementariai bijo kraujo, žinau tokių žmonių, tai gal todėl, kai kurie bijo paprasčiausiai. Kiti prisidengia tą baimę, nenori parodyti tos baimės.“

Pats Zigmantas stengiasi rūpintis savo sveikata. Atsisakė žalingų įpročių – prieš 14 metų metė rūkyti. Mityba rūpintis padeda žmona, kurią vyras taip pat užkrėtė savo pavyzdžiu. Ji taip pat jau 2 metus reguliariai duoda kraujo:

„Mityba žmona užsiima, skaniai gerai gamina, vis tiek stengiuosi atsirinkti tą racioną, pavyzdžiui, man granatų sultys labai patinka, gerina hemoglobiną ir šiaip stengiuosi sveikai gyventi.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų