Kartą ir visiems laikams: šie simptomai atskleidžia COVID-19 virusą

Apie 81 proc. susirgusiųjų serga lengvai (liga nesikomplikuoja plaučių uždegimu arba jis būna lengvos eigos). Apie 14 proc. susirgusiųjų serga sunkiai (patiria dusulį, atsiranda deguonies trūkumas organizme, serga sunkiu plaučių uždegimu). Apie 5 proc. serga kritiškai sunkiai (atsiranda kvėpavimo nepakankamumas, šokas, sutrinka kitų organų veikla).

Bendras mirtingumas yra 2,3 proc. Tarp lengvai sergančiųjų mirties atvejų nebuvo.

COVID-19 ligos simptomai:

Kosulys (50 proc.); Karščiavimas (43 proc.); Raumenų skausmas (36 proc.); Galvos skausmas (34 proc.); Dusulys (29 proc.); Gerklės skausmas (20 proc.); Viduriavimas (19 proc.); Pykinimas/ vėmimas (12 proc.); Uoslės, skonio praradimas, pilvo skausmas, sloga (<10 proc.)

Kiti simptomai, kurie gali išlikti ilgiau:

Nuovargis (gali išlikti iki 3 mėn.); Dusulys (gali išlikti iki 2–3 mėn.); Diskomfortas krūtinėje (gali išlikti iki 2–3 mėn.); Kosulys (gali išlikti iki 2–3 mėn.); Uoslės praradimas (gali išlikti iki 1 mėn.)

Kai kuriems sergantiesiems (<10%) taip pat būna: sąnarių, raumenų, galvos skausmas, „kaulų laužymas“, sloga, skonio pasikeitimas ar praradimas, prastas apetitas, galvos svaigimas, prakaitavimas ir viduriavimas (nėra žinoma, kiek laiko gali tęstis šie simptomai, tikėtina, kad gali trukti savaites)

Potrauminis streso sindromas, pablogėjusi atmintis, prastesnė koncentracija, nerimas, depresija (gali trukti iki 3 mėn.).

KAIP SUSIRGUS COVID-19 GYDYTIS NAMUOSE?

Dėmesio: čia pateikiame apibendrintos mokslinės rekomendacijos. Dėl vaistų vartojimo Jūsų ligos atveju — pasikonsultuokite su savo šeimos gydytoju.

Vartokite pakankamai skysčių (ne mažiau nei 2 litrus per dieną) ir sveikai maitinkitės. Temperatūros ir skausmo malšinimui galima rinktis paracetamolį ar kitus nesteroidinius vaistus nuo uždegimo (pavyzdžiui, ibuprofeną).

Sergant COVID-19, įprastai kosulio slopinti nereikia, ypač vyresnio amžiaus žmonėms ar turintiems gretutinių ligų, nes tai didina sunkaus plaučių uždegimo riziką. Jeigu kosulys intensyvus ir varginantis — pirmiausia rinkitės nemedikamentines priemonės (pavyzdžiui, medų). Jeigu to nepakanka — medikamentus, kurių sudėtyje yra kodeino ar dekstrometorfano.

Tikėtina, kad nepakenks, bet ir nepagerins Jūsų ligos eigos:

Nėra pakankamai įrodymų, kad šių preparatų vartojimas padėtų pasveikti nuo COVID-19 ligos. Šiuo metu pasaulyje vyksta išsamesni tyrimai, siekiant įrodyti jų naudą ir vartojimo saugumą gydant COVID-19 ligą:

Cinkas — jeigu pakankamai cinko gaunate su maistu — maisto papildų vartoti nereikia.

Vitaminas C — jeigu pakankamai vitamino C gaunate su maistu (įprastinė paros dozė ~70–100 mg) — maisto papildų vartoti nereikia.

Vitaminas D — nerekomenduojama vartoti didesnę negu įprastinę paros dozę (4000–8000 TV). Vitaminą D vartokite tik esant jo trūkumui.

Kvercetinas (arba vitaminas P) ir jo vartojimas su vitaminu C. 

COVID-19 ligos gydymui vartoti nerekomenduojama:

Aspirinas — nerekomenduojama pradėti vartoti profilaktiškai susirgus COVID-19 liga, siekiant išvengti kraujotakos sutrikimų. Jeigu aspiriną vartojote iki susergant COVID-19 dėl kitų priežasčių (pavyzdžiui, po persirgto insulto ar miokardo infarkto), nenutraukite jo vartojimo.

Antikoaguliantai (pavyzdžiui, varfarinas, rivaroksabanas, apiksabanas ir kt.) — nerekomenduojama vartoti profilaktiškai COVID-19 ligos gydymui gydantis namuose, siekiant išvengti kraujotakos sutrikimų. Tačiau jeigu šiuos vaistus vartojote iki susergant COVID-19 dėl kitų priežasčių (pavyzdžiui, giliųjų venų trombozės, plaučių embolijos, turite širdies ritmo sutrikimą), nenutraukite jų vartojimo.

Antibiotikai — niekada negerkite antibiotikų, jei gydytojas Jums jų nepaskyrė. Sergant COVID-19 liga antibiotikai rekomenduojami tik tuo atveju, jeigu virusui pažeidus plaučių audinį prasidėjo bakterinis plaučių uždegimas.

Deksametazonas — COVID-19 ligos gydymui skiriamas tik ligoninėje gydomiems ligoniams, kuriems yra papildomo deguonies poreikis. Jeigu deksametazoną vartojote iki susergant COVID-19 liga, nenutraukite jo vartojimo.

Hidroksichlorokvinas — nors pandemijos pradžioje buvo informacijos, kad šis vaistas gali būti naudingas gydant COVID-19 ligą, surinkus daugiau duomenų paaiškėjo, kad šio preparato vartojimas gali kelti didesnę riziką nei naudą.

Širdies ir kraujagyslių sistemą veikiantys vaistai — jeigu iki COVID-19 ligos nustatymo vartojote kraujospūdį mažinančius vaistus, nenutraukite jų vartojimo susirgus. Reguliariai stebėkite savo kraujospūdį, jeigu jis taptų per didelis, arba per mažas — pasikonsultuokite su savo šeimos gydytoju.

Vaistai cholesterolio kiekiui kraujyje mažinti — jeigu iki COVID-19 ligos nustatymo vartojote šiuos vaistus, susirgus nenutraukite jų vartojimo. Pačios COVID-19 ligos gydymui šių vaistų skyrimas nerekomenduojamas.

Jeigu kyla abejonių dėl vaistų vartojimo susirgus COVID-19 liga, visada konsultuokitės su Jus gydančiu gydytoju.

Kada reikėtų kreiptis į gydymo įstaigą?

Atsiradus bet kokiam nerimą keliančiam simptomui; Naujai atsirado ar sustiprėjo dusulys; Sumažėjo kraujospūdis; Jaučiate didelį bendrą silpnumą; Nemažėja karščiavimas nepaisant vartojamų kūno temperatūrą mažinančių vaistų; Nustojote šlapintis arba šlapimo kiekis ženkliai sumažėjo, nors vartojate pakankamai skysčių; Pablogėjo kitų ligų simptomai

Kur kreiptis?

Konsultuotis su savo šeimos gydytoju; Vykti į artimiausią skubios pagalbos skyrių.

Šaltinis: infocovid.lt


Rašyti komentarą...
C
Cha cha
2021-01-20 09:20:06
Pranešti apie netinkamą komentarą
Prieš 15 metų sirgau ir visus šituos simptomus patyriau, tik tada buvo gripas...
Atsakyti
-6

A
Aa
2021-01-20 07:25:22
Pranešti apie netinkamą komentarą
Devyni simptomai sieja gripą ir peršalimą. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena, kad gripo simptomai prasideda staiga, o peršalimo - vystosi lėtai.

Gripui yra būdingas staigus karščiavimas, gerklės, galvos ir raumenų skausmai. Tuo tarpu peršalimas vystosi lėtai, pirmiausia susirgusiajam paperšti gerklę, užgula nosį, prasideda sloga, asmuo pradeda čiaudėti, švelniai kosti. Šiuos simptomus dažniausiai sukelia virusai, tačiau ne gripo.

Susirgus gripu būdingas dažnas bendras silpnumas, didelis nuovargio jausmas, galimas dažnas šaltkrėtis, didelis krūtinės diskomfortas, staigi ir aukšta temperatūra, pakylanti virš 38 laipsnių. Tuo tarpu peršalus temperatūra pakyla maždaug iki 37 laipsnių arba jos visai nebūna.Susirgus gripu pasireiškia stiprus sausas kosulys, kurio pikas pasireiškia 2-3 susirgimo dieną. Skirtingai nei peršalimui gripui būdinga staigi simptomų pradžia, kuri išsivysto per 12 val., o peršalus minėti simptomai vystosi laipsniškai. Gripu sergama apie savaitę, peršalimas trunka apie 3-4 dienas.

ULAC medikai primena, jog peršalimui komplikacijos dažniausiai nebūdingos, o susirgus gripu - jos dažnos ir sunkios, kurios dažniau kyla vyresnio amžiaus žmonėms ir tiems, kurie sega lėtinėmis ligomis.

Naujausiais ULAC duomenimis, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis pastarąją savaitę didėja.

ULAC primena, kad skiepytis gripo vakcina dar nevėlu. Reikia maždaug dviejų savaičių, kad žmogaus organizme susidarytų antikūnai kovai su gripo virusu.
Atsakyti
-5

V
Virgis
2021-01-19 15:37:33
Pranešti apie netinkamą komentarą
Ponai žurnalistai kas jau išsigando tas išsigando. O kas ne tai jau neisgas. Nustokit varge.
Atsakyti
-29

SKAITYTI KOMENTARUS (915)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų