COVID-19 dar ne baisiausia: šios ligos pernai nusinešė daugiau gyvybių

Kardiologai sunerimę: praeitais metais koronavirusas nusinešė 2 milijonų gyvybių, širdies ir kraujagyslių ligos – net 8 milijonus.

Kasmet visame pasaulyje širdies ir kraujagyslių ligos nusineša milijonus gyvybių. Užklupusi COVID-19 viruso pandemija, deja, tik pablogino šią statistiką, mat baimindamiesi viruso grėsmės, pacientai rečiau kreipiasi į gydytojus bei apleidžia rizikos veiksnių kontrolę.

Šiandien jau paskaičiuota, kad pirmo COVID-19 viruso karantino metu, iki trečdalio sumažėjo pacientų, besikreipiančių į gydymo įstaigas dėl ištikusio ūminio miokardo infarkto. Tai lėmė išaugusį negydyto infarkto mirtingumą namuose ir ženkliai pablogėjusią pacientų sveikatos būklę.

„Šis didžiulis iššūkis sudėliojo šiek tiek kitus prioritetus, gydant širdies ligas. Skaičiuojant praėjusių metų aukas, tai koronavirusas pasaulyje nusinešė virš dviejų milijonų gyvybių, tačiau tuo tarpu širdies ir kraujagyslių ligos – net aštuonis milijonus. Žinoma, šiuo metu turime kovoti su virusu, tačiau negalime pamiršti, jog yra ir kitos ligos, širdies ir kraujagyslių ligų grėsmė“, – teigia LSMU ligoninės Kauno klinikų Širdies ydų ir nepakankamumo skyriaus gydytojas kardiologas prof. Rimvydas Šlapikas.

Neseniai Vilniaus Universitetas atliko tyrimą, kaip širdies ir kraujagyslių ligų situacija pasikeitė pandemijos metu. Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė prof. dr. Jelena Čelutkienė teigia, jog, deja, bet tyrimo duomenys parodė gydytojų nedžiuginančią statistiką.

„Jeigu iki pandemijos mes stebėjome, kad mirtingumo kreivė leidžiasi žemyn, deja, bet kartu su pirmąją koronaviruso banga, labai stipriai į viršų šoktelėjo mirčių dažnis dėl širdies ir kraujagyslių ligų. Stipriai sumažėjo ir paslaugų kiekis. Nors skubi kardiologinė pagalba visą laiką veikė pilnu pajėgumu, tačiau patys žmonės žymiai mažiau ėmė kreiptis dėl ūminių būklių“, – tvirtina prof. J. Čelutkienė.

REKLAMA

Pasak gydytojų, viruso baimė yra pagrįsta, mat širdies ir kraujagyslių ligomis sergantys žmonės atsiduria koronaviruso rizikos grupėje. Vis tik, kardiologai vieningai tvirtina, jog saugotis yra būtina, tačiau svarbu neapleisti ir kitų, iki viruso buvusių ligų kontrolės.

„Mes, kaip gydytojai, turime galvoti ne tik apie pacientų gyvenseną, kuri turi būti sureguliuota, bet ir apie atsakingą vaistų vartojimą. Šiandien mes turime modernius ir efektyvius vaistus, tačiau pacientai juos vartoja nereguliariai, pamiršta, o tokios patologijos, kaip aukštas kraujospūdis ar didelis cholesterolio kiekis, yra nepraeinančios, pacientai gyvena su jomis visą gyvenimą ir didžiąją gyvenimo dalį turi vartoti vaistus, skirtus toms ligoms gydyti“, – teigia prof. R. Šlapikas.

Kartais pacientams tenka vartoti ne vieną, o net kelis vaistus vienu metu. Šalies ir pasaulio kardiologų bendruomenė sunerimusi, mat kuo didesnis tablečių kiekis – tuo sudėtingiau pacientui prisiminti, kokius vaistus kada jis turi išgerti.

„Be abejo, ligoniui nuolatinis vaistų vartojimas gali atsibosti, jis gali jaustis gerai ir nuspręsti nutraukti jų vartojimą. Tačiau reikia suprasti – jeigu atleisime vadeles ligos kontrolėje, padidėjęs cholesterolis ar aukštas kraujo spaudimas vėl ims daryti savo žalą bei bus priežastis, kuri sukelia infarktą ar insultą. Šiai dienai turime itin patogias vaistų kombinacijas – politabletes, į kurias yra sutalpinami keli skirtingi vaistai. Tai tikrai žmogų motyvuoja išgerti tą vaistą, daro jo gyvenimą lengvesnį. Medicina žengia savo žingsnius į priekį, kad pagerintų ligų kontrolę“, – pranešime spaudai teigia prof. R. Šlapikas.

Kiekvienas yra savo sveikatos šeimininkas ir jeigu pacientui diagnozuotas aukštas kraujo spaudimas, nustatytas cholesterolio padidėjimas, tačiau nieko neskauda ir nėra ryškių simptomų, pasak kardiologų, pacientas pats turi suprasti, kad vaistai yra skiriami ne šiaip sau.

„Žmonėms, ypatingai tiems, kurie dar yra sveiki, bet jau turi rizikos veiksnių, atrodo, kad vaistų vartojimas yra tarsi neigiamas veiksnys jų gyvenime. Net ir tie, kurie jau persirgę miokardo infarktu, dažnai kreipiasi klausdami, kaip būtų galima sumažinti vaistų kiekį. Politabletės savyje apjungia kelias veikliąsias medžiagas. Dažniausiai vartojamos yra anti-hiperterinių vaistų ir statinų derinys. Tokiu būdu šios tabletės tampa naudingos tiems pacientams, kuriems reikia mažinti turimus rizikos veiksnius“, – sako prof. J. Čelutkienė.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų