Gydytojų raginimų klauso ne visi: šaltis Lietuvoje pareikalavo aukų

Ir nors Lietuvoje besilaikantys žiemiški orai džiugina daugelį, specialistai ragina saugoti save ir žiema mėgautis atsakingai. Savaitgalį smarkiai paspaudus šaltukui, ligonines užplūdo gydytojų raginimų neklausę ir nušalimus bei įvairias traumas patyrę žmonės, šaltis taip pat pareikalavo ir gyvybių. 

Kaip BNS informavo BPC atstovė viešiesiems ryšiams Vilma Juozevičiūtė, šeštadienį pranešta apie tris, kaip manoma, nuo šalčio mirusius žmones: Vilniuje rasti du mirę benamiai, o Vilniaus rajone, Maišiagalos seniūnijoje, kaimynai rado sušalusį vyrą.

Sekmadienį pranešta apie penkis žmones, kaip manoma, galėjusius mirti nuo šalčio: Anykščiuose, Marijampolėje, taip pat Ignalinos ir Radviliškio rajonuose rasti mirę vyrai, Biržų rajone nekūrentuose namuose rasta mirusi moteris.

Dauguma sušalusių buvo neblaivūs 

Dėl šių mirčių policijoje pradėti ikiteisminiai tyrimai mirties priežasčiai nustatyti. Taip pat gauta per 30 pranešimų apie sušalusius asmenis: šeštadienį jų buvo 13, sekmadienį – 24.

BPC duomenimis, nemažai susirūpinusių žmonių skambino dėl neblaivių asmenų ir benamių – rūpintasi, kad jie gali nukentėti. Policija keliems asmenims suteikė socialinę pagalbą – nuvežė į nakvynės namus. Kai kurie asmenys tokios pagalbos atsisakė.

Didžioji dalis nušalimus patyrusių žmonių – vyrai, kai kurie jų buvo neblaivūs.

„Sekmadienį vienam panevėžiečiui buvo kviesta greitoji medicinos pagalba dėl nušalusių pėdų – nepaisant didelio šalčio neblaivus vyras tris ar keturis kilometrus ėjo basas, tik su kojinėmis“, – teigė BPC atstovė.

Dauguma nukentėjusių nuo šalčio patyrė rankų, kojų ar pirštų nušalimus. Penktadienį sulaukta dar 12 pranešimų dėl nuo šalčio nukentėjusių žmonių.

Savaitgalį Lietuvoje laikėsi itin šalti orai: temperatūra naktimis vietomis nukrito žemiau 20 laipsnių šalčio. Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, šaltis pamažu trauksis, tačiau artimiausiomis paromis dar prognozuojama keliolikos, vietomis – iki 20 laipsnių šalčio.

REKLAMA

Daug žmonių kreipėsi dėl lūžių

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) skubiosios pagalbos gydytojas ir skyriaus vedėjas Paulius Uksas pasakoja, kad į skubiosios pagalbos medikus savaitgalį kreipėsi apie 500 žmonių, iš kurių beveik pusė, daugiau kaip 230 pacientų, buvo patyrę traumas: lūžius, patempimus, žaizdas. 

„Smagu su rogutėmis į medį arba nuo kalno nusiridenti, kai kurie prisiminė prieš 30-imt metų turėtą vaikystę. Tai šita dalis buvo. Ir, aišku, kai kurie šiaip paslydę, – apie tai, dėl kokių priežasčių savaitgalį žiemos linksmybės žmonėms baigėsi traumomis pasakoja P. Uksas. –  Žinoma, buvo ir buitinių traumų. Savaitgalis visada pasižymi didesniu traumatiškumu. 

Visada tokiu laiku, kai sniegas iškrenta, būna daugiau arba mažiau (traumų – aut. past.). Kadangi ne plikledis, tai jų (traumų – aut. past.) tas standartinis kiekis (…), bet jų tikrai pasitaiko“, – nurodo gydytojas. 

Nušalimus dažniausiai patiria asocialūs asmenys

Pasak P. Ukso, dėl nušalimų į RVUL skubiosios medicinos pagalbos gydytojus kreipėsi 8 asmenys, iš kurių vienas, paguldytas į ligoninę. Gydytojo teigimu, dėl nušalimų į gydytojų rankas dažniausiai patenka benamiai ir kiti asocialūs asmenys, kaip nutiko ir šį savaitgalį:

„Socialūs žmonės nenušala lauke tokiu oru, nes jie turi, kur gyventi, ir neina į lauką netinkamai apsirengę. Tokių nerasime skubiosios pagalbos skyriuje. O tie, kurie nėra patys socialiausi, tai jie dažnai būna sušalę.

(...) Nušalimų gylis išryškėja kaip ir tam tikrų nudegimų, elektros traumų, trečią ar ketvirtą parą. Tai mes konstatuojame, kad matome nušalimą, dažniausiai pirmo arba antro laipsnio, jeigu tai yra vienos paros nušalimas.

Ir tada guldom stebėjimui, kaip ta galūnė atsigaus ar neatsigaus. Tai negalim pasakyti, koks gydymas bus atliktas konkrečiam pacientui, bet, mano duomenimis, tai jau ne pirmas jo  (dėl nušalimo į ligoninę paguldyto asmens – aut. past.) nušalimas. Visa tai susiję su gyvenimo būdu“, – komentuoja P. Uksas. 

REKLAMA

Kitiems asmenims, kurių nušalimas nebūna labai sunkus, gydytojai suteikia pirmąją pagalbą: uždeda šiltus tvarsčius, nurengia šlapius drabužius ir juos pakeičia. Tuomet, nuprausia žmogų ir, kadangi dažniausiai į skubiosios medicinos pagalbos gydytojų rankas patenka benamiai ar kiti asocialūs žmonės, gydytojai juos apdoroja nuo utelių bei niežų ir įvertina, ar asmuo gali palikti gydymo įstaigą. 

„Tada paguldome juos į stebėjimo palatą ir palaukiame, kol sušils. Įvertiname galūnę, jeigu ji atgauna savo spalvą ir nušalimas neišryškėja, būna tik vadinamoji nuožvarba, tai viskas, tada jie keliauja ten, kur gyvena, arba į nakvynės namus“, – komentuoja P. Uksas. 

Perspėja tėvus 

Tam, kad mėgaujantis žiemos pramogomis pavyktų išvengti sveikatos sutrikdymų, gydytojas ragina elgtis atsakingai, o svarbiausia – pasirūpinti tinkama apranga. Taip pat P. Uksas perspėja tėvus, kurie, vesdami vaikus čiuožinėti su rogutėmis, turėtų būti itin budrūs ir nepaleisti mažamečių iš akių:

„Visiems tiems, kurie sėdi ant ledo, tai (patariu – aut. past) nevartoti alkoholio, nes jis dirbtinai sukelia jausmą, kad viskas gerai. Taip pat kai kurie vaikai negali atsakyti už savo veiksmus ir tinkamai elgtis pramogaudami, tai tėvai atsako už vaikų traumas.

Reikia prisiminti, kad negalima paleisti vieno trimečio nuo didžiausio kalno su rogutėmis. Taip pat reikėtų nepamiršti, kad jie irgi greitai sušąla.“

Primename, kad naujienų portalas tv3.lt rašė apie tai, kaip reikėtų elgtis nušalus ir ką daryti, norint išvengti sveikatos sutrikdymų, mėgaujantis žiemos pramogomis.

Dažniau pasitaiko nuožvarbos

P. Uksas nurodo, kad, kalbant apie stingdančio šalčio pasekmes sveikatai, svarbu atskirti du dalykus: nuožvarbas ir nušalimus.

„Nuožvarba yra įvykęs lokalus odos pažeidimas, kuris yra visiškai paviršinis ir praeinantis per keliolika minučių. O nušalimai turi savo laipsnius ir priklauso nuo to, kokio sluoksnio odos pažeidimas yra.

REKLAMA

Žmonėms dažniau būdingos nuožvarbos, o tikri gilieji nušalimai būna retai ir dažniausiai pasitaiko tam tikro socialinio sluoksnio žmonėms – benamiams, piktnaudžiaujantiems alkoholiu, nes jie linkę kur nors nugriūti, užmigti ir sušalti arba tiems, kurie patenka į nelaimes, pavyzdžiui, nualpsta, ištinka epilepsijos priepuolis ar insultas“, – sako P. Uksas. 

Kada kreiptis į medikus?

Pasak jo, spalvos ir temperatūros pasikeitimas, jutimo sutrikimas pažeistoje vietoje – pagrindiniai veiksniai, leidžiantys namuose atpažinti nuo šalčio pažeistą odą.

„Paviršinis pažeidimas, dar vadinamas nuožvarba, praeina pakankamai greitai, taikant tokius buitinius dalykus kaip šiluma ir ramybė, pakelta galūnės padėtis“, – nurodo gydytojas.

Tačiau jei per pirmą parą nepraeina šalčio sukeltos pasekmės odai, tada reikėtų kreiptis į medikus, kad jie nustatytų pažeidimo dydį:

„Jeigu tai yra gilesnio sluoksnio pažeidimai ar ilgesnės trukmės nušalimas, tada reikalinga ir medicininė apžiūra. Jei ta odos būklė ir skausmas nepraeina per parą laiko, būtų tikslinga pasirodyti medikams dėl nušalimo dydžio.“

Odą svarbu šildyti palaipsniui

Specialistas nurodo, kad nors skirtumas, pavyzdžiui, tarp didelės nuožvarbos ir pirmo laipsnio nušalimo yra labai nežymus, jų gydymas yra visiškai skirtingas.

„Jei mes turime tikrąjį nušalimą, jam reikalinga sausa šiluma, jeigu turime nuožvarbą, neturėtų pakenkti ir drėgna šiluma. Tačiau atšildymas turi būti lėtas, jis negali būti atliekamas greitai. Jei mes, pavyzdžiui, sušalusią ranką kišime po ypač karštu vandeniu, bus didžiulis temperatūrų skirtumas ir tai gali tiesiogiai sukelti odos pažeidimą. Todėl sušildyti odą reikia palaipsniui“, – akcentuoja gydytojas.

Jis išskiria ir dalykus, kurie, po žvarbaus šaltuko sugrįžus į namus, galėtų padėti sušilti ir greičiau praeiti nuožvarboms:

„Tarkim, jei norime susišildyti kojas, reikia tai daryti po truputį, galima naudoti ir tą patį šiltą vandenį, bet po juo reikėtų odos labai neužkaitinti. Juo labiau, mes jau esame šiltoje patalpoje, tad padeda ir šilti skysčiai, nekarštas puodelis arbatos. Taip pat šilti sausi drabužiai, lietimasis prie palaipsniui šylančių paviršių, radiatoriaus.“

REKLAMA

Akcentuoja kelis dalykus

Gydytojas išskiria ir tris pagrindinius dalykus, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį, norint išvengti nemalonių pojūčių po smagaus pasibuvimo lauke.

„Pirmiausia svarbu skysčiai, kad žmogus nebūtų dehidratuotas, išsekęs, o turėtų pakankamą skysčių kiekį. Kitas dalykas – kad būtų pavalgęs ir sotus tam, kad turėtų energijos.

Vaikštant raumenys gamina energiją ir mes dėl to judame, o taip pat išsiskiria šiluma. Būtent ji šiuo atveju yra reikalinga, tad tam, kad turėtume jėgų judėti, mums reikia turėti energijos.

Vaikštant raumenys gamina energiją ir mes dėl to judame, o taip pat išsiskiria šiluma. Būtent ji šiuo atveju yra reikalinga, tad tam, kad turėtume jėgų judėti, mums reikia turėti energijos.

Taip pat svarbu bet koks judesys, veiksmas, vaikščiojimas ar kažko kito veikimas, nes jis generuoja šilumą. Taip mes iš vidaus šildome save po drabužiais, todėl lauke reikia judėti“, – sako P. Uksas.


Rašyti komentarą...
A
Aurora
2021-01-20 22:37:34
Pranešti apie netinkamą komentarą
Nebuvau išgėrus.Nesu asociali.
Pavyko nušalti ausis.
Ką galite parašyti apie tai?
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (1)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų