Kreipiasi į socialinių tinklų vartotojus: tapti priklausomais galite akimirksniu

Kaip dažnai pykstate ant savęs, kad socialiniuose tinkluose praleidžiate per daug laiko? Atrodo, įeinate pažiūrėti tik vieno dalyko, tik staiga kažkur dingsta kelios valandos. Psichologė Eglė Masalskienė sako, kad priklausomybė socialiniams tinklams kyla dėl sąmoningumo ir disciplinos trūkumo, tačiau su tuo tikrai įmanoma kovoti.

Psichologė visų pirma nurodo, kad priklausomybė yra susiformavęs elgesio įprotis, o ne charakterio bruožas, todėl nuo visko, prie ko pripratome, galima ir atprasti.

„Priklausomybė tai yra įpratimas prie kažko, kam jaučiame labai didelę trauką, nes mums šitas dalykas tapo malonus, norisi jį kartoti ir kartoti. O prie ko pripratome, lygiai taip pat galima ir atprasti, tik reikia savikontrolės“, – sako tv3.lt portalo kalbinta pašnekovė.

Bandoma paslėpti emocijas

Psichologė tikina, kad vienos priežasties, kodėl žmonės tampa priklausomi nuo socialinių tinklų, nėra, mat kiekvienas atvejis gali būti labai individualus. Vis dėlto ji išskiria, kad bene dažniausiai socialinių tinklų griebiamasi tada, kai norima paslėpti tam tikras emocines būsenas:

„Pavyzdžiui, man liūdna, esu susinervinusi ir man sunku išlaikyti tą emociją, todėl aš ieškau, ką veikti, kad būtų linksmiau ir įdomiau. Nuobodumą uždengiu įdomumu ir tada einu kažką ten paskaitinėti, paveikti.

Socialiniai tinklai gali būti būdas nusiraminti arba būdas nepatirti nemalonių emocinių būsenų. Todėl dažnai priklausomybė gali atsirasti, kai patiriame daug nemalonių jausmų.“

Taip pat psichologė išskiria ir dar kelias priežastis, kurios gali pastūmėti į priklausomybę.

„Ji gali būti būdinga žmonėms, kurie nepasitiki savimi, kuriems yra sunkiau gyvose socialinėse aplinkose. Žmogui reikia socialinių kontaktų, bet jis, pavyzdžiui, blogai jaučiasi gyvoje aplinkoje, nelabai nori eiti į vakarėlius, bet nori pamatyti žmonių veidų, todėl ieško vietų, kur būtų galima bendrauti savęs nerodant, galbūt prisijungti susikūrus svetimą įvaizdį ir panašiai.

REKLAMA

Tą laiką socialiniuose tinkluose prilyginčiau vaistui, kuris laikinai išgydo skausmą, bet jo visai nepanaikina. O priprasti yra labai lengva, jie specialiai padaryti taip, kad prikaustytų mūsų dėmesį, įtrauktų“, – tikina E. Masalskienė.

Kartais atsiranda ir savivertės problemų

Kai kurie žmonės socialiniuose tinkluose atlieka ne tik stebėtojų vaidmenį, bet ir patys ima aktyviai viskuo dalintis. Kartais jie per dieną įkelia net kelias nuotraukas, mat aplinkinių dėmesys jiems yra reikalingas kaip oras. Tačiau čia atsiranda dar viena grėsmė.

„Tie, kurie patys pradeda kuo nors dalintis, pradeda laukti ir patiktukų, nes mums visiems yra smagu gauti teigiamą grįžtamąjį ryšį. Realiame gyvenime tai yra šypsena, žodis „ačiū“, galima matyti ir iš veido, kad tave priima.

Tačiau kuo mažiau gyvai bendrauji, tuo tau reikia daugiau patiktukų. Bet svarbu žinoti, kad čia galime sulaukti ir neadekvačių reakcijų, nes žmonės gali net neįsigilinti ir spausti tą mygtuką, kad ir jie gautų atgal. Todėl mes galime gauti didelę jų laviną ir priprasti kaip prie cukraus“, – sako psichologė.

Taip pat nemaža dalis žmonių, stebinčių neva tobulą kitų gyvenimą, gali pradėti juos lyginti, jaustis ne tokie geri ar sėkmingi. Tačiau neretai socialiniuose tinkluose rodomas gyvenimas yra tik iliuzija, kuria pernelyg tikėti nereikėtų:

„Reikėtų pastebėti ir sau įsivardinti, kad dažnai tai yra žaidimas siekiant parodyti, kaip aš gerai gyvenu, kokius turiu naujus pirkinius ir panašiai. Nepriimti visko kaip už gryną pinigą, nes iš tikrųjų mes nežinome, kas slypi už tų tekstų ar nuotraukų.“

Svarbu sąmoningumas ir disciplina

Psichologė sako, kad tikrai nėra nieko blogo užsiimti naršymu socialiniuose tinkluose, tačiau visada svarbu sau atsakyti į kelis klausimus:

„Kai socialinių tinklų ar portalų skaitymas yra sąmoningas, tada didelių bėdų nekyla, tačiau mes kalbame būtent apie nesąmoningą buvimą, kai net nesusimąstau, kodėl aš tai darau, ar man to reikia, o gal galėčiau tą laiką skirti kažkam naudingesnio?

REKLAMA

Kai žmogus jaučiasi nesaugus, patiria nerimą, gal ir depresijos požymių, jis nori užsikabinti už kažko garantuoto, tikro, saugaus, žinomo. Normalu, kad einame į socialinius tinklus ar portalus. Bet dažnai nepastebime ribos, kad esame čia ne dėl to, kad mums to reikia, o dėl to, kad mus pakabino“, – nurodo specialistė.

Ji sako, kad nors kovoti su priklausomybe nuo socialinių tinklų nėra lengva, tam padėti gali du pagrindiniai dalykai – sąmoningumas ir disciplina.

„Svarbu pasiskirti laiką, kurį praleisiu socialiniuose tinkluose, ir tada eisiu veikti ką nors kito. Galiu telefone užsistatyti priminimą už 15–30 minučių, jei paskyriau sau tiek laiko, tada išgirsiu tą skambutį ir jo neignoruosiu, viską išjungsiu.

Jei į socialinius tinklus eisiu paskaitinėti tol, kol bus įdomu, būsiu labai gera žuvytė gaudyti, nes tikrai praleisiu daug laiko. Tada dirst į laikrodį ir matau, kad praleidau gal pusantros valandos. Supyksiu ant savęs, bet toliau viskas kartojasi lygiai taip pat. Tai padėti galėtų arba pastabumas, arba disciplinuotumas“, – išskiria E. Masalskienė.

Kai kurie žmonės turi padidintą riziką

Ji akcentuoja, kad sau galima net ir kelis kartus užduoti klausimą – kodėl aš tai darau? Pirmą kartą atsakymas gali būti labai paviršutiniškas, tačiau jei žmogus atsakys nuoširdžiai, jis greičiausiai supras, kad tai daro ne dėl būtinybės.

Kai kurie žmonės mėgsta teisintis, kad, pavyzdžiui, dėl darbo turi būti visada pasiekiami, todėl jiems būtina būti prisijungus prie socialinio tinklo.

„Reikia savęs paklausti, ar tai tikrai dėl darbo. Aš galiu būti prisijungęs, jei ko nors reikės, bet šiaip juk galiu tą langą pastumti kur nors į šoną ir ramiai dirbti.

Jei dėl darbo yra socialinių tinklų poreikis, tai yra padidėjusi pripratimo rizika. Pavyzdžiui, barmenai turi padidėjusią riziką pradėti išgėrinėti, nes tai jiems po ranka. Lygiai taip pat yra ir jei dėl darbo nuolat būname socialinėje erdvėje. Tada reikia dar daugiau disciplinos ir sąmoningumo“, – pabrėžia psichologė.

REKLAMA

Kaip kovoti su priklausomybe?

Ji sako, kad kovoti su priklausomybe nuo socialinių tinklų žmogus dažnai gali ir pats:

„Tikrai galima atprasti ir patiems, jei tai nėra praleidžiamos 6 ar 8 valandos, bet jei jau patiems neišeina, tada reikėtų kreiptis pagalbos į specialistus. Jei pats pastebiu, kad pripratau, stebiuosi, kur dingo mano laikas, kai naršiau kelias valandas, tada jau reikia imtis priemonių.“

Kai kurie išsikelia sau iššūkius, pavyzdžiui, dieną nesinaudoti socialiniais tinklais. Psichologė sako, kad tai geras būdas kovoti su priklausomybe.

„Tai gali būti labai geras dalykas, kad žmogus pajaustų, kad jis gali apsieiti be socialinio tinklo. Dažnai atrodo, kad tu negali be jo išbūti, bet tai yra nesąmonė ir, pabandęs dieną, supranti, kad gali. Tik nenori. Dar geriau būtų ne viena diena, o trys dienos iš eilės arba savaitgalis. Tada tikrai pajunti, kad gali.

Ko nėra čia pat, nuolat pasiekiamo, šmėžuojančio tavo aplinkoje ir akių zonoje, tai pamažu dingsta ir kitur, taip atpratimas ir vyksta. Taip pat galbūt reikėtų visai ištrinti tam tikras programėles, apsunkinti sau patekimą į jas ir naudojimąsi. Tai irgi galėtų padėti“, – sako specialistė ir priduria, kad padėti gali ir aiškus įsivardijimas, ką aš gausiu iš laiko socialiniame tinkle:

„Jeigu, pavyzdžiui, prieš miegą sau įsivardiji, kad jei dabar naršysiu telefone, pamatysiu ką nors negatyvaus, naktį blogiau miegosiu, nepailsėsiu, tada nelabai ir norisi tai daryti. Todėl labai svarbu sau tai įsivardinti.

Svarbu valdyti savo kūną, o ne važiuoti automatu. O priklausomybės įpročiai būtent ir susiformuoja tada, kai mes važiuojame automatu negalvodami.“

Laiką reikėtų skaičiuoti ne valandomis

Iššvaistytas laikas, galbūt dažnai gadinama nuotaika dėl pastebimo negatyvo, įtaka fizinei sveikatai, kai dėl naršymo mažiau judama, o akys nepailsi nuo įrenginių ir sklindančios mėlynos šviesos, atitolimas nuo realaus bendravimo – tai tik keli dalykai, kuriuos gali sukelti priklausomybė nuo socialinių tinklų.

REKLAMA

Psichologė sako, kad oficialių rekomendacijų, kiek laiko būtų normalu praleisti socialiniuose tinkluose, nėra, tačiau ji mano, kad jis turėtų būti skaičiuojamas tikrai ne valandomis.

„Tai yra mano nuostata, nes oficialiai tai nėra apibrėžta. Man atrodo, kad 15 minučių yra optimalus laikas, kai viskas gerai, jei daugiau nei pusvalandis, jau reikėtų pradėti galvoti, ką ten iš tikrųjų veiki. Žmonės kartais skundžiasi, kad jiems trūksta laiko, tai va čia yra tikras laiko ėdikas.

Kai pagalvoji, kad paroje yra 24 valandos, maždaug 8 valandas tu skiri miegui, o iš likusio laiko 2 valandas pasiryžti praleisti socialiniuose tinkluose, tai nuskamba tikrai žiauriai. Arba atvirkščiai – esi pasiryžęs praleisti 20 minučių. Manau, kad tą laiką reikėtų skaičiuoti minutėmis, o ne valandomis“, – sako E. Masalskienė.


Rašyti komentarą...
N
Nop
2021-01-22 17:40:23
Pranešti apie netinkamą komentarą
O ką veikti žmogui, juk nieko nevyksta vis laiko praleidimas, juk lietuviškos tv, nieko įdomaus nerodo
Atsakyti
0

L
LUKAS JUSKUS
2021-01-22 17:51:44
Pranešti apie netinkamą komentarą
AS NAUDOJU TIK ASMENINIAMS REIKALAMS
Atsakyti
0

T
Tai ir
2021-01-25 22:35:25
Pranešti apie netinkamą komentarą
nori ar nenori-tampi, kadangi priverstinai uždarytas esi.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (4)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų