Karas Ukrainoje. „Tau nereikia atvykti“: Putinas atsisakė Trumpo dalyvavimo derybose su Zelenskiu

Baltieji rūmai planuoja Budapešte surengti taikos derybas tarp Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putinu, praneša „Politico“.  

Už konflikto Ukrainoje sureguliavimą JAV prezidentas Donaldas Trumpas nori ne tik gauti Nobelio taikos premiją. Jis taip pat tikisi, kad dėl to pateks į rojų.

Trumpas tikisi, kad jo tarpininkavimas sudarant susitarimą dėl karo tarp Rusijos ir Ukrainos nutraukimo taps „viena iš priežasčių“, dėl kurių jis pateks į rojų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas „Fox News“ laidoje pareiškė, kad Kyjivas turi parodyti lankstumą taikos derybose su Maskva. Taip pat D. Trumpas išreiškė viltį, kad Ukrainos ir Rusijos lyderiai susitars tarpusavy bei pareiškė, kad „viskas tarp jų yra gerai“.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį „Fox News“ televizijai pareiškė, kad Ukraina „gaus daug žemės“, praneša „RBC-Ukraina“.

Pasak jo, Ukraina galiausiai „atsigaus“, liausis žmonių mirtys ir šalis „gaus daug žemės“.

Jis taip pat pažymėjo, kad Rusija yra „galinga karinė valstybė“, didesnė už Ukrainą, ir „tai nėra karas, kurį reikėjo pradėti“.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sako, kad tarp jo ir Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino yra „šiluma“, kurią jis pajuto per jų susitikimą Aliaskoje praėjusį penktadienį, rašo CNN.

„Jūs matėte, kai jis išlipo iš lėktuvo, aš išlipau iš savo lėktuvo, ten buvo šiluma, kurios neįmanoma apibūdinti, žinote, tai buvo malonus jausmas... ir tai yra geras dalykas, ne blogas“, – sakė JAV prezidentas.

Kyjivas antradienį pranešė, kad Rusija sugrąžino 1 tūkst. žuvusių ukrainiečių karių palaikus ir kad tai buvo dalis ankstesnių susitarimų, pasiektų padedant tarpininkams.

„Deja, tarp šių repatrijuotų (palaikų) yra penkių nelaisvėje mirusių Ukrainos karių palaikai“, – socialiniuose tinkluose paskelbė vyriausybės agentūra, koordinuojanti repatrijavimą.

Pranešime agentūra priduria, kad atliks testus šiems palaikams, sugrąžintiems iš Rytų Ukrainos ir Rusijos Kursko srities, identifikuoti.

Ukrainos sąjungininkai antradienį susitinka aptarti sparčiai vykstančių derybų dėl Rusijos karo prieš Ukrainą pabaigos rezultatų, pasirodžius pranešimams, kad ukrainiečių lyderis Volodymyras Zelenskis gali surengti taikos viršūnių susitikimą su Kremliaus šeimininku Vladimiru Putinu.

Viltys dėl proveržio sustiprėjo, JAV prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) pirmadienį Baltuosiuose rūmuose surengus derybas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir Europos lyderiais. Per derybų pertrauką D. Trumpas telefonu pasikalbėjo ir su Rusijos prezidentu. 

Karas Ukrainoje, per kurį žuvo dešimtys tūkstančių žmonių, praktiškai atsidūrė aklavietėje, nepaisant kelių naujausių Rusijos laimėjimų ir D. Trumpo pastangų jį užbaigti. 

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį dalyvavo „Norinčiųjų koalicijos“ nuotoliniame susitikime, kuriame pasveikino Jungtinių Valstijų (JAV) įsipareigojimą prisidėti prie saugumo garantijų Ukrainai.

Kaip pranešė Prezidentūra, šalies vadovas taip pat pabrėžė, kad šiuo metu būtina skubiai paversti saugumo garantijas praktine ir karine realybe.

„Norinčiųjų koalicijos“ susitikime buvo aptartas pirmadienį Vašingtone įvykęs JAV ir Ukrainos prezidentų susitikimas, prie kurio prisijungė Europos didžiųjų šalių lyderiai, NATO generalinis sekretorius ir Europos Komisijos pirmininkė.

G. Nausėdos teigimu, „Norinčiųjų koalicija“ turi būti pasirengusi dislokuoti pajėgas jau kitą dieną, kai bus pasirašytas taikos susitarimas.

Prezidento patarėjas Dainius Žikevičius yra sakęs, jog Lietuva į Ukrainą siųstų panašų skaičių karių, kiek anksčiau siųsdavo į NATO vykdytą taikos palaikymo misiją Afganistane.

Po pirmadienį Aliaskoje įvykusių JAV lyderio Donaldo Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino derybų, Baltųjų rūmų šeimininkas teigė aptaręs saugumo garantijas Ukrainai ir pridūrė, kad V. Putinas su jomis sutiko, nors atmetė Kyjivo siekį prisijungti prie NATO.

D. Trumpas teigė, kad garantijas „teiks įvairios Europos šalys, koordinuojant su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis“. 

Britų verslo dienraštis „The Financial Times“ citavo dokumentą, kuriame teigiama, kad Ukraina įsipareigojo už 100 mlrd. JAV dolerių (95 mlrd. eurų) nupirkti JAV ginklų, finansuojamų Europos, mainais į JAV garantijas dėl jos saugumo.

G. Nausėda taip pat pažymėjo, kad nėra jokios kitos alternatyvos atgrasyti Rusiją nuo būsimos agresijos, nei savo tėvynę ginančios gerai apmokytos ir pakankamo dydžio Ukrainos ginkluotosios pajėgos.

Pasak Prezidentūros, šalies vadovas laikosi pozicijos, kad spaudimas Maskvai turi būti tęsiamas ir jog Europos Sąjunga turi kuo greičiau priimti 19-ąjį sankcijų Rusijai paketą.

„Kremlius nenusipelnė jokių sankcijų sušvelninimo, nežengė jokių žingsnių, kad būtų pasiekta teisinga ir tvari taika“, – teigiama pranešime.

Okupuotoje Zaporižioje Ukrainos gynybos pajėgos surengė sėkmingą operaciją – sunaikintas rusų krovininis traukinys su degalų cisternomis. Socialiniuose tinkluose paskelbtos nuotraukos rodo visiškai sugriautą okupantų logistiką.

Rusijos susisiekimo geležinkeliu per okupuotą Zaporižią nebėra. Apie tai pranešė Okupacijos tyrimų centro vadovas Petro Andriuščenka „Telegram“ kanale, paskelbęs nuotraukas, kuriose matyti sunaikintas krovininis traukinys su cisternomis.

Šveicarija užtikrintų neliečiamumą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, jei šis atvyktų į šalį deryboms dėl taikos Ukrainoje, antradienį sakė šveicarų užsienio reikalų ministras Ignazio Cassisas.

Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) yra išdavęs V. Putino arešto orderį. Tačiau Šveicarijos vyriausybė pernai nustatė „taisykles dėl neliečiamumo suteikimo asmenims, kuriems išduotas tarptautinis arešto orderis“, spaudos konferencijoje sakė I. Cassisas.

Jis patikslino, jog tai taikytina tik tais atvejais, kai šie asmenys atvyksta į taikos konferencijas, o ne privačiais tikslais.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas kiek anksčiau pasiūlė Rusijos ir Ukrainos lyderių, V. Putino ir Volodymyro Zelenskio, taikos viršūnių susitikimą surengti Ženevoje.

Tiek V. Zelenskis, tiek V. Putinas po atskirų derybų su JAV prezidentu Donaldu Trumpu pareiškė esantys pasirengę tokiam susitikimui. 

Ukrainos ambasadorius Vokietijoje Oleksijus Makejevas pasveikino vienybę Ukrainos viršūnių susitikime Vašingtone. „Vakar dienos vaizdai Vašingtone, jie tikrai buvo labai geri. Ir tai reiškia, kad demokratinis pasaulis yra vieningas“, – sakė jis ZDF televizijos laidai „Morgenmagazin“.

Kalbėdamas apie galimą Ukrainos teritorijų perleidimą Rusijai kaip taikos sprendimo dalį, jis pabrėžė, kaip tai sudėtinga jo šaliai. „Tai ne tik teritorijų klausimas. Tai ne kompiuterinis žaidimas, kur paprasčiausiai gali atiduoti vieną teritoriją ir pelės paspaudimu žaisti toliau. Ten gyvena milijonai ukrainiečių“, – sakė O. Makejevas. Šios teritorijos šiandien yra okupuotos Rusijos. 

Tačiau dabar esą būtina kalbėti visomis temomis. Pažiūrėsime, ar V. Putinas vėl nevilkins laiko, kalbėjo ambasadorius ir pridūrė: „Pažįstame rusus. Jie pradeda nuo įvairių darbo grupių  ir ilgų diskusijų. Ir tuo pat metu Rusija kasdien atakuoja mus bombomis, raketomis“.

Ukrainos oro gynyba neutralizavo 230 Rusijos dronų, dvi „Iskander“ ir keturias „Kh-101“ tipo raketas, pranešė ginkluotosios oro pajėgos.

Nuo pirmadienio 20.00 val. rusai atakavo Ukrainą 280 priemonių – 270 kovinių dronų ir įvairaus tipo imitacinių bepiločių, taip pat buvo paleistos penkios balistinės raketos „Iskander“ bei penkios raketos „Kh-101“.

Oro atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.

Antradienio 9.00  val. duomenimis, patvirtinta, kad Ukrainos oro gynyba numušė arba neutralizavo 236 priešo oro taikinius – 230 bepiločių, dvi raketas „Iskander“ ir keturias „Kh-101“, nurodoma panešime.

Registruota 40 kovinių dronų smūgių 16 vietų, dronų nuolaužos krito trijose vietose.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas siūlo galimą Ukrainos ir Rusijos  prezidentų Volodymyro Zelenskio ir Vladimiro Putino susitikimą surengti Ženevoje. „Tai bus neutrali šalis, galbūt Šveicarija. Aš pasisakau už Ženevą. Arba kokią kitą šalį“, – sakė E. Macronas antradienį transliuotame interviu prancūzų TV stočiai LCI. Susitikimas esą turėtų vykti Europoje.

Antradienį popiet Paryžius ir Londonas vadinamosios Norinčiųjų koalicijos narius informuos apie tai, kas nuspręsta Europos lyderių susitikime su JAV prezidentu Donaldu Trumpu Vašingtone, paskelbė Prancūzijos vadovas. Iš karto po to su JAV diplomatais bus tariamasi dėl konkrečių saugumo garantijų Ukrainai.

E. Macronas nenorėjo vertinti galimo Ukrainos teritorijų perleidimo Rusijai. Dėl to esą turi spręsti Kyjivas. Tačiau pripažįstant okupuotas teritorijas esą būtinas atsargumas. Jei šalys galvoja „galinčios jėga užimti teritorijas“, tai atsiveria „Pandoros skrynia“, kalbėjo E. Macronas.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio sako, kad nėra prasmės gilintis į visus derybų dėl karo Ukrainoje pabaigos detales, nes derybos kol kas vyksta už uždarų durų.

Apie tai jis kalbėjo „Fox News“, rašo UNIAN.

„Reikia duoti šiems žmonėms erdvės dirbti. Jie turi savo rinkėjus, savo nuomonę. Šiuo atžvilgiu nereikėtų teikti pirmenybės vienai iš šalių. Manau, kad visi supranta, jog vienas iš pagrindinių dalykų yra tai, kad Ukraina turi jaustis saugi žengdama į priekį. Jie turi tikėti, kad pasibaigus karui jie bus tokioje padėtyje, kad niekada daugiau nebus užkariauti“, – pabrėžia M. Rubio.

Pasak jo, bet kokiose derybose dėl karo pabaigos abi pusės turi ne tik gauti, bet ir duoti.

„Nė viena pusė čia negaus 100 proc. Kiekviena pusė turi padaryti tam tikrų nuolaidų. Ir, žinoma, klausimas, kur nubrėžti ribą, už kurios karas baigsis, bus šių derybų dalis. Tai nėra lengva, galbūt net neteisinga. Bet tai būtina, kad karas baigtųsi. Taip buvo kiekviename kare. Vienintelis karas, kuris nesibaigia tokiu būdu, yra karas, kai viena pusė besąlygiškai pasiduoda kitai. Ir mes to nematysime šiame konflikte“, – priduria jis.

Po Ukrainos viršūnių susitikimo Baltuosiuose rūmuose Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis džiaugėsi pokalbiu su JAV lyderiu Donaldu Trumpu. „Tai buvo geriausias mūsų susitikimas“, – pasibaigus konsultacijoms su D. Trumpu ir aukščiausiais Europos atstovais, teigė V. Zelenskis, kurį cituoja jo biuras. „Visiems amerikiečių kolegoms galėjau šį tą parodyti apie padėtį mūšio lauke, netgi žemėlapyje“, – pridūrė jis.

Viršūnių susitikimas Vašingtone priartino tiesioginio V. Zelenskio susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu galimybę. D. Trumpas pareiškė pradėjęs atitinkamus pasirengimus. Pasak Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo, V. Zelenskio ir V. Putino susitikimas turėtų įvykti „per ateinančias dvi savaites“.

Buvo aptartos ir saugumo garantijos Ukrainai. „Dėl saugumo garantijų tikriausiai spręs mūsų partneriai. Ir bus pateikta vis daugiau detalių“, – sakė V. Zelenskis. Anot jo, svarbu, kad JAV prisidėtų prie saugumo garantijų Ukrainai. Šie planai esą bus „formalizuoti“ per savaitę ar dešimt dienų.

Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas pasisakė apie Volodymyro Zelenskio ir kitų Europos lyderių vizitą Baltuosiuose rūmuose.

V. Zelenskį jis išvadino klounu.

„Antirusiška karo kurstytojų koalicija nesugebėjo įveikti JAV prezidento jo pačio teritorijoje. Europa jam padėkojo ir pataikavo. Kyla klausimas, kokią melodiją Kyjivo klounas grotų apie garantijas ir teritorijas savo šalyje, kai vėl apsirengs žalią karinę uniformą“, – „X“ rašo jis.

Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. rugpjūčio 19 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 071 780 karių, iš kurių 890 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.

Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Be to, nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos jau sunaikino 11 118 rusų tankų, 23 148 šarvuotąsias kovos mašinas, 31 698 artilerijos sistemas (+66), 1 470 raketų paleidimo sistemų (+1), 1 208 oro gynybos sistemas, 422 karo lėktuvus, 340 sraigtasparnių, 51 894 nepilotuojamuosius orlaivius (+209), 3 558 kruizines raketas, 28 karo laivus / katerius, 1 povandeninį laivą, 59 060 transporto priemonių ir kuro cisternų (+123), 3 943 specialiosios įrangos vienetus (+1).

Duomenys apie priešų nuostolius yra nuolat tikslinami.

Rusijos kanalai skelbia, kad naktį iš pirmadienio į antradienį dronai atakavo naftos perdirbimo gamyklą Volgograde, rašo „Ukrainska Pravda“.

Vietos gyventojai sako, kad vietoje nugriaudėjo apie 10 sprogimų. Gyventojai taip pat sako matę blyksnius.

Volgogrado aerodromas sustabdė darbą.

Vėliau srities gubernatorius Andrejus Bočarovas pranešė, kad dėl dronų nuolaužų kritimo užsidegė vieno iš ligoninės pastatų stogas ir naftos perdirbimo gamyklos teritorija.

Pirmadienį Vašingtone JAV prezidentui Donaldui Trumpui susitikus su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu ir Europos lyderiais, Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė sako, jog pastarųjų susitikimų rezultatai yra daug žadantys. Vis tik, ar pokalbių metu pasiekti susitarimai taps realybe, anot patarėjos, parodys artima ateitis.

„Šito susitikimo rezultatai, sakyčiau, yra daug žadantys. Ar jie tokiais išvirs – pamatysime pačioje artimiausioje ateityje“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė A. Skaigirytė.

Prezidento vyriausiosios patarėjos teigimu, itin svarbu, jog į pastaruosius susitikimus JAV sostinėje buvo pakviesti ir Europos šalių lyderiai.

„Tai yra labai svarbu. To Europos Sąjungos šalys ir NATO europiniai partneriai norėjo nuo pat pradžių ir tas yra padaryta. Tai, sakyčiau, kai yra kalbama apie Ukrainą nedalyvaujant europinėms šalims, būtų labai blogai. Dabar tas blogumas yra ištaisytas – Europos šalys dalyvauja“, – akcentavo patarėja.

Taip pat, anot jos, pozityvius rezultatus galima įžvelgti ir Vašingtone vykusių pokalbių turinyje. A. Skaisgirytės teigimu, ilgą laiką diskutuotos saugumo garantijos Ukrainai „pradėjo įgauti tam tikrus kontūrus“.

„Kiek pavyko išsiaiškinti, kalbama apie labai stiprias saugumo garantijas Ukrainai. Vėlgi, pati tema gal nėra labai nauja, apie tai buvo kalbėta jau seniau, tačiau būtent vakarykščio susitikimo metu tos saugumo garantijos pradėjo įgauti tam tikrus kontūrus. Tai, visų pirma, ir pačios Ukrainos armijos stiprinimas, ir antras dalykas – tam tikros NATO šalių taikos įgalinimo pajėgos Ukrainoje. Tai šita dalis yra labai svarbi“, – tvirtino G. Nausėdos patarėja, akcentuodama, jog iki šiol nebuvo aišku, ar amerikiečiai prisidėtų prie tokios iniciatyvos.

„Atrodo, kad Jungtinės Valstijos taip pat įsijungia ir tai yra labai gera žinia visiems mums“, – apibendrino ji.

Staiga Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas galėjo atsidurti bėdoje, skelbia „The Telegraph“. Tokiu sakiniu leidinys reaguoja į Donaldo Trumpo, Volodymyro Zelenskio ir kitų Europos lydeirų susitikimą Vašingtone.

Panašu, kad susitikimo metu Ukrainai ir jos sąjungininkams pavyko atstatyti pozicijas su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.

Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui dalyvaujant susitikimuose JAV, Rusijos daliniai dronais ir raketomis atakavo taikinius Ukrainos centrinėje ir pietinėje dalyse. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ir karinių stebėtojų duomenimis, daugiausiai smogta Poltavos sričiai ir ypač pramoniniam Kremenčiuko miestui.

Į regioną paleista dešimtys dronų ir mažiausiai dvi balistinės raketos. Be to, viena balistinė raketa, anot duomenų, atakavo taikinį Pietų Ukrainos Odesos srityje. Apie žalą ar aukas kol  kas informacijos nėra.

Ukrainos dronų atakos tuo tarpu registruotos Rusijos Volgogrado srityje. Rusų žiniasklaida, remdamasi srities gubernatoriumi Andrejumi Bočarovu, pranešė apie gaisrus, kuriuos naftos perdirbimo gamyklos teritorijoje sukėlė krentančios dronų nuolaužos. Be to, apgadinta ligoninė. Sužeistųjų nėra. Dėl dronų laikinai buvo nutraukti skrydžiai Volgogrado oro uoste.

Po Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimo pirmaisiais komentarais pasidalijo NATO vadovas Markas Rutte, skelbia UNIAN.

„Fox News“ eteryje jis pareiškė, kad Ukrainos narystė NATO nėra svarstoma, tačiau svarstomas klausimas dėl saugumo garantijų pagal „5 straipsnį“.

„Situacija yra tokia: JAV ir kai kurios kitos šalys pareiškė, kad jos prieštarauja Ukrainos narystei NATO. Oficiali NATO pozicija <...> yra ta, kad Ukraina turi negrįžtamą kelią į NATO“, – sako M. Rutte.

Tačiau, anot jo, šiuo metu diskutuojama ne apie Ukrainos narystę NATO, o apie saugumo garantijas Ukrainai pagal 5 straipsnį, „ir dabar bus konkrečiau diskutuojama, ką jos tiksliai reikš“.

NATO sutarties 5-asis straipsnis įtvirtina kolektyvinės gynybos principą, pagal kurį puolimas prieš bet kurią NATO narę yra laikomas puolimu prieš visus.

Be to, pasak M. Rutte, Ukrainai gali būti suteiktos saugumo garantijos iš įvairių šalių.

„Tai neapsiriboja tik NATO – panašūs susitarimai yra sudaryti tarp daugelio pasaulio valstybių, pavyzdžiui, JAV turi tokius susitarimus su Pietų Korėja ir Japonija. Po konflikto pabaigos Ukraina turės teisę sudaryti savo saugumo susitarimus, o dabar vyksta koordinavimas su Europos ir ne Europos partneriais, siekiant sukurti tokias garantijas“, – pridūrė jis.

M. Rutte pabrėžia, kad stipriausia saugumo garantija Ukrainai yra galinga kariuomenė.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį išsakė nuomonę, kurioje atsargiai įvertino Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimą, kurį JAV prezidentas Donaldas Trumpas sakėsi rengiąs.

V. Zelenskio ir V. Putino susitikimas būtų žingsnis į priekį, sakė Prancūzijos prezidentas po D. Trumpo, V. Zelenskio ir Europos vadovų aukščiausiojo lygio susitikimo Baltuosiuose rūmuose.

„Ar manau, kad jie gali padėti ką nors išspręsti? Šį klausimą vis dar vertinu labai atsargiai“, – sakė E. Macronas, pabrėždamas, kad darbas dar toli gražu nebaigtas.

„Turime Amerikos prezidentą ir Ukrainą, kurie nori taikos... Dėl Putino nesu įsitikinęs“, – kalbėjo jis.

„Man kyla didžiulių abejonių dėl Rusijos prezidento noro siekti taikos. Jo galutinis tikslas – užimti kuo daugiau teritorijos, nusilpninti Ukrainą, kad ji taptų negyvybinga nei savarankiškai, nei Rusijos įtakos zonoje. Tai gana akivaizdu visiems.“

E. Macronas pasakė, kad D. Trumpas tiki, jog gali pasiekti susitarimą, ir mano, kad V. Putinas taip pat nori taikos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pasakė, kad yra pasirengęs susitikti akis į akį su savo kolega iš Rusijos karui užbaigti.

Po Baltuosiuose rūmuose įvykusių derybų su JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir keliais Europos lyderiais V. Zelenskis žurnalistams sakė, kad yra pasirengęs pirmajam tiesioginiam susitikimui su Vladimiru Putinu nuo beveik trejus su puse metų trunkančios Maskvos invazijos pradžios.

„Patvirtinau – ir visi Europos vadovai mane palaikė, – kad esame pasirengę dvišaliam susitikimui su Putinu“, – pasibaigus aukščiausiojo lygio susitikimui sakė V. Zelenskis.

Rusams skinantis kelią pirmyn, V. Zelenskis patiria vis didesnį spaudimą užleisti teritoriją, kad būtų nutrauktas besitęsiantis karas.

Prieš susitikimą Baltuosiuose rūmuose D. Trumpas ragino Ukrainą atiduoti Krymą ir atsisakyti tikslo įstoti į NATO – tokie yra ir pagrindiniai V. Putino reikalavimai.

Tačiau V. Zelenskis pabrėžė, kad jam pavyko pateikti D. Trumpui, su kuriuo jis Ovaliajame kabinete susitiko akis į akį, aiškesnį mūšio linijų vaizdą.

„Tai buvo geriausias iš mūsų susitikimų, – V. Zelenskio kanceliarijos išplatintame pranešime cituojami prezidento žodžiai. – Visiems mūsų kolegoms amerikiečiams galėjau parodyti – netgi žemėlapyje – daug dalykų, susijusių su padėtimi mūšio lauke.“

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas po susitikimo žurnalistams sakė, kad per aukščiausiojo lygio susitikimą daugiausia dėmesio skirta ne nuolaidoms, kurias tektų padaryti Ukrainai, o saugumo garantijoms, kurios jai būtų suteiktos sudarius taikos susitarimą.

D. Trumpas tvirtino, kad garantijas „suteiks įvairios Europos šalys, savo veiksmus koordinuodamos su Jungtinėmis Valstijomis“.

V. Zelenskis pridūrė, kad „svarbu, jog Jungtinės Valstijos duotų aiškų ženklą, kad jos bus tarp šalių, kurios padės, koordinuos ir dalyvaus teikiant saugumo garantijas Ukrainai“.

V. Zelenskis sakė, kad šie planai bus „vienaip ar kitaip įforminti per ateinančią savaitę ar dešimt dienų“.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas po Baltuosiuose rūmuose vykusio susitikimo Ukrainos klausimu nori surengti dvišalį viršūnių susitikimą tarp Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino. Jis pirmadienį pareiškė po pokalbių su V. Zelenskiu ir aukščiausiais Europos atstovais paskambinęs Rusijos prezidentui ir „pradėjęs pasirengimus“. Dvišalio susitikimo vieta dar nenustatyta, rašė D. Trumpas savo socialiniame tinkle „Truth Social“.

Po V. Zelenskio ir V. Putino susitikimo tada turėtų įvykti trišalis susitikimas, kuriame dalyvautų ir jis pats, teigė D. Trumpas. Anot šaltinių, V. Putinas pasakė, kad yra pasirengęs susitiki su V. Zelenskiu.

Ukrainos vadovas jau netrukus po pokalbių Balstuosiuose rūmuose sakė esąs pasirengęs susitikti su V. Putinu. „Patvirtinau – ir visi Europos šalių lyderiai mane parėmė – kad esame pasirengę dvišaliam susitikimui su V. Putinu. Manau, kad turime susitikt be jokių išankstinių sąlygų“, – teigė V. Zelenskis.

Pasak Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo, V. Zelenskio ir V. Putino susitikimas turėtų įvykti „per ateinančias dvi savaites“.

Viena susitikimo Baltuosiuose rūmuose pirmadienį temų buvo ir saugumo garantijos Ukrainai. Anot JAV prezidento, jas suteiks „įvairios Europos valstybės – „derindamos veiksmus su Jungtinėms Amerikos Valstijomis“.

Susitikime Baltuosiuose rūmuose dar dalyvavo Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, NATO generalinis sekretorius Markas Rutte, britų premjeras Keiras Starmeris, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Italijos premjerė Giorgia Meloni bei Suomijos prezidentas Alexanderus Stubbas.

Po Ukrainos klausimui skirto viršūnių susitikimo Vašingtone antradienį ES šalių  lyderiai surengs vaizdo konferenciją. Europos Vadovų Tarybos pirmininko Antnio Costa inicijuotas virtualus susitikimas numatytas 14.00 val. Lietuvos laiku. Vaizdo konferencijoje bus kalbama apie Vašingtone vykusius pokalbius.

Viršūnių susitikimas Vašingtone pirmadienį priartino Ukrainos ir Rusijos prezidentų Volodymyro Zelenskio ir Vladimiro Putino susitikimo galimybę. JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškę, kad pradėjo rengti tokį susitikimą.

Pasak Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo, V. Zelenskio ir V. Putino susitikimas turėtų įvykti „per ateinančias dvi savaites“. V. Zelenskis pareiškė esąs pasirengęs dvišaliam susitikimui. Pozityvių signalų, anot šaltinių, būta ir iš Kremliaus.