Karas Ukrainoje. Kruvina rusų ataka: gelbėtojai traukia kūnus, tarp žuvusių – 3 vaikai

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas privalo sėsti prie derybų stalo dėl taikos Ukrainoje, ketvirtadienį po pokalbio su JAV lyderiu Donaldu Trumpu ir Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu pareiškė Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen.

„Ką tik kalbėjausi su prezidentu Zelenskiu, o vėliau su prezidentu Trumpu, po didelio masto atakos Kyjivui, kai taip pat smogta mūsų ES biurui. Putinas privalo sėsti prie derybų stalo“, – socialiniame tinkle „X“ rašė U. von der Leyen.

„Turime užtikrinti teisingą ir ilgalaikę taiką Ukrainai su tvirtomis ir patikimomis saugumo garantijomis, kurios pavers šalį plienine dygliakiaule“, – pridūrė ji.

Rusijos okupacinės pajėgos smogė Ukrainos karinių jūrų pajėgų laivui, žuvo vienas įgulos narys ir dar keli buvo sužeisti.

Apie tai komentare „Ukrinform“ pranešė Ukrainos karinių jūrų pajėgų atstovas spaudai Dmytro Pletenčukas.

„Dėl pranešimų apie smūgį Ukrainos karinių jūrų pajėgų laivui: patvirtiname, kad įvyko ataka. Tęsiamos pastangos šalinti padarinius. Dauguma įgulos narių yra saugūs, o kelių jūreivių paieška tęsiama. Deja, vienas įgulos narys žuvo, o keli buvo sužeisti“, – sakė D. Pletenčukas.

Kiek anksčiau Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad jos pajėgos Dunojaus deltoje jūriniu dronu nuskandino Ukrainos žvalgybinį laivą „Simferopol“. Tai būtų pirmas kartas, kai Rusija panaudojo jūrinį droną. 

Remiantis viešai prieinama informacija, „Simferopol“ yra vidutinio dydžio žvalgybinis laivas, kuris šiuo metu buvo bandomas.

Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto pareiškė, kad Vengrijos vyriausybė uždraudė įvažiuoti į šalį ukrainiečių vadui po atakų prieš naftotiekį „Družba“. Pasak „Ukrinform“, jis tai pareiškė platformoje „X“.

„Reaguodama į naujausią Ukrainos smūgį naftotiekiui „Družba“, Vengrijos vyriausybė nusprendė uždrausti atsakingo karinio dalinio vadui atvykti į Vengriją ir visą Šengeno erdvę“, – rašė P. Szijjarto.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas patvirtino federalinės vyriausybės ryžtą ir ateityje intensyviai remti Bundesverą. „Kasdien matome Rusijos kariuomenės akcijas. Jie tikrina mūsų gynybinį pasirengimą ir mūsų gynybinius pajėgumus“, – sakė F. Merzas lankydamasis Vokietijos karinio jūrų laivyno vadavietėje Rostoko uostamiestyje šiaurinėje šalies dalyje.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ketvirtadienį paskelbė apie naujas baudžiamąsias priemones Rusijai po to, kai Rusijos raketos smogė netoli Europos Sąjungos diplomatinės atstovybės Kyjive.

„Netrukus pateiksime 19-ąjį griežtų sankcijų paketą“, – sakė U. von der Leyen žurnalistams Briuselyje.

„Kartu mes tęsiame darbą su įšaldytu Rusijos turtu, kad galėtume prisidėti prie Ukrainos gynybos ir atstatymo“, – sakė ji.

Pasak Ukrainos karinių oro pajėgų, Rusija nuo trečiadienio vakaro atakavo Ukrainą 629 bepiločiais orlaiviais, raketomis ir kruizinėmis raketomis, per atakas žuvo mažiausiai 14 žmonių.

U. Von der Leyen sakė, kad dvi raketos smogė 20 sekundžių intervalu 50 metrų atstumu nuo ES atstovybės biuro.

Ji pridūrė, kad nė vienas darbuotojas nenukentėjo, tačiau ES diplomatijos vadovė Kaja Kallas sakė, kad pastatas per ataką buvo apgadintas.

„Tai rodo, kad Kremlius nesustos prieš nieką, kad terorizuotų Ukrainą aklai žudydamas civilius gyventojus – vyrus, moteris ir vaikus, ir netgi taikydamasis į Europos Sąjungą“, – pareiškime sakė U. von der Leyen.

Apie pasirengimą priimti 19-ąjį sankcijų Rusijai paketą buvo paskelbta jau prieš kelias savaites. Pasak diplomatų, dėl naujausios Rusijos atakos dabar gali būti imtasi dar intensyvesnių pastangų ir griežtesnių priemonių.

ES užsienio reikalų ministrai naujas sankcijas aptars šeštadienį Kopenhagoje vyksiančiame jau anksčiau suplanuotame posėdyje.

Atskirai U. von der Leyen pranešė apie penktadienį prasidėsiančią kelionę į septynias ES šalis – Suomiją, Estiją, Latviją, Lietuvą, Lenkiją, Bulgariją ir Rumuniją – aptarti iššūkių dėl ES išorės sienų su Rusija ir Baltarusija.

 Vengrija ir Ukraina ketvirtadienį apsikeitė viešais įžeidimais, eskaluodamos ginčą dėl pasikartojančių naftos tiekimo sutrikimų, o Budapeštas apkaltino Kyjivą išpuoliu prieš jo suverenitetą.

Ukraina atkirto apkaltindama Vengriją „moraliniu nuosmukiu“.

Nuo tada, kai Maskva prieš trejus su puse metų pradėjo invaziją, Vengrija nesyk susidūrė su naftos tiekimo per „Družbos“ naftotiekį sutrikdymais, nes Kyjivas kartais taikosi į Rusijos energetikos infrastruktūrą.

Nuo to laiko Kyjivo ir Budapešto santykiai smarkiai pablogėjo, o Vengrijos lyderis nacionalistas Viktoras Orbanas palaiko ryšius su Kremliumi ir blokuoja Ukrainos pastangas įstoti į Europos Sąjungą (ES).

Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto pareiškė, kad jo šalis uždraudė Ukrainos „karinio dalinio, kuris neseniai įvykdė itin žiaurius išpuolius prieš naftotiekį „Družba“, vadui atvykti į savo teritoriją“.

„Tai buvo išpuolis prieš Vengrijos suverenitetą, keliantis pavojų mūsų energetiniam saugumui“, – socialiniame tinkle „X“ teigė P. Szijjarto.

Šis pranešimas buvo paskelbtas po to, kai per naktį įvykusį didžiulį Rusijos išpuolį prieš Ukrainą žuvo mažiausiai 15 žmonių, tarp jų trys vaikai. Tai buvo vienas kruviniausių išpuolių Kyjive per visą plataus masto karą.

Reaguodamas į P. Szijjarto įrašą, Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pareiškė, kad Vengrija stovi „neteisingoje istorijos pusėje“.

„Kaip begėdiška tai skelbti po žiauraus teroristinės valstybės Rusijos išpuolio“, – „X“ rašė A. Sybiha.

„Peteri, jei jums svarbesnis rusų naftotiekis nei šįryt Rusijos nužudyti Ukrainos vaikai, tai moralinis nuosmukis“, – parašė jis ir pridūrė, kad Kyjivas „imsis veidrodinių veiksmų“.

Praėjusią savaitę V. Orbanas teigė pasiskundęs JAV prezidentui Donaldui Trumpui, nes Ukrainos operacijos prieš Rusiją sutrikdė naftos tiekimą.

Vengrija ir Slovakija taip pat paprašė Europos Komisijos (EK) „imtis veiksmų prieš pakartotinius Ukrainos išpuolius prieš naftotiekį „Družba“.

ES 2022 metais uždraudė importuoti daugumą naftos produktų iš Rusijos, tačiau „Družba“ naftotiekiui laikinai taikoma išimtis, kad Vidurio Europos šalys, neturinčios priėjimo prie jūros, turėtų laiko rasti alternatyvių naftos tiekimo šaltinių.

V. Orbanas ir jo kolega Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico reguliariai kritikuoja sankcijas kaip keliančias grėsmę jų šalių energetiniam saugumui.

Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybė ketvirtadienį iškvietė Rusijos ambasadorių po didžiulio išpuolio Kyjive, per kurį žuvo mažiausiai 15 žmonių ir buvo apgadintas Britų tarybos pastatas mieste, pranešė britų užsienio reikalų ministras Davidas Lammy.

„Per (Rusijos prezidento Vladimiro) Putino smūgius praėjusią naktį žuvo civiliai gyventojai, buvo sugriauti namai ir apgadinti pastatai, įskaitant Britų tarybos (biurą) ir Europos Sąjungos (ES) diplomatinę atstovybę Kyjive (...) Iškvietėme Rusijos ambasadorių“, – socialiniame tinkle „X“ parašė D. Lammy. 

Ketvirtadienį per Rusijos ataką nukentėjo Laisvosios Europos radijo / Laisvės radijo (RFE/RL) Kyjivo biuras. Apie tai pranešama oficialioje RFE/RL interneto svetainėje.

Dalyje redakcijos patalpų išdužo keli langai, sugadinta dalis įrangos. Laimei, nė vienas darbuotojas nenukentėjo.

Socialiniuose tinkluose platinamoje apsaugos kamerų filmuotoje medžiagoje matyti, kad dvi raketos pataikė į civilinius pastatus, esančius visai netoli RFE/RL biuro, ir visai arti sukėlė didelius sprogimus.

RFE/RL prezidentas ir generalinis direktorius Stephenas Capusas teigė, kad nors RFE/RL biuras buvo apgadintas, nė vienas darbuotojas nenukentėjo. Jis pridūrė, kad RFE/RL kolektyvas mintimis yra su žuvusiųjų ir sužeistųjų per šias atakas šeimomis, taip pat su Ukrainos gelbėtojais.

Per masinį Rusijos smūgį Kyjive taip pat buvo apgadintas naujienų portalo „Ukrainska Pravda“ biuras.

JAV viceprezidentas J. D. Vance‘as teigia, kad jo ginčas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu Ovaliajame kabinete vasarį buvo „naudingas“ ir padėjo išryškinti nesutarimus tarp Vašingtono ir Kyjio, rašo „Politico“.

Ketvirtadienio naktį Gelendžike nukritusios drono nuolaužos sukėlė gaisrą, pranešė Krasnodaro krašto operatyvinis štabas. Kaimas yra vos už 10 km nuo Vladimiro Putino rūmų Idokopo kyšulyje, rašo „Telegram“ kanalas „Agentstvo“.

Rusija arba jos atstovai leidžia nepilotuojamus žvalgybinius orlaivius virš maršrutų, kuriais JAV ir jų sąjungininkai gabena karinius krovinius per rytinę Vokietijos dalį. Apie tai rugpjūčio 28 d. pranešė laikraštis „The New York Times“, remdamasis JAV ir kitų Vakarų šalių pareigūnais.

Pasak pareigūnų, Rusija arba jos atstovai ne tik skraidina žvalgybinius dronus virš karinių krovinių maršrutų, bet ir renka informaciją, kuri gali būti panaudota Kremliaus sabotažo kampanijai sustiprinti bei jo kariams Ukrainoje paremti.

Rusija ketvirtadienį tvirtino, kad „vis dar domisi“ diplomatija, tačiau toliau rengs smūgius Ukrainai po naktinio išpuolio Kyjive, per kurį žuvo mažiausiai 14 žmonių.

Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų vadovė Kaja Kallas ketvirtadienį iškvietė Rusijos pasiuntinį į Briuselį  po didžiulio išpuolio Kyjive, per kurį žuvo 14 žmonių ir buvo apgadinta bloko diplomatinė atstovybė mieste.

„Jokia diplomatinė atstovybė niekada neturėtų tapti taikiniu. Reaguodami į tai, mes iškviečiame Rusijos pasiuntinį į Briuselį“, – socialiniame tinkle „X“ parašė K. Kallas. 

Žmonių, žuvusių per naktinę Rusijos ataką Ukrainos sostinėje Kyjive, skaičius padidėjo iki 15, tarp jų – keturi vaikai, platformoje „Telegram“ paskelbė šio miesto karinės administracijos vadovas Tymuras Tkačenka.

„Per Rusijos ataką iki šiol žuvo 15 žmonių, tarp jų – keturi vaikai. Darnyckio rajone vyksta paieškos ir gelbėjimo operacijos“, – nurodė T. Tkačenka. Jis pridūrė, kad tarp sužeistųjų yra dešimt vaikų, ir kartu pažymėjo, jog aukų skaičius vis dar naujinamas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Ukrainos tarptautinius partnerius ryžtingai reaguoti į naujausią Rusijos ataką.

Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen ketvirtadienį pažadėjo išlaikyti maksimalų spaudimą Rusijai po didžiulio išpuolio Kyjive, per kurį žuvo 14 žmonių ir buvo apgadinta bloko diplomatinė atstovybė mieste.

Dronų ir raketų ataka „rodo, kad Kremlius nenustos terorizuoti Ukrainos, aklai žudydamas civilius gyventojus, vyrus, moteris ir vaikus ir netgi taikydamasis į Europos Sąjungą“, žurnalistams Briuselyje sakė EK pirmininkė.

Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Keiras Starmeris (Kiras Starmeris) ketvirtadienį apkaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną žlugdant bet kokias taikos su Ukraina viltis, Maskvai surengus didžiulę raketų ir dronų ataką prieš Kyjivą.

„Putinas žudo vaikus ir civilius gyventojus bei žlugdo taikos viltis. Šis kraujo praliejimas turi liautis“, – rašė K. Starmeris socialiniame tinkle „X“ po atakos, per kurią žuvo 14 žmonių.

Britų tarybos biuras Ukrainos sostinėje taip pat buvo smarkiai apgadintas.

Po mirtinų smūgių Kyjivui Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pasmerkė Rusijos „terorą ir barbariškumą“. 

Žinutėje socialiniame tinkle „X“ E. Macronas rašė: „629 raketos ir dronai per vieną naktį virš Ukrainos: tai Rusijos taikos idėja.“

Jis taip pat apkaltino Maskvą sąmoningai taikantis į gyvenamuosius rajonus ir civilinę infrastruktūrą.

Britų tarybos biuras Kyjive nukentėjo per naujausią masinę Rusijos ataką Ukrainos sostinėje, ketvirtadienį pranešė organizacija.

„Po praėjusios nakties išpuolio prieš Kyjivą mūsų Britų tarybos biuras buvo smarkiai apgadintas ir bus uždarytas lankytojams iki atskiro pranešimo“, – „Facebook“ įraše pranešė Britų taryba Ukrainoje.

Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Antonio Costa (Antoniju Košta) kiek anksčiau pranešė, kad per šią ataką taip pat buvo apgadintas Europos Sąjungos (ES) diplomatinės atstovybės pastatas.

Ketvirtadienį per rusų ataką Ukrainos sostinėje žuvo 14, buvo sužeisti dar apie 50 žmonių. Skelbiama, kad tai buvo antra didžiausia ataka nuo plataus masto karo pradžios. 

Rusija tvirtino, kad taikėsi į karinius objektus, nors nukentėjo gyvenamieji rajonai.

Per masinį Rusijos išpuolį prieš Kyjivą ketvirtadienį žuvo mažiausiai 14 žmonių, o dar kelios dešimtys buvo sužeisti, pranešė Ukrainos pareigūnai.

Naujienų agentūros AFP žurnalistai pranešė, kad naktį miestą supurtė galingi sprogimai, nušvietę dangų ir palikę dūmų stulpą.

Estijos premjeras Kristenas Mihalas, komentuodamas naktinį masinį Rusijos oro smūgį Kyjivui, paragino daryti didesnį spaudimą Rusijai, nes tai esą vienintelė kalba, kurią supranta Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas.

Rusijos žiniasklaida pranešė, kad šiąnakt didelio masto dronų ataka smogė Novokuibyševsko ir Afipskio naftos perdirbimo gamykloms, rašo „Kyiv Independent“.

Naujausi Rusijos smūgiai Ukrainai, įskaitant ir Kyjivą, rodo sąmoningą Kremliaus konflikto eskalaciją bei panieką taikos pastangoms. Apie tai socialiniame tinkle „X“ parašė ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Kaja Kallas.

„Kol pasaulis ieško kelio į taiką, Rusija atsako raketomis“, – rašė ji.

Rusija naktį į Ukrainą paleido 629 bepiločius orlaivius ir raketas, ketvirtadienį pranešė Ukrainos oro pajėgos, – tai antras didžiausias skaičius per visą karą.

Oro pajėgos socialiniuose tinkluose nurodė, kad Maskva paleido 598 bepiločius orlaivius ir 31 raketą, įskaitant dvi hipergarsines raketas „Kinžal“ ir devynias balistines raketas.

Anksčiau jau skelbta, kad sostinėje Kyjive rusai pražudė mažiausiai aštuonis žmones.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad paskyrė buvusią vicepremjerę naująja savo ambasadore Jungtinėse Valstijose, stiprėjant Vašingtono remiamoms pastangoms sustabdyti karą su Rusija.

V. Zelenskis netikėtai pasirašė dekretą, kuriuo į šias svarbias pareigas paskyrė buvusią teisingumo ministrę Olhą Stefanišyną, teigė jis savo vakaro kreipimesi socialiniuose tinkluose.

„Daugeliu atžvilgių ilgalaikis Ukrainos saugumas priklauso nuo jos santykių su Amerika“, – sakė jis.

Jis pridūrė, kad Ukraina siūlo Vašingtonui sudaryti susitarimus dėl to, kad Kyjivo sąjungininkai iš Europos pirktų amerikietiškus ginklus, ir dėl Ukrainos dronų tiekimo Jungtinėms Valstijoms.

Vašingtonas yra didžiausias Ukrainos karinis rėmėjas, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas pastaraisiais mėnesiais ėmėsi virtinės žingsnių, bandydamas išspręsti konfliktą su Rusija, nepaisant kartais įtemptų pokalbių su V. Zelenskiu.

D. Trumpas ne kartą kritikavo dešimčių milijardų dolerių kasmetinę JAV karinę ir finansinę pagalbą Ukrainai.

O. Stefanišyna pakeičia Oksaną Markarovą, kuri ambasadore dirbo nuo 2021 metų.

Naujoji ambasadorė anksčiau taip pat ėjo Ukrainos Europos integracijos ministrės pareigas ir dalyvavo derybose su Jungtinėmis Valstijomis, kurios neseniai užsitikrino susitarimą dėl retų Ukrainos mineralų.

V. Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad jo administracijos nariai penktadienį Niujorke susitiks su JAV pareigūnais, tęsdami pastangas užbaigti karą.

Kyjive po rusų atakos iš po griuvėsių pavyko išgelbėti 3 žmones, pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministras Igoris Klymenko. Pasak jo, gelbėtojai deda titaniškas pastangas smūgių vietose, rašo „Unian“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo „Telegram“ kanale pranešė, jog dėl Rusijos atakų Kyjivui žuvo mažiausiai 8 žmonės.

Po dar vieno žiauraus masinio rusų puolimo prieš Kyjivą Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė besitikintis išgirsti Vengrijos valdžios institucijų reakciją, apie tai jis pranešė savo „Telegram“ kanale.

Rugpjūčio 28-osios naktį, po Rusijos atakų Ukrainoje, Lenkija paskelbė pradėjusi „visas būtinas procedūras“ savo oro erdvės apsaugai, apie tai pranešė Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operatyvinis štabas socialiniame tinkle „X“.

Vengrijos vyriausybė pripažino, kad gali peržiūrėti savo poziciją dėl Ukrainos narystės ES, jei Ukrainos pusė imsis „realių žingsnių“. Apie tai rugpjūčio 27 d. pareiškė Vengrijos užsienio reikalų viceministras Levente Magyaras, rašo „Evropeiskaja pravda“.

Vladimiras Putinas nesiruošia sėsti prie derybų stalo su Volodymyru Zelenskiu. „Politico“ rašo, kad tam yra dvi esminės priežastys: Kremlius nenori suteikti Ukrainos prezidentui politinio legitimumo ir kartu naudojasi konflikto vilkinimu, kad manipuliuotų Donaldu Trumpu bei silpnintų Vakarus.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad jo vyriausieji derybininkai vyks į Jungtines Valstijas aptarti saugumo garantijų Ukrainai.

Penktadienį Niujorke numatytas Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo Andrijaus Jermako ir buvusio gynybos ministro Rustemo Umerovo susitikimas su JAV pareigūnais, trečiadienį savo vakariniame vaizdo kreipimesi nurodė V. Zelenskis. Informaciją apie susitikimą patvirtino ir JAV specialusis pasiuntinys Steve‘as Witkoffas.

„Dalyvaus visi, kurie dirba prie saugumo garantijų turinio“, – pažymėjo V. Zelenskis. Pasak jo, „užduotis yra veikti kuo greičiau, kad tai taip pat taptų svertu – įtakos svertu. Rusai turi pamatyti pasaulio ryžto rimtumą ir kokie rimti bus padariniai Rusijai, jei karas tęsis“.

V. Zelenskis apkaltino Maskvą, kad ši atsisako derėtis ir netesi pažado, duoto JAV prezidentui Donaldui Trumpui. 

Saugumo garantijomis siekiama apsaugoti Ukrainą nuo naujos Rusijos agresijos, kai baigsis dabartinis karas. Nors JAV planuoja dalyvauti, didžiosios dalies karinės paramos tikimasi iš Europos valstybių. Rusija griežtai atmetė NATO karių dislokavimo Ukrainos teritorijoje galimybę.

A. Jermakas ir R. Umerovas taip pat vadovauja Stambule rengiamoms taikos deryboms ir ieško galimų vietų susitikimui su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Jie antradienį lankėsi Katare, o trečiadienį – Saudo Arabijoje. Derybos ketvirtadienį dar numatytos Šveicarijoje. 

V. Putinas yra pareiškęs, kad su Ukrainos atstovais susitiks tik tada, kai bus parengtas visiškai suderėtas sprendimas dėl karo užbaigimo.

Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. rugpjūčio 28 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 079 630 karių, iš kurių 880 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.

Apie tai „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Be to, nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos jau sunaikino 11 139 rusų tankus (+4), 23 185 šarvuotąsias kovos mašinas (+7), 32 064 artilerijos sistemas (+40), 1 474 raketų paleidimo sistemas (+2), 1 212 oro gynybos sistemų, 422 karo lėktuvus, 340 sraigtasparnių, 53 961 nepilotuojamąjį orlaivį (+325), 3 598 kruizines raketas, 28 karo laivus / katerius, 1 povandeninį laivą, 60 007 transporto priemones ir kuro cisternas (+120), 3 952 specialiosios įrangos vienetus (+2).

2025 m. pirmąjį pusmetį Rusijos biudžeto išlaidos karui Ukrainoje pasiekė naują rekordą – 8,484 trilijono rublių.

Taip teigia Vokietijos tarptautinių ir saugumo reikalų instituto tyrėjas Janis Kluge, kuris šią sumą apskaičiavo remdamasis Rusijos finansų ministerijos duomenimis, remdamasi dienraščių „The Moscow Times“ praneša „Ukrinform“.

J. Kluge skaičiavimai rodo, kad, palyginti su tuo pačiu 2024 m. laikotarpiu, išlaidos kariuomenei ir ginklų gamybai padidėjo 31 proc. Palyginti su 2023 m. sausio-birželio mėnesiais, jos išaugo 95 proc., o palyginti su pirmaisiais karo metais – patrigubėjo.

Vidutiniškai per mėnesį Rusijos „karinė mašina“ surydavo 1,4 trilijono rublių arba 46,9 mlrd. rublių (kiek daugiau nei 500 mln. eurų – ELTA) per dieną, o tai yra daugiau nei kai kurių skurdžiausių šalies regionų metinis biudžetas, kuris Kalmukijoje sudaro 28,8 mlrd. rublių, Karačiajų-Čerkesijoje – 30,5 mlrd. rublių, Altajaus Respublikoje – 42,7 mlrd. rublių.

J. Kluge taip pat pažymėjo, kad 62 proc. Rusijos karinio biudžeto yra įslaptinta: per pirmuosius šešis šių metų mėnesius 3,203 trilijono rublių buvo išleista pagal atvirus gynybos straipsnius, o 5,281 trilijono rublių – „šešėliniais“ kanalais. Per praėjusius metus įslaptintas biudžetas išaugo 41 proc. ir, palyginti su pirmaisiais šešiais karo mėnesiais, padidėjo beveik keturis kartus.

2022-2024 m. Rusijos vyriausybė kariuomenei ir valstybės gynybos užsakymams išleido daugiau nei 20 trilijonų rublių. 2025 m. biudžete „valstybės gynybai“ papildomai skirta 13,5 trln. rublių arba 30 proc. visų išlaidų, o tai yra didžiausia dalis nuo sovietmečio laikų.

Įskaitant nacionalinio saugumo kategoriją, kuri apima Vidaus reikalų ministerijos, Rusijos Nacionalinės gvardijos, Tyrimų komiteto ir žvalgybos agentūrų biudžetus, saugumo pajėgoms buvo skiriama apie 40 proc. valstybės biudžeto, t. y. apie 8 proc. BVP.