„The Telegraph“: šis Trumpo žingsnis suveiks kaip lėti nuodai Putino karo mašinai
JAV prezidentas Donaldas Trumpas įvedė pirmąsias sankcijas Rusijai, ir šį kartą jos pateisina žodžio „milžiniškos“ panaudojimą, nes taikiniais tapo du pagrindiniai Rusijos ekonomikos ramsčiai – naftos bendrovės „Rosneft“ ir „Lukoil“, rašo „The Telegraph“.
Leidinyje pateikiami duomenys, kad šios dvi bendrovės kartu užtikrina apie pusę viso Kremliaus naftos eksporto. Pažymima, kad Rusija jau prarado didžiąją dalį savo užsienio dujų rinkų, todėl naftos tiekimas liko didžiausiu pajamų šaltinių Vladimiro Putino karo mašinai.
Vis tik nurodoma, kad visos ekonominės sankcijos, kad ir kokios griežtos jos būtų, veikia kaip lėti nuodai.
Šalia Maskvos rusų oro gynyba pataikė į autobusą su žmonėmis: skelbia vaizdą iš įvykio vietos
Prie Maskvos prieigų antžeminės raketos „Pantsir“ paleidimo blokas rėžėsi į autobusą su keleiviais, praneša „Astra“.
Opozicinis rusų leidinys atkreipė dėmesį į bendrovės „Mostransavto“ pareiškimą, kuriame teigiama, kad per ukrainiečių antpuolį šį rytą „drono nuolaužos“ kliudė vieną iš važiavusių autobusų. Jis esą patyrė „nežymius pažeidimus“, aukų nebuvo.
Tačiau vietos gyventojų paskelbtos nuotraukos iš įvykio vietos rodo, kad į autobusą pataikė ne drono nuolaužos, o priešlėktuvinės raketos paleidimo blokas „Pantsir–S1“.
Lėšas iš įšaldyto Rusijos turto Zelenskis planuoja panaudoti ginklams
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad planuoja panaudoti potencialią paskolą, finansuojamą iš įšaldytų Rusijos valstybės lėšų, ginklams gaminti Ukrainoje ir pirkti juos iš Europos Sąjungos bei Jungtinių Amerikos Valstijų.
Jo prioritetas būtų padidinti ginklų gamybą šalyje, nes „tai pigiau ir greičiau“, sakė V. Zelenskis. Labiausiai reikia dronų ir elektroninės karybos įrangos.
V. Zelenskis dalyvavo ES lyderių viršūnių susitikime Briuselyje, per kurį buvo svarstomi planai suteikti Ukrainai iki 140 mlrd. reparacijų paskolą iš įšaldyto Rusijos centrinio banko lėšų. Šiais pinigais siekiama padengti Ukrainos finansinius ir karinius poreikius 2026 ir 2027 metais.
Iš Europos reikės stebėjimo dronų ir šaudmenų, sakė V. Zelenskis, o dalis sumos būtų skirta pirkimams iš JAV.
Šaltiniai: didžiosios Kinijos naftos kompanijos dėl sankcijų sustabdė rusiškos naftos pirkimus
Po to, kai Jungtinės Valstijos įvedė sankcijas dviem didžiausioms Maskvos naftos bendrovėms – „Rosneft“ ir „Lukoil“, didžiosios Kinijos naftos bendrovės sustabdė jūra gabenamos rusiškos naftos pirkimus, ketvirtadienį naujienų agentūrai „Reuters“ pranešė keli prekybos šaltiniai.
Tai įvyko tuo metu, kai Indijos – didžiausios jūra gabenamos Rusijos naftos pirkėjos – naftos perdirbimo įmonės, laikydamosi sankcijų, kurias JAV Kremliaus įvedė dėl jo invazijos į Ukrainą, ketina smarkiai sumažinti žaliavinės naftos importą iš Maskvos.
Smarkiai sumažėjus naftos užsakymams iš dviejų didžiausių Rusijos klientų, Maskvai bus sunkiau gauti pajamų iš naftos, didžiausi pasaulio importuotojai bus priversti ieškoti alternatyvių tiekimo šaltinių, o naftos kaina pasaulyje greičiausiai išaugs.
Šaltinių teigimu, nerimaudamos dėl sankcijų, Kinijos nacionalinės naftos bendrovės „PetroChina“, „Sinopec“, CNOOC ir „Zhenhua Oil“ bent jau artimiausiu metu susilaikys nuo prekybos jūra gabenama rusiška nafta.
Visos keturios bendrovės į prašymus pakomentuoti šią informaciją kol kas neatsakė.
Nors Kinija jūra importuoja maždaug 1,4 mln. barelių rusiškos naftos per dieną, didžiąją jos dalį nuperka nepriklausomos naftos perdirbimo įmonės, įskaitant mažus operatorius – tiesa, valstybinių naftos perdirbimo įmonių perkamos naftos kiekių įverčiai labai skiriasi.
Bendrovės „Vortexa Analytics“ vertinimu, per pirmuosius devynis 2025 m. mėnesius Kinijos valstybinės įmonės iš Rusijos pirko mažiau nei 250 tūkst. barelių per dieną, o konsultacinės bendrovės „Energy Aspects“ skaičiavimu – 500 tūkst. barelių per dieną.
Po to, kai Didžioji Britanija į sankcionuojamų subjektų sąrašus įtraukė Rusijos naftos įmones „Rosneft“ ir „Lukoil“, taip pat šešėlinio laivyno laivus ir keletą Kinijos subjektų, įskaitant vieną stambią Kinijos naftos perdirbimo įmonę, bendrovės „Sinopec“ prekybos padalinys „Unipec“ praėjusią savaitę sustabdė rusiškos naftos pirkimą, pranešė du prekybos šaltiniai.
Pasak prekybininkų, „Rosneft“ ir „Lukoil“ tiesiogiai su pirkėjais nedirba, o didžiąją dalį naftos Kinijai parduoda per tarpininkus.
Tuo tarpu nepriklausomos naftos perdirbimo įmonės greičiausiai sustabdys pirkimus, kad galėtų įvertinti sankcijų poveikį, bet vis tiek sieks toliau pirkti Rusijos naftą, paaiškino keletas prekybininkų.
Iki trečiadienį paskelbiant apie sankcijas, lapkritį už žaliavinės naftos ESPO barelį siūloma kainos priemoka, lyginant su indeksu „ICE Brent“, sumažėjo iki 1 JAV dolerio – tuo tarpu spalio pradžioje ši priemoka siekė 1,70 JAV dolerio.
Be to, Kinija vamzdynais per parą importuoja dar apie 900 tūkst. barelių rusiškos naftos, kuri visa tiekiama bendrovei „PetroChina“, o jai, pasak keleto prekiautojų, sankcijos greičiausiai turės mažai įtakos.
Prognozuojama, kad Indija ir Kinija ims dairytis kitų tiekimo šaltinių ir dėl to kils naftos iš Artimųjų Rytų, Afrikos ir Lotynų Amerikos, kuriai sankcijos nėra taikomos, kainos, teigė prekybininkai.
Putinas: JAV sankcijos rimtos, bet didelio poveikio ekonomikai nepadarys
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad naujausios JAV sankcijos, nukreiptos prieš dvi dideles naftos įmones, yra rimtos, tačiau nepakankamai griežtos, kad padarytų didelį poveikį ekonomikai.
Jungtinės Valstijos trečiadienį dviem didžiausioms Rusijos naftos gamintojoms – „Rosneft“ ir „Lukoil“ – pritaikė sankcijas, pirmąsias Rusijai nuo tada, kai į valdžią grįžo JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas).
„Jos (sankcijos) mums yra rimtos, žinoma, tai aišku. Ir jos turės tam tikrų pasekmių, bet jos neturės didelės įtakos mūsų ekonominei gerovei“, – žurnalistams sakė V. Putinas.
Jis pridūrė, kad sankcijos yra nedraugiškas aktas, kuris „nestiprina Rusijos ir JAV santykių, kurie dar tik pradėjo atsigauti“.
D. Trumpas savo kadencijos pradžioje bandė puoselėti ryšius su Rusija, tačiau vis labiau nusivylė V. Putino atsisakymu susitarti dėl paliaubų ir skundėsi, kad jo taikos derybos su juo niekur neveda.
Respublikonas kelis mėnesius atidėliojo naujų apribojimų Rusijai įvedimą, tačiau jo kantrybė trūko po to, kai žlugo naujo aukščiausiojo lygio susitikimo su V. Putinu Budapešte planai.
Vis dėlto net ir po naujų sankcijų ir aukščiausiojo lygio susitikimo atidėjimo V. Putinas atrodė atviras dialogui.
„Dialogas visada geriau nei konfrontacija ar bet kokie ginčai, ypač karas. Mes visada palaikėme dialogo pratęsimą“, – sakė V. Putinas žurnalistams.
Tačiau jei Rusija būtų užpulta JAV raketomis „Tomahawk“, kurių siekia Ukraina, atsakas būtų „labai stiprus, jei ne triuškinantis“, pridūrė jis.
Kas žinoma apie JAV sankcijas Rusijos naftai
Jungtinės Valstijos trečiadienį dviem didžiausioms Rusijos naftos gamintojoms „Rosneft“ ir „Lukoil“ pritaikė sankcijas – pirmąsias Rusijai nuo tada, kai į valdžią grįžo JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas).
Europos Sąjunga (ES) taip pat paskelbė iki 2026 metų pabaigos visiškai uždrausianti rusiškų suskystintų gamtinių dujų importą.
Štai ką žinome apie priemones, jų mastą ir galimą poveikį:
Dvi didžiausios naftos bendrovės
JAV sankcijomis įšaldomas visas „Rosneft“ ir „Lukoil“ turtas Jungtinėse Valstijose ir JAV bendrovėms draudžiama su jomis bendradarbiauti.
Šios įmonės yra vienos didžiausių Rusijos bendrovių, Kremliui priklauso kontrolinis „Rosneft“ akcijų paketas.
Pasak pramonės analitikų, jos kartu išgauna didžiąją Rusijos naftos gavybos dalį – 55 proc. Abi jos taip pat išgauna dujas.
Šios bendrovės yra svarbios valstybės finansų, kuriuos Kremlius naudoja karui su Ukraina apmokėti, dalininkės.
Siekdamas apriboti Maskvos pajamas, Kyjivas per visą karą rengė bepiločių orlaivių smūgius „Rosneft“ ir „Lukoil“ naftos perdirbimo gamykloms, dėl kurių sumažėjo gavyba ir pakilo benzino kainos.
Ketvirtadienį ES įvedė naujas sankcijas Rusijos naftos ir dujų sektoriui.
Jos apima visišką Rusijos suskystintųjų gamtinių dujų importo sustabdymą iki 2026 metų pabaigos ir priemones prieš Maskvos šešėlinį naftos tanklaivių laivyną, kuriuo Kremlius naudojasi siekdamas apeiti sankcijas.
Nuo 2022 metų plataus masto invazijos į Ukrainą ES drastiškai sumažino savo priklausomybę nuo rusiškų gamtinių dujų.
Remiantis naujienų agentūros AFP skaičiavimais, atliktais pagal Briuselio „Bruegel“ instituto duomenis, rusiškų dujų importo į ES dalis sumažėjo nuo 38 proc. prieš karą iki vos 7 proc. dabar.
Antrinės sankcijos
Jungtinės Valstijos įtraukė bendroves „Lukoil“ ir „Rosneft“ į savo subjektų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą (SDN) – registrą, kuriuo vadovaujasi daugelis šalių ir kurio baiminasi verslo pasaulis.
Su Rusijos subjektais bendradarbiaujančioms bendrovėms gresia antrinės sankcijos, dėl kurių jos negalės naudotis JAV bankais, prekybininkais, siuntėjais ir draudikais – žaliavų rinkos pagrindu.
Antrinės sankcijos yra didelė problema, nes niekas nenori būti atkirstas nuo galingo JAV bankininkystės sektoriaus, kuris yra labai svarbus vykdant sandorius doleriais, AFP sakė JAV įsikūrusio analitinio centro „Atlantic Council“ ekspertė Maia Nikoladze (Maja Nikoladzė).
Rusijos energetikos ekspertas Aleksejus Gromovas sakė, kad sankcijomis siekiama užkirsti kelią Rusijos ir Indijos prekybai doleriais, nes Naujasis Delis yra pagrindinis Rusijos naftos importuotojas.
„Tai didelis smūgis, dėl kurio kils sunkumų tiekiant Rusijos naftą Indijai“, – AFP sakė Maskvoje įsikūrusio Energetikos ir finansų instituto direktorius A. Gromovas.
Sankcijos gali turėti įtakos „Lukoil“ ir „Rosneft“ projektams užsienyje, nes partneriai gali nenorėti rizikuoti dirbti su jomis, Rusijos užsienio santykių tarybos analitikas Georgijus Bovtas sakė Rusijos radijo stočiai BFM.
Politinis ir ekonominis poveikis
D. Trumpas savo kadencijos pradžioje bandė puoselėti ryšius su Rusija, tačiau vis labiau nusivylė šios šalies atsisakymu susitarti dėl paliaubų.
Naujausios sankcijos reiškia, kad D. Trumpas žengė toliau nei jo pirmtakas demokratas Joe Bidenas (Džo Baidenas), kuris netaikė sankcijų dviem didžiausioms Rusijos naftos bendrovėms, o vietoj to nusitaikė į mažesnius gamintojus, sakė G. Bovtas.
„Didžiausių Rusijos naftos kompanijų įtraukimas į SDN sąrašą – net Bidenas taip toli nenuėjo“, – sakė Bovtas.
Norvegijoje įsikūrusio tyrimų centro „Rystad Energy“ atstovas Jorge Leonas (Chorchė Leonas) interviu AFP šias priemones pavadino „didžiuliu politinio spaudimo Rusijai posūkiu“.
J. Leonas pridūrė, kad neaišku, ar Kinija viena galėtų kompensuoti trūkstamus Indijos ir Turkijos užsakymus Rusijai.
„Matysime mažiau oficialaus rusiškos žalios naftos pirkimo ir tikriausiai šiek tiek daugiau šešėlinės Rusijos laivyno prekybos“, – sakė jis.
Tačiau kita Atlanto tarybos ekspertė Elisabeth Braw (Elizabet Brav) atsargiai vertina sankcijų poveikį ir AFP sakė, kad yra daug stiprių ekonomikų, kurios „iš esmės gali įsitraukti ir pirkti bet kokius produktus, kuriems taikomos sankcijos“.
„Neturėtume manyti, kad sankcijos automatiškai turės didelį poveikį“, – pridūrė ji.
Rusija pareiškė, kad ji yra atspari sankcijoms, o Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad jos yra aiškus signalas Maskvai nutraukti karą.
Putinas mano, kad Trumpas susitikimą Budapešte ne atšaukė, o tik „atidėjo“
Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas, komentuodamas Donaldo Trumpo pareiškimą apie dvišalio susitikimo Budapešte atšaukimą, kalbėjo apie galimą jo „atidėjimą“, rašo „Evropeiskaja pravda“.
Suomija pataria Trumpui duoti Ukrainai raketų „Tomahawk“
Suomijos ministras pirmininkas Petteris Orpo mano, kad Ukraina turi būti pakankamai aprūpinta, kad galėtų prilygti Rusijai turimais pajėgumams ar net ją pralenkti, mat Vladimiras Putinas reaguoja tik į jėgą.
Jis tokie nuomonę išdėstė duodamas interviu naujienų portalui „POLITICO“.
Pasak P. Orpo, Donaldas Trumpas turėtų leisti Ukrainai naudoti Amerikos ilgojo nuotolio sparnuotąsias raketas „Tomahawk“ pulti taikinius Rusijos gilumoje.
Jo teigimu, Rusija kelia „nuolatinę grėsmę“ Europos saugumui, todėl jis paragino JAV prezidentą suteikti Ukrainai ginklų, kurių jai reikia apsiginti ir atvesti Vladimirą Putiną prie derybų stalo.
Šie jo komentarai pasirodė D. Trumpui paskelbus plataus masto sankcijas Rusijos valstybinėms naftos bendrovėms – kol kas tai buvo svarbiausias jo, kaip prezidento, žingsnis siekiant daryti spaudimą V. Putinui dėl karo Ukrainoje.
„Putinas tiki tik galia“, – sakė P. Orpo, pridurdamas, kad „jei norime sustabdyti karą, turime būti tokio pat lygio ar net stipresni“ už Rusiją.
Paklaustas, ar D. Trumpas turėtų suteikti V. Zelenskiui jo prašomų raketų, P. Orpo atsakė, kad tikisi, jog Ukraina „gali gauti pajėgumų, kurių jai reikia, kad galėtų smogti (atgal) Rusijai ir apsiginti“.
„Žinome, kad tai yra Zelenskio ir Jungtinių Valstijų klausimas, ir labai tikiuosi, kad jiems pavyks rasti sprendimą“, – pridūrė P. Orpo.
Straipsnyje pažymima, kad ketvirtadienį, spalio 23 d., Briuselyje ES vadovai ketina padaryti pažangą įgyvendinant planą, pagal kurį siekiama panaudoti Rusijos įšaldytą finansinį turtą suteikti Ukrainai „paskolą reparacijoms“. Vienas iš aptartinų klausimų – kokias sąlygas ES turėtų nustatyti šiai paskolai, kurios vertė galėtų siekti 140 mlrd. eurų, t. y. tiek, kad Ukraina galėtų kovoti dar dvejus ar trejus metus.
„Tai ne tik raketų „Tomahawk“ klausimas. Jei rasime sprendimą, kaip galėtume stipriai finansuoti Ukrainą ir rasti ilgalaikį sprendimą panaudojant įšaldytą turtą, tai bus toks galingas signalas Putinui, kad jis supras, jog negali laimėti šio karo. Tai gali pakeisti žaidimo eigą“, – kalbėjo P. Orpo.
JAV prezidentas D. Trumpas kalbėdamas apie raketų „Tomahawk“ sistemų perdavimą pareiškė, kad „problema“ yra ta, kad joms įvaldyti reikalingas ilgas, nuo pusės metų iki metų trunkantis mokymosi laikotarpis.
Europos Komisija ateinančiomis savaitėmis turėtų pateikti pasiūlymą dėl Ukrainai akieroa „paskolos reparacijoms“, kuri būtų finansuojama iš įšaldyto Rusijos turto, jei ES vadovai dėl to susitars spalio 23-24 d. vykstančiame Europos Vadovų Tarybos susitikime.
Zelenskis įvardijo, kas labiausiai gąsdina Kremlių
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad Rusija „labai bijo“ galimo sprendimo panaudoti jos įšaldytus turtus karo padariniams atlyginti. Pasak jo, Maskva puikiai supranta, kad už agresiją prieš Ukrainą teks sumokėti, o sprendimas dėl įšaldyto turto panaudojimo gali būti priimtas jau artimiausiu metu.
Zelenskis pranešė apie derybas su Europos šalimis dėl raketų: „Putinas išsigando“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad Ukraina jau veda derybas su ilgojo nuotolio ginklų turinčiomis Europos šalimis dėl galimo tokios ginkluotės tiekimo.
Ukrainos dronai smogė „Rosneft“ gamyklai: kilo milžiniškas gaisras
Ukrainos dronai pataikė į didelę naftos perdirbimo gamyklą Rusijos mieste Riazanėje ir sukėlė gaisrą.
Gubernatorius Pavelas Malkovas pareiškė, kad virš Riazanės apylinkių buvo perimta 14 dronų. „Krintančios nuolaužos sukėlė gaisrą pramonės objekto teritorijoje“, – „Telegram“ kanale parašė jis.
Rusų pajėgos Donecko regione įvykdė penkių civilių egzekuciją
Donecko srities Zvanivkos kaime Rusijos kareiviai įvykdė penkių civilių gyventojų egzekuciją.
Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė Donecko regiono prokuratūra.
Tyrimo metu nustatyta, kad žudynės įvyko spalio 20 d.
Sutuoktinių pora su vyresniuoju sūnumi slėpėsi nuosavo namo rūsyje, o jaunesnysis sūnus buvo išėjęs pas kaimynus parnešti vandens.
Netrukus į slėptuvę, kurioje glaudėsi šeima, įsiveržė rusų kariai ir ėmė juos tardyti apie tai, kur kaime slepiasi ukrainiečių gynėjai. Negavę jokios informacijos, jie išvyko.
Po to vienas iš okupantų grįžo ir ėmė iš automatinio ginklo šaudyti į civilius. Manydamas, kad visi trys negyvi, jis iš įvykio vietos pasišalino.
Tačiau motina išgyveno: kulka jai pataikė į žandikaulį.
Susirūpinusi dėl jaunesniojo sūnaus, ji nuėjo į gretimą rūsį, kur rado jo ir kaimynų – 62 metų moters ir jos 30 metų sūnaus – kūnus.
Sužeistai moteriai pavyko pasiekti Ukrainos kontroliuojamą teritoriją, kur ji buvo paguldyta į ligoninę ir davė parodymus apie Rusijos pajėgų įvykdytą karo nusikaltimą.
Teisėsaugos pareigūnai iškėlė baudžiamąją bylą dėl karo įstatymų ir papročių pažeidimo, dėl kurio žuvo civiliai gyventojai (Ukrainos baudžiamojo kodekso 438 straipsnio 2 dalis).
Šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas, kurio tikslas – išsiaiškinti visas karo nusikaltimo aplinkybes ir nustatyti atsakingų Rusijos kareivių tapatybes.
Rusijos gamyklą sudrebino sprogimas: žuvo 10 žmonių
Per sprogimą gamykloje centriniame Rusijos Kopeisko mieste žuvo 10 žmonių, dar 12 dingo be žinios, ketvirtadienį pranešė regiono gubernatorius.
Zelenskis: ES smogė į tai, kas maitina Rusijos karo mašiną
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasakė, kad 19-ojo ES sankcijų Rusijai paketo priėmimas rodo vienybę tuo metu, kai Rusija ima vis intensyviau terorizuoti ir puldinėti civilius gyventojus.
Taip teigiama įraše, kurį V. Zelenskis paskelbė platformoje „Telegram“.
„Dėkoju Europos Sąjungai ir visoms valstybėms narėms už tai, kad priėmė griežtą 19-os sankcijų paketą. Tai yra Europos vienybės įrodymas tuo metu, kai Rusija eskaluoja karą ir ima intensyviau bombarduoti civilius gyventojus. Apribojimų taikinys – būtent tai, kas padeda Maskvai tęsti šį karą: naftos ir dujų sektorius, šešėlinis laivynas ir gynybos pramonės kompleksas. Pirmą kartą sankcijos pritaikytos ir kriptovaliutų platformoms bei kriptovaliutų schemoms, kuriomis Rusija naudojasi siekdama apeiti apribojimus“, – rašė V. Zelenskis.
Jis taip pat pabrėžė, kad sankcijas šaliai agresorei svarbu taikyti suderintai.
„Labai svarbu, kad Europos Sąjunga, Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Valstijos veiktų suderintai, siekdamos padidinti spaudimą Rusijai ir priartinti taiką, kurios mums visiems reikia. Sankcijų spaudimas turi būti didinamas ir šiandien Briuselyje tai aptarsime su savo partneriais“, – teigė V. Zelenskis.
Pirmiau buvo pranešta, ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Kaja Kallas šiandien paskelbė, kad Europos Sąjunga patvirtino 19-ąjį sankcijų paketą, kuris bus įvestas Rusijai dėl jos vykdomos plataus masto invazijos į Ukrainą.
Prieš tai JAV Iždo departamentas paskelbė sankcijas didžiausioms Rusijos naftos bendrovėms „Rosneft“ ir „Lukoil“, ragindamas Maskvą nedelsiant susitarti dėl paliaubų Ukrainoje.
Ukraina praneša, kad Rusija grąžino 1 tūkst. kūnų
Rusija ketvirtadienį Ukrainai grąžino 1 tūkst. kūnų – tai, pasak Maskvos, yra per mūšius kritusių Kyjivo karių palaikai, pranešė viena Ukrainos valstybinė agentūra.
„Šiandien buvo įgyvendintos repatrijavimo priemonės. Ukrainai buvo grąžinta 1 tūkst. kūnų, kurie, pasak Rusijos pusės, yra Ukrainos kariškių“, – socialiniuose tinkluose nurodė agentūra, atsakinga už karo belaisvius.
Vengrijos populistas premjeras Viktoras Orbanas pareiškė, kad Lenkija patiria „karo psichozę“. Taip jis sureagavo po to, kai Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis teigė besitikintis, kad bus sunaikintas svarbus naftotiekis, kuriuo į Vengriją tiekiama rušika nafta finansiškai remia Rusijos karą prieš Ukrainą, praneša „TVP World“.
Medvedevas pasiuto: Trumpo sprendimai – karo veiksmas prieš Rusiją
Buvęs Rusijos prezidentas, Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas „pasuko karo keliu“, skelbia „SkyNews“.
D. Medvedevas teigia, kad JAV yra Rusijos „priešininkė“ ir kad „taikos kūrėjas“ D. Trumpas „dabar visiškai pasiryžęs kariauti su Rusija“.
Trūko kantrybė: pareigūnas atskleidė, koks įvykis Trumpui buvo paskutinis lašas dėl Putino
JAV trečiadienį įvedė sankcijas rusų naftos pramonei. „Axios“ komentavęs JAV pareigūnas atskleidė, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo nusivylimas Rusija naują aukštumą pasiekė po pirmadienį vykusio pokalbio tarp valstybės sekretoriaus Marco Rubio ir Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo.
Anot šaltinio, pokalbis baigėsi be jokios pažangos ir leido padaryti išvadą, kad rusai nėra pasirengę sudaryti susitarimo dėl karo pabaigos, todėl pasirodė, kad nėra prasmės rengti D. Trumpo ir Vladimiro Putino susitikimą.
Ši išvada nulėmė D. Trumpo sprendimą įvesti naujas sankcijas Rusijai, teigia leidinys.
„The Guardian“ įvertino, ar JAV sankcijos rusų naftos milžinėms gali būti veiksmingos
JAV trečiadienį paskelbė naujas sankcijas dviem didžiausioms Rusijos naftos bendrovėms, signalizuodamos apie naują posūkį prezidento administracijos taktikoje karui Ukrainoje užbaigti. Nors Donaldas Trumpas jų svarbą vadina „milžiniška“, ekspertai neturi vieningos nuomonės, ar šios sankcijos privers Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną derėtis, tačiau sutaria, kad jų veiksmingumas priklausys nuo to, kiek griežtai JAV jas taikys, rašo „The Guardian“.
Zelenskis dėl teritorinių nuolaidų Rusijai kirto kategoriškai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kategoriškai prieštarauja bet kokioms teritorinėms nuolaidoms Rusijai, rašo UNIAN.
„Jokių teritorinių nuolaidų“, – trumpai pareiškė V. Zelenskis.
Belgijos premjeras stabdys paskolą Ukrainai iš įšaldyto Rusijos turto, jei nebus įvykdyti reikalavimai
Belgijos ministras pirmininkas Bartas De Weveris ketvirtadienį įspėjo, kad blokuos planus dėl naujos 140 mlrd. eurų paskolos Ukrainai iš įšaldyto Rusijos turto, jei jo šalis negaus tinkamų garantijų iš ES partnerių.
Briuselyje susirinkę ES vadovai siekia preliminariai pritarti „reparacijų paskolai“, kuria siekiama išlaikyti Kyjivo finansų gyvybingumą, tebesitęsiant karui su Rusija.
ES vykdomoji valdžia pasiūlė sudėtingą schemą, pagal kurią Ukraina grąžintų pinigus tik tada, kai Rusija atlygins padarytą žalą.
Belgija, kurioje esančioje tarptautinėje indėlių organizacijoje „Euroclear“ laikoma didžioji dalis pinigų, pareikalavo garantijų, kad visa likusi ES dalysis bet kokia atsakomybe, jei Rusija kreipsis į teismą.
B. De Weveris nustatė tris savo vyriausybės raudonas linijas prieš pritariant paskolai: rizikos pasidalijimas, garantijos ir pažadai, kad kitos šalys ims naudoti jose įšaldytą Rusijos turtą.
„Noriu visapusiško rizikos pasidalijimo, nes rizika yra didelė. Mes patirsime milžiniškų pretenzijų“, – sakė B. De Weveris žurnalistams, atvykęs į aukščiausiojo lygio susitikimą. – Norime garantijų, kad, jei pinigus reikės grąžinti, prisidės visos valstybės narės.“
„Jei šie trys reikalavimai, kurie, manau, yra visiškai pagrįsti, bus įvykdyti, tada galėsime eiti į priekį, – pridūrė jis. – Jei ne, padarysiu viską, kas mano galioje, Europos lygmeniu, taip pat nacionaliniu lygmeniu, politiškai ir teisiškai, kad sustabdyčiau šį sprendimą.“
Pareigūnai tikisi, kad aukščiausiojo lygio susitikime bus gautas preliminarus leidimas Europos Komisijai parengti oficialų teisinį pasiūlymą dėl paskolos.
ES ir Ukrainos pareigūnai teigia, kad šios lėšos yra gyvybiškai svarbios Kyjivui kovojant su Rusija ir galėtų finansuoti šalį dar mažiausiai dvejus metus.
Po Trumpo smūgio Putinui – Zacharovos reakcija
Rusija ketvirtadienį pareiškė, kad naujos JAV sankcijos jos naftos pramonei gali pakenkti diplomatinėms pastangoms užbaigti karą Ukrainoje, ir pridūrė, kad ji yra joms atspari.
„Mūsų šalis įgijo stiprų imunitetą Vakarų apribojimams ir toliau užtikrintai plėtos savo ekonominį potencialą, įskaitant ir energetinį potencialą“, – sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova.
Trečiadienį JAV vadovas Donaldas Trumpas paskelbė sankcijas dviem didžiausioms Rusijos naftos bendrovėms, skųsdamasis, kad jo derybos su Kremliaus šeimininku Vladimiru Putinu dėl karo Ukrainoje užbaigimo „niekur neveda“.
JAV lyderis jau kelis mėnesius delsė įvesti platesnes sankcijas Rusijai, tačiau galiausiai ėmėsi šių veiksmų, kai žlugo planai surengti naują susitikimą su V. Putinu Budapešte.
D. Trumpas sakė, kad tikisi, jog „milžiniškų sankcijų“ Rusijos naftos milžinėms „Rosneft“ ir „Lukoil“ prireiks neilgam.
„Tikimės, kad karas bus išspręstas“, – pareiškė jis.
Europos Sąjunga (ES) taip pat įvedė 19-ąjį sankcijų paketą Rusijai dėl karo Ukrainoje, nukreiptą prieš svarbias Maskvos pajamas iš energetikos sektoriaus.
Ukrainos oro gynybos pajėgos sunaikino 92 iš 130 Rusijos bepiločių orlaivių
Spalio 23-iosios naktį Ukrainos oro gynybos pajėgos sunaikino 92 įvairių tipų Rusijos bepiločius orlaivius iš 130. 11-oje vietų fiksuoti 25 smogiamųjų bepiločių orlaivių pataikymai, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų vadovybė.
„Spalio 23 d. naktį (nuo spalio 22 d. 19 val.) priešas puolė 130-čia „Shahed“ ir „Gerbera“ kovinių bepiločių orlaivių ir kitokių tipų bepiločiais iš šių krypčių: Kursko, Milerovo, Šatalovo, Oriolo, Primorsko Achtarsko (Rusijos Federacija), Čaudos (laikinai okupuotas Krymas), apie 80 jų buvo „Shahed“ tipo“, – sakoma paskelbtame pranešime.
Oro ataką atrėmė Ukrainos gynybos pajėjų aviacija, priešlėktuvinių raketų pajėgos, elektroninės karybos ir nepilotuojamų sistemų daliniai bei mobiliosios ugnies grupės. Pirminiais duomenimis, iki 8.30 val. oro gynybos pajėgos šalies šiaurėje ir rytuose numušė arba nuslopino 92 priešo „Shahed“, „Gerbera“ ir kitokių tipų bepiločius orlaivius.
11-oje vietų fiksuoti 25 bepiločių orlaivių smūgiai, be to, 11-oje vietų pranešta apie krintančias numuštų bepiločių nuolaužas.
Zelenskis sureagavo į žinias iš JAV: „Mes to laukėme“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pavadino Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijos energetikos sektoriui „labai svarbiomis“, tokią pastabą išsakydamas po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas ėmėsi didinti spaudimą Maskvai.
„Mes to laukėme. Duok Dieve, kad tai veiks, ir tai yra labai svarbu“, – žurnalistams ES viršūnių susitikime Briuselyje pareiškė V. Zelenskis ir kartu nurodė, kad Vašingtonas pasiuntė „gerą ženklą kitoms pasaulio šalims prisijungti prie sankcijų“.
Buvęs JAV ambasadorius Ukrainoje: Putinas sutiks derėtis tik tada, kai supras, kad pralaimi karą
Norint priversti Rusiją pradėti tikras derybas dėl taikos Ukrainoje, iš Vladimiro Putino reikia atimti tikėjimą pergale ir parodyti, kad jis pralaimi karą, o tai Rusijai atneš rimtus padarinius, išskirtiniame komentare naujienų agentūrai „Ukrinform“ pareiškė buvęs JAV ambasadorius Ukrainoje (1998–2000 m.) Stevenas Piferis.
„Nemanau, kad naujausios Rusijos atakos rodo esminį derybų proceso atmetimą. Tačiau Maskva šiuo metu nenori derėtis remdamasi kuo nors kitu nei savo reikalavimais, kuriuos Kyjivas, suprantama, atmeta, nes šie reikalavimai prilygsta kapituliavimui“, – sakė jis, atsakydamas į klausimą, ar atnaujinti didelio masto Rusijos oro antskrydžiai liudija, kad Maskva atsisakė diplomatijos kaip būdo išspręsti karą.
Pasak S. Piferio, V. Putinas vis dar tiki, kad gali laimėti mūšio lauke.
„Ukraina ir jos rėmėjai turi išsiaiškinti, kaip išmesti šį įsitikinimą iš V. Putino galvos ir jį įtikinti, kad jis patirs nesėkmę mūšio lauke, o Rusija turės sumokėti tik didesnę politinę, ekonominę ir karinę kainą“, – nurodė jis.
S. Piferis pridūrė, kad toks poslinkis galėtų paskatinti rusus rimčiau žiūrėti į derybas. Šiame kontekste jis taip pat pažymėjo, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas galėtų prie to prisidėti ir padidinti spaudimą Maskvai.
Spalio 22 d. JAV Iždo departamentas paskelbė apie sankcijas Rusijos naftos bendrovėms „Rosneft“ ir „Lukoil“ ir kartu paragino Maskvą nedelsiant sutikti nutraukti ugnį Ukrainoje.
JAV atsakė, kas slypi už Trumpo sankcijų Putinui: „Suprato, kad reikalai nejuda į priekį“
JAV Iždo sekretorius Scottas Bessentas trečiadienį paaiškino, kodėl JAV įvedė sankcijas Rusijai. Kaip rašo CNN, S. Bessentas nurodė, kad „atėjo laikas sustabdyti žudynes ir nedelsiant paskelbti paliaubas“.
„Atsižvelgdamas į prezidento Putino atsisakymą baigti šį beprasmišką karą, Iždo departamentas taiko sankcijas dviem didžiausioms Rusijos naftos bendrovėms, kurios finansuoja Kremliaus karo mašiną“, – sako jis.
„Iždo departamentas yra pasirengęs imtis tolesnių veiksmų, jei tai bus būtina, siekdamas paremti prezidento Trumpo pastangas užbaigti dar vieną karą. Mes raginame savo sąjungininkus prisijungti prie mūsų ir laikytis šių sankcijų“, – nurodė jis
Sankcijos įvestos „Rosneft“ ir „Lukoil“ bei beveik trims dešimtims jų dukterinių įmonių.
„Prezidentas Putinas nesėdo prie derybų stalo taip sąžiningai ir atvirai, kaip mes tikėjomės. Derybos vyko Aliaskoje, bet prezidentas Trumpas pasitraukė, kai suprato, kad reikalai nejuda į priekį“, – teigia S. Bessentas.
„Vyksta užkulisinės derybos, bet manau, kad prezidentas yra nusivylęs tuo, kur esame šių derybų eigoje“, – priduria jis.
„Reuters“: ES pritarė 19-ajam sankcijų Rusijai paketui
Europos Sąjunga (ES) pritarė 19-ajam sankcijų Rusijai paketui dėl jos karo prieš Ukrainą, į kurį įtrauktas rusiškų suskystintų gamtinių dujų importo draudimas. Šią žinią trečiadienį paskelbė rotacijos tvarka ES pirmininkaujanti Danija, informuoja naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi „Reuters“.
„Mums labai malonu pranešti, kad paskutinė šalis narė mus ką tik informavo, jog dabar ji gali atšaukti savo išlygą dėl 19-ojo sankcijų paketo“, – sakoma išplatintame pareiškime.
Slovakija buvo paskutinė susilaikiusi šalis. Ministras pirmininkas Robertas Fico norėjo Europos Komisijos garantijų dėl aukštų energijos kainų ir klimato tikslų suderinimo su automobilių gamintojų ir sunkiosios pramonės poreikiais. Vienas Slovakijos diplomatas pareiškė, kad šalies reikalavimai buvo patenkinti naujuose punktuose, įtrauktuose į ketvirtadienį vyksiančio ES lyderių aukščiausiojo lygio susitikimo baigiamąjį komunikatą.
19-ajame ES sankcijų pakete, be kita ko, numatytas visiškas rusiškų suskystintų gamtinių dujų importo draudimas ir papildomos priemonės, nukreiptos prieš tanklaivių „šešėlinį laivyną“, kuriuo Maskva naudojasi Vakarų įvestiems apribojimams apeiti.
Rusai atakavo Ukrainą: Charkive surengė klastingą smūgį ir pražudė gelbėtoją
Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį rusai vėl atakavo Ukrainą. Kyjive griaudėjo sprogimai, Cherkive rusai sudavė pakartotinį smūgį ir pražudė gelbėtoją.
Trumpas neigia WSJ straipsnį apie tai, kad JAV leido Ukrainai smogti Rusijai tolimojo nuotolio raketomis
JAV prezidentas Donaldas Trumpas atmetė „The Wall Street Journal“ (WSJ) straipsnį, kuriame teigiama, kad Vašingtonas neva leido Ukrainai naudoti tolimojo nuotolio raketas smūgiams į taikinius Rusijos teritorijoje, ir pavadino jį „melagiena“. Jis apie tai trečiadienį parašė savo socialiniame tinkle „Truth Social“, praneša „Ukrinform“.
„The Wall Street Journal“ straipsnis apie JAV pritarimą leisti Ukrainai naudoti tolimojo nuotolio raketas Rusijos gilumoje yra melagiena!“ – pareiškė D. Trumpas ir pažymėjo, kad „JAV neturi nieko bendra su tomis raketomis, nesvarbu, iš kur jos būtų atkeliavusios ir ką Ukraina su jomis darytų“.
Spalio 22 d. WSJ paskelbė straipsnį pavadinimu „JAV atšaukia svarbų apribojimą, susijusį su Ukrainos galimybėmis naudoti Europos tolimojo nuotolio raketas“. Šiame straipsnyje, kuriame remiamasi šaltiniais administracijoje, sakoma, kad JAV neva panaikino apribojimus, susijusius su Ukrainos galimybėmis naudoti Vakarų tiekiamas tolimojo nuotolio raketas smūgiams Rusijos teritorijoje.
Šis straipsnis pasirodė praėjus dienai po to, kai Ukraina, pasak pranešimų, panaudojo britų pristatytą kruizinę raketą „Storm Shadow“ smūgiui į Rusijos gamyklą Brianske, kurioje gaminami sprogmenys ir raketinis kuras.
Lenkija suėmė Ukrainos pilietį, įtariamą šnipinėjus Rusijai karinę infrastruktūrą
Lenkija suėmė Ukrainos pilietį, įtariamą šnipinėjus Rusijai lenkų karinę infrastruktūrą, trečiadienį pranešė prokurorai.
Nacionalinės prokuratūros atstovė Katarzyna Calow-Jaszewska sakė, kad anksčiau šį mėnesį Palenkės Bialoje Lenkijos rytuose dėl narkotikų turėjimo buvo sulaikyti du 24 metų ukrainiečiai, Bohdanas K. ir Kyryla T.
Bohdano K. telefone tyrėjai rado susirašinėjimą, rodantį, kad jis kažkokiam rusakalbiui siuntė Lenkijos kariuomenės ypatingos svarbos infrastruktūros nuotraukas ir koordinates.
„Prokurorai apkaltino Bohdaną K. veikus užsienio žvalgybos naudai ir pateikus jai informacijos kenkiant nacionaliniam saugumui“, – sakė K. Calow-Jaszowska.
Įtariamasis kaltinimus neigė, reiškė prorusiškas pažiūras, abejojo Ukrainos suverenumu.
Vietos teismas nurodė jį suimti trims mėnesiams, tyrimas vyksta toliau.
Kyryla T. buvo apkaltintas narkotikų laikymu ir paleistas.
Galingas sprogimas Rusijos gamykloje: žuvo bent 9 žmonės
Per sprogimą gamykloje Rusijos Kopeisko mieste, Uralo kalnų regione, žuvo mažiausiai devyni žmonės, o dar penki buvo sužeisti, ketvirtadienį pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS, remdamasi Čeliabinsko gubernatoriumi Aleksejumi Teksleriu.
Kol kas nebuvo galima patvirtinti pranešimų, kad į fabriką rėžėsi bepilotis orlaivis. A. Teksleris tinkle „Telegram“ paskelbtame įraše nenurodė paveiktos gamyklos tipo. Pasak vietos pranešimų, joje gaminama amunicija Rusijos kariuomenei.
Įvertino Trumpo sankcijas Putinui: smūgis tiesiai į širdį
Naujosios JAV sankcijos Rusijai yra smūgis tiesiai į Maskvos karo ekonomikos širdį, rašo „Sky news“ analitikas Davidas Blevinsas.
Naftos gigantai „Rosneft“ ir „Lukoil“ yra varikliai, pumpuojantys pinigus į Rusijos karines gyslas.
Iš Trumpo naujausia žinia – dėl susitikimo su Putinu: „Tango šokti reikia dviejų“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas patvirtino, kad nusprendė atšaukti susitikimą su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu. Apie tai jis kalbėjo spaudos konferencijoje su NATO vadovu Marku Rutte, skelbia UNIAN.
Kartu D. Trumpas pažymėjo, kad nepaisant to, vis tiek ateityje gali susitikti su V. Putinu. Anot jo, pokalbiai su V. Putinu vyksta gerai, tačiau jie niekur neveda.
„Tikiuosi, kad Putinas taps protingas, ir tikiuosi, kad Zelenskis taip pat bus protingas. Tango šokti reikia dviejų. Jie vienas kito nekenčia“, – sako D. Trumpas.
Be to, JAV lyderis pareiškė, kad „visada jautė“, jog V. Putinas nori užgrobti visą Ukrainą, o ne jos dalį.
„Manau, kad dabar jis yra pasirengęs deryboms. Mes nenorime, kad jis gautų viską“, – sako D. Trumpas.
Europos Sąjunga ir Donaldas Trumpas įvedė naujas sankcijas Rusijai
Europos Sąjunga (ES) trečiadienį paskelbė 19-ąjį sankcijų paketą Rusijai dėl karo Ukrainoje, o pokalbiais su Kremliaus šeimininku nepasitenkinimą išreiškęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas įvedė priemones, nukreiptas prieš dvi didžiausias Rusijos naftos bendroves.
D. Trumpas ilgus mėnesius atidėliojo sankcijų Rusijai įvedimą, tačiau jo kantrybė išblėso po to, kai žlugo naujo aukščiausiojo lygio susitikimo su Vladimiru Putinu Budapešte planai.
„Kiekvieną kartą, kai kalbuosi su Vladimiru, pokalbiai būna geri, o paskui jie niekur nenuveda“, – atsakydamas į naujienų agentūros AFP žurnalisto klausimą Ovaliajame kabinete teigė D. Trumpas.
Tačiau D. Trumpas pridūrė, kad tikisi, jog „didžiulės sankcijos“ Rusijos naftos milžinėms „Rosneft“ ir „Lukoil“ bus trumpalaikės.
„Tikimės, kad karas bus išspręstas“, – sakė jis šalia NATO generalinio sekretoriaus Marko Rutte.
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio (Markas Rubijas) trečiadienį vakare pareiškė, kad Jungtinės Valstijos vis dar nori susitikti su rusais, nepaisant sankcijų.
„Mes visada būsime suinteresuoti bendradarbiauti, jei yra galimybė pasiekti taiką“, – žurnalistams sakė M. Rubio.
Atskirai ES susitarė dėl naujų priemonių, kuriomis siekiama apriboti Maskvos pajamas iš naftos ir dujų dėl karo, pranešė šiuo metu blokui pirmininkaujančios Danijos atstovas spaudai.
Šiuo paketu – 19-uoju nuo rusų invazijos 2022 metais – ES siekia išlaikyti spaudimą Rusijai, atsižvelgiant į silpnėjančias D. Trumpo pastangų susitarti dėl taikos perspektyvas ir Rusijos puolimo eskalavimą.
Ukrainos ambasadorė Jungtinėse Valstijose pasveikino sankcijas.
„Šis sprendimas visiškai atitinka nuoseklią Ukrainos poziciją, kad taika gali būti pasiekta tik jėga ir darant maksimalų spaudimą agresoriui, naudojant visas turimas tarptautines priemones“, – sakoma ambasadorės Olhos Stefanišynos pareiškime.
Sankcijos buvo paskelbtos netrukus po to, kai per naujausią Rusijos nakties ataką prieš Ukrainą žuvo septyni žmonės, įskaitant du vaikus, ir buvo apšaudytas vaikų darželis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Putinas: JAV sankcijos yra „nedraugiškas veiksmas“
Rusijos atsakas į „Tomahawk“ smūgius bus rimtas, kitaip sakant, pribloškiantis veiksmas, pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, rašoma „Telegram“ kanale „Unian“.
Jis teigė, kad sankcijos neturės įtakos Rusijos ekonomikai, tačiau pavadino jas „nedraugišku aktu“, kuris nestiprina jos santykių su JAV.
Sankcijos yra bandymas daryti spaudimą Rusijai, sako V. Putinas, pridurdamas, kad „dialogas visada geriau nei karas“