NYT: akivaizdu, kas siutina Putiną
Sakoma, kad rusai niekada nepraleidžia progos praleisti progos. Šį posakį Kremliaus vadovasVladimiras Putinas dar kartą užtvirtino savo veiksmais Ukrainoje. Apie tai rašo „The New York Times“.
Po to, kai V. Putinas įtikino JAV prezidentą Donaldą Trumpą surengti susitikimą Budapešte, praėjo mažiau nei savaitė, ir jis žlugo.
Atrodo, kad žlugimą paskatino pokalbis tarp JAV valstybės sekretoriaus Marco Rubio ir Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo, kuris pareiškė, kad Rusija nesutiks su paliaubomis pagal dabartines fronto linijas.
Rusijos pusės argumentai, anot NYT, buvo viską atskleidžiantys.
„Matote, jei mes tiesiog sustosime, tai reikš, kad pamiršime pagrindines šio konflikto priežastis“, – sakė S. Lavrovas.
Kaip rašoma leidinyje, tos „pagrindinės priežastys“ iš tiesų yra Rusijos nepakantumo esmė, kaip ir buvo nuo aklavietės susitikimo Aliaskoje, o iš tikrųjų – nuo plataus masto invazijos 2022 m. Rusija nenori, kad Ukraina išlaikytų savo suverenumą ar gautų reikšmingas saugumo garantijas iš savo Vakarų partnerių.
Aliaskoje D. Trumpas, atrodo, pasiūlė teritorines nuolaidas mainais už tvirtas saugumo garantijas Ukrainai. Tačiau rusai greitai atsisakė, todėl derybos niekur nevedė.
Nuo šio susitikimo Ukraina, padedama išsamių JAV žvalgybos duomenų, stiprina savo atakas prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas ir kitą energetikos infrastruktūrą. Anot NYT, šie veiksmai pastebimai pakenkė Rusijos naftos gamybai – tuo metu, kai naftos kainos yra žemiausios per penkerius metus.
Kai JAV prezidentas pradėjo atverti duris „Tomahawk“ raketų siuntimui į Ukrainą, V. Putinas ir jo bendražygiai tapo vis labiau susirūpinę ir nervingi.
Anot apžvalgininkų, išvada akivaizdi: spaudimas Rusijai veikia.
„Dar labiau sudrebinus Rusijos narvą, Putinas galbūt atsitokės“, – nurodoma straipsnyje.
Įspėja Lietuvą dėl Putino planų: jis nelauks 2029 m. – štai koks pavojingiausias scenarijus
Rusijos kariuomenės silpnumas tampa akivaizdus, tačiau šalies agresorės autoritarinis lyderis Vladimiras Putinas neketina nutraukti karo Ukrainoje.Tuo pat metu jis gali žvalgytis naujo taikinio.
Tokią nuomonę išsakė istorikas ir vokiečių atsargos generolas Klausas Wittmannas interviu „Ukrinform“.
„Kalbant apie laiką, sakoma, kad jis (V. Putinas – past.), turėdamas didelę karinę ir personalo parengties patirtį, bus pasirengęs rimtai išbandyti NATO maždaug 2029 m. Nemanau, kad jis tai darys, kol tęsiasi karas Ukrainoje“, – „Ukrinform“ nurodė jis.
Vis tik, anot K. Wittmanno, Kremliaus lyderiui būtų neprotinga laukti iki 2029 m., nes ši data nuolat įvardijama garsiai. Esminiai metai gali būti 2028-ieji.
„Yra Christopho von Marschallo (vokiečių žurnalisto – aut.) knyga, kurioje apžvelgiamas toks scenarijus: puolimas prieš Lietuvą per 2028 m. prezidento rinkimų kampaniją Amerikoje. Ir pagal šį scenarijų Putinas susitaria su Kinija, kad ji tuo pat metu puls Taivaną. Karinio planavimo metu visada reikia turėti omenyje blogiausią scenarijų.
Taip pat manau, kad net jei Putinas ketintų padaryti kažką panašaus, tai nebūtų plataus masto puolimas, o greičiau lokalios atakos, kurios vėliau galėtų sukelti neaiškumą NATO būstinėje ir NATO Taryboje – ar tai jau karinis puolimas, ar ne? <...>
Putiną reikia įtikinti, kad bet koks žengimas į priekį, įsiveržimas ar puolimas prieš bet kurią NATO dalį turės jam nenuspėjamas ir nepakeliamas pasekmes. Bet čia nėra ką spekuliuoti, išskyrus tai, kad turime visomis jėgomis ir kuo greičiau plėtoti NATO gynybos planus ir galimybes“, – pažymėjo vokiečių atsargos generolas.
Zelenskis siunčia žinutę Maskvai: „Tai ne apie kilometrus, o apie žmones, namus ir istoriją“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina pasirengusi deryboms su Rusija ir ugnies nutraukimui, tačiau jokiu būdu nesutiks atiduoti savo teritorijų. Pasak jo, Maskva kalba apie diplomatiją tik tam, kad vilkintų Vakarų sprendimus ir išvengtų naujų sankcijų, o tikrasis taikos kelias įmanomas tik tada, kai Rusija iš tiesų bus pasirengusi dialogui.
Ukrainos žvalgyba: Rusijos vadas įsakė kariams šaudyti į civilius
Rusijos kariuomenės vadas įsakė savo kariams šaudyti į civilius netoli apgulto Pokrovsko miesto, skelbia Ukrainos karinė žvalgyba (HUR). Ji teigia perėmusi radijo pranešimą, kuriame girdėti įsakymas „nušauti visus su civiliniais krepšiais“, skelbia „Kyiv Independent“.
Ukrainos desantininkai išlaisvino Kučeriv Jarą Donecko srityje
Ukrainos desantininkai išlaisvino Kučeriv Jaro kaimą netoli Dobropilijos, „Telegram“ kanale pranešė ir atitinkamą vaizdo įrašą paskelbė Oro puolimo pajėgų vadovybė.
Pranešime sakoma, kad operacijos metu Ukrainos kariai paėmė į nelaisvę daugiau nei 50 Rusijos kareivių.
„Ukrainos kariai išlaisvintame kaime iškėlė nacionalinę vėliavą – gyvenimo sugrįžimo, laisvės ir dvasios stiprybės simbolį“, – sakoma pranešime ir priduriama, kad Ukraina „žingsnis po žingsnio atgauna“ savo žemę.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip desantininkai Kučeriv Jare kelia mėlyną ir geltoną vėliavą bei paima į nelaisvę Rusijos kareivius.
„Mūsų mainų fondas gerokai pasipildė – keliomis dešimtimis Rusijos karo belaisvių“, – sakoma Generalinio štabo įraše.
Anksčiau pranešta, kad Rusijos kareiviai buvo įžengę į Kučeriv Jaro ir Šachovės pakraščius Donecko srityje, tačiau kovos tęsėsi ir padėtį toliau kontroliavo Ukrainos gynybos pajėgos.
Ukrainai leidus jauniems vyrams išvykti Vokietija sulaukė daugiau ukrainiečių pabėgėlių
Vokietijoje toliau didėjo pabėgėlių iš Ukrainos skaičius ir iki spalio vidurio pasiekė maždaug 1,26 mln., pranešė Vidaus reikalų ministerija.
Metais anksčiau į Vokietiją pabėgo maždaug 1,18 mln. ukrainiečių, Rusijai tęsiant 2022 m. vasario 24 d. pradėtą plataus masto invaziją.
Šis padidėjimas iš dalies siejamas su tuo, kad Ukraina sušvelnino išvykimo taisykles jauniems vyrams.
Rusijai įsiveržus, Kyjivas įvedė karo padėtį, ji nuolat pratęsiama. Šauktinių amžiaus vyrai nuo 22 iki 60 metų galėjo išvykti iš šalies tik išimtiniais atvejais. Tačiau rugpjūtį buvo panaikintas ankstesnis draudimas išvykti 18–22 metų vyrams, todėl išvyko daugiau jaunų vyrų, įskaitant į Vokietiją.
Spalio 18 d. Vokietijoje buvo iš viso 1 302 031 ukrainietis ar buvęs Ukrainos gyventojas, atvykęs dėl karo, iš jų 551 584 buvo vyrai.
Pabėgėliams iš Ukrainos nereikia prašyti prieglobsčio Vokietijoje ar kitose Europos Sąjungos valstybėse, nes jiems taikoma speciali išimtis, leidžianti tuojau pat pradėti dirbti. Europos Sąjunga jau susitarė pratęsti šią laikiną apsaugą iki 2027 m. kovo 4 dienos.
Rusija pradėjo branduolines pratybas sausumoje, jūroje ir ore
Rusija pradėjo didelio masto strateginių branduolinių pajėgų pratybas, rengiamas lygiagrečiai su NATO branduolinėmis pratybomis Europoje.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pabrėžė, jog tai planinės karinės pratybos, vaizdo ryšiu įsakęs jas pradėti.
Kremliaus teigimu, pratybos vyksta sausumoje, jūroje ir ore.
Kremliaus interneto svetainėje sakoma, kad iš Plesecko kosmodromo Rusijoje šiaurėje buvo paleistos tarpžemyninės balistinės raketos „Jars“.
Branduolinis povandeninis laivas „Brianskas“ taip pat paleido raketą Barenco jūroje. Be to, strateginiai bombonešiai Tu-95 paleido kruizines raketas.
Maskva nepateikė informacijos apie dislokuotų ginklų sistemų skaičių.
Branduolinė galybė Rusija įsiveržė į Ukrainą daugiau nei prieš trejus su puse metų ir nuo to laiko kariauja kaimyninėje šalyje. Per tą laiką V. Putinas ne kartą pabrėžė Rusijos branduolinių ginklų potencialą, siekdamas atgrasyti Vakarus nuo didesnės paramos Kyjivui.
Prieš kiek daugiau nei savaitę NATO pradėjo pratybas „Steadfast Noon“, skirtas Aljanso teritorijos gynimui branduoliniais ginklais. Mokymuose dalyvauja apie 2000 karių ir maždaug 70 orlaivių. Dviejų savaičių trukmės pratybos daugiausia vyksta virš Šiaurės jūros.
Švedija ir Ukraina pasirašė ketinimų protokolą dėl galimo naikintuvų „Gripen“ tiekimo
Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas trečiadienį paskelbė, kad Švedija ir Ukraina pasirašė ketinimų protokolą dėl oro pajėgumų plėtros, pagal kurį Ukraina galėtų įsigyti iki 150 naikintuvų „Gripen“.
Kalbėdamas kartu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu Švedijoje surengtoje spaudos konferencijoje U. Kristerssonas sakė, kad ketinimų protokolas sudarys sąlygas įvykdyti „labai didelį gynybos pramonės sandorį“.
„Tikriausiai 100-150 modelio „Gripen E“ naikintuvų, kurie dabar pradedami gaminti“, – pasakė U. Kristerssonas ir pridūrė, kad sandoris gali būti įgyvendintas per 10-15 metų.
Ukrainiečiai Rusijoje apšaudė ginklų fabriką ir naftos perdirbimo gamyklą
Ukrainos ginkluotosios pajėgos Rusijos gilumoje apšaudė dar dvi strategiškai svarbias dideles įmones, trečiadienį pranešė Ukrainos generalinis štabas.
Antskrydžio taikiniu tapo tiksliosios inžinerijos gamykla Saransko mieste, esančiame už daugiau nei 500 km į pietryčius nuo Maskvos, teigiama generalinio štabo pranešime, paaiškinant, kad jame gaminamos prieštankinės minos ir detonatoriai.
Gamykloje buvo užfiksuoti sprogimai.
Antrasis taikinys buvo Šiaurės Kaukazo Dagestano respublikos prie Kaspijos jūros sostinėje Machačkaloje veikianti naftos perdirbimo gamykla, kurioje gaminami degalai Rusijos kariniam jūrų laivynui.
Generalinis štabas pranešė, kad žalos mastas dar turi būti įvertintas.
Rusijos gynybos ministerija viso labo pranešė, kad buvo neutralizuota daugiau nei 50 nepilotuojamųjų orlaivių, iš jų aštuoni – virš Dagestano respublikos.
Šio antskrydžio išvakarėse Ukraina paskelbė kovinėmis nepilotuojamosiomis skraidyklėmis ir raketomis apšaudžiusi sprogmenų gamyklą Rusijos Briansko mieste.
Šalis, kuri jau trejus su puse metų kariauja su Rusija, savo kontrpuolimais bando sistemingai kenkti Rusijos energetikos ir ginklų pramonei.
„Alinsime Vakarus“: Kremlius neketina sustoti
Kremlius esą nenori svarstyti karo įšaldymo, kol neužims dar dviejų strategiškai svarbių Ukrainos miestų – Pokrovsko ir Kupjansko. Rusijos opozicinis leidinys „Verstka“ skelbia, kad Vladimiro Putino aplinkos žmonės pasisako prieš derybas dabartinėje fronto linijoje ir ketina toliau „alinti Vakarus“ ilgu karu, nepaisant galimo „Tomahawk“ raketų tiekimo Kyjivui.
Kremlius nesutinka įšaldyti karo dabartinėje fronto linijoje ir yra pasirengęs toliau „varginti Vakarus“ karu prieš Ukrainą, nepaisydamas galimo „Tomahawk“ raketų tiekimo Kyjivui.
Apie tai rašo Rusijos opozicinis leidinys „Verstka“, remdamasis šaltiniais, artimais Kremliui.
Komentuodamas galimą JAV ir Rusijos derybų Budapešte žlugimą, nenurodytas Rusijos pareigūnas pareiškė, kad Kremlius neketina sustoti ties dabartine fronto linija, o V. Putinas nenori susitikti su Volodymyru Zelenskiu.
„Faktiškai [su amerikiečiais] niekas nebuvo sutarta, Maskvos reikalavimai nebuvo patenkinti. Dabar sustoti reikštų netrukus susidurti su tomis pačiomis rizikomis ir grįžti į pradinę padėtį, tik [ukrainiečių] kariai dar ir atkurs savo jėgas. Be to, jei pasirašysime deklaraciją, kad sustojame ties fronto linija, reikės susitikti su Zelenskiu. Kam to reikia Putinui?“ – sakė „Verstkos“ pašnekovas.
Pasak jo, Maskvoje nesibaiminama galimo „Tomahawk“ raketų tiekimo ir esama pasirengimo tęsti karą, toliau „alinant Vakarus“ išlaidomis Ukrainos paramai.
Kitas leidinio pašnekovas – nenurodytas ekspertas, dirbantis su Kremliumi žiniasklaidos srityje – taip pat įsitikinęs, kad taikai „dar per anksti“.
„Putinas [Generalinis štabas ir karo vadai] jau pažadėjo Pokrovską ir Kupjanską. O ten dabar vyksta nuožmūs mūšiai. Kol neįsitvirtinsime šiose pozicijose, apie [fronto] liniją nekalbėsime“, – teigė šis pašnekovas.
Jo nuomone, visus šiuos metus Rusija sąmoningai vilkino derybų procesą, siekdama pagerinti savo pozicijas fronte.
Su tuo sutinka ir trečiasis „Verstkos“ pašnekovas, dirbantis su Kremliaus vidaus politikos bloku. Jis įsitikinęs, kad V. Putino ir D. Trumpo susitikimas Budapešte neįvyks.
„Pažvelkite į karo veiksmų žemėlapį. Nuo paskutinio susitikimo nei mūsų, nei priešo pozicijos iš esmės nepasikeitė. Trumpas ir toliau negali nieko pasiūlyti nei mums, nei jiems. Kam skristi per trisdešimt devynis kraštus, prašyti leidimo skristi [per NATO šalių oro erdvę] ir kelti visą šį triukšmą?“ – sakė šaltinis.
Po Trumpo sprendimo atšaukti susitikimą – Putino branduolinių ginklų demonstracija
Po JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimo atidėti susitikimą su Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu – Kremliaus reakcija. Šį kartą V. Putino įsakymu rusai demonstruoja branduolinį ginklą, rašo „The Moscow Times“.
Propagandistai rašo, kad V. Putino vadovaujamos Rusijos strateginių pajėgų pratybos vyko naudojant visus branduolinės triados komponentus, pranešė Kremliaus spaudos tarnyba.
Anot Kremliaus, prezidento situacijų centre vienas sėdintis V. Putinas davė komandą paleisti žemėje, ore ir jūroje dislokuotas tarpžemynines balistines raketas.
Propagandistai praneša, kad iš Plesecko kosmodromo į Kuros poligoną Kamčatkoje buvo paleista tarpžemyninė balistinė raketa „Jars“, kurios veikimo nuotolis siekia 11 tūkst. kilometrų. Pagal duomenis „ant popieriaus“, ši raketa galėtų pasiekti JAV teritoriją.
Šio bandymo vaizdo įrašu dalijosi propagandiniai Kremliaus kanalai.
WATCH: Russia launched a Yars intercontinental ballistic missile toward a test range in Kamchatka during today’s nuclear forces exercise. pic.twitter.com/LQWKQjdhvS
— Clash Report (@clashreport) October 22, 2025
Taip pat Kremlius skelbia, kad iš Barenco jūros atominis povandeninis laivas „Briansk“ paleido balistinę raketą „Sineva“.
„Taip pat į pratybas buvo įtraukti tolimosios aviacijos lėktuvai Tu-95MS, kurie atliko iš oro paleidžiamų sparnuotųjų raketų paleidimus“, – pranešė Kremlius, pridurdamas, kad „visos pratybų užduotys“ buvo „įvykdytos“.
Rusijos ginkluotojų pajėgų generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas pranešė, kad pratybų tikslas – išbandyti „veiksmų, susijusių su branduolinio ginklo sankcionavimu ir panaudojimu, tvarką“.
Tiuringijos parlamento AfD nariai apkaltinti bandymu šnipinėti Rusijai
Įstatymų leidėjams iš Vokietijos kraštutinės dešinės partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) apkaltinti bandymu šnipinėti Rusijos naudai, trečiadienį pranešė vietos laikraštis „Handelsblatt“. Kaltinimai motyvuojami tuo, kad AfD politikai regioniniame parlamente uždavinėjo daugybę klausimų valstybei jautriomis temomis.
Pasak Tiuringijos žemės vidaus reikalų ministro Georgo Maierio, vietos parlamente mandatus turintys AfD nariai pateikė 47 klausimus tokiomis temas kaip kritinė infrastruktūra.
„Beveik neišvengiamai susidaro įspūdis, kad AfD savo klausimais vykdo Kremliaus nurodymus“, – laikraščiui sakė jis, pridurdamas, kad klausimai buvo užduodami vis intensyviau ir vis smulkesni.
Pasak G. Maiero, priklausančio centro kairės socialdemokratų partijai (SPD), kuri yra mažesnioji kanclerio Friedricho Merzo koalicinės vyriausybės partnerė, klausimai apėmė transportą, vandens tiekimą, taip pat skaitmeninę ir energetikos infrastruktūrą.
Panašius klausimus AfD nariai uždavinėjo ir kitur Vokietijoje, pažymėjo jis.
Prieš Europos Sąjungą (ES) ir imigrantus griežtai pasisakanti AfD pastaruoju metu išaugino savo populiarumą. Savo kol kas geriausią rezultatą ji pasiekė vasario mėn. visuotiniuose rinkimuose, kai užėmė antrą vietą po F. Merzo centro dešiniųjų CDU/CSU bloko.
Nuo to laiko jos reitingai tik kilo, ir daugelis apklausų dabar ją įvardija kaip didžiausią partiją Vokietijoje.
AfD politikas Tiuringijos parlamente Ringo Muehlmannas G. Maierio kaltinimus atmetė kaip „keistas sąmokslo teorijas“ ir apkaltino jį bandymu „kriminalizuoti politinius oponentus“.
R. Muehlmannas savo pareiškime teigė, kad klausimai parlamente tokiomis temomis yra „demokratinės priežiūros kertinis akmuo“.
Vokietijos užsienio žvalgybos agentūra BND šiuos kaltinimus komentuoti atsisakė.
Vokietijos vidaus žvalgybos agentūra BfV į naujienų agentūros AFP prašymą pakomentuoti situaciją iškart taip pat neatsakė.
Žaliųjų partijos narys ir Vokietijos parlamento žvalgybos priežiūros komiteto pirmininko pavaduotojas Konstantinas von Notzas AFP sakė, kad AfD politikai pateikė daug „labai probleminių klausimų“. Pasak jo, panašu, kad jie tai darė, „autoritarinių valstybių“ nurodymu.
„(Tokie klausimai – ELTA) skirti sąmoningai padėti jiems susilpninti mūsų šalį, šnipinėti mūsų kritinę infrastruktūrą ir ją sabotuoti“, – aiškino jis.
Pastarąjį kartą AfD partija atsidūrė šalies laikraščių antraštėse dėl partijos vicepirmininko prieštaringai vertinamo planuojamo vizito į Maskvą.
Putinui gali tekti „pasiduoti“: paaiškino, kokių veiksmų gali imtis Trumpas
JAV prezidentui Donaldui Trumpui gali tekti imtis griežtų priemonių prieš Rusiją, jei jis nori pasiekti ugnies nutraukimą Ukrainoje. Kaip rašo „New York Post“, Kremlius aiškiai parodė, kad jokio taikos susitarimo nesvarstys be Kyjivo kapituliacijos, todėl D. Trumpui teks rasti būdų priversti Vladimirą Putiną „pasiduoti“ – nuo raketų tiekimo Ukrainai iki sankcijų Kinijai.
Rusija paleido į Ukrainą 405 dronus ir 28 raketas, gynyba neutralizavo 349 taikinius
Ukraina per naktį numušė arba neutralizavo 349 iš 433 Rusijos paleistų raketų ir dronų, feisbuke pranešė Ukrainos oro pajėgų vadovybė.
Nuo antradienio 19 val. priešas sudavė kombinuotą smūgį į Ukrainos ypatingos svarbos infrastruktūrą, panaudoję kovinius bepiločius orlaivius ir iš oro paleidžiamas balistines raketas bei raketas „žemė-žemė“.
Oro pajėgų radiotechnikos padaliniai aptiko ir sekė iš viso 433 taikinius: 28 raketas, įskaitant 15 balistinių, ir 405 įvairių tipų bepiločius orlaivius, įskaitant „Shahed“ ir „Gerbera“.
Dronai buvo paleisti iš Kursko, Milerovo, Oriolo ir Primorsko-Achtarsko Rusijoje bei Čaudos laikinai okupuotame Kryme. Maždaug 250 jų buvo dronai „Shahed“.
11 balistinių raketų „Iskander-M/KN-23“ buvo paleistos iš Briansko ir Rostovo sričių Rusijoje bei laikinai okupuotos Donecko srities.
9 kruizinės raketos „Iskander-K“ buvo paleistos iš Rusijos Kursko ir Voronežo sričių ir laikinai okupuoto Krymo.
Keturios aerobalistinės raketos „Ch-47M2 Kinžal“ buvo paleistos iš oro erdvės virš Rostovo, keturios valdomos iš oro paleidžiamos raketos Ch-59/69“– iš laikinai okupuotos Zaporižios srities.
„Pagrindinė puolimo ašis buvo Kyjivo regionas. Buvo puolamos ir Dnipro, Zaporižios, Čerkasų, Černihivo ir Odesos sritys“, – sakoma oro pajėgų pranešime.
Pirminiais duomenimis, iki trečiadienio 12.30 val. oro gynyba numušė arba nuslopino 349 taikinius ore: 333 dronus „Shahed“, „Gerbera“ ir kitų tipų, 8 sparnuotąsias raketas „Iskander-K“, 6 balistines raketas „Iskander-M/KN-23“, dvi valdomas iš oro paleidžiamas raketas Ch-59/69.
12 raketų ir 55 bepiločiai pataikė 26-iose vietose, numuštų taikinių nuolaužos nukrito 19-oje vietų. 17 dronų nepasiekė taikinių (ryšys nutrūko skrydžio metu). Pranešta apie aukas ir sužeistuosius.
Pareigūnas: šią savaitę Volodymyras Zelenskis lankysis Briuselyje ir Londone
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šią savaitę lankysis Briuselyje ir Londone, naujienų agentūrai AFP pranešė vienas aukšto rango ukrainiečių pareigūnas.
Pasak pareigūno, vizitai vyks po trečiadienį suplanuotų derybų Norvegijoje ir Švedijoje.
Ukrainiečių pareigūnas nurodė, kad Briuselyje V. Zelenskis surengs daug susitikimų.
Jis pridūrė, kad Ukrainos prezidentas su Norvegijos ministru pirmininku aptars energetikos klausimus tuo metu, kai Rusija prieš artėjantį šaltąjį sezoną suintensyvino atakas prieš ukrainiečių energetikos objektus.
Zelenskis atvyko į Oslą susitikti su Norvegijos premjeru
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį atvyko į Oslą derybų su Norvegijos ministru pirmininku Jonu Gahru Store, pranešė Norvegijos vyriausybė.
Abu lyderiai susitiko Oslo tarptautinio oro uosto karinėje dalyje, parodė televizija.
Vėliau trečiadienį V. Zelenskis turėtų apsilankyti Švedijoje, kur Kyjivas ir Stokholmas turi paskelbti apie „gynybos eksportą“, teigiama Švedijos vyriausybės pranešime.
Norvegija nepateikė jokios informacijos apie derybų Osle pobūdį, taip pat nebuvo paskelbta apie spaudos konferenciją.
„Norvegija palaiko Ukrainos viltis pasiekti ilgalaikę ir teisingą taiką, kurios nusipelnė Ukrainos žmonės“, – sakoma J. G. Store pranešime.
Oslas yra paskelbęs apie 275 mlrd. kronų (27,4 mlrd. JAV dolerių) vertės civilinę ir karinę pagalbą Kyjivui 2023-2030 m. laikotarpiu.
„Norvegijos parama Ukrainai yra tvirta ir nuolatinė. Labai svarbu palaikyti glaudų dialogą su Ukrainos valdžios institucijomis siekiant užtikrinti, kad ši pagalba atitiktų Ukrainos poreikius“, – pridūrė J. G. Store.
Švedijoje V. Zelenskis susitiks su Švedijos ministru pirmininku Ulfu Kristerssonu Linčiopingo mieste, kuriame įsikūrusi gynybos grupė „Saab“, be kitų ginklų gaminanti naikintuvus „Gripen“.
Trumpui atšaukus susitikimą su Putinu – komentaras iš Kremliaus
Rusija trečiadienį pareiškė, kad pasirengimas Vladimiro Putino ir Donaldo Trumpo prezidentų viršūnių susitikimui vis dar tęsiasi, nepaisant JAV prezidento pranešimo, jog susitikimas buvo atidėtas.
Pasak naujienų agentūros AFP, JAV prezidentą vis labiau pykdė Rusijos atsisakymas sutikti su paliaubomis beveik ketverius metus trunkančiame Ukrainos kare, nes jam iki šiol nepavyko įtikinti V. Putino atsisakyti savo maksimalistinių reikalavimų.
D. Trumpas susitiko su Rusijos prezidentu rugpjūčio mėnesį Aliaskoje, tačiau tame viršūnių susitikime jokio taikos susitarimo nebuvo pasiekta.
„Spjūvis į veidą“: rusai smogė vaikų darželiui Charkive, vienas žuvęs
Rusai smogė į darželį Charkive, praneša Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Anot jo, darželio po nakties masinių atakų smogė dronas.
„Deja, žinoma apie vieną žuvusįjį. Reiškiu užuojautą artimiesiems. Šiuo metu septyni žmonės yra sužeisti. Jiems teikiama medicininė pagalba. Visi vaikai evakuoti ir yra slėptuvėse. Preliminariais duomenimis, daugelis patiria stiprią stresinę reakciją“, – sako V. Zelenskis.
Ukrainos prezidentas pabrėžia, kad nėra ir negali būti jokio pateisinimo smūgiui į vaikų darželį.
„Akivaizdu, kad Rusija tampa vis įžūlesnė. Šie smūgiai – tai Rusijos spjūvis į veidą visiems, kurie reikalauja taikaus sprendimo.
Banditai ir teroristai gali būti sustabdyti tik jėga“, – sako V. Zelenskis.
Ekspertai įvertino Trumpo sprendimą atšaukti susitikimą su Putinu: kas bus toliau?
JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pranešė atšaukiantis susitikimą su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu. Apie tai, kokią įtaką šis sprendimas gali turėti tarptautinei politikai, portalui tv3.lt pasakoja Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytoja Dovilė Jakniūnaitė bei politinis apžvalgininkas Marius Laurinavičius.
Trumpas atsimušė į sieną: viltims pasiekti taiką Ukrainoje sutrukdė realybė
JAV prezidento Donaldo Trumpo ambicingas tikslas pasiekti taiką Ukrainoje ir vėl atsimušė į sieną: pastaroji savaitė dar kartą parodė, kad jo teiginys, esą Vladimiras Putinas nori taikos, yra daugiau grįstas JAV prezidento viltimis, o ne realybe, rašo CNN apžvalgininkas Stephenas Collinsonas.
D. Trumpas atsisakė planų surengti antrąjį susitikimą su Rusijos prezidentu, antradienį pareikšdamas, kad nenori gaišti savo laiko, nors dar praėjusį ketvirtadienį buvo paskelbęs, jog nori susitikti su V. Putinu Budapešte ir aptarti karą Ukrainoje.
„Nenoriu, kad susitikimas būtų beprasmis. Nenoriu gaišti laiko“, – sakė D. Trumpas žurnalistams Ovaliajame kabinete.
Prezidentas taip kalbėjo po pirmadienį įvykusio JAV valstybės sekretoriaus Marco Rubio ir jo kolegos iš Rusijos Sergejaus Lavoro pokalbio viršūnių susitikimui aptarti, kuris, panašu, nedavė jokių rezultatų. Pasak žiniasklaidos pranešimų, Baltieji rūmai mano, kad Rusija ir Ukraina nėra pasirengusios rimtoms taikos deryboms, todėl D. Trumpo ir V. Putino susitikimas artimiausiu metu neplanuojamas.
Pasak S. Collinsono, JAV prezidento nusivylimas tebuvo paskutinė serija itin painioje savaitėje, per kurią jis atrodė pasiryžęs siųsti Ukrainai sparnuotąsias raketas „Tomahawk“, buvo perkalbėtas V. Putino, o tada, pasak spaudos pranešimų, uždaro pokalbio metu Ovaliajame kabinete susikivirčijo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
„Kol kas Trumpo pastangos (dėl taikos – ELTA) Ukrainoje pasiekė tik viena – paneigė jo paties abejotinus teiginius, kad Putinas nori taikos“, – rašo CNN apžvalgininkas.
„JAV prezidentas vylėsi, kad Rusija pademonstruos tikrus politikos pokyčius, kurie pateisintų jo asmeninės diplomatijos su Putinu atnaujinimą. Tačiau Kremliaus lyderis tiesiog išnaudojo savo klasikinę taktiką – paskambino Trumpui dieną prieš šiam priimant Zelenskį Baltuosiuose rūmuose, taip parodydamas lankstumą, kuriuo siekė sušvelninti naują JAV spaudimą ir prezidento pyktį bei nusivylimą“, – priduria S. Collinsonas.
Pasak jo, šią „melodramos“ seriją jau ne kartą matėme.
„Ši melodrama pakartojo gerai pažįstamą ciklą. Putinas sureagavo, kai atrodė panašu, kad Trumpas gali priversti Rusiją sumokėti už šios nusižengimus. Tada JAV prezidentas, pasikalbėjęs su Putinu, ėmė spausti Ukrainą atsisakyti teritorijos. Tada procesas vėl užstrigo, o Trumpas liko nusivylęs“, – pažymi CNN apžvalgininkas.
Kremlius, pasak jo, iš esmės nepakeitė pozicijos, su kuria Kyjivas niekada nesutiks: ji nori, kad Ukraina atiduotų teritoriją dviejuose rytiniuose regionuose, Luhanske ir Donecke, kurios Rusijai per trejus karo metus nepavyko visiškai užimti. Ukraina, S. Collinsono teigimu, su tuo nesutiks todėl, kad tokia baigtis padarytų ją pavojingai pažeidžiamą rusų puolimui iš šių svarbių teritorijų ateityje.
„Po savaitės karštų diskusijų ir pozicijų keitimų, beveik niekas nepasikeitė“, – rašo jis.
Tad JAV prezidento metodai pasiekti taiką Ukrainoje daugiau grįsti JAV prezidento viltimis, o ne realybe, reziumuoja CNN apžvalgininkas.
Zelenskis skelbia naujausią informaciją apie kruviną rusų smūgį Ukrainai: žuvo 6 žmonės, 2 iš jų – vaikai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakomentavo rusų naktį įvykdytus išpuolius prieš Ukrainą. Naktį rusai atakavo kelis Ukrainos miestus.
„Dar viena naktis, įrodanti, kad Rusija nejaučia pakankamo spaudimo dėl karo vilkinimo. Visą naktį ir rytą dirbo mūsų oro gynybos pajėgos, mobiliosios ugnies grupės, dronų-perėmėjų įgulos.
Buvo bombarduojami įprasti miestai, daugiausia mūsų energetikos objektai, bet daug smūgių pataikė ir į gyvenamuosius namus. Gaisrai Zaporižioje, smūgiai į namus Kyjive. Nukentėjo Kyjivo, Odesos, Černihivo, Dniepropetrovsko, Kirovohrado, Poltavos, Vinyčios, Zaporižios, Čerkasų ir Sumų sritys. Šiuo metu žinoma apie 17 nukentėjusių žmonių.
Šeši žmonės, iš jų du vaikai, deja, žuvo. Reiškiu užuojautą artimiesiems ir šeimos nariams“, – savo „Telegram“ kanale rašo V. Zelenskis.
Anot jo, rusų žodžiai apie diplomatiją nieko nereiškia, kol Rusijos vadovai nesusiduria su rimtomis problemomis.
„Tai galima užtikrinti tik sankcijomis, tik tolimais smūgiais ir tik visų mūsų partnerių koordinuota diplomatija. Atėjo laikas priimti griežtą Europos Sąjungos sankcijų paketą. Taip pat tikimės stiprių sankcijų iš JAV ir G7, iš visų, kurie siekia taikos. Labai svarbu, kad pasaulis dabar ne tylėtų ir kad į žiaurius rusų smūgius būtų bendras atsakas.
Kiekvienas, kas dabar padeda Ukrainai, teikdamas priešlėktuvinės gynybos sistemas ir raketas, gina gyvybes. Esame už tai dėkingi. Ir kiekvienas, kas padės Ukrainai tolimais smūgiais, priartins karo pabaigą“, – pabrėžia jis.
Švedija praneša, kad į šalį atvyks Zelenskis, bus skelbiamas gynybos eksporto pranešimas
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį vyks į Švediją, kur abi šalys paskelbs „gynybos eksporto“ pranešimą, informuoja Švedijos vyriausybė.
V. Zelenskis ir Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas susitiks Linšiopingo mieste, kuriame įsikūrusi gynybos grupė „Saab“ – ji, be kitų ginklų, gamina naikintuvus „Gripen“.
„U. Kristerssonas ir V. Zelenskis po susitikimo surengs bendrą spaudos konferenciją, kad paskelbtų pranešimą gynybos eksporto srityje“, – pareiškime tvirtino vyriausybė.
„Stipri ir pajėgi Ukraina yra svarbus Švedijos prioritetas, ir mes toliau užtikrinsime, kad Ukraina galėtų priešintis Rusijos agresijai“, – socialiniame tinkle „X“ parašė U. Kristerssonas.
Praėjusiais metais Švedija sustabdė planus Ukrainai nusiųsti savo naikintuvų „Gripen“, kai šalys partnerės paprašė pirmenybę teikti amerikietiškiems F-16.
Spaudos konferencija numatyta 15 val. vietos (16 val. Lietuvos) laiku.
NATO vadovas išvyko į Vašingtoną susitikti su Donaldu Trumpu
NATO vadovas Markas Rutte antradienį išvyko į Vašingtoną susitikti su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, pranešė Aljansas.
„Generalinis sekretorius susitiks su Jungtinių Valstijų prezidentu“, – sakoma Aljanso pareiškime, nepateikiant išsamesnės informacijos.
Karinis aljansas koordinuoja ginklų tiekimą Ukrainai. Daugelį ukrainiečiams skirtų ginklų iš JAV įsigijo Kanada ir Europos šalys.
Kyjivo karinė administracija: per Rusijos smūgius Ukrainos sostinėje žuvo du žmonės
Per Rusijos smūgius Ukrainos sostinėje žuvo mažiausiai du žmonės, trečiadienį pranešė miesto karinės administracijos vadovas.
„Žuvusiųjų sostinėje padaugėjo iki dviejų“, – sakė Tymuras Tkačenka platformoje „Telegram“.
Kiti miesto pareigūnai pranešė apie didelę dronų ataką prieš sostinę.
Rusai amerikiečiams slapta nusiuntė raštą: išdėstė savo reikalavimus dėl Ukrainos
Rusija savaitgalį nusiuntė amerikiečiams neoficialų komunikatą su savo sąlygomis karui Ukrainoje baigti, skelbia „Reuters“. Apie tai agentūrai patvirtino du JAV pareigūnai ir dar vienas su situacija susipažinęs šaltinis.
Vienas iš šaltinių sako, kad Rusija pakartojo savo reikalavimą perimti visą Ukrainos Donbaso regioną. Tai reiškia, kad rusai atmetė D. Trumpo siūlymą, kad fronto linijos turėtų būti įšaldytos esamose vietose.
Rusija taip pat pakartojo savo reikalavimą, kad pagal bet kokį taikos susitarimą Ukrainoje neturi būti dislokuotos NATO pajėgos.
Rusija atakavo Kyjivą balistinėmis raketomis
Rusijos kariuomenė balistinėmis raketomis atakavo taikinius Ukrainos sostinėje Kyjive, ankstyvą trečiadienio rytą pranešė pareigūnai.
Preliminariais Ukrainos oro pajėgų pranešimais, buvo paleistos mažiausiai keturios raketos. Vienas dpa žurnalistas miesto centre girdėjo apie dešimt sprogimų, daugiausia nuo priešlėktuvinės ugnies.
Kyjivo meras Vitalijus Kličko per „Telegram“ pranešė, kad pietiniame Holosijivskio rajone kilo gaisras. Jis pridūrė, kad raketų nuolaužos taip pat nukrito kituose dviejuose rajonuose ir padegė mažiausiai vieną automobilį.
Karo analitikai svarstė, kad atakos taikinys galėjo būti dvi miesto šiluminės elektrinės.
Atakos Zaporižioje ir Kamianskėje
Pareigūnai pranešė apie papildomus smūgius pietryčių Ukrainoje. Devyni Rusijos koviniai bepiločiai orlaiviai smogė Zaporižios miestui ir padegė kelis gyvenamuosius namus, „Telegrame“ pranešė regiono gubernatorius Ivanas Fedorovas.
Rusijos raketos ir dronai taip pat buvo nukreipti į pramoninį Kamianskės miestą, pranešė Ukrainos oro pajėgos. Iš pradžių nebuvo pranešta apie kokią nors žalą ar aukas.
Elektros tiekimo sutrikimai Izmaile
Anksčiau keli Rusijos koviniai bepiločiai orlaiviai taip pat buvo nukreipti į pietinį Ukrainos uostamiestį Izmailą netoli Rumunijos sienos.
Ukrainos visuomeninis transliuotojas pranešė apie sprogimus ir elektros energijos tiekimo sutrikimus mieste, nors oficialaus patvirtinimo nebuvo.
Dėl tebesitęsiančių Rusijos dronų ir raketų atakų prieš energetikos infrastruktūrą šildymo sezonas Ukrainos miestų centralizuotose sistemose atidėtas.
Oro temperatūrai jau nukritus iki vienženklių skaičių ir krentant dar žemiau, daugelis miestų gyventojų savo būstus gali šildyti tik oro kondicionieriais ir kitokiais elektriniais šildytuvais.
Ukrainiečių smūgis: atakuota chemijos gamykla Rusijos Briansko srityje
Ukrainos pajėgos per kombinuotą oro ataką smogė chemijos gamyklai Rusijos Briansko srityje, antradienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
„Buvo surengtas masinis kombinuotas raketų ir oro smūgis, be kita ko, buvo panaudotos iš oro paleidžiamos raketos „Storm Shadow“, kurios sėkmingai prasiskverbė pro Rusijos oro gynybos sistemą“, – pranešė Generalinis štabas „Telegram“ tinkle.
Jis teigė, kad visas žalos mastas dar vertinamas, ir pabrėžė objekto svarbą Rusijos gynybos pramonei.
Oficialiomis žiniomis, atakuota chemijos gamykla Brianske yra viena iš pagrindinių Rusijos sprogmenų gamintojų, gaminanti artilerijos sviedinius ir raketų kovines galvutes.
Tuo tarpu Rusijos kariuomenė antradienio vakarą pranešė, kad virš minėto regiono numušė 57 ukrainiečių bepiločius orlaivius. Oficialiai nepranešta apie jokią žalą, o gubernatorius Aleksandras Bogomazas sakė, kad buvo pasitelktos gelbėjimo tarnybos.
Trumpas atsakė, kodėl atšaukė susitikimą su Putinu
JAV Prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad atšaukė planus Budapešte surengti aukščiausiojo lygio susitikimą su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu dėl karo Ukrainoje, nes nenorėjo, kad susitikimas būtų iššvaistytas.
Šis D. Trumpo atšaukimas įvyko praėjus vos kelioms dienoms po to, kai jis paskelbė, kad per dvi savaites Vengrijos sostinėje susitiks su V. Putinu po, kaip jis pavadino, produktyvaus telefoninio pokalbio dėl Rusijos karo nutraukimo.
Praėjusį penktadienį per įtemptas derybas Vašingtone JAV vadovas spaudė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį atsisakyti rytinio Donbaso regiono mainais į taiką, naujienų agentūrai AFP sakė vienas aukšto rango Ukrainos pareigūnas.
Tačiau antradienį vienas Baltųjų rūmų pareigūnas sakė, kad, nepaisant pranešimo dėl Budapešto, dabar „artimiausiu metu neplanuojama, kad prezidentas Trumpas susitiks su prezidentu Putinu“.
„Nenoriu, kad susitikimas būtų iššvaistytas“, – sakė D. Trumpas žurnalistams Ovaliajame kabinete, paklaustas, kodėl susitikimas su V. Putinu buvo atidėtas.
„Nenoriu, kad būtų švaistomas laikas, todėl pažiūrėsiu, kas nutiks“, – teigė jis.
AFP žurnalisto paklaustas, kas pakeitė jo nuomonę, D. Trumpas atsakė: „Karo fronte vyksta daug dalykų. Ir mes per ateinančias dvi dienas jums pranešime, ką darome“.
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas po pirmadienio pokalbio telefonu taip pat atšaukė numatytą susitikimą Budapešto aukščiausiojo lygio susitikimui surengti, pranešė Baltieji rūmai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
rusija didžiausia pasaulyje teroristinė organizacija
SLAVA UKRAINI
HEROJAM SLAVA!!!!
NATO vadovas prabilo apie Trumpo ir Zelenskio susitikimą: „Jis buvo geras ir sėkmingas“
NATO vadovas Markas Rutte paneigė pasirodžiusius teiginius, esą praėjusios savaitės Donaldo Trumpo ir Volodymyro Zelenskio susitikimas buvo „katastrofa“. Pasak jo, pokalbis tarp lyderių buvo suplanuotas iš anksto ir vyko sėkmingai, o NATO, anot jo, nuo D. Trumpo perrinkimo esą „atnaujinta ir atgaivinta“.
NATO vadovas M. Rutte prieš susitikimą su D. Trumpu Vašingtone kalbėjosi su žurnalistais ir buvo paklaustas: „Ar jūsų šiandieninis susitikimas nereiškia, kad penktadienio prezidento Trumpo susitikimas su prezidentu Zelenskiu buvo visiška katastrofa?“
„Ne, visiškai ne. Jis buvo suplanuotas dar anksčiau“, – atsakė M. Rutte.
„Po didelės sėkmės Gazos Ruože aš susirašinėjau su prezidentu ir susitarėme susitikti Vašingtone, kad aptartume, kaip dabar galime įgyvendinti jo viziją dėl taikos Ukrainoje.“
„Tai buvo geras, sėkmingas susitikimas“, – pridūrė jis apie praėjusią savaitę įvykusį D. Trumpo ir V. Zelenskio susitikimą.
M. Rutte žurnalistams sakė, kad NATO buvo „atnaujinta ir atgaivinta“ nuo sausio mėnesio, kai D. Trumpas buvo perrinktas prezidentu, ir kad jis „išsprendė aklavietę“ su Vladimiru Putinu, kai vasarį jie kalbėjosi telefonu.