Iškart po to – nuo rugsėjo 12 iki 16 d. planuojamos Rusijos ir Baltarusijos pratybos „Zapad-2025“. Oficialiai skelbiama, kad Baltarusijos teritorijoje vyksiančios pratybos bus skirtos „konfliktų lokalizavimui vienos iš valstybių narių teritorijoje“.
„The Moscow Times“ rašo, kad visų šių pratybų metu bus imituojamas branduolinio ginklo panaudojimo planavimas.
Vasaros puolimu karas nesibaigs: įvardijo keturias rusų planuojamas puolimo kryptis
Rudenį Rusijos okupantai gali vykdyti intesnyvuų puolimą Kupiansko, Lymano, Pokrovsko ir Zaporižios kryptimis. Tai pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atsargos generolas majoras Serhijus Kryvonosas. Jo teigimu, karas nesibaigs priešo vasaros puolimu.
Daugiau skaitykite čia.
Vokietija atmeta Ursulos von der Leyen pastabas apie karių siuntimą į Ukrainą
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius pirmadienį griežtai atmetė Europos Komisijos (EK) pirmininkės Ursulos von der Leyen pastabas apie planus į Ukrainą siųsti Europos karius kaip per ankstyvas ir kartu pareiškė, kad ji neturi įgaliojimų aptarti šį klausimą, informuoja agentūra „Reuters“.
„Tai yra dalykai, kurių negalima aptarti prieš sėdant prie derybų stalo su daugybe šalių, turinčių įtakos šiam klausimui“, – lankydamasis šaudmenų gamykloje Kelne žurnalistams sakė B. Pistorius. Jis pažymėjo, kad „Europos Sąjunga visiškai neturi jokių įgaliojimų ar kompetencijų, kai kalbama apie karių dislokavimą“.
U. von der Leyen sekmadienį paskelbtame interviu leidiniui „Financial Times“ tvirtino, kad Europa rengia „gana tikslius planus“ dėl karių dislokavimo Ukrainoje – tai būtų dalis saugumo garantijų, kurias planuojama suteikti pasibaigus karui. EK vadovė nurodė, kad potencialiai būtų dislokuojama dešimtys tūkstančių Europos vadovaujamų karių, o pagalbą teiktų ir JAV, įskaitant valdymo ir kontrolės sistemas bei žvalgybos ir stebėjimo išteklius.
Ukrainos pajėgos išlaisvino Novoekonomičnės gyvenvietę Donecko srityje
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 425-ojo pulko „Skelia“ šturmo daliniai išlaisvino Novoekonomičnės gyvenvietę, esančią Donecko srityje, ir jos centre iškėlė Ukrainos vėliavą, socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė kariuomenės generalinis štabas ir kartu pasidalino atitinkamu vaizdo įrašu.
„Prireikė dviejų savaičių, kad palaipsniui, žingsnis po žingsnio, būtų pažengta į priekį kiekvienoje gatvėje. Naktį – karių dislokavimas, priešo aptikimas, koordinuotas puolimas ir valymo operacijos“, – teigiama vaizdo įraše.
Rugpjūčio 31 d. Novoekonomičnės centre buvo oficialiai iškelta Ukrainos vėliava.
Suomija planuoja sukurti didžiausią kariuomenę Europos Sąjungoje
Suomijos vyriausybė pateikė parlamentui įstatymo projektą, kuris padidins karinį rezervą 125 tūkst. žmonių. Jei iniciatyva bus priimta, iki 2031 m. Suomijos kariuomenės skaičius karo atveju viršytų vieną milijoną žmonių, o tai padarys ją didžiausia Europos Sąjungoje ir antra Europoje po Rusijos, rašo „The Moscow Times“.
Syrskis: Rusijos kariuomenė rugpjūtį neteko beveik 29 000 karių
Vien tik 2025 m. rugpjūtį Rusijos kariuomenė kare prieš Ukrainą neteko 28 790 karių, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis.
„Ukrainos gynybos pajėgos ir toliau naikina okupantus rusus, priartindamos mūsų šalį prie teisingos taikos“, – pareiškė O. Syrskis.
Jis pažymėjo, kad Rusijos okupacinės pajėgos rugpjūčio mėnesį neteko 28 790 karių. O. Syrskis taip pat padėkojo Ukrainos kariams už jų profesionalumą.
Prorusiškas Ukrainos eksprezidentas pasirodė Rusijos žiniasklaidoje
Buvęs Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius pirmadienį pasirodė Rusijos žiniasklaidoje ir ėmėsi kaltinti Europos Sąjungą (ES) tariama „arogancija“ derybose su Kyjivu, kurios buvo surengtos dar iki jo nušalinimo.
Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas V. Janukovyčius 2014 m. pabėgo į Rusiją, prieš tai susidorojęs su Ukrainoje įsiplieskusiais proeuropietiškais protestais, kuriuos sukėlė jo sprendimas atsisakyti asociacijos sutarties su bloku.
Pirmadienį paskelbtame retame interviu Rusijos valstybinėms naujienų agentūroms jis kaltino ES „netinkamu“ elgesiu derybų dėl integracijos metu. „Jie neparodė supratimo apie Ukrainos ekonominės padėties sudėtingumą. Pasakysiu tiesmukai – jie buvo arogantiški“, – vaizdo įraše, kurį paskelbė valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“, tvirtino V. Janukovyčius.
Jis taip pat pareiškė, kad Ukrainos stojimas į NATO atvertų „tiesioginį kelią pilietinio karo link“. „Visada buvau kategoriškas ir užtikrintas Ukrainos stojimo į NATO priešininkas“, – teigė V. Janukovyčius.
Valstybinės agentūros nenurodė, kada ir kur šis interviu buvo įrašytas. Pasak Rusijos nepriklausomos žiniasklaidos, tai buvo pirmas V. Janukovyčiaus pasirodymas viešumoje nuo tada, kai Rusija 2022 m. vasario mėnesį užpuolė Ukrainą.
V. Janukovyčiaus kontroliuojamos saugumo pajėgos pražudė dešimtis protestuotojų, kurie Kyjivo centre reikalavo proeuropietiškų reformų – šie įvykiai tapo žinomi kaip Ukrainos Maidano revoliucija, kuri vyko 2013-2014 m. žiemą.
Parlamentas dėl kraujo praliejimo jį nušalino. Ukrainos teismas 2019 m. pripažino V. Janukovyčių kaltu dėl išdavystės už bandymą numalšinti protestus ir už akių skyrė 13 metų laisvės atėmimo bausmę. Prezidentas Volodymyras Zelenskis 2023 m. iš jo atėmė Ukrainos pilietybę.
Zelenskis šią savaitę Paryžiuje dalyvaus susitikime dėl saugumo garantijų Ukrainai
Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės (JK) lyderiai ketvirtadienį pirmininkaus aukščiausiojo lygio susitikimui Paryžiuje, kuriame dalyvaus Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, pranešė Eliziejaus rūmai, tęsiantis tarptautinėms pastangoms siekiant nutraukti Rusijos invaziją.
Vadinamosios „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime dalyvaus apie 30 daugiausia Europos šalių. Kai kurie lyderiai dalyvaus asmeniškai, o kiti – vaizdo ryšiu, teigė Eliziejaus rūmai.
V. Zelenskis planuoja dalyvauti susitikime gyvai, naujienų agentūrai AFP atskirai sakė vienas šaltinis. Susitikimui pirmininkaus prancūzų prezidentas Emmanuelis Macronas ir JK ministras pirmininkas Keiras Starmeris.
Politikai „aptars pastarosiomis savaitėmis atliktą darbą, susijusį su saugumo garantijomis Ukrainai, ir apžvelgs pasekmes, kurias galima išskirti dėl Rusijos, atkakliai atsisakančios taikos, laikysenos“, sakoma Prancūzijos prezidentūros pareiškime.
Šaltinis teigė, kad pagrindinė derybų Paryžiuje tema bus saugumo garantijos Ukrainai ir „diplomatijos skatinimas, nes rusai vėl vengia“ veiksmų siekiant užbaigti karą.
JAV prezidento Donaldo Trumpo dalyvavimo nesitikima, pridūrė šaltinis.
Koalicijos šalių ministrai trečiadienį aptars karinę paramą Ukrainai, pranešė Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų ministro Sebastieno Lecornu atstovas spaudai.
Pastarosiomis savaitėmis tarp diplomatų dominavo Vakarų remiamų saugumo garantijų Ukrainai klausimas, jei įsigalios paliaubos.
Praėjusį mėnesį D. Trumpas Aliaskoje surengė derybas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, tačiau nepasiekta jokio proveržio.
Po to D. Trumpas priėmė Europos lyderius ir Ukrainos prezidentą V. Zelenskį.
Kyjivas nori tokių garantijų, kad jos atgrasytų nuo bet kokių būsimų Rusijos išpuolių. Europos taikdarių pajėgų siuntimas buvo viešai pristatytas lyderių kaip galimas sprendimas tam laikui, kai baigsis karas.
D. Trumpas užsiminė, kad Jungtinės Valstijos galėtų paremti Europos taikdarių planą, tačiau nenori siųsti JAV karių į Ukrainą.
Rusija priešinasi bet kokiai idėjai dėl Vakarų taikdarių – Kremlius praėjusią savaitę pareiškė, kad „tokias diskusijas vertina neigiamai“.
Kyjivas ragina Kiniją dėti daugiau pastangų dėl taikos Ukrainoje
Kyjivas pirmadienį paragino Kiniją, artimą Maskvos sąjungininkę, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui lankantis šalyje, siekti taikos Ukrainoje.
„Atsižvelgiant į reikšmingą Kinijos Liaudies Respublikos geopolitinį vaidmenį, mes sveikintume aktyvesnį Pekino vaidmenį siekiant taikos Ukrainoje, remiantis pagarba JT Chartijai“, – pareiškime teigė Ukrainos užsienio reikalų ministerija.
Kremlius: Kinijoje susitiko Rusijos ir Irano prezidentai
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį Kinijoje vykstančio Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO) viršūnių susitikimo kuluaruose susitiko su Irano kolega Masoudu Pezeshkianu, pranešė Kremlius.
Tikimasi, kad politikai aptars Irano branduolinę programą.
Rusija viešai parėmė savo sąjungininkę po to, kai Jungtinė Karalystė (JK), Prancūzija ir Vokietija praėjusią savaitę pareiškė, kad vėl įves sankcijas dėl to, kad Teheranas nesilaiko 2015-ųjų branduolinio susitarimo.
Šanchajaus bendradarbiavimo organizacija (ŠBO) pirmadienį perspėjo nekeisti Jungtinių Tautų (JT) rezoliucijos, kuria buvo išreikštas palaikymas 2015-ųjų branduoliniam sandoriui su Iranu, interpretacijos.
Galutinėje viršūnių susitikimo Tiandzine deklaracijoje ŠBO šalys narės pabrėžė rezoliucijos įpareigojamą pobūdį ir teigė, jog „bet kokie bandymai kitaip interpretuoti ar vienašališkai perinterpretuoti šią rezoliuciją menkins (JT) Saugumo tarybos autoritetą“.
Rusija rugpjūtį į Ukrainą paleido mažiau dronų nei ankstesnį mėnesį, rodo AFP analizė
Naujienų agentūros AFP parengta analizė rodo, kad rugpjūtį Rusijos tolimojo nuotolio dronų atakų Ukrainoje skaičius smarkiai sumažėjo per virtinę didelio atgarsio sulaukusių, bet bevaisių susitikimų, kuriais buvo siekiama nutraukti Maskvos invaziją.
AFP atlikta ir pirmadienį paviešinta Ukrainos oro pajėgų paskelbtų duomenų analizė parodė, kad Rusija rugpjūčio mėnesį į Ukrainą paleido 4 132 tolimojo nuotolio dronus – 34 proc. mažiau nei liepą, kai Rusija paleido rekordinį jų skaičių.
Rusija išvarė Katynės aukų atminimo renginį surengusius Lenkijos baikerius
Sekmadienį Rusijos saugumo tarnybos įsikišo, kai 39 Lenkijos piliečiai kapinėse aukojo mišias, meldėsi ir giedojo himną, pagerbdami Katynės žudynių aukas. Lenkų karo belaisvių žudynes Katynėje per Antrąjį pasaulinį karą įvykdė sovietų slaptoji policija NKVD.
Rusijos leidinys „Readovka“ parašė, kad motociklininkai atvyko į Rusiją pavieniui per Baltarusiją, kad neatkreiptų į save dėmesio.
Lenkijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Pawelas Wronskis pirmadienį naujienų agentūrai PAP sakė, kad valdžia teigė, jog renginyje naudoti šūkiai buvo „antirusiško“ pobūdžio.
Šie asmenys „buvo užregistruoti ir jiems buvo uždrausta būti Rusijos teritorijoje“, sakė jis ir pridūrė, kad, turimomis žiniomis, „motociklų mitingo dalyviai dabar yra ne Rusijoje“.
Incidentas įvyko po kelių mėnesių, kai Lenkijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad buvo nuniokotas Katynės žudynių aukų memorialas Mednojės kapinėse, todėl Varšuva išsiuntė diplomatinę notą, reikalaudama nedelsiant jį atkurti.
Katynės žudynės buvo masinė beveik 22 tūkst. Lenkijos karininkų, policininkų ir inteligentijos atstovų egzekucija, kurią 1940 m. pavasarį įvykdė NKVD. Aukos, paimtos į nelaisvę po sovietų invazijos į Rytų Lenkiją 1939 m., buvo nužudytos keliose vietose, įskaitant Katynės mišką netoli Smolensko, taip pat Mednoję ir Charkivą.
Užsienyje yra maždaug 2 mln. Ukrainos moksleivių
Maždaug 2 mln. Ukrainos moksleivių yra užsienyje, iš jų beveik 400 tūkst. mokosi pagal Ukrainos programas Ukrainos mokyklose internetu, per televiziją pranešė parlamento narė Julija Hryšina.
„Šiandien beveik 2 mln. Ukrainos moksleivių yra užsienyje, maždaug 400 tūkst. jų toliau mokosi pagal Ukrainos programas Ukrainos mokyklose“, – sakė parlamentarė.
Ji pabrėžė, kad vienas iš pagrindinių valstybės uždavinių yra garantuoti, kad užsienyje gyvenantys Ukrainos vaikai išlaikytų ryšius su savo tėvyne. Švietimo srityje tai pasiekiama, visų pirma, mokantis internetu pagal Ukrainos programas arba tęsiant ukrainietiškas studijas užsienio mokykloje.
Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, naujus mokslo metus Ukrainoje pradėjo 3,5 mln. moksleivių, dauguma jų mokosi ne internetu.
Serbijos lyderis ketina Pekine susitikti su Vladimiru Putinu ir Xi Jinpingu
Serbijos prezidentas antradienį vyks į Pekiną susitikti su Kinijos vadovu Xi Jinpingu ir Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu ir dalyvauti kariniame parade, kurio vengia dauguma Europos lyderių, pirmadienį patvirtino jo biuras.
Aleksandaras Vučičius per savo trijų dienų vizitą kartu su Irano, Šiaurės Korėjos ir Slovakijos – vienintelės kitos Europos šalies – vadovais dalyvaus renginyje Pekine, skirtame paminėti 80-ąsias Antrojo pasaulinio karo pabaigos metines.
Kinijos karinės galios demonstracija rengiama baigiantis Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO), vadinamos alternatyva kariniam aljansui NATO, viršūnių susitikimui.
Nepaisant siekio įstoti į Europos Sąjungą (ES), Serbija palaiko glaudžius ryšius tiek su Pekinu, kuris yra pagrindinis investuotojas šioje Balkanų valstybėje, tiek su Maskva. Serbija yra beveik visiškai priklausoma nuo rusiškų dujų.
Belgradas niekada neatleido Aljansui už NATO 1999-aisiais vykdytą bombardavimo kampaniją, kuri užbaigė Kosovo karą.
Gegužę A. Vučičius susilaukė Briuselio kritikos dėl dalyvavimo parade Maskvoje.
Nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios 2022-ųjų vasarį, Serbija, skirtingai nei ES, atsisakė imtis sankcijų prieš Rusiją, nepaisant Belgrado vilčių prisijungti prie bloko.
Serbijos prezidentas pastaruosius 10 mėnesių susiduria su didžiuliais protestais prieš korupciją ir reguliariai dėkoja Kremliui už paramą prieš judėjimą, kurį jis laiko užsienio remiamu bandymu jį nuversti.
„Čia yra daug blogų naujienų“: įvardijo klaidą, kurią padarė Trumpas
Buvęs JAV prezidento Donaldo Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas, rašo „Sky news“.
Sekmadienį prezidentas Xi Jinpingas sukvietė Rusijos ir Indijos vadovus bei aukštus maždaug 20 Eurazijos šalių pareigūnus į svarbų aukščiausiojo lygio susitikimą, kurio tikslas – regioniniuose santykiuose iškelti Kiniją į pirmą vietą.
J. Boltonas sako, kad šis susitikimas yra sustiprėjusių ryšių tarp Vladimiro Putino, Indijos ministro pirmininko Nanderos Modi ir Kinijos lyderio Xi Jinpingo atspinys. Anot jo, tai galiausiai parodo D. Trumpo politikos padarytą žalą.
„Čia yra daug blogų naujienų, labai mažai gerų naujienų“, – sako jis.
„Vakarai, ypač JAV, dešimtmečius stengėsi atitraukti Indiją nuo jos Šaltojo karo laikų prisirišimo prie Rusijos, pirkdami iš jos sudėtingą ginkluotę ir įspėdami Indiją apie Kinijos keliamą pavojų.
Donaldas Trumpas per pastarąją savaitę iš esmės viską pakeitė. Dėl įvairių priežasčių dabar Indija vėl grįžta prie Rusijos ir artėja prie Kinijos... taip sunaikindama šiuos dešimtmečius trukusias pastangas pakeisti šį aljansą.
Nesakau, kad tai negali būti ištaisyta, bet tam reikės daug darbo, ir nematau, kad tai prasidės artimiausiu metu“, – pastebi J. Boltonas.
Komentuodamas V. Putino ir D. Trumpo susitikimą Aliaskoje ir taikos Ukrainoje perspektyvas, J. Boltonas išreiškė pesimizmą.
„Manau, kad taikos Ukrainoje galimybės dabar yra dar mažesnės nei prieš susitikimą Aliaskoje. Putinas tiesiogine prasme išsisuko nuo atsakomybės už žmogžudystes.
Kad ir ką jis sakė Trumpui Aliaskoje, jis tiesiog ignoruoja – didina atakas prieš civilius taikinius Ukrainoje, nemažina Rusijos karinių pastangų, nedaro jokių nuolaidų“, – pastebi buvęs patarėjas.
J. Boltono vertinimu, V. Putinas pažemino D. Trumpą.
„Nemanau, kad jis tai supranta, bet manau, kad Putinas tiki, kad senoji magija sugrįžo, kad jo KGB mokymas vėl leido jam apgauti Trumpą. Kremliui tai labai gerai sekasi“, – priduria jis.
Indijos premjeras susitikime su Putinu paragino nutraukti karą Ukrainoje
Indijos ministras pirmininkas Narendra Modis susitikime su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu reikalavo nutraukti karą Ukrainoje ir susitarti dėl ilgalaikės taikos. Vyriausybės vadovas pareiškė savo paramą pastarosioms iniciatyvoms dėl konflikto sureguliavimo, oficialiai pranešė Indijos užsienio reikalų ministerija.
V. Putinas ir N. Modis susitiko Kinijos Tiandzino mieste, kur vyksta Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (SCO) viršūnių susitikimas. Ir Kremlius citavo N. Modį panašiais žodžiais. Pats V. Putinas savo viešuose pasisakymuose neminėjo karo, tačiau pabrėžė gerus ir artimus Indijos ir Rusijos santykius. „Rusija ir Indija dešimtmečius palaiko ypatingus santykius – draugiškus, kupinus pasitikėjimo“, – teigė jis.
Indija, savo supratimu, iki šiol laikėsi neutralios pozicijos dėl Ukrainos karo. Ji ne kartą reikalavo nutraukti mūšius, tačiau pati diplomatinių iniciatyvų nesiėmė. Priešingai: Indija tapo antra didžiausia rusiškos naftos pirkėja.
Dėl to JAV prezidentas Donaldas Trumpas padidino muitus produktams iš Indijos.
Susitikime Tiandzine, N. Modžio duomenimis, buvo kalbama ir apie prekybą trąšomis bei bendradarbiavimą kosmoso srityje.
Naujos detalės: žinomo Ukrainos politiko nužudymą planavo mėnesius
Ukrainos policija skelbia naujas detales apie buvusio Ukrainos parlamento pirmininko nužudymą.
Nacionalinės policijos vadovo pavaduotojas Andrejus Nebytovas sako, kad nužudymas buvo planuotas ne vieną mėnesį.
Šiuo metu nagrinėjamos visos galimos versijos ir motyvai.
„Šiandien galime pasakyti, kad asmuo turėjo ketinimą nužudyti. Mes neatmetame, kad tai buvo Rusijos pėdsakas, kad tai buvo užsakymas iš Rusijos Federacijos pusės“, – sako A. Nebytovas.
Įtariamasis neturėjo nuolatinės darbo vietos, buvo kurjeris, dirbo laikinus darbus.
„Jis turėjo tam tikras aplinkybes, dėl kurių padarė šį nusikaltimą“, – sako policijos atstovas.
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 76 rusų dronus
Ukrainos oro gynyba naktį į pirmadienį neutralizavo 76 rusų dronus, pranešė ginkluotosios oro pajėgos.
Nuo sekmadienio 20.30 val. rusai atakavo Ukrainą 86 „Shahed“ tipo dronais ir įvairaus tipo imitaciniais bepiločiais.
Oro atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Pirmadienio 9.00 val. duomenimis, patvirtinta, kad Ukrainos oro gynyba numušė arba neutralizavo 76 priešo dronus šiauriniuose, rytiniuose, centriniuose ir pietiniuose Ukrainos regionuose.
Registruota 10 dronų smūgių šešiose vietose.
Pavojingas incidentas EK pirmininkės lėktuve: pilotai leidosi su popieriniais žemėlapiais, įtarimai – Rusijai
Europos Komisijos (EK) pirmininkės Ursulos von der Leyen lėktuvas Bulgarijos oro uoste turėjo leistis naudodamas popierinius žemėlapius, skelbia „Financial Times“.
Manoma, kad su incidentu susijusi Rusija – buvo atjungti GPS signalai oro uoste.
Sekmadienio popietę lėktuvas skraidino EK pirmininkę į Plovdivą. Lėktuvas prarado navigacijos ryšį artėjant prie miesto oro uosto.
Trys pareigūnai leidiniui pareiškė, kad incidentas yra traktuojamas kaip Rusijos kišimosi operacija.
Šaltakraujiška rusų taktika: prie fronto gyventojams masiškai atjunginėja elektrą, dujas
Laikinai okupuotų Luhansko srities teritorijų gyventojams net ir dėl nedidelių skolų už komunalines paslaugas atjungiamos dujos ir elektra.
Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė Luhansko regiono karinės administracijos vadovas Oleksijus Charčenka.
„Keliuose okupuoto Luhansko regiono rajonuose, ypač esančiuose netoli fronto linijos, Rusijos pajėgos atjungia dujas ir elektrą. Masiškai elektros energiją atjunginėti net ir dėl nedidelių neapmokėtų komunalinių paslaugų sąskaitų pradėta birželio mėnesį. Tokie atvejai užfiksuoti Sievierodonecke, Lysičanske, Sokolohirske, Holubivkoje, taip pat Svatovės, Kreminnos ir Slovianoserbsko rajonuose“, – paaiškino O. Charčenka.
Jis taip pat pažymėjo, kad dėl priverstinės mobilizacijos ir mažo darbo užmokesčio beveik visose vadinamosios LLR savivaldybės įmonėse labai trūksta darbuotojų.
„Luhansko miesto apželdinimo ir infrastruktūros kombinate, kuris yra atsakingas už tokias užduotis, kaip nykstančių architektūrinių statinių remontas, 63 proc. pareigybių tebėra laisvos", – pridūrė regiono vadovas.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, dėl medicinos personalo trūkumo okupuotame Luhanske paramedikai ir akušerės būna priversti atlikti gydytojų pareigas.
Smūgis Rusijai: Kryme ukrainiečiai sunaikino du sraigtasparnius
Okupuotame Kryme ukrainiečių dronai smogė dviem Rusijos okupantų Mi-8 sraigtasparniams.
Kaip praneša „24 Kanal“, dronai aptiko rusus oro bazėje Gvardiyske, netoli Simferopolio, ir sėkmingai numušė du priešo sraigtasparnius. Jų vertė siekia nuo 20 iki 30 milijonų dolerių.
Putinas trina rankas: įtakingas leidinys įvardijo, koks karo scenarijus labiausiai tikėtinas
Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas Ukrainoje mato tik JAV silpnumą, skelbia „Bloomberg“ analitikas Maxas Hastingsas.
Anot jo, ši vasara Ukrainoje baigėsi su didesniu liūdesiu nei ankstesnės nuo karo pradžios. Rusija veržiasi vis giliau, ukrainiečiai pavargę, dalis jų išvyko geresnio gyvenimo į užsienį, sako M. Hastingsas.
Rusijoje – dronų ataka: dalis miesto liko be elektros
Naktį iš sekmadienio į pirmadienį dronai atakavo Rusijos Krasnodaro kraštą, rašo UNIAN. Kilo gaisrai elektros pastotėje ir, greičiausiai, naftos perdirbimo gamykloje.
Krasnodaro krašto operatyvinis štabas skelbia, kad Kropotkino miesto apylinkėse dėl drono nuolaužų kilęs gaisras elektros pastotėje apėmė 80 kv. m. Gaisras jau užgesintas.
Dėl gaisro dalis miesto liko be elektros.
Dronai taip pat atakavo Ilskio kaimą, kuriame yra naftos perdirbimo gamykla.
Tuo pačiu metu Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad šią naktį buvo numušta 50 Ukrainos dronų. Ukraina kol kas nekomentavo tokių smūgių.
Iš Putino – ciniškas pareiškimas dėl karo: „Krizė kilo ne dėl Rusijos išpuolio prieš Ukrainą“
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį Maskvos sąjungininkų akivaizdoje bandė apginti savo puolimą Ukrainoje, kaltindamas Vakarų šalis dėl trejus su puse metų trunkančio karo, nusinešusio dešimtis tūkstančių žmonių gyvybių ir nuniokojusio didelę dalį Rytų Ukrainos, išprovokavimo.
„Ši krizė kilo ne dėl Rusijos išpuolio prieš Ukrainą, o dėl perversmo Ukrainoje, kurį palaikė ir išprovokavo Vakarai“, – sakė V. Putinas Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO) viršūnių susitikime šiauriniame Tiandzino uostamiestyje.
„Antra krizės priežastis – nuolatiniai Vakarų šalių bandymai įtraukti Ukrainą į NATO“, – pridūrė Rusijos prezidentas.
Baltarusijoje prasidėjo karinės pratybos
Baltarusijoje sekmadienį duotas startas pratyboms „Interaction 2025“, skelbia baltarusių agentūra „Belta“. Jose dalyvaus Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos šalys – Baltarusija, Kazachstanas, Kirgizija, Rusija, Tadžikistanas.
Oficialiai skelbiama, kad Baltarusijos teritorijoje vyksiančios pratybos bus skirtos „konfliktų lokalizavimui vienos iš valstybių narių teritorijoje“.
Taip pat vyks dvi specialios pratybos: „Search 2025“, kuriose dalyvaus žvalgybos pajėgos ir priemonės, ir „Echelon 2025“, kuriose dalyvaus kolektyvinės greitojo reagavimo pajėgų materialinės ir techninės paramos padaliniai.
Pratybose dalyvaus minėtų šalių kariniai kontingentai ir specializuoti padaliniai, institucijos, operatyvinės grupės.
Vitebske sekmadienį vyko pratybų pradžios ceremonija, joje dalyvavo pratybų vadovai, Baltarusijos ir Rusijos pareigūnai, generolai.
Šią savaitę – Europos lyderių susitikimas dėl Ukrainos
Ketvirtadienį Paryžiuje vyks Europos lyderių susitikimas, skelbia „Financial Times“.
Trys diplomatai leidiniui nurodė, kad Paryžiuje susitiks tie, kurie rugpjūčio viduryje Vašingtone susitiko su Donaldu Trumpu.
Juos tęsti diskusijų į Paryžių pakvietė Emmanuelis Macronas.
Susitikime dalyvaus Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris, NATO generalinis sekretorius Markas Rutte ir Ursula von der Leyen.
Eliziejaus rūmai atsisakė pakomentuoti.
Smūgis Kryme: ukrainiečiai vardija, kokius rusų objektus sunaikino
Ukrainos saugumo tarnybos specialiųjų pajėgų kariai smogė Rusijos karinei infrastruktūrai laikinai okupuotame Kryme ir sunaikino keletą taikinių, skelbia „Ukrainska Pravda“.
Apie tai paskelbė Ukrainos gynybos ministerijos žvalgyba.
Tarp sunaikintų objektų – radijo teleskopas RT-70, kurį Rusija naudojo kariniams ryšiams. Taip pat sunaikinti:
- radarų kompleksas „Utes-T“;
- kompleksas „Glonas“;
- pakrantės radarų stotis MR-10M1 „Mys M1“;
- radaras 96L6-AP, įeinantis į priešlėktuvinės gynybos sistemą S-400.
Ukrainiečiai pabrėžia, kad toliau sistemingai naikina Rusijos oro gynybą ir strateginius objektus Kryme.
Sekmadienį pranešta, kad netoli Simferopolio sunaikinti mažiausiai trys sraigtasparniai. Be to, esą paleistos kelios raketos į rusų bazę prie Vološino pakrantėje. Čia sunaikinti mažiausiai šeši laivai.
Nepriklausomai patikrinti duomenų nėra galimybės.
Rusija stiprina veiksmus prieš Europą: įvardijo tris pagrindines kryptis
Kremlius pradėjo plačią informacinę kampaniją, kurios tikslas – sustabdyti Vakarų pagalbą Ukrainai ir pakenkti Europos vaidmeniui taikos derybose. Tokią išvadą daro JAV Karo studijų institutas (ISW), rašo UNIAN.
Analitikai pastebi, kad Rusija pastaruoju metu aktyvavo tris retorines linijas, skirtas paveikti Vakarų sprendimus Kremliaus naudai. Šio linijos yra:
- kaltinimai Europos valstybėms dėl karo Ukrainoje tęsimo,
- grasinimai Vakarų valstybėms branduoliniais ginklais,
- tvirtinimai apie neišvengiamą Rusijos pergalę Ukrainoje.
Apie tai, kad neva Vakarai nori tęsti karą Ukrainoje, kalbėjo Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, Kirilas Dmitrijevas.
„Kremlius dažnai naudoja Dmitrijevą, kad apgintų Rusijos interesus Vakaruose, ypač dėl taikos proceso Ukrainoje ir sankcijų, anglakalbėse platformose ir žiniasklaidoje“, – pabrėžia ISW.
Analitikai taip pat pažymi, kad rugpjūčio 31 d. Rusijos Federacijos Saugumo Tarybos pirmininkas Dmitrijus Medvedevas sukritikavo Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną ir Vokietijos kanclerį Friedrichą Merzą už jų šalių dalyvavimą JAV pastangose užbaigti karą Ukrainoje.
D. Medvedevas pareiškė, kad F. Merzas ir E. Macronas „pamiršo Antrojo pasaulinio karo pamokas“ ir „viskas gali baigtis taip pat, kaip 1945 m.“
Šios visos retorinės linijos turi tikslą sustiprinti neseniai pradėtas Rusijos gynybos ministerijos pastangas klaidingai vaizduoti Rusijos pergalę Ukrainoje kaip neišvengiamą. Ministerija bandė naudoti didelius kiekius duomenų, kad įrodytų Rusijos pažangą, tačiau, anot ekspertų, ne visai tiksliai.
Ukrainoje sulaikytas įtariamasis dėl buvusio parlamento pirmininko nužudymo
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ankstyvą pirmadienio rytą pranešė, kad įtariamasis dėl buvusio parlamento pirmininko Andrijaus Parubijaus nužudymo sulaikytas ir davė pirminius parodymus tyrėjams.
Šalies vidaus reikalų ministro pareiškime teigiama, kad šeštadienį įvykdyta žmogžudystė buvo kruopščiai suplanuota, o tai patvirtina V. Zelenskio šeštadienį išsakytus žodžius, kad tai – tyčinis nusikaltimas.
A. Parubijus, vienas pagrindinių 2004 ir 2014 m. proeuropietiškų šalies protesto judėjimų veikėjų, buvo nušautas vakariniame Lvivo mieste.
V. Zelenskis sakė, kad vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka ir saugumo tarnybos vadovas Vasylis Maliukas informavo jį apie suėmimą.
„Dėkoju mūsų teisėsaugos pareigūnams už operatyvų ir koordinuotą darbą“, – sakė jis.
Vėliau, po pokalbio su vyriausiuoju prokuroru Ruslanu Kravčenka, jis pridūrė: „Įtariamasis davė pirminius parodymus. Šiuo metu atliekami skubūs tyrimo veiksmai, kad būtų nustatytos visos šios žmogžudystės aplinkybės.“
I. Klymenka savo įrašė „Telegrame“ sakė, kad įtariamasis buvo sulaikytas vakarų Ukrainos Chmelnyckio srityje, sulaikymo operacijoje dalyvavo dešimtys policininkų ir saugumo pareigūnų.
„Dabar daug detalių nebus, – pridūrė jis. – Pasakysiu tik tiek, kad nusikaltimui buvo kruopščiai ruoštasi: išstudijuotas žuvusiojo judėjimo tvarkaraštis, sudarytas maršrutas, apgalvotas pabėgimo planas.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Tuo tarpu fašistas pucinas Kinijos vadovo Ši Žinpingo buvo sutiktas kaip kekšė, kai palyginus kitiems lyderiams, pvz Alijevui, buvo nutiestas raudonas kilimas. Atseit jie švęs ww2 80as pabaigos metines, nors komunistiniai kiniečiai slėpėsi kaip kakučiai.
Slava Ukraini, smert kacapam!
Baltarusija ruošiasi „Zapad-2025“: darbotvarkėje – branduolinio smūgio planavimas
Baltarusijoje sekmadienį duotas startas pratyboms „Interaction 2025“, skelbia baltarusių agentūra „Belta“. Jose dalyvaus Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos šalys – Baltarusija, Kazachstanas, Kirgizija, Rusija, Tadžikistanas.
Tai nėra vienintelės pratybos, jų – visa serija. Pratybų serija Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 31 d. ir tęsis iki rugsėjo 6 d. Oficialiai skelbiama, kad Baltarusijos teritorijoje vyksiančios pratybos bus skirtos „konfliktų lokalizavimui vienos iš valstybių narių teritorijoje“.
Iškart po to – nuo rugsėjo 12 iki 16 d. planuojamos Rusijos ir Baltarusijos pratybos „Zapad-2025“.
Baltarusijos Generalinio štabo vadas Pavelas Muraveiko pranešė, kad pratybose bus imituojamas branduolinio ginklo panaudojimo planavimas, tačiau be realaus jo naudojimo, rašo „The Moscos Times“.
„Pratybų metu numatoma planuoti visų rūšių ginklų panaudojimą. O pats panaudojimas – atleiskite, bet negalima naudoti to, kas kelia grėsmę visam pasauliui ir tarptautiniam saugumui. Tačiau kaip tai planuoti – mokysimės“, – aiškino jis (cituojama pagal „RIA Novosti“).
„Zapad-2025“ metu numatytas „Oreshnik“ „panaudojimo planavimas“
Nuo rugsėjo 12 iki 16 d., planuojamos Rusijos ir Baltarusijos pratybos „Zapad-2025“. Pasak Baltarusijos gynybos ministro Viktoro Chrenino, jose taip pat numatytas branduolinio ginklo ir raketų sistemos „Oreshnik“ „panaudojimo planavimas“. Kaip V. Chreninas nurodė rugpjūčio viduryje, šios priemonės yra „atsakas į militarizaciją“ prie šalies sienų, ypač į 30–34 tūkst. karių grupės sukūrimą Lenkijoje.
2024 m. lapkričio mėn. Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas patvirtino Rusijos Federacijos valstybės politikos pokyčius branduolinio atgrasymo srityje: dokumentas buvo papildytas nuostata apie galimybę branduolinio smūgio atsaką į „bet kurios nebranduolinės valstybės agresiją, dalyvaujant ar remiant branduolinę valstybę“ – tiek prieš Rusiją, tiek prieš Baltarusiją.
2024 m. gruodžio mėn., Aliaksandro Lukašenkos prašymu, V. Putinas nusprendė Baltarusijos teritorijoje dislokuoti balistines raketas „Oreshnik“.
Vokiečių generolas apie „Zapad 2025“: puolimo ženklų nematome, bet būsime pasiruošę
Vokietijos generolas Carstenas Breueris ramina, kad šiuo metu nėra požymių, jog Rusija ruoštųsi pulti NATO prisidengdama pratybomis „Zapad 2025“. Visgi sąjungininkai ragina išlikti budriems, nes jau po dviejų savaičių prasidės didelio masto Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos, per kurias Baltijos šalyse ir Lenkijoje bus sutelkta apie 40 tūkst. karių.
Generolas pabrėžė, kad nors kol kas nėra jokių ženklų apie planuojamą puolimą, sąjungininkai privalo išlikti budrūs, rašo „Evropeiskaja pravda“.
„Neturime jokių požymių, kad po pratybų priedanga būtų rengiamas puolimas. Tačiau būsime budrūs – ne tik Vokietijos ginkluotosios pajėgos, bet ir visa NATO“, – sakė C. Breueris.