JAV prezidentas Donaldas Trumpas ruošiasi susitikimui su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu, kuriame ketina aptarti ne tik Kinijos naftos pirkimus iš Rusijos, bet ir žingsnius, kurie galėtų priartinti karo Ukrainoje pabaigą, skelbia „Telegram“ kanalas UNIAN.
Ukrainoje mūšio lauke per pastarąją parą sunaikinta dar 910 rusų karių
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. spalio 25 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 135 990 karių, iš kurių 910 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos jau sunaikino 11 287 rusų tankus (+4), 23 459 šarvuotąsias kovos mašinas (+1), 33 987 artilerijos sistemas (+15), 1 526 raketų paleidimo sistemas, 1 230 oro gynybos sistemų, 428 karo lėktuvus, 346 sraigtasparnius, 74 185 nepilotuojamuosius orlaivius (+359), 3 880 kruizinių raketų, 28 karo laivus / katerius, 1 povandeninį laivą, 65 436 transporto priemones ir kuro cisternas (+80), 3 981 specialiosios įrangos vienetą.
Duomenys apie priešų nuostolius yra nuolat tikslinami.
Generolas: Ukraina sugriovė mitą apie „antrą galingiausią pasaulio armiją“
Ukraina ne tik atlaikė pirmąjį Rusijos invazijos smūgį, bet ir įrodė visam pasauliui, kad sugeba veiksmingai pasipriešinti kariuomenei, kadaise vadintai antrąja galingiausia pasaulyje.
Tai duodamas interviu naujienų agentūrai „Ukrinform“ pasakė Austrijos karinis ekspertas, Austrijos ginkluotųjų pajėgų atsargos brigados generolas Geraldas Karneris.
„2022 m. vasario 24 d. nebūčiau įsivaizdavęs, kad Ukrainai pavyks taip ilgai gintis. Tačiau per kelias savaites tapo vis aiškiau, kad Rusijos puolimas nebuvo kruopščiai suplanuotas, o dar svarbiau – buvo labai prastai įvykdytas“, – komentuodamas, ar tikėjosi, kad Ukraina taip ilgai ir veiksmingai priešinsis Rusijos agresijai, sakė G. Karneris.
Jis pažymėjo, kad Rusija „smarkiai suklydo, visų pirma vertindama Ukrainos gebėjimą pasipriešinti“. Pasak jo, „Ukraina iš tikrųjų sugriovė šį mitą – tai visiškai aišku“, omenyje turėdamas kadaise populiarią sampratą, kad Rusijos armija – antroji galingiausia pasaulyje.
G. Karneris taip pat pakomentavo JAV prezidento Donaldo Trumpo remarką, kurioje pastarasis karinių nesėkmių Ukrainoje patyrusią Rusiją pavadino popieriniu tigru.
„Bijau, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo karinė ar strateginė kompetencija, švelniai tariant, nėra labai aukšta. Ne, tikrai negaliu su tuo sutikti. Per pastaruosius trejus metus Rusija dėjo daug pastangų, kad prisitaikytų prie Ukrainos gynybos. Kartais jai pavykdavo pasiekti tam tikrų laimėjimų ir ji sukūrė didžiulius pajėgumus, ypač dronų, sparnuotųjų raketų ir balistinių raketų gamybos ir naudojimo srityje. Rusija parodė, kad geba prisitaikyti ir, jei nebus suvaldyta, išliks realia grėsme Vakarų Europai“, – apibendrindamas sakė G. Karneris.
Pirmiau Austrijos nacionalinės gynybos akademijos dėstytojas Gustavas Gresselis duodamas interviu naujienų agentūrai „Ukrinform“ teigė, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas sutiktų pradėti tikras derybas dėl karo su Ukraina nutraukimo tik tada, kai patirtų akivaizdų pralaimėjimą.
Ukraina ir NATO išbandė novatoriškus kovos su sklendžiančiomis bombomis sprendimus
Jungtinis NATO ir Ukrainos analizės, mokymo ir švietimo centras (JATEC) ir Sąjungininkų pajėgų transformacijos vadavietė atliko naują novatoriško sprendimo, skirto kovoti su valdomomis aviacinėmis bombomis, bandymų etapą.
Apie tai pranešė Ukrainos gynybos ministerija.
Ji pažymi, kad per bandymus Prancūzijos poligone kūrėjų grupės įvertino, kaip sudėtingomis oro sąlygomis veikia visapusiškas techninis sprendimas, kurį sudaro radaras, dirbtiniu intelektu pagrįsta programinė įranga ir gaudomasis dronas.
Naudodamos radarą su pažangia jutiklių sistema, komandos sugebėjo nustatyti imituojamą priešo taikinį, jį sekti ir užfiksuoti. Tada, naudodamasis dirbtiniu intelektu pagrįsta programine įranga, taikinį iš anksto apskaičiuota trajektorija pasiekė gaudomasis dronas.
Šį technologinį sprendimą kuria NATO šalių narių bendrovės, dalyvaujant novatoriško Ukrainos gynybos sektoriaus atstovams. Paramą šiam projektui taip pat teikia Ukrainos gynybos ministerijos ir ginkluotųjų pajėgų ekspertai.
Iniciatyvos autoriai – JATEC ir Sąjungininkų transformacijos vadavietė.
Ministerija pabrėžė, kad ši naujovė yra skirta apsaugoti Ukrainos kariškius ir civilius gyventojus nuo vienos iš destruktyviausių šiuolaikinio karo grėsmių. Ligi šiol nuo koncepcijos jau buvo pereita prie prototipų, kurių technologinio įgyvendinimo lygis yra skirtingas.
Projektas, skirtas kovoti su Rusijos valdomomis aviacinėmis bombomis, pradėtas įgyvendinti šių metų kovo mėnesį. Tuo metu JATEC vyko 15-asis NATO inovacijų konkursas, kuriame dalyvavo 40 komandų. Vertinimo komisijoje dirbo ekspertai iš NATO Sąjungininkų transformacijos vadavietės, Ukrainos gynybos ministerijos, Ukrainos karinių oro pajėgų vadavietės ir Ukrainos nepilotuojamųjų sistemų pajėgų.
Konkurso metu buvo išrinkti trys nugalėtojai: „Tytan Technologies“ iš Vokietijos su gaudomosiomis sistemomis, „Alta Ares“ iš Prancūzijos su dirbtinio intelekto pagrindu veikiančiais taikinių aptikimo algoritmais ir „ATREYD“ su pulkais konteinerinių gaudyklių.
Kad sprendimai būtų optimaliai pritaikyti prie šiuolaikinių mūšio lauko realijų, bandymuose tiesiogiai dalyvauja ir ekspertinius vertinimus atlieka Ukrainos specialistai.
Spalio 24 d. Rusijos kariuomenė pirmą kartą nuo karo pradžios Odesos regione panaudojo valdomąsias bombas civilinei infrastruktūrai pulti.
Putino pasiuntinys: Rusija, JAV ir Ukraina – arti diplomatinio sprendimo
Rusijos prezidento Vladimiro Putino pasiuntinys Kirilas Dmitrijevas pareiškė, kad Maskva, Vašingtonas ir Kyjivas esą priartėjo prie galimo diplomatinio sprendimo, galinčio užbaigti karą Ukrainoje. Tiesa, konkrečių detalių jis neatskleidė, tačiau tokie pareiškimai jau sulaukė politologų dėmesio.
Rusijos smūgiai Ukrainoje nusinešė mažiausiai dviejų žmonių gyvybes
Per Rusijos dronų ir raketų smūgius įvairiuose Ukrainos regionuose žuvo mažiausiai du žmonės, o keliolika buvo sužeista, šeštadienį pranešė pareigūnai.
Dnipropetrovsko regiono karinės administracijos vadovas teigė, kad per raketų ir dronų smūgius šioje srityje žuvo du žmonės, o dar septyni buvo sužeisti.
Maskva taip pat naktį surengė atakas prieš sostinę Kyjivą, padarydama žalos pastatams ir gyvenamiesiems namams įvairiuose rajonuose bei sužeisdama mažiausiai aštuonis žmones.
„Sprogimai sostinėje. Miestas patiria balistinį puolimą“, – pranešė Kyjivo meras Vitalijus Klyčko platformoje „Telegram“.
„Šiuo metu sostinėje yra 8 sužeisti žmonės“, – rašė jis atskirame įraše, pridurdamas, kad trys iš sužeistųjų buvo paguldyti į ligoninę.
Rusija atakavo Kyjivą: 8 žmonės sužeisti, liepsnoja pastatai
Kijevo valdžia pranešė, kad šeštadienį Rusija raketomis ir nepilotuojamaisiais orlaiviais smogė Ukrainos sostinei, keliuose rajonuose apgriaudama pastatus ir namus bei sužeisdama mažiausiai aštuonis žmones.
„Sprogimai sostinėje. Miestas patiria balistinę ataką“, – platformoje „Telegram“ pranešė Kijevo meras Vitalijus Kličko.
„Bloomberg“ analitikas: be 3 garantijų Ukraina negalės pasiekt taikos
Tik realios saugumo garantijos leis Ukrainai pasiekti ilgalaikį taikos susitarimą su Rusija, teigia „Bloomberg“ apžvalgininkas, JAV admirolas atsargos Jamesas Stavridis. Jo teigimu, bet koks taikus susitarimas turi apimti tris pagrindines sritis – jūrą, orą ir sausumą – bei užtikrinti, kad Ukraina galėtų apsiginti nuo naujos agresijos.
„Ukraina turi gauti garantijas, kad Rusijos Juodosios jūros laivynas nebandys blokuoti jos prekybos, ypač žemės ūkio produktų ir kalio trąšų eksporto. Iki karo Ukraina buvo „Europos duonos aruodai“, ir bet kokiame taikos susitarime jos galimybė eksportuoti kviečius bei kitus produktus per Odesą ir kitus uostus bus lemiamas veiksnys jos ekonomikai“, – rašo jis.
J. Stavridis mano, kad reikės nuolatinio NATO karinių jūrų pajėgų buvimo: dviejų–trijų eskadrinių minininkų arba fregatų bazėse, atitinkamo skaičiaus minų tralerių ir adekvačios oro apsaugos, įskaitant tolimųjų nuotolių jūrų patruliavimo lėktuvus, pavyzdžiui, JAV P-8 „Poseidon“. Toks kontingentas galėtų veikti iš NATO uostų Rumunijoje, Bulgarijoje ir Turkijoje.
Analitikas pažymi, kad oro garantijos turi tiek puolamąjį, tiek gynybinį aspektą. Svarbiausia gynybinė priemonė – nustatyti neskraidymo zoną virš likusios Ukrainos teritorijos, kurią užtikrintų NATO ir Ukrainos karinės oro pajėgos.
Kadangi vis daugiau JAV pagamintų F-16 per Europos sąjungininkus pasiekia Kyjivą, tokią zoną būtų paprasta įgyvendinti užtikrinant NATO ir Ukrainos karinių oro pajėgų operatyvinį suderinamumą.
J. Stavridis rašo: „Logiška skrydžių draudimo zonos vadavietė galėtų būti aljanso aviacijos bazė Ramšteine (Vokietija), kurią galėtų saugoti 40–50 NATO lėktuvų – patruliniai naikintuvai ir AWACS valdymo bei kontrolės lėktuvai.
Oro pajėgų puolamasis komponentas būtų tolimos veikimo raketos, pavyzdžiui, „Tomahawk“, kurių veikimo nuotolis siekia apie 2400 km. Ukrainai turint didesnį raketų arsenalą, ji galėtų reikšmingai kelti grėsmę kritiškai svarbiai Rusijos ekonominei infrastruktūrai, ypač naftos ir dujų sistemoms.“
Be to, pasak J. Stavridžio, saugumo garantijos sausumoje reikalauja sudėtingesnio politinio sprendimo nei kitose srityse.
Gali prireikti mažiausiai 10 tūkst. karių iš NATO šalių, veikiančių pagal savo nacionalines vėliavas, t. y. „norinčiųjų koalicijos“.
Tai būtų daugiausia fronto šalys, Lenkija, Baltijos valstybės, Suomija ir Švedija, ir jų kariniai daliniai. Jie galėtų veikti vieningos vadovybės rėmuose (galbūt vadovaujami Lenkijos generolo) ir būti dislokuoti penkiais dideliais kontingentais palei naująją Ukrainos–Rusijos sieną.
J. Stavridis taip pat pabrėžia, kad viena sausumos saugumo garantijų dalis turėtų būti nuolatinė prieiga prie vakarietiškų sausumos karo sistemų (šaudmenų, artilerijos, tankų, minų ir kitų būtinų priemonių), kurias teiktų rėmėjos šalys.
„Ukraina turi būti apsaugota ir nuo Rusijos kibernetinių atakų: būtina pagalba iš JAV bei kitų sąjungininkių sudarytos specialistų grupės“, – aiškina apžvalgininkas.
„Turėdama tokį saugumo garantijų paketą – jūroje, ore, sausumoje ir kibernetinėje erdvėje – Ukraina galėtų realiai svarstyti sandorį „žemė mainais už taiką“. Taigi vienintelis priimtinas kelias į priekį yra tai, kad Vakarai susitartų dėl realių garantijų, užtikrinančių ilgalaikę Ukrainos gerovę ir saugumą“, – rašo J. Stavridis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Ukrainos kariuomenė teigia atkovojusi taktiškai svarbų kaimą
Šeštadienį Ukrainos kariuomenė pranešė atkovojusi Torskės kaimą, kuris yra svarbus užtikrinant Lymano miesto gynybą.
Per puolimą žuvo iki 100 rusų karių, kiti pateko į nelaisvę, platformoje „Telegram“ paskelbė Ukrainos generalinis štabas.
Nepriklausomą šios informacijos patikrinimą atlikti nebuvo galimybių.
Torskė – kaimas Donecko srities šiaurėje. Prieš karą čia gyveno daugiau nei tūkstantis žmonių, tačiau dabar jis iš esmės sugriautas.
Netrukus po karo pradžios jį užėmė Rusijos kariuomenė, o 2022 m. puolimo metu ukrainiečiai jį atsikovojo. Visai neseniai jis vėl pateko į rusų rankas.
Torskė yra svarbus dėl savo vietos, mat yra įsikūręs ant kalvos, esančios ant Žerebeco upės kranto. Ši upė sudaro natūralią kliūtį ir trukdo kariuomenei judėti link vos už 13 km į vakarus esančio Lymano ir už jo esančių Sloviansko ir Kramatorsko aglomeracijų, kurių Rusijos kariuomenei iki šiol nepavyko užimti.