Vokiečių generolas įspėja dėl naujų Putino planų: jis išnaudoja laiką – štai kiek jo turime mes
Kol Ukrainoje kasdien tęsiasi kovos, Rusija jau seniai galėjo pradėti ruoštis kitam karui, įspėja Vokietijos kariuomenės generolas Alexanderis Sollfrankas interviu „The New York Times“.
Jei Rusija nebus sustabdyta Ukrainoje, demokratija likusioje Europoje bus rimtame pavojuje, pabrėžė jis.
„Putinas sustos tada, kai bus sustabdytas“, – leidiniui sakė A. Sollfrankas.
Frontas Ukrainoje yra įstrigęs, bet Rusijos karo pramonė veikia visu pajėgumu – Maskva vėl stiprina savo sausumos pajėgas.
Nepaisant tebesitęsiančios karinės agresijos prieš Ukrainą, Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas užkulisiuose formuoja naują, dar galingesnę armiją.
„Rusai restruktūrizuoja savo sausumos pajėgas netgi tuo metu, kai vykdo puolimą“, – pabrėžė vokiečių generolas.
Anot A. Sollfranko, kol Vakarai ginčijasi dėl pinigų ir ginklų pagalbos, V. Putinas išnaudoja laiką: Rusija stiprina rezervus, kuria modernius ginklus ir įgyvendina Ukrainos karo patirtį naujose taktikoje.
Įspėja gyventojus dėl karo grėsmės ir ragina kaupti atsargas: Vokietijoje tokio signalo nebuvo 35 metus
Vokietijos federalinė civilinės saugos ir nelaimių valdymo tarnyba (BBK) savo naujausioje ataskaitoje įspėja, kad karas Europoje nebėra toks mažai tikėtinas kaip prieš kelerius metus, ir rekomenduoja gyventojams sukaupti iki dešimties dienų maisto atsargas, rašo „Euronews“.
Apie galimą karo grėsmę ši tarnyba įspėja pirmą kartą per 35 metus.
Atsižvelgdama į beveik ketverius metus trunkantį Rusijos karą Ukrainoje ir grėsmę, kurią Kremlius tebekelia Europos saugumui, tarnyba buvo priversta atnaujinti savo rekomendacijas, nes daugelis piliečių išreiškė susirūpinimą dėl karo.
Šaltiniai: Trumpas susitikime su Zelenskiu nuolat grįždavo prie jam skaudaus klausimo
Per susitikimą su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu JAV vadovas Donaldas Trumpas vėl prabilo apie jam nepaskirtą Nobelio taikos premiją. Kaip rašo „The Washington Post“, pokalbis Baltuosiuose rūmuose buvo chaotiškas – D. Trumpas ne tik skundėsi dėl Nobelio komiteto sprendimo, bet ir išdėstė savo matymą, kaip greitai būtų galima užbaigti karą Ukrainoje.
Ar Putinas išdrįs skristi į Vengriją? Atskleidė, ko labiausiai bijo Rusijos prezidentas
Pasaulio žvilgsnis, ypač Ukrainos, šiuo metu nukreiptas į galimą Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimą. Apie tai, ar šis susitikimas iš tiesų įvyks, kokie jo tikslai ir kodėl pasirinkta Budapešto vieta kelia abejonių, „Unian“ pasakojo Ukrainos parlamento narys, Oleksandras Merežka.
Per rusų smūgį Pavlohradui sužeista 16 žmonių
Rusijos pajėgos pirmadienį raketomis ir dronais atakavo Pavlohrado rajoną Dnipropetrovsko srityje. Nukentėjo mažiausiai 16 žmonių, tinkle „Telegram“ pranešė srities karinės administracijos vadovas Vladyslavas Haivaneka.
15 sužeistųjų iš 16 pristatyti į ligoninę. Keturių jų būklė sunki.
Pranešama, kad apgadintas vienas infrastruktūros objektas. Drono ataka Verbkivskos bendruomenėje sukėlė gaisrą.
Nikopolio miestas bei Pokrovsko ir Myrivo bendruomenės apšaudytos iš artilerijos ir FPV dronų. Be kita ko, apgadintas daugiaaukštis, du privatūs namai, du ūkiniai pastatai.
Bulgarija leistų Putinui per savo oro erdvę skristi į Budapeštą
Europos Sąjungos (ES) narė Bulgarija signalizuoja, kad leis Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui skristi per savo oro erdvę, jei jis vyks į Budapeštą susitikti su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.
„Jei dedamos pastangos taikai pasiekti, jei yra sąlygos susitikimui, tai logiškiausia tokį susitikimą įmanomu būdu įgalinti“, – Liuksemburge vykusio ES užsienio reikalų ministrų susitikimo kuluaruose sakė Bulgarijos diplomatijos vadovas Georgas Georgiewas.
Vienas galimų skrydžio iš Maskvos į Budapeštą maršrutų driekiasi virš Juodosios jūros, Bulgarijos ir Serbijos. Tačiau po Rusijos invazijos į Ukrainą Bulgarijos oro erdvė rusų lėktuvams yra uždaryta.
ES ragina Trumpą išlaikyti spaudimą Putinui
Europos Sąjunga (ES) ragina JAV prezidentą Donaldą Trumpą prieš planuojamą susitikimą Budapešte išlaikyti spaudimą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.
„Mes visi remiame prezidento D. Trumpo pastangas nutraukti karą – tačiau V. Putinas rimtai derėsis tik tada, jei manys, kad pralaimi“, – po konsultacijų su ES užsienio reikalų ministrais Liuksemburge sakė ES diplomatijos vadovė Kaja Kallas. Todėl ES esą toliau planuoja 19-ąjį sankcijų paketą, dėl kurio idealiu atveju bus sutarta šios savaitės pabaigoje. Ministrai taip pat aiškiai pareiškė, kad po to iš karto turėtų būti pradėtas rengti 20-asis paketas.
Paklausta, ar Ukraina dėl paliaubų susitarimo su Rusija turėtų atsisakyti viso Donbaso, K. Kallas pabrėžė, jog negalima pamiršti, kad Rusija yra agresorius, o Ukraina auka. Daryti spaudimą Ukrainai esą yra neteisingas požiūris – ne tik turint omenyje Ukrainą, bet ir Europos bei pasaulio saugumą.
Rusija: Lavrovas ir Rubio aptarė Putino ir Trumpo susitikimo planus
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pirmadienį aptarė pasirengimą prezidentų Vladimiro Putino ir Donaldo Trumpo susitikimui, pranešė Maskva.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime sakoma, kad jie surengė „konstruktyvią diskusiją apie galimus konkrečius žingsnius“, susijusius su susitikimu.
Anksčiau Rusija pranešė, kad S. Lavrovas ir M. Rubio netrukus kalbėsis telefonu, kad parengtų dar vieną prezidentų D. Trumpo ir V. Putino susitikimą. Vašingtonas nusprendė paskirti M. Rubio vietoj specialiojo pasiuntinio Steve‘o Witkoffo vadovauti delegacijai, kuri ves derybas su Maskva prieš būsimą D. Trumpo ir V. Putino susitikimą Budapešte.
Pasak Vakarų žiniasklaidos, JAV planuoja surengti daugiau parengiamųjų derybų su Rusija nei prieš rugpjūčio aukščiausiojo lygio D. Trumpo ir V. Putino susitikimą Aliaskoje.
Zelenskis šią savaitę vyks į Londoną: susitiks su Europos lyderiais
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šią savaitę vyks į Londoną, kur dalyvaus vadinamosios „norinčiųjų koalicijos“ susitikime. Penktadienį planuojamas renginys, kuriam bendrai pirmininkaus Jungtinės Karalystės premjeras Keiras Starmeris, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, skirtas aptarti pastangas dėl taikos užtikrinimo Ukrainoje.
E. Macronas paskelbė, kad penktadienį Londone vyks „norinčiųjų koalicijos“ susitikimas.
Šaltinis, susipažinęs su situacija, naujienų agentūrai „Reuters“ teigė, kad V. Zelenskis šią savaitę planuoja vykti į Londoną dalyvauti derybose.
Koalicijos, kuriai bendrai pirmininkauja Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas K. Starmeris, Prancūzijos prezidentas E. Macronas ir Vokietijos kancleris F. Merzas, tikslas – suburti šalis, siekiančias taikos Ukrainoje.
Kallas: neteisinga daryti spaudimą Ukrainai
Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos įgaliotinė Kaja Kallas įspėjo, kad negalima spausti Ukrainos atsisakyti savo teritorijų.
„Neturime pamiršti, kad Rusija yra agresorius, o Ukraina auka, – sakė K. Kallas pirmadienį Liuksemburge po ES užsienio reikalų ministrų susitikimo. – Neteisinga daryti spaudimą aukai, Ukrainai“.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį Baltuosiuose rūmuose priėmė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį. Anot žiniasklaidos, D. Trumpas paragino V. Zelenskį nutraukti mūšius ir sutikti su dalies Ukrainos okupacija.
Europos Parlamento narė pagrasino sulaužyti Zelenskiui kojas
Rumunijos politikė ir Europos Parlamento narė Diana Iovanovici-Șoșoacă pareiškė laikanti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį „savo tautos priešu“ ir grasino „sulaužyti jam kojas“, jei jis mėgintų kalbėti jos šalies parlamente, pranešė portalas „Euromaidan Press“.
Kraštutinių dešiniųjų Rumunijos partijos „S.O.S. Romania“ lyderė apie tai parašė feisbuke po vizito Maskvoje.
Rumunijos vyriausybė, kitaip nei dauguma Europos Parlamento kraštutinių dešiniųjų, įskaitant D. Iovanovici-Șoșoacă, nuo 2022 m. Rusijos pradėtos plataus masto invazijos tvirtai remia Ukrainą, jos suverenitetą, teritorinį vientisumą bei siekius integruotis į NATO bei Europos Sąjungą, pasmerkė Rusijos agresiją.
Lavrovas ir Rubio kalbėsis telefonu: aptars būsimą Trumpo ir Putino susitikimą
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir JAV valstybės sekretorius Marcas Rubio, anot rusų naujienų agentūros RIA, netrukus kalbėsis telefonu, informuoja „Reuters“.
Karo analitikas: nei Rusija, nei Ukraina artimiausiu metu nelaimės karo
Frontas Ukrainoje išlieka sustingęs – artimiausius 6 mėnesius nei viena pusė, nei Ukraina, nei Rusija, nesugebės pasiekti lemiamos pergalės. Karo analitikas teigia, kad Rusijai trūksta pajėgumų didelio masto puolimui, o Ukrainai – žmonių ir resursų, todėl mūšiai artimiausiu metu greičiausiai liks poziciniai, skelbia „The New York Times“.
Tuskas: „Niekas iš mūsų neturėtų daryti spaudimo Zelenskiui“
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad niekas neturėtų daryti spaudimo Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui atsisakyti dalies Rusijos užgrobtos Ukrainos teritorijos.
Po Zelenskio ir Trumpo susitikimo – aiški žinia iš Ukrainos: laikas dar labiau spausti Putiną
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha, po ES ministrų tarybos posėdžio Liuksemburge, paragino Europą ir toliau daryti spaudimą Rusijai. Jis pristatė Ukrainos ir JAV prezidentų Volodymyro Zelenskio bei Donaldo Trumpo susitikimo rezultatus ir pabrėžė, kad tik nuoseklus ir vieningas spaudimas gali priversti Maskvą siekti taikos.
Ukraina praneša apie aukas ir žalą per Rusijos atakas
Per Rusijos atakas Ukrainoje žuvo civilis ir keli buvo sužeisti, taip pat padaryta žalos infrastruktūrai.
Charkivo srityje šalies šiaurės rytuose žuvo 71 metų vyras, tinkle „Telegram“ pranešė gubernatorius Olehas Synehubovas. Tarp penkių sužeistųjų yra ir vienuolikametė mergaitė.
Be dronų Rusija per atakas naudojo ir valdomas aviacines bombas. Naktį Rusija, be to, dronais intensyviai atakavo Dnipropetrovsko sritį. Penkių aukštų gyvenamajame name kilo gaisras. Apgadinta ir parduotuvė bei kultūros centras, „Telegram“ tinkle nurodė meras Vladyslavas Haivanenka. Tačiau aukų išvengta.
Buvo apšaudyta ir šalies geležinkelio bei uostų infrastruktūra. Černihivo srityje į šiaurę nuo Kyjivo, institucijų duomenimis, smogta geležinkelio transformatorinei, Sumų srityje apgadinti bėgiai. Dėl atakų buvo atšaukta daug traukinių reisų arba traukiniai smarkiai vėlavo. Kadangi keliose srityse vėl pataikyta į energetikos objektus, daug kur šalyje nutrūko elektros energijos tiekimas.
ES ieško būdų, kaip sustiprinti Rusijos šešėlinio laivyno kontrolę
Europos Sąjunga (ES) siekia, kad jos valstybės narės turėtų daugiau galimybių tikrinti senstančių Rusijos naftos tanklaivių „šešėlinį laivyną“, pirmadienį pranešė bloko pareigūnai.
Prancūzija, kuri neseniai trumpam sulaikė vieną šių laivų, paragino imtis griežtesnių veiksmų, kad būtų apribotas šis pagrindinis Maskvos pajamų šaltinis karui Ukrainoje finansuoti.
27 šalių blokas jau įtraukė į juodąjį sąrašą šimtus tanklaivių, kuriais Rusija naudojasi siekdama apeiti pelningo naftos eksporto apribojimus.
Dabar Briuselis pateikia naują pasiūlymą pasirašyti susitarimus su valstybėmis, kuriose laivai yra oficialiai įregistruoti, kad būtų lengviau atlikti patikrinimus.
„Su valstybėmis narėmis diskutuojame, kaip geriau koordinuoti veiksmus, susijusius su šešėliniu laivynu“, – sakė ES vyriausioji diplomatė Kaja Kallas (Kaja Kalas) per susitikimą su užsienio reikalų ministrais.
„Turėtume daugiau apie tai galvoti – būti kūrybingesni“, – pridūrė ji.
Pagal pasiūlymą, su kuriuo susipažino naujienų agentūra AFP, ES diplomatija nori, kad valstybės narės susitartų dėl deklaracijos, kuri leistų Briuseliui pasirašyti susitarimus su minimų laivų registracijos valstybėmis.
Į Pokrovską įsiskverbę rusų diversantai pražudė keletą civilių
Rusų diversantų ir žvalgų grupė, įsiskverbusi į Pokrovsko centrą ir geležinkelio stoties rajoną, pražudė keletą miesto gyventojų.
Informacija apie tai buvo paskelbta Ukrainos oro pajėgų 7-ojo greitojo reagavimo korpuso feisbuko paskyroje.
„Neseniai priešo diversijų ir žvalgybos grupei pavyko prasiskverbti į Pokrovsko centrą. Deja, judėdami rusai pažeidė tarptautinę humanitarinę teisę ir mieste, netoli geležinkelio stoties, nužudė keletą civilių gyventojų“, – rašoma pranešime.
Viename iš stoties pastatų besislapstančius įsibrovėlius rado ir likvidavo bendra Ukrainos gynybos pajėgų šturmo ir paieškos grupė.
Kariuomenės pareigūnai pabrėžė, kad Pokrovsko gynyba buvo sustiprinta papildomomis pajėgomis ir įranga, o galimus infiltravimosi taškus nuolat tikrina mieste intensyviai patruliuojantys specialiosios paskirties daliniai.
Iš viso neutralizuota 14 rusų karių, kuriems per pastarąsias dvi dienas pavyko įsiskverbti į Pokrovską.
Pokrovske esantys civiliai raginami be reikalo nevaikščioti po miestą.
Padėtis 7-ojo korpuso atsakomybės zonoje išlieka įtempta. Priešas siekia aplink Pokrovską išplėsti „pilkąją zoną“ ir bando iš įvairių pusių patekti į miestą.
Kariškiai taip pat paviešino vaizdo medžiagą, kurioje matyti, kaip geležinkelio stotyje, kitose miesto vietose ir Pokrovsko prieigose likviduojamos rusų diversinės grupės.
7-asis korpusas pastebėjo, kad rusai ėmė gerokai intensyviau bombarduoti logistikos sektorių valdomomis aviacinėmis bombomis. Spalio 12 d. Rusija ant Pokrovsko aglomeracijos numetė 76 valdomas aviacines bombas, o praėjusią savaitę tokios atakos tapo dar intensyvesnės: spalio 6-12 d. buvo numesta 220 bombų, o 13-19 d. – 372 bombos.
Pirmiau „Ukrinform“ pranešė, kad rugsėjį Rusijos pajėgos Donecko srities Šandriholovo gyvenvietėje sušaudė civilių šeimą ir paėmė įkaitu vaiką.
Kremlius sureagavo į Trumpo taikos planą: atskleidė savo poziciją
Kremlius atmetė Donaldo Trumpo siūlymą sustabdyti karinius veiksmus Ukrainos fronto linijoje. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Rusijos pozicija dėl pajėgų išdėstymo nesikeičia, o Maskva ir toliau sieks „taikaus konflikto sprendimo“ savo sąlygomis. Tuo pat metu jis patvirtino, kad pasirengimas galimam Vladimiro Putino ir D. Trumpo susitikimui Budapešte dar neprasidėjo.
Rusijos pozicija dėl karinių pajėgų sustabdymo Ukrainoje esamose pozicijose nesikeičia, pareiškė D. Peskovas.
Jis atsakė į klausimą, ar Vašingtonas informavo Maskvą apie sprendimą atsisakyti tiekti „Tomahawk“ raketas Kyjivui.
„Jokių oficialių pranešimų šia tema nėra ir negali būti. Mes girdime ir stebime pareiškimus šiuo klausimu bei remiamės jais. Maskva ir Vašingtonas taip pat gali keistis pozicijomis šiuo klausimu darbo ir ekspertų lygmeniu“, – sakė D. Peskovas.
Spaudos sekretorius nekomentavo pranešimų apie tariamas V. Putino ir D. Trumpo diskusijas dėl galimų Ukrainos ir Rusijos teritorinių mainų.
Pasak jo, Rusijos ir JAV komandų darbas rengiant V. Putino ir D. Trumpo susitikimą Budapešte dar neprasidėjo.
„Kol kas nėra jokių detalių apie galimą Rusijos ir JAV susitikimą Budapešte. Užsienio reikalų ministerijoms dar reikia atlikti daug „namų darbų“, – pažymėjo D. Peskovas.
Jis teigė, kad Budapešto susitikime Rusija „tikisi pažangos siekiant taikaus Ukrainos konflikto sprendimo ir nori aptarti dvišalius santykius su JAV“.
„Maskva tęs derybas su Vašingtonu dėl Ukrainos konflikto sprendimo – vyksta rimtas darbas. Rusijos Federacijos ir prezidento Putino pozicija dėl taikaus konflikto sprendimo yra nuosekli ir gerai žinoma“, – pabrėžė D. Peskovas.
Putinui teks pasitelkti kūrybiškumą: štai, kokiu maršrutu jis skristų į susitikimą su Trumpu
Rusijos prezidento Vladimiro Putino lėktuvas, kad atvyktų į Vengriją susitikimui su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, turės aplenkti daugumą Europos Sąjungos (ES) šalių. Dėl to skrydžio maršrutas gali pailgėti net trimis valandomis, praneša UNN.
„Dėl tebegaliojančių ES sankcijų ir oro erdvės apribojimų Rusijai po jos invazijos į Ukrainą, Rusijos vyriausybės orlaiviams, įskaitant prezidentinį Il-96, draudžiama skristi virš didžiosios dalies Europos. Tai reiškia, kad Putino maršrutas į Vengriją turi aplenkti daugumą ES valstybių narių, nors pati Vengrija yra bloko dalis“, – rašo leidinys „Air Live“.
ES valstybės susitarė iki 2027 m. pabaigos nutraukti rusiškų dujų importą
ES šalys pirmadienį susitarė iki 2027 m. pabaigos palaipsniui nutraukti dar likusį dujų importą iš Rusijos ir taip nusimesti priklausomybę, kurios blokui iki šiol nesisekė panaikinti, nepaisant Maskvos vykdomo karo Ukrainoje.
Liuksemburge susirinkę energetikos ministrai patvirtino Europos Komisijos planą palaipsniui nutraukti tiek vamzdynais tiekiamų, tiek suskystintų gamtinių dujų (SGD) importą iš Rusijos, jei tam pritars Europos Parlamentas.
„Energetiškai nepriklausoma Europa yra stipresnė ir saugesnė Europa“, – sakė deryboms pirmininkavęs Danijos energetikos ministras Larsas Aagaardas.
„Nors pastaraisiais metais sunkiai dirbome ir stengėmės, kad Rusijos dujos ir nafta būtų pašalintos iš Europos, kol kas šio tikslo nepasiekėme“, – pridūrė jis.
Prieš įstatymą pateikiant Europos Parlamentui, ES valstybių narių energetikos ministrams reikėjo susitarti dėl bendros pozicijos stabdyti importą.
ES teisės aktų leidėjai jau praėjusią savaitę balsavimu pritarė pasiūlymui, kuris leidžia jiems pradėti derybas su sostinėmis.
Pagal šį pasiūlymą, dujų vamzdynų ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) importas iš Rusijos būtų visam laikui uždraustas ne vėliau kaip nuo 2028 m.
Draudimas, dėl kurio bus deramasi su Europos Parlamentu, būtų priimamas balsų dauguma, o tai atveria duris pergalei prieš rusiškas dujas importuojančias šalis kaip Vengriją ir Slovakiją tiesiog surinkus pakankamai balsų iš kitų šalių.
L. Aagaardas pirmadienį pabrėžė, kad labai svarbu, jog ši iniciatyva sulaukė didžiulio Europos energetikos ministrų palaikymo.
Tuo pačiu metu dedamos pastangos anksčiau uždrausti suskystintų dujų importą, įtraukiant šią nuostatą į būsimą ES sankcijų Rusijai paketą.
ES duomenimis, praėjusiais metais Maskva vis dar sudarė apie penktadalį viso dujų importo į ES, o SGD dalis augo. 2025 m. pirmąjį pusmetį blokas importavo SGD iš Rusijos už beveik 4,5 mlrd. eurų.
Sankcijos gali būti priimamos iškart po to, kai visos 27 ES valstybės narės sutinka su siūlomomis priemonėmis. Europos Parlamentui įsikišti nereikia, todėl teisėkūros procesas pagreitėja.
Tačiau baudžiamosios sankcijos Rusijai yra laikinos: jos turės būti panaikintos, kai baigsis karas Ukrainoje ir ES nebeturės priežasčių bausti Maskvą.
ES šalių ir Europos Parlamento susitarimu dėl vamzdynais tiekiamų dujų ir SGD importo draudimo siekiama nutraukti rusiško kuro importą visam laikui.
Zelenskis pateikė įstatymo projektus, skirtus pratęsti karo padėtį ir visuotinę mobilizaciją
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Aukščiausiajai Radai pateikė įstatymų projektus, kuriais siūloma šalyje dar 90 dienų pratęsti karo padėtį ir visuotinę mobilizaciją.
Pasak naujienų agentūros „Ukrinform“, atitinkami įstatymų projektai – Nr. 14128 „Dėl prezidento dekreto „Dėl karo padėties Ukrainoje pratęsimo“ patvirtinimo“ ir Nr. 14129 „Dėl prezidento dekreto „Dėl visuotinės mobilizacijos pratęsimo“ patvirtinimo“ – buvo užregistruoti parlamente.
Abu įstatymų projektai buvo perduoti svarstyti atitinkamam parlamento komitetui.
Liepos 25 d. V. Zelenskis pasirašė du įstatymus, kuriais pratęsė karo padėties ir visuotinės mobilizacijos galiojimą Ukrainoje.
Zelenskis: Rusijos biudžeto deficitas išaugs nuo 71 iki 100 mlrd. dolerių
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusijos biudžeto deficitas auga ir kitais metais turėtų siekti beveik 100 mlrd. JAV dolerių.
Tai valstybės vadovas pasakė kalbėdamas vienoje spaudos konferencijoje.
„Manome, kad kitais metais Rusija susidurs su dideliu [biudžeto] deficitu – beveik 100 mlrd. dolerių. Vos prieš mėnesį šis skaičius siekė 71 mlrd. dolerių, tačiau akivaizdu, kad jų problemos išaugo. Ir jei Indija iš tiesų pradės pirkti mažiau energijos išteklių, manau, kad tai padės“, – sakė V. Zelenskis.
Jis pridūrė, kad, nepatvirtintais duomenimis, Indija iš Rusijos jau pradėjo pirkti mažiau energijos.
„Mūsų duomenimis, Indija pradėjo pirkti mažiau energijos išteklių. Nors negaliu tvirtai pasakyti, tik girdėjau. Kiekvieną savaitę gaunu žvalgybinės analitinės informacijos, ir manau, kad maždaug po mėnesio galėsiu papasakoti daugiau“, – pažymėjo prezidentas.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, 2026-2028 m. Rusijos federalinio biudžeto projekte socialinių ir regioninių programų lėšas numatoma perskirstyti karinio pramoninio komplekso ir saugumo agentūrų naudai. Žvalgybos šaltiniai nurodo, kad Rusijos vyriausybė pridėtinės vertės mokesčio tarifą planuoja padidinti nuo 20 % iki 22 %. Finansų ministras Antonas Siluanovas jau pripažino, kad dėl to išaugs kainos ir padidės verslo patiriamas spaudimas.
Nuo kitų metų Rusijoje bus įvesta nauja mokesčių tvarka mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Metinė pajamų riba, nuo kurios taikomas supaprastintas apmokestinimas, bus sumažinta šešeriopai – nuo maždaug 723 tūkst. iki 120 tūkst. JAV dolerių.
ES raginama kūrybiškiau kovoti su sankcijų Rusijai apėjimu
Europos Sąjungos užsienio reikalų vadovė Kaja Kallas pirmadienį paragino bloką kūrybiškiau kovoti su Rusijos „šešėliniu laivynu“, naudojamu siekiant išvengti tarptautinių sankcijų naftai, įvestų dėl karo Ukrainoje.
Pasak jos, Rusija kūrybiškai apeina sankcijas ir todėl reikia, kad ES darytų tą patį.
„Turime nuolat galvoti, ką dar galime padaryti“, – sakė K. Kallas, atvykusi į ES užsienio reikalų ministrų susitikimą Liuksemburge.
K. Kallas sakė, kad ES padarė didelę pažangą apribodama Maskvos pajamas, gaunamas apeinant sankcijas dėl rusiškų degalų eksporto, tačiau ministrai aptars šių priemonių koordinavimą.
Pasak darbinio dokumento, parengto pirmadienį Liuksemburge vyksiančiam ES užsienio reikalų ministrų susitikimui, šiuo metu skaičiuojama, kad laivyną sudaro nuo 600 iki 1 400 tanklaivių.
Ekspertai, patarinėjantys K. Kallas, teigė, kad šie laivai ne tik prisideda prie Rusijos karo ekonomikos, bet ir kelia didelį pavojų aplinkai ir jūrų saugumui, rašoma dokumente, su kuriuo susipažino agentūra dpa.
Šių laivų avarijos gali sukelti naftos išsiliejimą ir kitokią jūros taršą, o tai turėtų pražūtingų padarinių pakrančių teritorijoms, ekosistemoms ir žuvininkystei.
Daugelio laivų nuosavybės struktūra yra neskaidri, jie neapdrausti arba nepakankamai apdrausti. Ekspertai pažymi, kad tokiais atvejais pakrančių valstybių mokesčių mokėtojams gali tekti padengti bet kokios žalos aplinkai išlaidas.
Maskva jau daugelį metų naudojasi šešėliniu laivynu, siekdama apeiti Vakarų įvestą Rusijos naftos kainų apribojimą. Dažnai tam frachtuojami senesni laivai, kurių savininkus sunku nustatyti, ir stengiamasi nuslėpti naftos krovinių kilmę.
Kai kurių laivų palydovinės automatinio identifikavimo sistemos (AIS) atsakikliai būna išjungti arba siunčia klaidingus duomenis, o kai kurie atviroje jūroje perpylinėja naftą iš vieno tanklaivio į kitą.
Laivai kaip platforma dronų atakoms
Ekspertai taip pat įspėja, kad šešėlinio laivyno laivai gali būti naudojami kaip platformos, iš kurių galima leisti bepiločius orlaivius trukdymo ar šnipinėjimo atakoms. Šis susirūpinimas išaugo po paslaptingų dronų pastebėjimų Danijoje, kai buvo laikinai sutrikdytas oro eismas virš Kopenhagos.
Siekdama spręsti šią problemą, K. Kallas siūlo imtis griežtesnių veiksmų prieš tam tikrus laivus ir laivybos bendroves, taip pat glaudžiau bendradarbiauti su pakrančių valstybėmis ir šalimis, su kurių vėliavomis šie laivai plaukioja. Geriausia būtų, jei tokios valstybės sutiktų, kad ES karinės jūrų pajėgos atliktų patikrinimus.
Nuo 2025 m. birželio mėnesio trims ES karinių jūrų pajėgų misijoms buvo pavesta stebėti šešėlinį laivyną ir rinkti žvalgybinę informaciją, įskaitant operaciją „Aspides“, kurios tikslas pirmiausia yra apsaugoti prekybinius laivus Raudonojoje jūroje nuo Jemeno hučių kovotojų atakų.
Daugiau kaip 560 laivų – sankcijų sąraše
Žvelgiant į ateitį, ES planuoja išplėsti savo sankcijų sąrašą. Pagal 19-ąjį ES sankcijų Rusijai paketą skaičius laivų, kuriems bus uždrausta naudotis uostais ir taikomos baudžiamosios priemonės, jei tam pritars ES valstybės narės, padidės nuo 444 iki 562, teigiama dokumente.
K. Kallas pareiškė viltį, kad susitarimą dėl naujo sankcijų paketo pavyks pasiekti vėliau šią savaitę Briuselyje vyksiančiame ES vadovų susitikime.
Volodymyras Zelenskis: Ukrainai reikia 25 JAV oro gynybos sistemų „Patriot“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino suteikti jo šaliai 25 oro gynybos sistemas „Patriot“, kad jos padėtų atremti intensyvėjančias Rusijos oro atakas.
Po derybų su JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir JAV ginklų gamintojais kalbėdamas Kyjive, V. Zelenskis pirmadienį paskelbtuose komentaruose žurnalistams sakė, kad „mums reikia 25 sistemų“.
Jis pridūrė, kad joms įsigyti turėtų būti panaudotos Vakaruose įšaldytos Rusijos lėšos.
Volodymyras Zelenskis teigia, kad dalyvaus JAV ir Rusijos prezidentų susitikime, jei bus pakviestas
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad būtų pasirengęs dalyvauti Vladimiro Putino ir Donaldo Trumpo susitikime Vengrijos sostinėje, jei gautų pakvietimą.
„Jeigu būsiu pakviestas į Budapeštą, jei tai bus kvietimas tokia forma, kai susitinkame trise, arba, kaip vadinama, „šaudyklinės diplomatijos“ (formatu), kai prezidentas Trumpas susitinka su Putinu ir prezidentas Trumpas susitinka su manimi, tada vienaip ar kitaip sutarsime“, – žurnalistams pareiškė V. Zelenskis.
Jo komentaras buvo paskelbtas pirmadienį.
Ketvirtadienį D. Trumpas po pokalbio telefonu su V. Putinu pareiškė, kad Budapešte surengs antrąsias derybas su Kremliaus vadovu, tačiau tikslesnės informacijos nepateikė.
Susitikimas numatytas tuo metu, kai JAV prezidentas toliau bando tarpininkauti dėl taikos susitarimo, siekiant užbaigti daugiau nei trejus metus trunkančią Rusijos plataus masto invaziją į Ukrainą.
Kojala įvertino Trumpo ir Zelenskio susitikimą: žingsnelis atgal – dabar svarbios artimiausios savaitės
„Šis susitikimas lėmė tam tikrą žingsnelį atgal“, – apie JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimą portalui tv3.lt sako Geopolitikos ir saugumo studijų centro (GSSC) direktorius Linas Kojala.
Penktadienį Baltuosiuose rūmuose JAV prezidentas D. Trumpas priėmė Ukrainos prezidentą V. Zelenskį. Susitikimas buvo skirtas aptarti JAV karinę pagalbą Ukrainai, galimybes paskelbti paliaubas, saugumo garantijas ir tai, ar Ukraina atgaus prarastas teritorijas.
Ukrainos oro gynybos pajėgos naktį numušė 38 iš 60 Rusijos bepiločių orlaivių
Ukrainos oro gynybos pajėgos numušė 38 iš 60 bepiločių orlaivių, kuriuos naktį paleido Rusija, platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgos.
Sekmadienį, spalio 19 d., 19 val. Rusija inicijavo ataką, pasitelkdama tris balistines raketas „Iskander-M/KN-23“, paleistas iš laikinai okupuoto Krymo, ir 60 puolamųjų bepiločių orlaivių, įskaitant „Shahed“, „Gerbera“ ir kitokio tipo skraidykles, be kita ko, paleistas iš Milerovo, Oriolo, Primorsko Achtarsko (Rusija) ir Čaudos (Krymas) krypčių. Apie 40 bepiločių orlaivių buvo „Shahed“ tipo.
Oro ataką atrėmė Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, priešlėktuvinių raketų daliniai, elektroninės karybos daliniai, nepilotuojamų orlaivių sistemų daliniai ir mobiliosios ugnies grupės. Pirminiais duomenimis, iki pirmadienio, spalio 20 d., 9 val. oro gynyba virš Šiaurės, Pietų ir Rytų Ukrainos sunaikino arba nuslopino 38 bepiločius orlaivius.
Trys balistinės raketos ir 20 bepiločių orlaivių smogė 12-oje vietų. Ataka tęsiasi, nes Ukrainos oro erdvėje vis dar yra keli priešo bepiločiai.
Zelenskis: „Priartėjome prie galimos karo pabaigos“
Artėjama prie galimos karo pabaigos, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo „Kanal 24“. Jis teigia manantis, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas dės visas pastangas, jog sustabdytų kraujo praliejimą.
Komentuodamas žurnalistams V. Zelenskis komentavo apie karus Artimuosiuose Rytuose ir Ukrainoje. Jis teigė, kad nenori sumenkinti karo veiksmų Gazoje, nes abiem atvejais žūsta žmonės.
Tačiau, V. Zelenskio nuomone, abu konfliktai yra nesulyginami nei pagal nuostolių lygį, nei pagal panaudotų priemonių skaičių, nei pagal kovų mastą. Būtent todėl Rusijos karą prieš Ukrainą sustabdyti taip greitai nepavyks. Vis dėlto jis teigė tikintis, kad taika Ukrainoje yra ne už kalnų.
„Mes priartėjome prie galimos karo pabaigos. Aš jums tai sakau tiksliai. Tai nereiškia, kad jis tikrai baigsis, bet prezidentas Trumpas daug pasiekė Artimuosiuose Rytuose ir šia banga jis nori užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą“, – savo V. Zelenskis.
Trumpo ir Zelenskio susitikime – visų akys į vieną detalę: Hegsethas pasipuošė Rusijos vėliava?
JAV karo sekretorius Pete‘as Hegsethas sukėlė audrą socialinėse medijose. JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikime su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu P. Hegsethas pasirodė su Rusijos vėliavos spalvų kaklaraiščiu.
P. Hegsetho aprangos pasirinkimas sulaukė ir užsienio naujienų portalų reakcijos, rašo „The Economic Times“.
Kodėl Putinas taip nori Donbaso? Įvardijo, kuo šis scenarijus būtų pavojingas
Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas pakartojo savo reikalavimą, kad Ukraina atiduotų visą Donecko sritį kaip sąlygą karui baigti. Jis taip pat pareiškė, kad Rusija būtų pasirengusi „atiduoti dalį“ okupuotos pietinės Ukrainos. Kaip pastebi JAV Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai, Donecko srities atidavimas Rusijai sudarytų sąlygas Rusijai atnaujinti agresiją prieš Ukrainą iš palankesnių pozicijų kitu jos pasirinktu laiku.
Rusijos pajėgos Ukrainoje per praėjusią parą neteko dar 890 karių
Nuo 2022 m. vasario 24 iki 2025 m. spalio 20 d. Rusija Ukrainoje neteko maždaug 1 131 070 karių, vien per pastarąją parą 890 jų žuvo arba buvo sužeista.
Apie tai „Facebook“ paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Nuo plataus masto karo pradžios Ukrainos gynybos pajėgos sunaikino 11 270 (+2 per pastarąją parą) Rusijos tankų, 23 399 šarvuotas kovos mašinas, 33 879 (+45) artilerijos sistemas, 1 524 daugkartinio raketų paleidimo įrenginius, 1 229 (+1) priešlėktuvinės kovos sistemas ir 3 864 kruizines raketas. Rusijos kariuomenė taip pat neteko 428 karo lėktuvų, 346 sraigtasparnių, 72 365 (+398) taktinių bepiločių orlaivių sistemų, 28 karo laivų / katerių, 1 povandeninio laivo, 64 892 (+94) transporto priemonių ir degalų sunkvežimių ir 3 980 specialiosios įrangos vienetų.
Duomenys apie priešo nuostolius nuolat atnaujinami.
„Politico“: Europoje – pasiūlymas keisti narystės ES taisykles
Europos Sąjungoje (ES) skamba pasiūlymas pakeisti narystės ES taisykles, rašo „Politico“. Pasiūlymas yra ankstyvojoje stadijoje, sako trys leidinio šaltiniai.
Manoma, kad ši idėja padėtų atblokuoti ES plėtrą. Tokios šalys kaip Ukraina galėtų būti priimtos į ES dar prieš tai, kai ES pertvarkys savo veiklos principus.
Naujos šalys galėtų prisijungti prie ES be visų balsavimo teisių. Tikimasi, kad tai leistų tokiems lyderiams kaip Vengrijos Viktoras Orbanas palankiau žiūrėti į Ukrainos ir panašių šalių prisijungimą prie bloko.
Rusai atakavo Černihivo sritį: be elektros liko tūkstančiai
Dėl Rusijos smūgių elektros energijos sistemai Černihivo srityje be elektros liko daugiau kaip 30 tūkst. vartotojų.
Apie tai „Telegram“ tinkle pranešė regiono energetikos bendrovė „Černihivoblenergo“.
„Deja, dar 28 tūkst. regiono vartotojų lieka be elektros – priešas atakavo dar vieną energetikos objektą Černihivo srityje“, – teigė bendrovė.
Pasak įmonės, remonto brigados dirba, kad atkurtų elektros tiekimą vartotojams, tačiau padėtis išlieka kritinė.
Vėliau „Černihivoblenergo“ pranešė apie dar vieną smūgį į energetikos objektą Nižyno rajone, kur be elektros liko dar 2 700 vartotojų.
„Nuo vakaro energetikai intensyviai dirba šalindami žalą, tačiau ji yra didelė. Darome viską, kas įmanoma, kad kuo greičiau atnaujintume elektros energijos tiekimą vartotojams, nors tai nėra lengva užduotis“, – pažymėjo bendrovė.
Sekmadienį vakare Rusijos pajėgos atakavo energetikos objektą Koriukivkos rajone, Černihivo srityje, ir be elektros energijos liko beveik 55 000 vartotojų.
Vance`as apie „Tomahawk“ raketas Ukrainai: Trumpas išgirdo šį prašymą ir vis dar sprendžia
JAV viceprezidentas JD Vance‘as pareiškė, kad prezidento Donaldo Trumpo administracija toliau sieks taikos Ukrainoje, kad ir kiek tam reikėtų laiko.
Pasak „Ukrinform“ korespondento, jis tai pareiškė žurnalistams Merilando valstijoje esančioje karinėje bazėje „Joint Base Andrews“.
„Mes ir toliau eisime taikos keliu, nesvarbu, ar tam reikės dar kelių mėnesių, dar kelių savaičių, ar, neduok Dieve, ilgiau, mes ir toliau su tuo dirbsime“, – sakė JD Vance‘as.
Jis pridūrė, kad išlieka optimistas, tačiau vis dar neaišku, kada tai įvyks.
Paklaustas, ar Ukraina gali gauti raketų „Tomahawk“, JD Vance‘as atsakė, kad JAV prezidentas „tikrai girdi tokį ukrainiečių prašymą“.
„Mes žinome, kad jie to nori. Galiausiai tai nuspręs prezidentas. Tačiau jis dar nepriėmė sprendimo suteikti Ukrainai „Tomahawk“ raketų, – sakė JD Vance‘as.
Paklaustas, kas sulaiko administraciją nuo šio žingsnio, jis paaiškino, kad D. Trumpo prioritetas yra pačios Amerikos saugumas.
„Tai reiškia, kad mums reikia turėti svarbiausias ginklų sistemas savo pačių kariuomenei, savo kariams. Taigi prezidentas daugiausia dėmesio skiria būtent tam“, – pridūrė JD Vance‘as.
Jis pabrėžė, kad priimdamas sprendimus dėl Ukrainos ir Rusijos, D. Trumpas siekia skatinti taiką, nes mano, kad tai geriausiai atitinka Amerikos interesus.
„Jei jis manys, kad Amerikos interesus geriausiai atitinka papildomų ginklų pardavimas Europai, jis taip ir padarys. Tačiau šiuo metu jis nėra priėmęs tokio sprendimo dėl „Tomahawk“ raketų, – sakė JD Vance‘as.
D. Trumpas sekmadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos „negali atiduoti visų savo ginklų Ukrainai“, nes jų reikia savo pačių šalies gynybai.
Po žinių apie idėją padalyti Donbasą – Trumpo komentaras: štai ką siūlo
JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį įvykusio susitikimo su Volodymyru Zelenskiu metu spaudė Ukrainos prezidentą atiduoti dalį teritorijos Rusijai. Tai, pasak dviejų „Reuters“ šaltinių, sukėlė Ukrainos delegacijos nusivylimą.
D. Trumpas taip pat atsisakė suteikti Ukrainai „Tomahawk“ raketas ir svarstė galimybę suteikti saugumo garantijas tiek Kyjivui, tiek Maskvai. Ukrainos delegacija šiuos komentarus įvertino kaip painius.
Po susitikimo su V. Zelenskiu D. Trumpas viešai paragino nutraukti ugnį dabartinėse fronto linijose, o Ukrainos prezidentas vėliau pritarė šiai pozicijai savo komentaruose žurnalistams. Vienas šaltinis sakė, kad D. Trumpas sugalvojo šį pasiūlymą susitikimo metu, kai V. Zelenskis pasakė, kad jis savanoriškai neperleis jokios teritorijos Maskvai.
„Susitikimas baigėsi (Trumpo) sprendimu sudaryti „susitarimą ten, kur esame, ant demarkacinės linijos“, – sako vienas šaltinis.
D. Trumpas pabrėžė šią poziciją sekmadienį žurnalistams.
„Manome, kad jie turėtų tiesiog sustoti ten, kur yra, prie kovos linijų“, – sakė jis „Air Force One“ lėktuve.
„Visa kita yra labai sunku derėtis, jei sakysi: „jūs paimkite tai, mes paimsime tą“, – sako jis.
Paklaustas, ar jis pasakė V. Zelenskiui, kad Ukraina turi atiduoti visą Donbaso regioną Rusijai, D. Trumpas atsakė neigiamai.
„Tegul viskas lieka taip, kaip yra. Šiuo metu viskas yra padalyta. Manau, kad 78 proc. teritorijos jau yra užimta Rusijos“, – atsakė D. Trumpas.
„Palikite viską taip, kaip yra dabar. Jie gali... derėtis dėl kažko vėliau“, – sakė jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Tuo tarpu Ukraina toliau naikina ne tik kacapų naftą, bet ir elektrą-iki žiemos maskva liks be elektros!
Slava Ukraini, smert kacapam!
Trumpas abejoja Ukrainos pergale: „Aš niekada nesakiau, kad jie laimės“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad nemano, jog Ukraina laimės karą prieš Rusiją, nors neatmeta, kad viskas dar gali pasikeisti. Jis taip pat sakė, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis „tikrai nekenčia vienas kito“, o tai, anot jo, apsunkina taikos siekį.
D. Trumpas, atsakydamas į žiniasklaidos klausimus, pareiškė, kad jam liko „dar vienas žingsnis“, kalbant apie karų sprendimą, skelbia „Sky News“.
D. Trumpas taip pat buvo paklaustas, ar, jo nuomone, Ukraina gali laimėti karą.
„Nemanau, kad jie laimės, bet vis tiek gali. Aš niekada nesakiau, kad jie laimės“, – teigė jis.
Ir pridūrė: „Aš sakiau, kad jie gali laimėti – viskas gali nutikti. Karas yra labai keistas dalykas: nutinka daug blogų dalykų.“