Ukrainoje rusai 11 tūkst. kartų panaudojo chemines medžiagas
Nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios užregistruota 11 tūkst. atvejų, kai rusai panaudojo chemines medžiagas, nuo jų nukentėjo 3 000 Ukrainos karių, per spaudos konferenciją pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atstovai.
„Šiuo metu turime apie 11 tūkst. dokumentuotų atvejų, kai priešas panaudojo pavojingas chemines medžiagas, įskaitant K-51 ir RGVO ašarinių dujų granatas, taip pat kitus modifikuotus ir savadarbius sprogstamuosius įtaisus, pripildytus pavojingų cheminių medžiagų, tokių kaip chloras ir amoniakas“, – sakė Civilinės saugos departamento vadovas pulkininkas Artiomas Vlasiukas.
Pasak jo, rusai dažniausiai griebiasi cheminių medžiagų tose vietose, kur jiems sunku pralaužti Ukrainos gynybą. „Šios medžiagos naudojamos mūsų gynėjams „išrūkyti“ iš pozicijų, apkasų ir slėptuvių“, – sakė A. Vlasiukas.
Nuo cheminių medžiagų poveikio jau nukentėjo beveik 3000 Ukrainos karių.
„Iki šiol medicinos tarnybos užregistravo daugiau nei 3000 įvairaus sunkumo sužalojimų ar apsinuodijimų atvejų. Mirtys dar nepatvirtintos, nes kiekvienas atvejis dar turi būti patikrintas“, – sakė jis.
Manoma, kad iš tikrųjų nukentėjusių karių skaičius gali būti didesnis, nes kai kuriais atvejais neįmanoma laiku evakuoti nukentėjusiojo, kad būtų patvirtinti cheminio poveikio požymiai.
Nausėda: NATO turėtų siųsti žinią Rusijai, kad incidentai su dronais tik padidins vienybę
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad NATO turėtų pasiųsti žinią Rusijai, jog į Vakarų šalis įskrendančių dronų incidentai tik didina Aljanso vienybę.
„Ta žinia turėtų skambėti taip: mes žinome, kad jūs tai darote sąmoningai, mes žinome, kad jūs mus testuojate ir mes jums siunčiame labai aiškų signalą, kad tai nepavyks ir kad tai tiktai dar padidins NATO, kaip organizacijos, vieningumą ir, svarbiausia, pagreitins sprendimų priėmimą ir įgyvendinimą“, – LRT pirmadienį sakė šalies vadovas.
„Kartais, žinote, tokio pobūdžio iššūkiai padaro labai naudingą darbą, kadangi jie leidžia išvengti ilgų diskusijų, samprotavimų, ar čia iš tikrųjų grėsmė, ar čia tiktai menama grėsmė, kuomet susiduriama su realia grėsme. Sprendimai gimsta daug anksčiau“, – pridūrė jis.
Kaip rašė BNS, NATO generalinis sekretorius Markas Rutte (Markas Riutė) bendroje spaudos konferencijoje su NATO pajėgų Europoje vadu Alexusu Grynkewichiumi (Aleksusu Grinkevičiumi) praėjusį penktadienį pranešė, kad Aljansas sustiprins savo Rytų flango gynybą ir vykdys misiją „Eastern Sentry“.
Pasak M. Rutte, ši karinė veikla bus pradėta artimiausiomis dienomis ir joje dalyvaus įvairūs sąjungininkai, įskaitant Daniją, Prancūziją, Jungtinę Karalystę ir Vokietiją.
Aljanso generalinis sekretorius nurodė, kad stiprinimas apims tiek tradicinius karinius pajėgumus, tiek konkrečiai su dronų naudojimu susijusioms problemoms spręsti skirtus elementus.
NATO skubesnių veiksmų dėl oro gynybos ėmėsi po to, kai praėjusią savaitę Lenkijos oro erdvę pažeidė 19 dronų ir trys bepiločiai orlaiviai buvo numušti. Maskva teigė nesitaikiusi į Lenkiją.
Remdamasis šaltiniais NATO, vokiečių leidinys „Bild“ skelbė, kad du orlaiviai buvo įskridę ir į Lietuvos oro erdvę.
Kariuomenė tuomet teigė, kad NATO oro policijos misiją atliekantys naikintuvai trečiadienį kilo vykdyti užduoties Lietuvos oro erdvėje, tačiau galimų taikinių nefiksavo.
Pasak G. Nausėdos, ir tokie solidūs leidiniai kartais daro klaidų.
„Man nieko nežinoma, kaip nežinoma ir kitiems, – kalbėjo jis. – Taip, iš tikrųjų, naikintuvai kilo į orą, bet kilo ne dėl šito drono, apie kurį čia kalbama. Ir išaiškėjo, kad vis dėlto tie kilimai nebuvo pagrįsti, tiksliau, realiai skridusių objektų nebuvo.“
Kubilius aptarė Ukrainos integraciją į ES gynybos pramonę
Ukrainos nacionalinės saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Rustemas Umerovas pirmadienį susitiko su Europos gynybos ir kosmoso komisaru Andriumi Kubiliumi ir jo komanda.
Apie tai R. Umerovas paskelbė socialiniame tinkle „Facebook“.
Jie aptarė Ukrainos integraciją į Europos gynybos pramonę ir svarbiausias iniciatyvas, įskaitant „Kurk Ukrainai“ (angl. Build with Ukraine) ir „Dronų siena“ (angl. Drone Wall).
Taip pat aptartos tolimesnės sankcijos ir spaudimas Rusijai, jos įšaldytų aktyvų panaudojimas ir mechanizmai ruošiantis paskoloms paremti Ukrainos atstatymą ir sustiprinti gynybos infrastruktūrą.
R. Umerovas dėkojo ES už paramą Ukrainos gynybai ir informavo partnerius apie padėtį fronte bei apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų poreikius.
Anksčiau A. Kubilius sakė, kad ES turėtų įtraukti Ukrainą į savo gynybos planavimą, kad sustiprintų pasirengimą potencialiai Rusijos agresijai.
JK: britų naikintuvai prisijungs prie NATO misijų virš Lenkijos
Jungtinės Karalystės (JK) naikintuvai prisijungs prie NATO operacijos virš Lenkijos, kad padėtų ginti rytinį Aljanso flangą, pirmadienį pranešė Gynybos ministerija.
„Britų naikintuvai skraidys oro gynybos misijose virš Lenkijos, kad atremtų Rusijos keliamas oro grėsmes, įskaitant dronus, kaip NATO misijos „Rytų sargybinis“ dalis“, – sakoma ministerijos pranešime.
Jame priduriama, kad Karališkųjų oro pajėgų (RAF) naikintuvai „Typhoon“ misijas prasidės „artimiausiomis dienomis“.
Apie tai skelbiama po to, kai praeitą savaitę Lenkija pranešė apie maždaug 20-ies Rusijos dronų įsiveržimą į jos oro erdvę.
Šeštadienį Rumunija tapo naujausia NATO valstybe nare, pranešusia apie dronų įsiveržimą į šalies oro erdvę, Lenkijai taip pat paleidus lėktuvus, reaguojant į naujus Rusijos dronų smūgius visai netoli sienos su Ukraina.
„Neapgalvotas Rusijos elgesys kelia tiesioginę grėsmę Europos saugumui ir pažeidžia tarptautinę teisę“, – pareiškime teigė JK ministras pirmininkas Keiras Starmeris.
Jis sakė, kad „orlaiviai ne tik demonstruoja jėgą, bet ir yra gyvybiškai svarbūs atgrasant nuo agresijos“, taip pat saugant NATO oro erdvę ir ginant JK nacionalinį saugumą.
Sąjungininkės, įskaitant Prancūziją ir Vokietiją, jau pareiškė, kad atsiųs daugiau naikintuvų į Lenkiją, o NATO vadovas Markas Rutte teigė, kad prie operacijos taip pat prisidės Danija.
Pirmadienį JK iškvietė Rusijos ambasadorių Londone, o Užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad „reikšmingas ir beprecedentis Rusijos dronų padarytas Lenkijos ir NATO oro erdvės pažeidimas (...) buvo visiškai nepriimtinas“.
Švedija beveik penktadaliu didins išlaidas gynybai
Švedija kitais metais smarkiai didins savo gynybos biudžetą, praneša agentūra „Reuters“.
Lėšos ginkluotosioms pajėgoms augs 26,6 mlrd. kronų (2,4 mlrd. eurų), pirmadienį sakė ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas.
„Dabar žengiame kitą didelį žingsnį Švedijos gynybai aprūpinti“, – spaudos konferencijoje kalbėjo ministras pirmininkas. Nuo 2022 metų, kai Rusija užpuolė Ukrainą, gynybos biudžetas buvo padidintas 100 mlrd. kronų (9,2 mlrd. eurų). Tai, anot U. Kristerssono, „beprecedentis atvejis, nebent grįžtume į blogiausias Šaltojo karo dienas“.
Gynybos išlaidų padidinimas atitinka 18 proc. padidėjimą, lyginant su 2025 m. biudžetu. Tai reiškia, kad Švedijos išlaidos gynybai kitais metais augs iki 2,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir priartės prie NATO 3,5 proc. tikslo. Vyriausybė tikisi, kad išlaidos 2028 m. pasieks 3,1 proc. BVP. Dešiniųjų valdančioji koalicija, turinti daugumą parlamente, biudžeto projektą ketina pateikti kitą mėnesį.
Skyrus papildomų lėšų, norima įsigyti naujos ginkluotės, įskaitant oro gynybos sistemų, raketinės artilerijos, kovinių laivų ir taktinių transporto lėktuvų. Be to, bus didinami atlyginimai karininkams ir šauktiniams.
Švedija, reaguodama į Rusijos invaziją į Ukriną, prieš pusantrų metų tapo 32-ąja NATO nare. Taip baigėsi dešimtmečius trukęs Skandinavijos šalies neutralumas.
Trumpo pasiuntinys: jeigu kiltų karas tarp JAV ir Rusijos, „mes atspardytume jų užpakalius“
Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Ukrainoje Keithas Kelloggas sakė, kad Jungtinės Valstijos „sumuštų Rusiją“ mūšio lauke, jei prasidėtų karas.
JAV spec. pasiuntinys Ukrainoje ir Rusijoje, atsargos generolas leitenantas, dalyvaudamas renginyje Kyjive pareiškė, kad Vladimiro Putino retorika yra perdėta.
„Neseniai Ovaliniame kabinete vyko diskusija, kurioje... buvo kalbama apie Rusijos kariuomenės pranašumą ir apie tai, kokia ji yra gera, – sakė jis britų istorikui Niallui Fergusonui. – Aš pasakiau kambaryje esantiems žmonėms: „Mes jiems atspardytume užpakalius“.
„Tai reiškia, kad nereikia tikėti jų pareiškimais. Jie nėra tokie geri, kaip sako Putinas“, – sakė jis ir pridūrė: „Dėl to aš labai gerbiu Ukrainos kariuomenę, nes ji juos keletą kartų nugalėjo“.
K. Kelloggas sakė, kad nemano, jog „kas nors turėtų bijoti Rusijos kariuomenės“: „Tai branduolinė valstybė... Aš tai suprantu, bet nemanau, kad jie turi tokius pajėgumus, kad galėtų žygiuoti iki Berlyną ar kur nors kitur.“
K. Kelloggas kalbėjo Kyjive penktadienį „YES Annual Meeting 2025“ konferencijoje, tuo metu, kai Rusija ir Baltarusija pradėjo plataus masto karines pratybas prie NATO rytinės sienos.
Nuo liepos mėnesio Rusija ypač taikosi į pagrindinius Ukrainos geležinkelio mazgus
Rusija nuo liepos mėnesio dideliu mastu puola Ukrainos geležinkelių infrastruktūrą, taikydamasi į pagrindines geležinkelio mazgų stotis.
„Dronai „Shahed“ masiškai puola mūsų pagrindines stotis. Tokios atakos surengtos prieš, pavyzdžiui, Lozovos, Synelnykovės, Koziatino stotis. Iš esmės jie puola geležinkelio mazgų stotis visoje šalyje“, – sakė Ukrainos valstybinės geležinkelių kompanijos „Ukrzaliznytsia“ generalinis direktorius Oleksandras Percovskis.
Jo teigimu, tai – kompleksinės atakos, nukreiptos į elektros pastotes, lokomotyvų depus ir keleivių terminalus.
„Priešas smogia taip, kad sunaikintų mazgą“, – pridūrė O. Percovskis.
Pasak jo, nepaisant pakartotinių išpuolių, „Ukrzaliznytsia“ darbuotojai stengiasi atstatyti infrastruktūrą ir traukiniai nėra atšaukiami. „Mes randame būdų, kaip pakoreguoti tvarkaraščius ir traukiniai visada važiuoja“, – teigė jis.
Ukrainos deputatas: „Karas eina į pabaigą, vieni tai pripažįsta, o kiti – dar ne“
Karas Ukrainoje artėja prie pabaigos, teigė Aukščiausiosios Rados Nacionalinio saugumo, gynybos ir žvalgybos komiteto narys Fediras Venislavskis, praneša „UNIAN“.
„Dabar, kai akivaizdu, kad karas eina į pabaigą, vieni tai pripažįsta, o kiti – dar ne. Tačiau iš tiesų mes judame šia kryptimi“, – sakė jis.
Pasak F. Venislavskio, tai patvirtina vienas iš JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimų. Anot F. Venislavskio, Amerikos lyderis aiškiai supranta, kad be jo asmeninio dalyvavimo derybose tarp Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Kremliaus diktatoriaus Vladimiro Putino procesas nevyks.
„Jis pasirengęs sutelkti pastangas būtent šioje srityje. Apie tai kalbėjome dar prieš mėnesį – kitas susitikimas gali įvykti tik trišaliu formatu“, – pridūrė parlamentaras.
F. Venislavskis taip pat pabrėžė, kad dvišalis V. Zelenskio ir V. Putino susitikimas vargu ar duotų rezultatų.
„V. Putinas nekenčia mūsų prezidento, o mūsų prezidentas nepripažįsta V. Putino, atnešusio mūsų tautai tiek daug skausmo. Todėl manau, kad šis susitikimas, apie kurį vakar paskelbė D. Trumpas, turi realių galimybių priartinti priešiškumo pabaigą ir taiką“, – sakė jis.
Anksčiau D. Trumpas buvo pareiškęs, kad jam teks įsikišti, jog užtikrintų V. Zelenskio ir V. Putino susitikimą. Tuo pačiu jis pripažino, kad užbaigti karą Ukrainoje yra sunkiau, nei galvojo.
Rusija išplėtė pratybas „Zapad-2025“ į Kaliningrado sritį
Rusijos Baltijos laivynas Kaliningrado srityje surengė pratybas, kurios yra bendrų Rusijos ir Baltarusijos karinių pratybų „Zapad-2025“ dalis, pranešė „Radio Liberty“ Baltarusijos tarnyba.
Remdamasi Rusijos gynybos ministerijos pranešimu, žiniasklaidos priemonė pranešė, kad pratybose dalyvauja Rusijos Baltijos laivyno jūrų pėstininkai.
Pasak oficialaus pranešimo, jie mokosi atremti „hipotetinio priešo“ išsilaipinimą Kaliningrado srities pakrantėje.
Per antrąjį etapą jūrų pėstininkai kovojo su imituojamu priešo išsilaipinimo pajėgų korpusu, panaudodami šaulių ginklus ir šarvuočius BTR-82A. Imituodami pakrantės gynybą, jie panaudojo kovos su raketomis ir artilerija sistemą „Berežok“, kad sunaikintų priešo jūrų droną.
Viso šio pratybų etapo metu viršgarsiniai bombonešiai Tu-22M3 patruliavo neutraliuose Barenco jūros vandenyse. Jie taip pat keturias valandas vykdė „kovines mokymo misijas“ virš Barenco jūros.
Pasak Baltarusijos gynybos ministerijos, rugsėjo 15 d. vienas iš pratybų „Zapad-2025“ etapų vyksta 227-ajame jungtiniame kariniame poligone Minsko srityje.
Prasidedant Baltarusijos ir Rusijos bendroms ginkluotųjų pajėgų strateginėms pratyboms „Zapad-2025“, abi šalys sakė, kad pratybos vyks Baltarusijos teritorijoje, poligonuose šalies viduryje arba rytiniuose regionuose, vadino jas gynybinio pobūdžio.
Dėl šių pratybų ir Rusijos dronų įsiveržimo į Lenkijos oro erdvę rugsėjo 11 d. Lenkija paskelbė dislokuojanti apie 40 tūkst. karių palei savo sienas su Baltarusija ir Rusija. Lenkijos valdžia teigė, kad vienas iš „Zapad-2025“ tikslų yra imituoti puolimą vadinamajame Suvalkų koridoriuje – siaurame ruože palei Lenkijos ir Lietuvos sieną tarp Baltarusijos ir Rusijos Kaliningrado srities.
Estų gynybos ministras: Estija Ukrainos gynybai skirs daugiau nei 100 mln. eurų
Estų gynybos ministras Hanno Pevkuras per dviejų dienų vizitą Ukrainoje patikino savo kolegą Denysą Šmyhalį, kad, kaip ir šiemet, kitąmet Estija toliau teiks karinę paramą Ukrainai, sudarančią ne mažiau nei 0,25 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) arba daugiau nei 100 mln. eurų.
„Estija ir toliau ryžtingai rems Ukrainą Rusijos agresijos kare. Ir kitais metais laikysimės principo Ukrainai skirti mažiausiai 0,25 proc. BVP. Vadovaujamės Ukrainos kariniais poreikiais, o Estijos gynybos pramonės įmonės vėl atliks pagrindinį vaidmenį. Taip pat toliau remsime Ukrainos pajėgų mokymą ir ukrainiečių gynybos sektoriaus Informacinių technologijų (IT) sprendimus“, – gynybos ministerijos atstovai citavo H. Pevkuro žodžius.
Gynybos ministrai taip pat aptarė naujausius įvykius Lenkijoje. H. Pevkuras teigė, kad oro erdvės pažeidimo virš Lenkijos ir NATO teritorijos mastas yra precedento neturintis ir nepriimtinas, o visa atsakomybė už incidentą tenka Rusijai.
„Turime ir toliau daryti spaudimą Rusijai kaip agresorei ir padėti Ukrainai užbaigti šį žiaurų karą“, – pridūrė jis.
Gynybos ministras taip pat susitiko su fronto linijose kovojusiais Ukrainos kariais, kurie pasidalijo tiesioginiais pasakojimais iš mūšio lauko ir pabrėžė Vakarų šalių paramos svarbą.
H. Pevkuras taip pat susitiko su Ukrainos Saugumo tarybos sekretoriumi Rustemu Umerovu ir Kyjivo meru Vitalijumi Klyčko, kad aptartų naujausius įvykius Ukrainoje ir saugumo padėtį NATO rytiniame flange.
Vizito metu H. Pevkuras dalyvavo Jaltos europinės strategijos konferencijos diskusijų grupėse, kuriose buvo aptarti su branduoliniais ginklais ir Ukrainos saugumo garantijomis susiję klausimai.
Konferencijos kuluaruose H. Pevkuras taip pat susitiko su JAV specialiuoju pasiuntiniu Keithu Kelloggu (Kitu Kelogu), Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininku Ruslanu Stefančuku ir JAV kongresmenu Jimmy Panetta.
Ukraina įspėja, kad Rusija gali manipuliuoti Europos saugumo naratyvais, o jos bepiločiai gali vėl įskristi į NATO oro erdvę
Manoma, kad antroje rugsėjo mėnesio pusėje Rusijos propaganda tęs intensyvias informacines atakas prieš iniciatyvas dėl tarptautinių saugumo garantijų Ukrainai, platformoje „Telegram“ pareiškė Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centras.
„Centras prognozuoja, kad Rusijos propaganda antroje rugsėjo pusėje nesilpnins savo informacinės atakos prieš iniciatyvas dėl tarptautinių saugumo garantijų Ukrainai. Tikimės bandymų skleisti bet kokių Vakarų įsipareigojimų „fiktyvumo“ idėją ir tolesnių pastangų pakenkti pasitikėjimui Norinčiųjų koalicija“, – teigiama paskelbtame pranešime.
Be to, manoma, kad Rusijos propaganda bandys diskredituoti Europos Sąjungos (ES) 19-ąjį sankcijų paketą ir mėgins pakenkti JAV ir ES vienybei. Tikėtina, kad bus skleidžiamos manipuliacijos apie ekonominius sunkumus Europoje, taip siekiant sustiprinti naratyvą, jog sankcijos kenkia ES labiau, nei Rusijai.
Centras taip pat prognozuoja manipuliacijas, susijusias su Europos saugumu, naudojantis karinių pratybų „Zapad 2025“ rezultatais bauginimui. Tuo pačiu tikslu ir siekiant destabilizuoti padėtį ES, tikėtini nauji Rusijos bepiločių orlaivių įsiveržimai į NATO šalių teritoriją.
Maža to, manoma, kad Kremlius naudosis Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos platforma diplomatinėms ir žiniasklaidos kampanijoms, jog galėtų skleisti savo „taikaus sprendimo“ viziją. Rusijos diplomatai gali išnaudoti naratyvus apie „Vakarų neokolonializmą“, kad įgytų globaliųjų Pietų valstybių paramą.
Peskovas: „NATO de facto kariauja su Rusija“
Kremliaus ruporas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad NATO šiuo metu neva kariauja prieš Rusiją, skelbia rusų propagandos agentūra TASS.
„NATO de facto kariauja su Rusija, tai akivaizdu“, – jį cituoja agentūra.
Donaldas Tuskas: politikai privalo sustabdyti Lenkijoje stiprėjančias prorusiškas nuotaikas
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas sekmadienį pareiškė, kad šalyje auga prorusiškų nuotaikų banga, ir pridūrė, kad politikai privalo ją sustabdyti.
Po to, kai antradienio naktį Rusijos dronai pažeidė Lenkijos oro erdvę, socialiniuose tinkluose kilo įvairiausių spekuliacijų, tvirtinančių, kad už incidentą atsakinga ne Maskva, o Kyjivas, ir kad tai buvo Ukrainos provokacija.
„Auga prorusiškų nuotaikų banga ir priešiškumas Ukrainos kovai, kurį Kremlius kursto pasinaudodamas tikromis baimėmis ir jausmais, – socialiniame tinkle „X“ nurodė D. Tuskas. – Politikų vaidmuo – sustabdyti šią bangą, o ne ja pasinaudoti. Tai patriotizmo ir brandos išbandymas visai Lenkijos politinei erdvei.“
Praėjus kelioms dienoms po to, kai Rusija, regis, įvykdė didžiausią NATO narės oro erdvės pažeidimą nuo 2022 metų vasario, kai prasidėjo plataus masto invazija į Ukrainą, D. Tuskas pareiškė, kad Lenkijos kariuomenė ir tarnybos turi pakankamai informacijos, kas atsakingas už įsiveržimą
„Mes nereaguosime į manipuliacijas ir dezinformaciją iš Rusijos. Lenkija yra tikra dėl šaltinių, paleidimo vietų ir šio akto tarptautiškumo“, – penktadienį sakė lenkų premjeras, turėdamas omenyje šalies informacinėje erdvėje sklandančią dezinformaciją.
Jis taip pat paragino Lenkijos politikus savo komentarus ir vertinimus grįsti tik patikrinta informacija, gaunama iš valstybės institucijų ir patikimų šaltinių, įskaitant kariuomenę ir žiniasklaidą.
Kaip skelbė BNS, praėjusią savaitę Rusijos naktinio puolimo prieš Ukrainą metu Lenkijos oro erdvę taip pat pažeidė dronai. Tuos, kurie kėlė tiesioginę grėsmę, numušė Lenkijos ir NATO sąjungininkų lėktuvai.
Remiantis prezidento kanceliarijos pateikta informacija, Lenkijos sieną kirto 21 dronas.
Europos pareigūnai tai apibūdina kaip Rusijos bandymą išbandyti NATO ryžtą.
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis (Radoslavas Sikorskis) apkaltino Rusiją tyčiniu Lenkijos oro erdvės pažeidimu.
Tuo tarpu Rusijos pareigūnai neigė padarę ką nors neteisėto. Po incidento Rusijos gynybos ministerija paskelbė pareiškimą, kuriame teigiama, kad Maskva „neplanavo atakuoti“ jokių taikinių Lenkijoje.
„Politico“: Trumpas pagaliau pavadino Rusiją agresore kare
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagaliau pavadino Rusiją agresore kare prieš Ukrainą, skelbia „Politico“.
Sekmadienį jis apie tai komentavo žurnalistams. D. Trumpas kalbėjo apie aukas kare Ukrainoje.
„Šią savaitę žuvo 8 000 karių iš abiejų šalių. Rusijos karių žuvo šiek tiek daugiau, bet kai esi agresorius, prarandi daugiau“, – cituojamas jis.
Sikorskis atsakė į abejones Lenkijos gynyba: Ukrainos standartais būtų laikoma 100 proc. sėkme
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis plačiau pakomentavo Rusijos dronų incidentą Lenkijoje. Ministro teigimu, Rusijos dronų įsibrovimas į NATO oro erdvę buvo Kremliaus bandymas išbandyti Aljanso reakciją, palaipsniui eskaluojant situaciją, bet nesukeliant griežto NATO atsako, rašo „UNIAN".
Kaip pranešama žiniasklaidoje, įvykio metu kai kurie dronai skrido šimtus kilometrų per Lenkijos teritoriją, o pagal turimus duomenis iš maždaug 19 prietaisų buvo numušti tik trys ar keturi. Tačiau, ministras atmetė teiginius, kad Lenkijos oro gynybos sistema nebuvo pasirengusi tokiam įvykiui.
„Rusijos dronai nepasiekė savo tikslų, žala turtui buvo minimali, niekas nenukentėjo. Jei tai būtų nutikę Ukrainoje, pagal Ukrainos standartus tai būtų laikoma 100 proc. sėkme“, – sakė R. Sikorskis, pridurdamas, kad jų reakcija būtų buvusi „kur kas griežtesnė“, jei dėl šio išpuolio Lenkijos teritorijoje būtų buvę aukų ar sužeistų žmonių.
Kelloggas: Trumpas manęs paklausė, ar Putinas laimi karą – atsakymas buvo trumpas ir aiškus
JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Keithas Kelloggas pareiškė, kad D. Trumpas jo klausė, ar Rusija laimi karą prieš Ukrainą. K. Kelloggas sako, kad atsakė, jog Rusija nelaimi ir rekomendavo D. Trumpui to paties paklausti ir generolo Dano Caine.
„Jei Putinas laimėtų, jis būtų Kyjive, į vakarus nuo Dniepro, Odesoje, ir būtų pakeitęs vyriausybę. Rusija iš tiesų pralaimi šį karą“, – pareiškė K. Kelloggas.
K. Kelloggas sako, kad Rusija žengia į priekį, tačiau ne kilometrais, o metrais ir už tai moka labai didelę kainą.
Žuvusiųjų ir sužeistų rusų skaičius kare prieš Ukrainą jau perkopė milijoną.
Anot jo, Rusijos kariuomenė nėra tokia gera, kaip sako Vladimiras Putinas.
Estijos perspėjimas Europai ir NATO: viskas, dėl ko mus laikė paranoikais, tapo realybe
Pasak Estijos ministro pirmininko Kristeno Michalo, Europa vis dar neturi pakankamų karinių pajėgų, galinčių sustabdyti Kremlių. Jo teigimu, praėjusią savaitę į Lenkijos teritoriją įskridus mažiausiai 19 Rusijos dronų, NATO pirmą kartą buvo „išbandyta oro erdvėje“, rašo „Ukrainska Pravda“.
Interviu metu Estijos premjeras pabrėžė, kad Baltijos bei kitų šalių įspėjimai Aljansui, kurie ilgą laiką atrodę perdėti, dabar tapo realybe.
„Rusija kelia rimtą grėsmę Europai, NATO ir visoms protingoms pasaulio valstybėms. Anksčiau, kai kalbėjome apie šią grėsmę, mus kartais laikė net paranoikais. Tačiau dabar viskas, apie ką kalbėjome Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Skandinavijoje, tapo tikrove“, – teigė K. Michalas.
Oro gynyba Ukrainoje praėjusią naktį neutralizavo 59 iš 84 rusiškų dronų
Ukrainos oro gynybos pajėgos praėjusią naktį neutralizavo 59 iš 84 Rusijos bepiločių orlaivių. Ukrainos oro gynybos pajėgos apie tai pranešė „Telegrame“.
Nuo sekmadienio 19 val. Rusijos pajėgos iš Kursko ir Belgorodo sričių paleido tris raketas S-300 „žemė-oras“, taip pat iš Kursko, Briansko, Oriolo, Milerovo ir Primorsko-Achtarsko paleido 84 bepiločius orlaivius – „Shahed“, „Gerbera“ ir kitų tipų. Maždaug 50 iš jų buvo „Shahed“ tipo dronai.
Ataką atrėmė Ukrainos lėktuvai, priešlėktuvinių raketų daliniai, elektroninės kovos ir dronų daliniai, taip pat Ukrainos gynybos pajėgų mobiliosios ugnies grupės.
Pirminiais duomenimis, iki pirmadienio 9.00 val. oro gynyba virš šiaurės, pietų ir rytų Ukrainos sunaikino arba neutralizavo 59 „Shahed“, „Gerbera“ ir kitokio tipo bepiločius orlaivius.
Raketų smūgiai ir 25 dronų pataikymai užfiksuoti 13-oje vietovių.
Karinės oro pajėgos pažymėjo, kad priešas tęsia dronų atakas iš šiaurės rytų.
Rusija smogė žemės ūkio įmonei
Vėlyvą sekmadienio vakarą Rusija smogė žemės ūkio įmonei Sumų srityje, skelbia UNIAN.
12 žmonių buvo sužeista.
„12 sužeistų dėl raketų smūgio į žemės ūkio įmonę Sumų srityje – pradėtas tyrimas. Apygardos prokuratūros procesiniu vadovavimu atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl karinių nusikaltimų“, – teigiama prokuratūros pranešime.
Visi sužeistieji dirbo nuimant derlių.
Taip pat apgadinta apie 30 žemės ūkio technikos vienetų.
Rusija dėl drono įsiveržimo į Rumunijos oro erdvę kaltina Ukrainą
Rusijos ambasada Bukarešte pareiškė, kad dronų įsiveržimas į Rumunijos oro erdvę esą buvo Ukrainos provokacija, kai dėl incidento Užsienio reikalų ministerija iškvietė Maskvos pasiuntinį.
Ambasadorius Vladimiras Lipajevas pareiškė, kad Rumunijos kaltinimas, jog Rusija atsakinga už įsiveržimą, yra nepagrįstas.
Ambasados pareiškime teigiama: „Visi faktai leidžia manyti, kad tai buvo tyčinė Kyjivo režimo provokacija.“
Šeštadienio vakarą Rumunija pranešė, kad per Rusijos ataką Ukrainoje į jos oro erdvę įskrido dronas.
Šis incidentas įvyko po to, kai savaitės pradžioje Lenkija pranešė apie maždaug 20-ies Rusijos dronų įsiveržimą į jos oro erdvę.
Sekmadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nurodė, kad Kremlius, jo teigimu, testuoja Rumuniją ir per įsibrovimus į oro erdves siekia „perkelti karą“ į Lenkiją bei Baltijos šalis.
Anksčiau sekmadienį Rumunijos gynybos ministerija nurodė, kad šie Rusijos veiksmai kelia naują iššūkį Juodosios jūros regiono saugumui.
Ukrainoje mūšio lauke per pastarąją parą sunaikinta dar 910 rusų karių
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. rugsėjo 15 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 095 520 karių, iš kurių 910 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos jau sunaikino 11 184 rusų tankus, 23 269 šarvuotąsias kovos mašinas (+2), 32 784 artilerijos sistemas (+35), 1 488 raketų paleidimo sistemas (+1), 1 217 oro gynybos sistemų, 422 karo lėktuvus, 341 sraigtasparnį, 59 409 nepilotuojamuosius orlaivius (+323), 3 718 kruizinių raketų, 28 karo laivus / katerius, 1 povandeninį laivą, 61 698 transporto priemones ir kuro cisternas (+84), 3 965 specialiosios įrangos vienetus (+1).
Duomenys apie priešų nuostolius yra nuolat tikslinami.
Trumpas apkaltino Europą: jie neatlieka savo darbo
JAV prezidentas Donaldas Trumpas apkaltino Europą nepakankamai griežtomis sankcijomis prieš Rusiją, rašo UNIAN.
Anot jo, tolimesni JAV veiksmai sankcijų klausimu priklausys nuo to, ar Europos šalys sugriežtins savo priemones.
Rumunija iškvietė Rusijos ambasadorių dėl oro erdvės pažeidimo
Rumunijos užsienio reikalų ministerija sekmadienį iškvietė Rusijos ambasadorių po to, kai atakos Ukrainoje metu rusų dronas pažeidė šalies oro erdvę.
Šeštadienio vakarą Rumunija pranešė, kad per Rusijos ataką Ukrainoje į jos oro erdvę įskrido dronas.
Šis incidentas įvyko po to, kai savaitės pradžioje Lenkija pranešė apie maždaug 20-ies Rusijos dronų įsiveržimą į jos oro erdvę.
Sekmadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nurodė, kad Kremlius, jo teigimu, testuoja Rumuniją ir per įsibrovimus į oro erdves siekia „perkelti karą“ į Lenkiją bei Baltijos šalis.
Anksčiau sekmadienį Rumunijos gynybos ministerija nurodė, kad šie Rusijos veiksmai kelia naują iššūkį Juodosios jūros regiono saugumui.
Rumunijos užsienio reikalų ministrė Oana Toiu (Oana Toju) sakė, kad sekmadienį buvo iškviestas Rusijos ambasadorius Vladimiras Lipajevas.
Po susitikimo ji pranešė, kad Rumunija „aiškiai išreiškė protestą prieš šį nepriimtiną ir neatsakingą veiksmą, kuris pažeidžia suverenitetą“.
„Tokie pasikartojantys incidentai prisideda prie regioninio saugumo grėsmių eskalavimo ir didėjimo“, – sakoma Rumunijos URM išplatintame pranešime.
Jame priduriama, kad Maskvos skubiai prašoma „užkirsti kelią bet kokiems būsimiesiems pažeidimams“.
Vokietija perspėja: Rusija mus bando
Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas pareiškė, kad po pastarųjų oro erdvės pažeidimų Lenkijoje ir incidentų Rumunijoje Rusija turi patirti didesnį spaudimą ir perspėjo Maskvą, kad NATO reakcija bus griežta.
„Rusija turi žinoti: mes visada reaguosime. Mes neleisime, kad mums būtų daromas dar didesnis karinis spaudimas“, – sekmadienį duodamas interviu visuomeniniam transliuotojui ZDF kalbėjo J. Wadephulas.
J. Wadephulo teigimu, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „bando“ Vakarus ir nėra suinteresuotas nutraukti karą Ukrainoje.
„Jis nepriima jokių pasiūlymų dėl derybų. Jis kol kas aiškiai nenori nutraukti šio karo Ukrainoje. Jis peržengia jo ribas, o mes turime duoti aiškų atsaką ir būti vieningi“, – sakė J. Wadephulas.
Ministras pritarė griežtesnėms sankcijoms Rusijai, tačiau pabrėžė, kad reikia stiprinti NATO gynybą prie rytinės sienos, ypač oro gynybos sistemas, kurios galėtų operatyviau reaguoti. Jis atkreipė dėmesį į šiuo metu Graikijoje ir Ispanijoje dislokuotas sistemas, kurios galėtų būti perkeltos į rytinį NATO sparną.
Antradienio naktį ir trečiadienio rytą, kai Ukrainoje vyko rusų antskrydis, keletas nepilotuojamųjų orlaivių įskrido į Lenkijos oro erdvę, todėl Lenkijos karinės oro pajėgos ir NATO pajėgos ėmėsi veiksmų šioms skraidyklėms numušti. Šeštadienį pasirodė pranešimų apie naujus Lenkijoje ir Rumunijoje įvykusius incidentus.
Trumpas atsakė, kodėl nesusitinka Zelenskis ir Putinas: „Neapykanta yra nesuvokiama“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad tam, jog Volodymyro Zelenskio ir Vladimiro Putino susitikimas įvyktų, jam reikės įsikišti, rašo UNIAN.
D. Trumpas sekmadienį taip pat pakartojo, kad baigti karą Ukrainoje pasirodė esą sunkiau, nei jis tikėjosi dėl V. Putino ir V. Zelenskio „nesuvokiamos neapykantos“ vienas kitam.
„Aš noriu tai sustabdyti. Ir žinote, aš sustabdžiau septynis karus. Maniau, kad (Rusijos karas Ukrainoje – red. past.) man bus lengvas, bet tai tapo nesėkme. Neapykanta tarp Zelenskio ir Putino yra nesuvokiama“, – sako D. Trumpas.
Jis taip pat išreiškė abejones dėl tiesioginių derybų tarp Ukrainos ir Rusijos lyderių galimybės.
„Bus derybos – kaip jas pavadinsite, viršūnių susitikimu ar tiesiog susitikimu, nesvarbu. Bet, tikriausiai, man teks įsikišti. Jie taip nekenčia vienas kito, kad beveik negali kalbėti. Jie tiesiog nesugeba kalbėti vienas su kitu“, – teigia D. Trumpas.
Jis neatsakė į klausimą apie galimus tokio susitikimo terminus, tik pažymėjo, kad tai įvyks „palyginti greitai“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
1-Sprogimas-po galingo sprogimo net nemirtingas kūnas bus ištaškytas į skutus arba visai išgaruos kaip po atomo.
2-Galingi nuodai-kalio cianidas tokie galingi nuodai, kad užteks vos lašo ir nemirtingui kūnui visas kraujas bus užnuodytas akimirksniu. Polonis su arbata irgi panašiai.
3-Prigirdymas-net nemirtingas kūnas įkištas į vandenį ilgiau nei kelias minutes prigers ir nebegaus deguonies.
ir kiti variantai(pasidalinkite komentaruose)
Taip kad pucinas gali svajoti ką nori, bet jau netrukus jam teks gultis mauzoliejuje pozoje69 su leninu
Slava Ukraini, smert kacapam!
SLAVA UKRAINI
HEROJAM SLAVA!!!!
Galingas smūgis Rusijos naftos pramonei: „Reuters“ patvirtino ankstesnius spėjimus
Rusijos naftos perdirbimo gamykla Kirišio mieste, Leningrado srityje, uždarė pagrindinį technologinį padalinį po Ukrainos dronų atakos, pirmadienį, rugsėjo 15 d., pranešė „Reuters“, remdamasi dviem šaltiniais.
Šis įrenginys sudaro beveik 40 % visos gamyklos perdirbimo pajėgumų, kurie siekia apie 20 mln. tonų naftos per metus arba 400 000 barelių per dieną, teigė šaltiniai, kurie kalbėjo su sąlyga, kad jų tapatybė nebus atskleista. Šaltiniai teigė, kad buvo apgadinta krosnis ir kita įranga. Atstatymas gali užtrukti apie mėnesį.
Siekiant kompensuoti sugadinto įrenginio prastovą, gamykla planuoja padidinti darbo apimtį veikiančiose sekcijose iki 20 %. Pasak pašnekovų, tai leis gamyklai išlaikyti perdirbimo apimtis maždaug 75 % nominalios pajėgumo.
Pasak šaltinių, 2024 m. Kirišio naftos perdirbimo gamykla perdirbo 17,5 mln. tonų naftos, o tai sudarė 6,6 % viso naftos perdirbimo apimties Rusijoje.
Estijos nacionalinis transliotojas ERR pastebėjo, kad Suomijos įlankoje jau susikaupė bent 10-ies Rusijos šešėlinio laivyno tanklaivių grupė, laukianti naftos produktų pakrovimo.
Anksčiau Ukrainos ginkluotųjų pajėgų nepilotuojamų sistemų pajėgų vadas Robertas Brovdi (Magjaras) pranešė, kad rugsėjo 14 d. naktį Ukrainos dronai smogė Kirišio naftos perdirbimo gamyklai. Dėl šio išpuolio ten kilo gaisras.
Vėliau Bepiločių sistemų pajėgos patvirtino, kad 14-ojo atskiro pulko operatoriai kartu su Specialiųjų operacijų pajėgų vienetais sėkmingai smogė „Kirishynefteorgsintez“ naftos perdirbimo gamyklai, kuri yra daugiau nei 800 km nuo Ukrainos valstybės sienos.Įmonė gamina apie 80 rūšių naftos produktų, įskaitant benziną, dyzelinį kurą, mazutą ir aviacinį reaktyvinį kurą, ir tiesiogiai dalyvauja aprūpinant Rusijos kariuomenę naftos produktais.
Kirišio naftos perdirbimo gamykla laikoma viena didžiausių Rusijoje.