Transportas

Vilniaus miesto savivaldybė ir toliau sparčiai tvarko daugiabučių kiemus. Šiais metais kiemuose  planuojama įrengti 66 naujas korinės dangos aikšteles, kuriose iš viso tilps net 1,6 tūkst. automobilių. Kartu kiemuose bus remontuojami šaligatviai, asfaltuojamos dangos, keičiami bortai, įrengiami nauji dviračių stovai. Pernai buvo įrengtos 46 korinės dangos aikštelės su maždaug 340 parkavimo vietų, rašoma Vilniaus miesto savivaldybės pranešime žiniasklaidai.

Dalį eismo magistralėje Vilnius–Kaunas nuo balandžio pabaigos planuojama nukreipti laikinu tiltu, tačiau transporto pralaidumas dėl to neturėtų sumažėti, teigia valstybinius kelius valdanti bendrovė „Via Lietuva“. Baigiamas statyti laikinas tiltas, kurį rangovė „Tilsta“ atsivežė iš Lenkijos ir kuris anksčiau buvo naudotas JAV, yra dviejų eismo juostų, tačiau jis bus naudojamas tik viena – Kauno kryptimi. Judėjimą juo kreipti numatoma balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje.

Seimas po pateikimo šią savaitę pritarė siūlymui istorinės vertės transporto priemone laikyti automobilius, sulaukusius 40 metų. Šiuo metu istoriniu automobilis gali būti pripažintas, jeigu yra sulaukęs 30 metų. „Regitros“ BNS pateikti duomenys rodo, kad Lietuvoje iš viso užregistruoti 2683 automobiliai su istoriniais numeriais. Iš jų 1531 transporto priemonė pagaminta po 1985-ųjų. Tai reiškia, kad jei toks įstatymas būtų priimtas dar šiemet, minėti automobiliai prarastų savo statusą.

Vežti savo automobilį į plovyklą yra įprasta, kadangi plauti jį kur nors kitur, pvz., viešoje vietoje, yra draudžiama. Visgi automobilių plovyklose maudyti savo augintinį – jau naujovė.  Tokią paslaugą Lietuvoje siūlo automobilių plovyklų tinklas „Švaros broliai“. Vis tik įdomu tai, kad ten išprausti savo šunį gali atsieiti brangiau, nei automobilį. Kuo ypatinga šunų plovimo paslauga? Pirmą kartą „Dog wash“ (liet. šunų plovimo) paslaugą bendrovė praėjusiais metais pasiūlė kauniečiams.

Valstybinių kelių valdytoja bendrovė „Via Lietuva“ kartu su Lazdijų savivaldybe bei partneriais iš Lenkijos iki 2026 metų pabaigos už beveik 13 mln. eurų planuoja sutvarkyti kelią tarp Lazdijų ir Seinų. Praėjusią savaitę pasirašyta Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo per sieną programos (INTERREG) finansavimo sutartis leis atnaujinti 22,25 km kelią, iš jų 11,3 km – Lietuvoje, ketvirtadienį pranešė „Via Lietuva“.  „Šis projektas skatins socialinę gerovę ir pasienio zonos plėtrą.

Siekiant mažinti didmiesčiuose dėl mažareikšmių autoįvykių susidarančias spūstis, Seimas svarstys siūlymą įpareigoti į eismo įvykį patekusius vairuotojus, jeigu sutariama dėl įvykio kaltininko, kuo skubiau atlaisvinti važiuojamąją kelio dalį ir tik tuomet pildyti įvykio deklaraciją.

Pasak sinoptikų, nuo šiandien kone visoje Lietuvoje laukia audringos orų permainos – tikėtini mišrūs krituliai, stiprus vėjas ir žemesnė oro temperatūra. Didžiausia sudėtingo oro sąlygų tikimybė prognozuojama šalies Šiaurės ir Vakarų regionuose.

Pasidžiaugę šaltuoju metų laiku buvusiomis mažesnėmis eismo spūstimis ties Kaunu, vairuotojai buvo priversti prisiminti niūrią realybę. Prasidėjus pavasariui ir kiek atšilus orams, magistraliniame kelyje A1 buvo įvesti nauji greičio ribojimai. Apie tai trečiadienio vakarą naujienų portalo „Kas vyksta Kaune“ grupėje pranešė naujai pastatytus kelio ženklus užfiksavęs skaitytojas. „Prasideda „Klebonfesto“ sezonas. Greitis 70 km/val., po to 50 km/val.“, – teigė portalo skaitytojas.

Valstybės duomenų agentūros (VDA) duomenimis, Lietuvos transporto sektorius pernai pervežė 10,3 proc. daugiau krovinių, o šalies kelių transportas sugebėjo pasiekti 14,5 proc. augimą, skelbia „Verslo žinios“. Pranešama, kad pernai visų rūšių transportu buvo pervežta 181,6 mln. tonų krovinių – 17 mln. tonų daugiau nei 2023 m. Daugiausia krovinių transportuota vilkikais – 137 mln. tonų – tai daugiau nei 75 proc. visų sektoriaus veiklos apimčių.

Nors eismo įvykiai gali įvykti bet kurioje vietoje, kur vyksta eismas ir juda transporto priemonės, draudikų statistika atskleidžia − pati avaringiausia sostinėje yra Ukmergės gatvė. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, praėjusiais metais šioje gatvėje buvo fiksuota 790 avarijų. Iš viso Vilniaus mieste pernai buvo registruota kone 18 tūkst. eismo įvykių, vidutiniškai po 49 per vieną dieną, rodo bendrovės duomenys.

Elonas Muskas pripažino, kad vadovauti „Tesla“, „SpaceX“ ir kitoms savo bendrovėms ir tuo pat metu imantis plataus masto vyriausybės pertvarkos, tampa vis sudėtingiau. nterviu „Fox Business“ laidoje jis buvo paklaustas, kaip sugeba derinti darbą savo įmonėse ir aktyvų bendradarbiavimą su Donaldo Trumpo administracija. „Su dideliais sunkumais“, – trumpai atsakė E. Muskas. „Tiesiog stengiuosi padaryti vyriausybę efektyvesnę, sumažinti švaistymą ir kovoti su sukčiavimu.

Kovo pabaigoje pradėti aviacijos vasaros sezoną besiruošiantys Lietuvos oro uostai (LTOU) praneša, kad kelionėms iš Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų keliautojams šiemet atsivers bemaž šimtas krypčių. „Partneriai palankiai vertina mūsų pasiektą pažangą ir ambicijas augti kartu, todėl didina skrydžių dažnius verslui ir turizmui svarbiais maršrutais, esamas susisiekimas su Europos sostinėmis ir aviacijos centrais gerėja, taip pat pridedamos naujos kryptys.

Eismo įvykiai gali įvykti bet kurioje vietoje, kur vyksta eismas ir juda transporto priemonės, tačiau draudikų statistika atskleidžia − pati avaringiausia sostinėje yra Ukmergės gatvė, rašoma pranešim žiniasklaidai. Praėjusiais metais šioje gatvėje buvo fiksuota 790 avarijų – vidutiniškai daugiau nei po 2 kiekvieną dieną. Iš viso Vilniaus mieste pernai buvo registruota kone 18 tūkst. eismo įvykių, vidutiniškai po 49 per vieną dieną, rodo „Lietuvos draudimo“ duomenimis.

Oro linijų bendrovė „Wizz Air“ praneša apie svarbų patobulinimą skrydžių metu: nuo 2025 m. balandžio 1 d. visuose „Wizz Air“ orlaiviuose įsigyti prekes ar paslaugas bus galima tik banko mokėjimo kortelėmis ar bekontakčiais mokėjimo būdais, tokiais kaip „Apple Pay“, „Samsung Pay“, „Android Pay“ ir „Google Pay“. Be to, „Wizz Air“ plečia atsiskaitymo galimybes ir jau priima „Revolut“ mokėjimo korteles kartu su „Visa“ ir „Mastercard“ kredito ir debeto koretlėmis.

Pirmadienį Seime oficialiai registruotos Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pataisos, kuriomis siūloma padidinti daugelį baudų už Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus. Šuo metu bene dažniausiai vairuotojai yra baudžiami už leidžiamo greičio viršijimą. Baudas už tokius pažeidimus planuojama kelti 50 proc.

Ar žinojote, kad dėl nesėkmių keliuose galite būti kaltinami sukčiavimu? O tikrieji apgavikai ne tik praranda draudimo išmokas, atlygina žalą ir moka baudas – draudimo bendrovės juos įtraukia į „juoduosius sąrašus“, taigi nė viena su tokiais asmenimis nebenori turėti reikalų. Dar sudėtingiau yra tada, kai esi kaltinamas sukčiavimu, nors iš tiesų taip nėra. Į tokią situaciją pakliuvo vilnietis Arvydas (vardas pakeistas), kuris per porą metų pateko net į 5 avarijas.

Lietuvoje vairavimo egzaminą iš pirmo karto įveikia tik kas penktas laikantysis. Specialistai įsitikinę, kad dėl to kalti ne tik būsimi vairuotojai. Pastaruoju metu Lietuvoje pastebima tendencija, kad vis daugiau būsimų vairuotojų „Regitroje“ neišlaiko ne tik teorijos, bet ir praktikos egzaminų iš pirmo karto.

Vairuotojų jau vasarą gali laukti naujovė, pagal kurią eismo įvykio kaltininkas būtų nustatomas kitaip – tą darytų ne policija, bet patys draudikai. Dar pernai rudenį tuometinė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė registravo Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimo projektą, pagal kurį iš esmės būtų keičiama eismo įvykių nustatymo tvarka.

Vos akimirkai prarastas dėmesingumas kelyje gali baigtis eismo įvykiu, o tai reiškia ne tik finansinius nuostolius, bet ir pavojų saugumui. Tiesa, kai kurie automobiliai į eismo nelaimes patenka dažniau nei kiti. Automobilių duomenų platformos „carvertical“ atliktas tyrimas atskleidė, kurių markių automobiliai Lietuvoje dažniausiai buvo registruoti kaip patyrę žalą. Apgadinimų statistikoje dominuoja prabangūs ir galingi modeliai „carvertical“ duomenys rodo, kad 77,9 proc.

Naujoji Vyriausybė užsibrėžė tikslą Lietuvoje didinti mokesčius ir naikinti tam tikras mokesčių lengvatas. Tuo metu ekonomistai aiškina, kodėl tai yra būtina ir ko tikėtis gyventojams.

„Audi“ paskelbė uždaranti Briuselyje esančią gamyklą, kurioje daugiau nei šešerius metus vyko elektrinio „Audi Q8 e-Tron“ modelio gamyba.  Dėl šio sprendimo darbo neteks apie 3 000 darbuotojų, tačiau dalis jų kelias savaites gamykloje praleis demontuodami gamybos linijas. Tai pirmoji „Volkswagen“ grupės gamykla Europoje, kuri uždaroma dėl mažėjančios elektromobilių paklausos ir nepasiteisinusios investicijų strategijos.

Kiekvieną mėnesį gyventojai nuperka tūkstančius naudotų automobilių, o kai kurie pardavėjai bando nuslėpti jų istoriją ir taip uždirbti daugiau. Tačiau retas žino, kad visai neseniai buvo atverta daugiau duomenų apie transporto priemones. O tam, kad patikrintumėte, pavyzdžiui, automobilio istoriją, mokėti papildomai nieko nereikės. Kad patikrintų transporto priemonės istoriją, ne vienas vairuotojas turi papildomai sumokėti skirtingoms bendrovėms.

Sostinės taryba nusprendė nuo liepos Vilniuje branginti visų viešojo transporto bilietų kainas. Trečiadienio posėdyje už siūlymą balsavo 28, prieš buvo 20 tarybos narių, nesusilaikė nė vienas. Pokyčiai įsigalioja nuo liepos 1 d., tačiau dar iki rugsėjo pabaigos keleiviai galės važiuoti su iš anksto įsigytais seno nominalo bilietais, o nuo spalio senomis kainomis įsigytų bilietų aktyvuoti nebegalės.

Trečiadienį oro linijų bendrovė „Ryanair“ patvirtino, kad popierinių įlaipinimo kortelių neliks nuo 2025 m. lapkričio 3 d., t. y. nuo žiemos tvarkaraščio pradžios, rašoma bendrovės pranešime. Tai reiškia, kad nuo 2025 m. lapkričio mėn. „Ryanair“ keleiviai nebesisiųs ir nespausdins fizinio popierinio įlaipinimo talono, o registracijos metu naudosis skaitmeniniu įlaipinimo talonu, sukurtu programėlėje „myRyanair“. Pasak pranešimo žiniasklaidai, šiuo metu beveik 80 proc. iš 200 mln.

Prancūzijos automobilių gamintoja „Renault“, iš Rusijos pasitraukusi 2022 metais ir savo turtą vyriausybei pardavus vos už vieną rublį, norėdama sugrįžti į Rusijos rinką turės susidurti su karčia realybe. Buvęs „Renault“ partneris „Avtovaz“ paskelbė, kad bendrovė turės sumokėti 112,5 mlrd. rublių (maždaug 1,24 mlrd. eurų) kompensaciją už investicijas, kurias Rusija ir „Avtovaz“ skyrė tolimesnei bendrovės veiklai.

Šiandien tvarkingas automobilis ir jo dokumentai yra būtini patogiam kasdieniam gyvenimui, o, negalint važiuoti savo transporto priemone, tai tampa našta visai šeimai. Žmonės vis labiau vertina savo laiką ir nori tokias paslaugas gauti kuo greičiau, paprasčiau, o geriausia – neišeinant iš namų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Klaipėdoje veikianti oficiali BMW atstovybė nuo 2026 metų pradžios persikels į naują vietą – „Liepų parką“, kuris taps didžiausiu prekybos ir verslo centru Vakarų Lietuvoje. Pasak Klaipėdos BMW verslo vadovės Linos Paulauskės, naujoji atstovybė leis pasiūlyti dar aukštesnio lygio paslaugas klientams. „Jau kitąmet Klaipėdos klientai galės mėgautis patogesne, modernesne BMW atstovybe, atitinkančia naujausius standartus.

Trečiadienį Vilniaus miesto savivaldybės tarybai planuojant spręsti dėl viešojo transporto bilietų kainų didinimo, Žaliųjų partija ketina prie savivaldybės rengti piketą. Šio piketo metu, anot žaliųjų partijos lyderės Ievos Budraitės, tarybos nariams bus įteiktas kreipimais, kuriuo raginama ieškoti klimato ir socialine prasme teisingesnių išeičių.

Europos Komisija ruošia naujas priemones, skirtas didinti elektromobilių paklausą Europos Sąjungoje ir skatinti vietinę baterijų gamybą. Šios iniciatyvos padės ES automobilių pramonei efektyviau pereiti prie elektrifikacijos, konkuruoti su Kinijos ir JAV gamintojais bei išsaugoti darbo vietas, praneša naujienų agentūra „Reuters“. Šiuo metu Komisija organizuoja „strateginį dialogą“ su automobilių gamintojais, tiekėjais ir kitais suinteresuotaisiais asmenimis.

Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen pirmadienį pareiškė, kad nori suteikti sunkumų patiriantiems Europos automobilių gamintojams atokvėpio – papildomo laiko, kad jie galėtų pasiekti išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslus, nesulaukdami baudų. „Esama akivaizdaus poreikio lanksčiau spręsti anglies dvideginio tikslų klausimą“, – žurnalistams sakė EK pirmininkė. „Vietoj kasmetinio reikalavimų laikymosi įmonės gaus trejus metus“, – teigė ji.

Susisiekimo ministerija per trejus metus valstybinių bei vietinės reikšmės kelių finansavimui skirs daugiau nei 1,5 mlrd. eurų Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų. Praėjusią savaitę registruotą programos lėšų sąmatą artimiausiame posėdyje turės patvirtinti Ministrų kabinetas. Pernai gruodį Seimo priimtame 2025-ųjų valstybės biudžete KPPP skiriama 583,2 mln. eurų, ministerija planuoja, kad 2026 ir 2027 m. šios sumos sieks po 493,4 mln. eurų.

Didieji Lietuvos miestai, ypatingai Vilnius, Kaunas ir Klaipėda, piko metu patiria spūstis, kurios reikšmingai prisideda prie taršos ir turi didelius ekonominius kaštus dėl neproduktyviai praleidžiamo laiko, rašoma pranešime žiniasklaidai. Beveik prieš dešimtmetį ekonomistas Nerijus Mačiulis buvo paskaičiavęs, kad spūstys vien didžiuosiuose trijuose miestuose gali kainuoti daugiau nei 2 proc. Lietuvos bendro vidaus produkto.

Kovo mėnesį Lietuvos keliuose policija vykdys prevencines priemones, skirtas užtikrinti eismo dalyvių saugumą. Bus organizuojamos vairuotojų blaivumo patikros, tikrinamas saugos priemonių naudojimas ir vykdoma sustiprinta kontrolė pavojingam vairavimui bei pėsčiųjų saugumui užtikrinti.

Vairuotojų pažymėjimo galiojimą susiejus su medicininės pažymos, policija jau užfiksavo daugiau kaip tūkstantį pažeidėjų, kurie nepaisė naujo reikalavimo. Tuo metu draudimo bendrovės įspėja – jei laiku nepasitikrinsite sveikatos ir padarysite avariją, gali būti, kad draudimo išmokos išvis negausite arba vėliau ją turėsite grąžinti.

Nuo šių metų sausio pradžios Lietuvoje padidėję akcizai lėmė ne tik didmeninių degalų kainų augimą, bet ir didesnes mažmenines kainas degalinėse. Jų savininkai fiksuoja šio sprendimo pasekmes, rašoma pranešime žiniasklaidai. Energetikos agentūra skaičiuoja, kad dabar dyzelino vidutinė kaina Lietuvoje yra tokia pat kaip buvo pernai tuo pačiu metu.

Nuo kovo 1 dienos Vilniaus viešuoju transportu kartu su keleiviais keliaus ir kontrolieriai, kurie, be keleivių bilietų tikrinimo, taip pat rūpinsis kelionės kokybe ir saugumu. Anot Vilniaus susisiekimo įmonės „Judu“, kontrolieriai dirbs komandose po 2-3 ir keliaus kartu su keleiviais miesto autobusais ir troleibusais.  Tuo metu likusios kontrolės komandos dirbs įprastai – lauks stotelėje ir keleivių bilietus tikrins trumpam įlipę į atvykusį viešąjį miesto transportą.

Seime siūloma idėja sudrausminti vairuotojus ir už Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus baudas didinti net 50 proc. „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ Seimo narys Karolis Neimantas teigė, kad baudos nebuvo didinamos nuo 2008 metų. O jei baudos būtų padidintos 50 proc., parlamentaro įsitikinimu, vairuotojai pradėtų laikytis KET reikalavimų, padaugėtų ne tik surenkamų pajamų į biudžetą, bet ir esą mažėtų žūčių keliuose.

Baltijos šalių oro linijų bendrovė „airBaltic“ nuo šių metų kovo pabaigos padidins skrydžių tarp Vilniaus ir Amsterdamo skaičių. Kaip numato aviakompanija, reguliarūs tiesioginiai skrydžiai tarp šių miestų bus vykdomi du kartus per dieną.  „Amsterdamas yra viena populiariausių mūsų tinklo krypčių, todėl, atidžiai stebėdami rinkos tendencijas ir keleivių paklausą, manome, kad skrydžių dažnumo didinimas bus strategiškai svarbus žingsnis Baltijos regionui.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareikalavo pašalinti apie 8 000 įkrovimo stotelių ir atsisakyti valstybės naudojamų elektromobilių. Dar prieš kelerius metus elektromobilių plėtra buvo vienas pagrindinių ankstesniojo prezidento Joe Bideno administracijos prioritetų. Generalinė administracijos tarnyba (GSA) buvo atsakinga už perėjimą prie tvaresnio transporto, palaipsniui atsisakant vidaus degimo varikliais varomų transporto priemonių.

Net ir gerai apšviestoje vietoje paliktas automobilis gali lengvai tapti vagių taikiniu. carvertical pranešime spaudai rašoma, kad dažniausiai vagiami BMW, „Audi“ bei „Mercedes-Benz“ automobiliai, tačiau ilgapirščiai taikosi ir į nesunkiai išimamas automobilių dalis, kurias vėliau gali greitai parduoti juodojoje rinkoje, išgabenti į kitas šalis arba panaudoti kitų transporto priemonių remontui.

Vos dvidešimt vienerių vilnietis Gustas Grinbergas lenktyniauti pradėjo nuo ankstyvos vaikystės. Per savo profesionalią karjerą jaunasis sportininkas išbandė tiek kartingo, tiek Le Mano prototipo vairą. Jis nugalėjo Lenkijos ir Italijos „ROK Cup“ kartingo čempionatuose, taip pat tapo ir „ROK Cup“ pasaulio vicečempionu. 2019 metais perėjęs į automobilių sportą, Gustas dalyvavo Europos Le Mano serijos (ELMS) LMP3 klasėje.

Elektromobilių gamintojai „Tesla“ paskelbus pardavimų rezultatus, šios markės akcijų vertė čiuožė žemyn. Tai – investuotojų reakcija į prastėjančią „Tesla“ elektromobilių paklausą Europoje, pranešė „Business Insider“. Remiantis Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) duomenimis, sausio mėnesį „Tesla“ pardavė vos 9 945 automobilius, arba 45 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Dėl šio nuosmukio gamintojo rinkos dalis regione susitraukė nuo 1,8 proc. iki vos 1 proc.

Grupė Seimo narių siūlo istorinės vertės transporto priemonę laikyti automobilius, sulaukusius 40 metų. Šiuo metu istorinis automobilis gali būti pripažintas, jeigu yra sulaukęs 30 metų. „Regitros“ BNS pateikti duomenys rodo, jog Lietuvoje iš viso užregistruoti 2683 automobiliai su istoriniais numeriais. Iš jų 1531 transporto priemonė yra pagaminta po 1985-ųjų. Tai reiškia, kad jei toks įstatymas būtų priimtas dar šiemet, minėti automobiliai prarastų savo statusą.

2024 metai „Porsche“ atstovybėms Lietuvoje buvo itin sėkmingi. Palyginus su 2023 metais, parduotų automobilių skaičius išaugo beveik 30 proc., rašoma gamintojo išplatintame pranešime spaudai.  Pernai į šalies kelius išriedėjo 367 nauji „Porsche“ automobiliai, kai tuo tarpu užpernai jų buvo parduota 285. Daugiausia klientų dėmesio sulaukė visureigiai „Porsche Cayenne“ ir „Porsche Macan“, kurių paklausa išaugo daugiau nei dvigubai.

Startuolis „Nikola“, kuris kadaise žadėjo sukelti revoliuciją elektrinių transporto priemonių rinkoje, patyrė nesėkmę. Nors pradžioje įmonė tvirtino, kad jų sunkvežimiai pralenks rinkos lūkesčius, vėliau paaiškėjo, kad daugelis jų teiginių buvo perdėti.

Praėjusią savaitė vykdyto patikrinimo metu nustatyta, kad bendrovė „Arbora LT“ netinkamai vykdė kelių priežiūros darbus Avižienių, Zujūnų ir Sudervės seniūnijose. Už tai įmonei atlygis mokamas nebus, praneša Vilniaus rajono savivaldybė. „Praėjusią savaitę susidariusios sudėtingos oro sąlygos reikalavo ypatingo vairuotojų atidumo. Suprantame, kad gausus sniegas kelia nepatogumų, todėl dėjome dideles pastangas, kad keliai būtų valomi kuo operatyviau.

Nuo gegužės dažninami skrydžiai iš Palangos oro uosto į Antalijos kurortą Turkijoje – į jį nuskristi bus galima tris kartus per savaitę.  Kelionių organizatorius „Join UP! Baltic“ skelbia, kad naujas užsakomųjų skrydžių į Turkiją maršrutas iš Palangos oro uosto startuos balandžio 16 dieną ir vyks du kartus per savaitę. Gegužę skrydžiai padažnės – bus vykdomi tris kartus per savaitę.

Kauno senamiestyje daugiau kaip pusmetį galiojant sumažintos taršos zonai ir rinkliavai už automobilių tranzitą, savivaldybės duomenimis, pravažiuojančių mašinų sumažėjo maždaug trečdaliu, per pastaruosius du mėnesius surinkta per 100 tūkst. eurų. „Pradėjus veikti sumažintos taršos zonai, tranzitinis eismas sumažėjo apie 30 procentų.

Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ sukaupti duomenys apie dažniausiai nustatomus M1 ir N1 klasių automobilių trūkumus, atimančius galimybę dalyvauti viešajame eisme, leidžia santūriai pasidžiaugti kokybinėmis permainomis, rašoma pranešime žiniasklaidai. Palyginti 2023-ųjų ir 2024-ųjų metų statistiką, 50 dažniausiai fiksuojamų geležinių problemų sąraše situacija bent simboliškai pagerėjo daugiau nei pusėje vertinamų pozicijų.