Iki šiol galiojusi patikros sistema buvo neefektyvi, nes didžioji dalis pažeidėjų tiesiog praslysdavo pro pareigūnų akis.
Siekiant sustabdyti kelių naikinimą, šalyje pradedama diegti beprecedenčio masto kontrolės infrastruktūra. Šis žingsnis yra esminis, nes vėliau skiriama kaina asfalto lopymui ir papildomos degalų sąnaudos dėl prastos dangos tiesiogiai tuština visų mokesčių mokėtojų kišenes.
Dešimtmetį neveikusios įrangos sugrįžimas
Vienu svarbiausių pokyčių taps uostamiesčio pašonėje esančio stacionaraus kontrolės posto atgimimas. Nors Klaipėdos punktas veiklą pradėjo dar 2010 metais, jame įdiegta automatinė preliminaraus svėrimo sistema nustojo veikti dar 2017-aisiais.
Tai reiškia, kad ilgą laiką sprendimas stabdyti vilkiką buvo priimamas subjektyviai, pareigūnams vertinant tik krovinio rūšį ar ašių išdėstymą.
Toks kontrolės modelis lėmė absurdišką statistiką. Praėjusiais metais pro šį postą pravažiavo 1,4 milijono krovininių transporto priemonių, tačiau patikrinta vos 0,35 procento viso srauto.
Artimiausiu metu situacija keisis iš esmės, nes pradedami naujos svėrimo įrangos pirkimo darbai. Įrengus modernias automatines svarstykles, bus įmanoma patikrinti visus šimtu procentų magistrale A1 į Klaipėdą judančius vilkikus.
Kol nauja sistema bus galutinai integruota, Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) planuoja stiprinti pajėgumus didindama kontrolierių skaičių. Tikimasi, kad nuolatinis posto darbas 24 valandas per parą padės eliminuoti spragas, kurios iki šiol leido pažeidimams likti nepastebėtiems.
Išmaniosios technologijos prieš svorio pažeidimus
Didžiausia technologinė naujovė Lietuvoje bus dinaminės vilkikų svėrimo sistemos, kurios pagrindiniuose ruožuose bus montuojamos tiesiog kelio dangoje. Šių sistemų veikimo principas yra panašus į momentinių greičio matuoklių.
Kelio konstrukcijoje paslėpti specialūs davikliai pagal ratų spaudimo jėgą nustatys kiekvienos ašies apkrovą ir bendrą transporto priemonės masę jai net nesustojus. Jų rodmenų patikimumas leis automatiškai fiksuoti nusižengimus ir perduoti duomenis į registrą administracinių protokolų surašymui.
Iki 2028 metų šalies magistralėse planuojama įrengti 18 tokių stacionarių dinaminių svarstyklių. Šiuo metu keliuose esantys du panašūs įrenginiai renka tik statistinius duomenis, tačiau naujasis tinklas veiks kaip realaus baudimo priemonė. Tam pasiekti valstybė šiemet skyrė rekordinį, net 1,9 milijono eurų finansavimą, kuris yra beveik septynis kartus didesnis nei praėjusiais metais.
Verslo ir valstybės memorandumas dėl infrastruktūros
Programos „Stop kelių gadinimui“ sėkmė priklausys ne tik nuo techninės įrangos, bet ir nuo visų pusių bendradarbiavimo. Atsakingos institucijos, savivaldybės ir verslo atstovai jau pasirašė bendrą memorandumą, kuriuo įtvirtino siekį apsaugoti kelių tinklą.
Šiuo metu sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė iki vasaros vidurio turi paruošti konkretų kontrolės stiprinimo planą. Toks kompleksinis požiūris yra būtinas, kad sunkioji technika nebegadintų infrastruktūros, o sąžiningi vežėjai neatsidurtų nelygiavertėje konkurencinėje kovoje su tais, kurie piktnaudžiauja svorio ribojimais.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
