Tuo metu augančios degalų kainos ir vis dažniau akcentuojamos ilgalaikės išlaidos skatina iš naujo įvertinti šį pasirinkimą.
Prie sprendimo prisideda ir valstybės siūloma finansinė parama, leidžianti susigrąžinti dalį investicijų.
Gyventojų abejonės nėra atsitiktinės – dažniausiai jas lemia labai konkretūs dalykai. Vieni baiminasi, kad elektromobilio nuvažiuojamas atstumas bus per mažas kasdieniams poreikiams, kiti – kad pradinis įsigijimas vis dar per brangus.
„Citadele“ banko apklausos duomenimis, 22 proc. respondentų elektromobilio nesirinktų dėl per trumpo nuvažiuojamo atstumo, o penktadalis pagrindine kliūtimi įvardija per didelę kainą.
Dar 12 proc. gyventojų nurodo nepakankamai išvystytą įkrovimo infrastruktūrą, tiek pat teigia, kad elektromobiliai yra per brangūs arba nepatogūs įkrauti namuose. Rečiau minimos priežastys – ilgas įkrovimo laikas (6 proc.), brangi baterijos keitimo kaina (2 proc.) ar nepakankama valstybės parama (2 proc.).
Vis dėlto, augant degalų kainoms ir keičiantis rinkai, vis daugiau žmonių pradeda vertinti ne tik pradinę kainą, bet ir ilgalaikes išlaidas, kurios elektromobilių atveju dažnai būna mažesnės.
Iki 5 tūkst. eurų už elektromobilį
Gyventojai, įsigiję elektromobilį, gali susigrąžinti dalį išlaidų – kompensacija siekia 5000 eurų už naują ir 2500 eurų už naudotą transporto priemonę.
Ši priemonė galioja nuo 2022 m. birželio 2 d. 8 val. ir tęsis iki 2026 m. gruodžio 31d., tad laiko liko jau visai nedaug.
Iš viso šiam kvietimui skirta 35 mln. eurų. Prašymai kompensacijai gauti teikiami tik per Aplinkos projektų valdymo informacinę sistemą (APVIS), o juos gali teikti fiziniai asmenys, įsigiję elektromobilį savo vardu arba lizingu tapę jo valdytojais.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad jei elektromobilis bus naudojamas ar planuojamas naudoti ūkinei ar komercinei veiklai, paraiška turi būti teikiama pagal atskirą kvietimą juridiniams asmenims.
Nors vienam pareiškėjui prašymų skaičius nėra ribojamas, per metus pateiktų paraiškų kiekis negali viršyti sunaikintų ir išregistruotų transporto priemonių skaičiaus, nustatyto pagal galiojančias eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisykles.
Ne bet koks elektromobilis tinka
Kompensacija skiriama tik M1 klasės gryniesiems elektromobiliams – vadinasi, kad transporto priemonė turi būti varoma tik elektros energija, o registracijos liudijimo laukelyje „P.3 Degalų tipas arba galios šaltinis“ turi būti nurodyta tik elektra.
Naujam elektromobiliui keliama sąlyga, kad nuo pirmos registracijos datos iki registracijos pirkėjo vardu būtų praėję ne daugiau kaip 6 mėnesiai.
Tuo metu naudotas elektromobilis turi būti ne senesnis nei 4 metų, skaičiuojant nuo pirmos registracijos ar modelio metų.
Abiem atvejais taikomas papildomas reikalavimas – pirmoji registracija Lietuvoje turi būti ne ankstesnė kaip 2022 m. kovo 23 d., o tinkamomis laikomos tik tos išlaidos, kai automobilis pareiškėjo vardu įregistruotas ne anksčiau nei ši data.
Visi duomenys automatiškai tikrinami su „Regitros“ duomenų baze, todėl jei registracijos datos ar modelio metai neatitinka reikalavimų, pateikti paraiškos nepavyks.
Taip pat svarbu įsitikinti, kad konkretus elektromobilis dar nebuvo kompensuotas – pagal VIN numerį kompensacija gali būti skiriama tik vieną kartą. Jei anksčiau išmokėta kompensacija buvo grąžinta, laikoma, kad ji nebuvo suteikta.
Papildomai gyventojai gali pasinaudoti ir kita parama – Lietuvos energetikos agentūra buvo paskelbusi kvietimus elektromobilių įkrovimo prieigoms įsirengti.
Vienai įkrovimo stotelei galima gauti nuo 533,87 iki 1055,04 euro kompensaciją, o įrengti jas galima individualiuose namuose, soduose ar daugiabučiuose, neribojant nei objektų, nei prieigų skaičiaus.
Kaina ir nuvažiuojamas atstumas vis dar stabdo
Lietuvos gyventojų požiūris į elektromobilius pamažu keičiasi, tačiau sprendimą juos įsigyti vis dar labiausiai lemia praktiniai aspektai.
„Matome, kad gyventojų sprendimą įsigyti elektromobilį vis dar labiausiai veikia praktiniai aspektai – kaina ir nuvažiuojamas atstumas. Nors technologijos sparčiai tobulėja, būtent šie veiksniai šiandien išlieka svarbiausi, vertinant tokį sprendimą“, – komentuoja „Citadele Leasing“ Lietuvos filialo vadovas Vaidotas Gurskas.
Anot jo, nors šios kliūtys išlieka, jų suvokimas keičiasi, o dalis abejonių yra susijusios su įpročiais ar informacijos trūkumu.
„Technologijoms tobulėjant, plečiantis infrastruktūrai ir augant pasiūlai rinkoje, elektromobiliai tampa vis labiau prieinami. Nors daliai gyventojų vis dar kyla abejonių dėl nuvažiuojamo atstumo ar kainos, praktikoje šie aspektai daugeliu atvejų jau nebėra tokie ribojantys, kaip buvo anksčiau. Nepaisant atsargumo, matome aiškų šio segmento augimo potencialą“, – pažymi V. Gurskas.
Tuo metu „Regitros“ duomenimis, 2026 m. balandžio pradžioje Lietuvoje buvo registruota daugiau nei 49 tūkst. elektromobilių, iš kurių apie 26 tūkst. – grynieji elektromobiliai.
Vis dėlto jų dalis rinkoje išlieka santykinai nedidelė – apie 8 proc., kai Europoje baterijomis varomi elektromobiliai sudaro beveik penktadalį visų naujų automobilių registracijų.
Važiuoti elektromobiliu – iki trijų kartų pigiau
Augant degalų kainoms ir išliekant jų svyravimams, elektromobiliai tampa vis patrauklesni dėl mažesnių eksploatacijos kaštų.
Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, 2026 m. kovą 100 kilometrų nuvažiuoti elektromobiliu, įkrautu namuose naktiniu tarifu, kainavo apie 3,59 euro – beveik tris kartus pigiau nei dyzeliniu (10,30 euro) ar benzininiu automobiliu (10,43 euro).
Vadinasi, kad per metus nuvažiuojant 20 tūkst. kilometrų elektromobilio energijos sąnaudos siektų apie 718 eurų, kai dyzelinių ar benzininių automobilių vairuotojai išleistų daugiau nei 2 tūkst. eurų. Per ketverius metus skirtumas gali viršyti 5 tūkst. eurų.
„Jeigu po Hormuzo sąsiaurio blokados vartotojai susidūrė su gerokai išaugusiomis tradicinių degalų kainomis, tai elektromobilių vairuotojai šių sukrėtimų iš esmės nepatyrė.
Esminiai veiksniai taip pat rodo, kad ir ateityje jiems turėtų išlikti gerokai stabilesnės elektros kainos dėl mūsų valstybės augančio gebėjimo pasigaminti žaliosios energijos ir nepriklausyti nuo išorės poveikių“, – sako „Ignitis ON“ vadovas Eimantas Balta.
Anot jo, elektromobilių eksploatacija pigesnė ir dėl paprastesnės jų konstrukcijos, o baterijoms taikoma ilga garantija.
„Verta prisiminti, kad elektromobilių konstrukcija paprastesnė, todėl jų bendroji eksploatacija yra pigesnė, o brangiausiam įrenginiui – baterijai – naujuose automobiliuose taikoma Europos Sąjungoje privaloma aštuonerių metų arba 160 tūkst. nuvažiuotų kilometrų garantija.
Tad visus šiuos elementus sudėliojus į vieną paveikslą, dažniausiai pamatysime, kad elektromobiliai yra tiesiog finansiškai labiau apsimokantis pasirinkimas, net jei jų įsigijimo kaina gali būti ir aukštesnė nei modelių su vidaus degimo varikliais“, – dėsto E. Balta.
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tradicinių degalų kainos išlieka itin priklausomos nuo geopolitinės situacijos, o jas papildomai didina augantys akcizai. Tuo metu elektros kainų stabilumą vis labiau lemia vietinė energijos gamyba.
Lietuvos energetikos agentūra duomenimis, 2025 m. beveik 73 proc. Lietuvoje pagamintos elektros sudarė vėjo ir saulės energija, o šalis pasigamino apie 81 proc. viso suvartojamo elektros kiekio. 2026 m. kovą didmeninė elektros kaina Lietuvoje siekė 82,15 Eur/MWh ir per mėnesį sumažėjo 47,2 proc.
Elektromobilių skaičius Lietuvoje taip pat sparčiai auga. „Regitros“ duomenimis, 2026 m. balandžio pradžioje šalyje buvo registruota daugiau nei 49 tūkst. elektromobilių ir įkraunamųjų hibridų – apie 53 proc. daugiau nei prieš metus.
Tuo metu elektros suvartojimas viešosiose įkrovimo stotelėse šių metų kovą buvo 53,3 proc. didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Apie kara, ar diena x iš vis galva neneša.
Stotele tu
