Nors šis ginčas prasidėjo kaip pakankamai sausa techninė diskusija dėl valstybės subsidijų, per pusantrų metų jis spėjo virsti viena jautriausių pasaulinės prekybos temų. Dabar Kinija deda visas pastangas, kad Senasis žemynas atšauktų pritaikytus importo muitus, o užkulisinės derybos, pasak pačių Azijos atstovų, duoda pirmuosius vaisius.
Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.
Pekino akys krypsta į Vokietiją
Po neseniai įvykusio susitikimo su Vokietijos automobilių pramonės asociacijos (VDA) prezidente Hildegard Müller, Kinijos prekybos ministras Wang Wentao patikino, kad dvišalės derybos gerokai pasistūmėjo į priekį ir abi pusės artėja prie bendro vardiklio.
Pekinas neslepia lūkesčių, jog Vokietijos pramonė, turinti milžinišką svorį Europos politikoje, padarys spaudimą Europos Sąjungos institucijoms. Reikalaujama, kad Briuselis gerbtų laisvosios prekybos bei Pasaulio prekybos organizacijos taisykles ir pakoreguotų ginčytinus ribojimus.
Toks dėmesys Berlynui toli gražu nėra atsitiktinis. Vokietijos automobilių pramonė yra istoriškai ir ekonomiškai stipriai susieta su Kinijos rinka, todėl būtent šios šalies gamintojai bei politikai nuo pat pradžių garsiausiai perspėjo apie pražūtingas atviro prekybos karo pasekmes.
Tuo tarpu pats Europos automobilių sektorius susiduria su sudėtinga realybe – jis akivaizdžiai atsilieka nuo Azijos gamintojų tiek baterijų technologijų bei programinės įrangos srityse, tiek ir gebėjime greitai rinkai pasiūlyti pigesnius elektromobilių modelius.
Milijardiniai barjerai
Šio tarptautinio ginčo epicentre atsidūrė išlyginamieji muitai, kuriuos Europos Komisija galutinai patvirtino dar 2024 metų rudenį, atlikusi išsamų antisubsidijų tyrimą.
Briuselio pozicija išlieka griežta – teigiama, kad Kinijos elektromobilių gamintojai mėgaujasi neproporcinga valstybės parama, kuri tiesiogiai iškreipia rinką ir kelia egzistencinę grėsmę Europos gamintojams.
Muitų tarifai tuomet buvo užfiksuoti penkerių metų laikotarpiui ir diferencijuoti priklausomai nuo to, kaip noriai gamintojai bendradarbiavo tyrimo metu.
Pavyzdžiui, Šanchajuje surenkamiems „Tesla“ automobiliams buvo pritaikytas 7,8 procento tarifas, BYD produkcijai – 17 procentų, o „Geely“ – 18,8 procento. Tuo tarpu nebendradarbiavusiems gamintojams, tokiems kaip SAIC koncernas, buvo pritaikytas net 35,3 procento mokestis.
Verta pabrėžti, kad šie skaičiai pridedami prie jau ir taip egzistuojančio standartinio dešimties procentų importo muito. Kinija šias priemones griežtai vadina protekcionizmu, kai tuo tarpu Europa tai laiko būtinu gynybinio skydo mechanizmu.
Kompromiso paieškos
Norint išvengti visiško prekybinių santykių akligatvio, ant derybų stalo atsirado alternatyvus sprendimas – vadinamieji kainų įsipareigojimai.
Praktikoje tai reiškia, kad Kinijos gamintojai galėtų ir toliau eksportuoti savo produkciją į Europos Sąjungą be minėtų papildomų baudžiamųjų muitų, tačiau privalėtų laikytis griežtai sutartos minimalios įvežimo kainos.
Toks modelis leistų sušvelninti konfliktą, kartu neužverčiant Senojo žemyno rinkos neadekvačiai pigiais, dempinguojamais elektromobiliais.
Šis mechanizmas jau išbandytas praktikoje. Ryškiausias precedentas sukurtas su Kinijoje gaminamais modeliais, tokiais kaip „Cupra Tavascan“.
Šis automobilis gali būti importuojamas į Europą be baudžiamųjų tarifų, tačiau jam pritaikyta minimali kaina ir griežti įvežamo kiekio limitai.
Be to, gamintojas privalo vykdyti su investicijomis į elektromobilumą pačioje Europoje susijusius įsipareigojimus.
Jei šios sąlygos būtų pažeistos ar bandoma jas apeiti pasitelkiant neskaidrius pardavimo kanalus, Europos Komisija pasilieka teisę bet kada grąžinti baudžiamuosius muitus atgaline data.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
