Šeimos sveikata

Kai kalbame apie gerą savijautą, dažniausiai galvojame apie sportą ir mitybą. Tačiau vis daugiau dėmesio skiriama ir tam, kaip veikia mūsų protas, kiek turime energijos ir kaip pavyksta išlaikyti susikaupimą kasdien. Aktyvų gyvenimo būdą propaguojantis turinio kūrėjas Paulius Mikolaitis, geriau žinomas kaip Paul de Miko, sako, kad būtent nuoseklus judėjimas ir kasdieniai įpročiai ilgainiui pakeitė jo požiūrį į savijautą bei rezultatus.

Šiuo metu Lietuvoje jau fiksuojama aukšta alksnių ir lazdynų žiedadulkių koncentracija, o kartu daugėja vaikų, kuriems pasireiškia alergijos simptomai. Tačiau pirmą kartą su tuo susidūrę tėvai dažnai mano, kad tai tiesiog užsitęsęs peršalimas, ir laukia, kol praeis.

Kasdieniai įpročiai turi didelę įtaką mūsų savijautai, tačiau apie jų svarbą dažnai susimąstome tik susidūrę su sveikatos sutrikimais. Biomedicinos mokslų daktaro, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto profesoriaus, fizinio aktyvumo ir sveikos gyvensenos eksperto Arūno Emeljanovo teigimu, pernelyg mažai žmonių rūpinasi savo širdimi taip, kaip reikėtų. „Tiek apie širdį, tiek apie savo sveikatą apskritai retas galvoja reguliariai.

Nors omega-3 riebalų rūgštys yra itin svarbios žmogaus organizmui, apie jų naudą gerai žino tik 33 proc. Lietuvos gyventojų. Maždaug pusė jų apie omega-3 svarbą yra girdėję, tačiau konkretaus jų poveikio ir įtakos sveikatai paaiškinti negalėtų. Kovo 3 d., minint Pasaulinę omega-3 dieną, paskelbti tyrimų bendrovės „Norstat“ atliktos reprezentatyvios apklausos duomenys padeda suprasti, kodėl dauguma šalies gyventojų nesuvartoja rekomenduojamo omega-3 kiekio.

Vienas dažniausiai vaistinių klientų krepšeliuose atsiduriančių produktų yra žuvų taukai arba išgrynintos omega-3 riebalų rūgštys. Tačiau anot „Camelia“ vaistininko Rimvydo Blyno, ne visi pacientai supranta kaip veikia šios riebiosios rūgštys bei kiek iš tiesų turėtume jų gauti su maistu ar maisto papildais. Vaistininkas dalijasi 4 esminiais aspektais, ką kiekvienas turėtų žinoti apie omega-3 riebalų rūgštis, dar prieš jas vartojant.

Vaikai ir vaistai – dažnai ne pati lengviausia kombinacija. Kartais net pats reikalingiausias papildas ar vaistas tampa iššūkiu: vaikas negeria, išspjauna, skundžiasi skoniu. Kaip elgtis tokiose situacijose? „Vaikams skirtų vaistų ir maisto papildų gamyboje ypač didelis dėmesys skiriamas skoninėms savybėms, taip pat vaisto ar maisto papildo formai – skystai, kramtomai, tirpinamai – ir net išvaizdai. Tačiau ne visų veikliųjų medžiagų kartų skonį įmanoma visiškai užmaskuoti.

Meilės ir širdies sveikatos mėnesiui artėjant prie pabaigos, Alytaus ligoninės gydytoja kardiologė Julija Jurgaitytė primena, kad širdimi svarbu rūpintis nuolat, nelaukiant specialios progos ir pirmųjų simptomų. Ji dalinasi, ką kiekvienas galime padaryti dėl savo širdies jau šiandien, kad ji išliktų sveika ilgus metus. Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka viena didžiausių sveikatos problemų tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje.

Šaltuoju metų laiku dažniau serga visi – tiek suaugusieji, tiek vaikai. Darželiuose ir mokyklose pasigauti virusą nėra sudėtinga, todėl sloga ar kosulys gali atrodyti dažnas vaiko palydovas. Vis dėlto tėvams gali būti neramu ir kilti klausimas, ar vaiką ligos puola ne per dažnai. „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė pasakoja, kodėl vaikai dažniau serga nei suaugusieji, ir pataria, kaip tinkamai stiprinti jų imunitetą.

Demencija sergančius pacientus prižiūrintis ekspertas atskleidė, kas viena kasdienė veikla gali padėti ilgiau išlaikyti aštrų protą ir padėti sumažinti demencijos riziką.  Nors nėra užtikrinto būdo visiškai išvengti demencijos, tam tikros kasdienės veiklos gali padėti palaikyti ilgalaikę smegenų sveikatą ir sumažinti riziką nepriklausomai nuo amžiaus.

Rimta vitamino D stoka – ne juokai, mat dėl jos gali kilti labai daug ir įvairių sveikatos problemų. Svarbu žinoti, kad šio riebaluose tirpaus vitamino D funkcijų organizme – begalė. Jis atlieka svarbius vaidmenis ne tik kaulų, dantų ir raumenų funkcijose, bet ir padeda rūpintis normalia imuninės, nervų, širdies ir kraujagyslių bei kitų sistemų veikla.

Sutrikusį vaiko regėjimą galima pagerinti ne uždedant akinius, o kuriant su juo darnius santykius ir atliepiant vaiko emocinius poreikius? Apie tai, kuo šie veiksniai susiję ir ką svarbiausia žinoti tėvams, norintiems padėti vaikui aiškiai matyti pasaulį, kalbėjausi su regėjimo gerinimo stovyklų pradininke ir Beitso metodo mokytoja Sigita Labutiene.

Kūdikiams (ir visai šeimai) sloga gali tapti rimtu išbandymu – mažyliams šis negalavimas pasireiškia kur kas sunkiau nei suaugusiesiems. Mat dėl tam tikrų nosies anatominių savybių, pavyzdžiui, ypač siaurų nosies takų ir nevisiškai išsivysčiusių sinusų net ir gana nestiprus nosies gleivinės paburkimas gali labai rimtai apsunkinti ne tik kvėpavimą per nosį, bet ir maitinimąsi, miegą, galimybes užsiimti maloniomis veiklomis ir t.t. Laisvo kvėpavimo per nosį užtikrinimas kūdikiams gyvybiškai svarbu...

Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė įrašą, kviečiantį gyventojus pasirūpinti savo sveikata ir nepraleisti progos nemokamai pasitikrinti dėl cukrinio diabeto. Medikai pabrėžia, kad daugelis žmonių šios ligos nejaučia, kol ji dar nebūna pažengusi, todėl itin svarbu reguliariai tikrintis net ir nejaučiant jokių simptomų.

Jūros druska – natūrali gamtos dovana kvėpavimo takams. Tuomet, kai jūros druska naudojama tinkamai, ji gali būti labai naudinga ir vertinga inhaliacijoms, nosies ertmių plovimui bei kvėpavimui specialiuose druskos kambariuose. Pakalbėkime apie tai, kaip jūros druska gali pasitarnauti mūsų kvėpavimui ir padėti įkvėpti gaivesnio oro porciją.

Šiuolaikinis gyvenimo tempas vis dažniau verčia aukoti miegą – dėl darbo, studijų ar tiesiog streso. Tačiau medikai įspėja: net kelių valandų miego trūkumas gali turėti rimtų pasekmių mūsų sveikatai. Šeimos gydytojas Irmantas Aleksa įspėja, kad net kelios neišmiegotos naktys gali sutrikdyti žmogaus savijautą ir darbingumą.

Gripas vis dar dažnai laikomas suaugusiųjų ar vyresnio amžiaus žmonių liga, tačiau Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenys rodo ką kita – 43-osios savaitės sergamumo duomenimis daugiausia serga būtent mažiausieji. Didžiausias sergamumas fiksuojamas tarp 0–6 metų vaikų, todėl medikai ragina tėvus nedelsti ir pasirūpinti mažųjų apsauga dar prieš gripo sezoną. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto docentė, vaikų ligų gydytoja dr.

Pogimdymine depresija sergančios moterys Europos Sąjungoje (ES) galės būti gydomos nauju medikamentu. Europos Komisija davė leidimą prekiauti zuranolonu, pranešė institucija. Tačiau numatyta griežtų ribojimų: vaistas nerekomenduojamas žindymo metu, taip pat neturėtų būti vartojamas nėštumo metu. Pogimdyminė depresija pasireiškia nuolatiniu liūdesiu, baime, išsekimu ir sunkumais kasdienybėje. Liga gali būti sudėtinga ir ilgalaikė ir turėti neigiamą poveikį tiek motinai, tiek vaikui.

Atėjus rudeniui ir subjurus orams, prasideda ir ligų sezonas. Specialistai įspėja, kad daugėja susirgimų COVID-19 liga, tačiau užklupti gali ir peršalimas bei gripas – specialistas paaiškino, kaip atskirti, kuo susirgote. Apie peršalimo, gripo ir COVID-19 simptomus socialiniame tinkle „Facebook“ rašė Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnyba.

Regėjimas – dovana, kurią verta saugoti nuo mažens, sako Valstybinės ligonių kasos (VLK) specialistai ir primena tėvams, kad Lietuvoje jau antrus metus visiems ikimokyklinio amžiaus vaikams didžioji dalis akinių lęšių kainos yra kompensuojama Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Šia galimybe jau pasinaudojo pirmieji tūkstančiai vaikų.

Antroje birželio pusėje maudyklų vandens kokybės tyrimus atlikęs Higienos institutas ketvirtadienį pranešė, kad rekomenduoja nesimaudyti keliuose vandens telkiniuose Kalvarijos, Šilalės rajonuose. Kalvarijos rajono Orijos ežero maudykloje birželio 19 dieną buvo nustatytas didelis melsvabakterių kiekis, todėl dėl grėsmės sveikatai čia draudžiama maudytis. Pakartotinai birželio 30 dieną gauti vandens tyrimai rodo išliekančią melsvabakterių grėsmę sveikatai.

Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) vaikų infekcinių ligų gydytojai fiksuoja rotaviruso ir noroviruso sukeltų žarnyno infekcijų (dar kitaip vadinamų skrandžio gripu) atvejų augimą. Nors šios ligos dažniausiai siejamos su šaltuoju metų laiku, vasaros mėnesiais infekcijos plinta dar intensyviau – ypač tarp vaikų.

Vis daugiau mokslinių tyrimų patvirtina, kad cukrus neigiamai veikia žmogaus sveikatą, o Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenys rodo, kad ir becukriai saldikliai, dažnai siūlomi kaip „sveikesnė“ alternatyva, iš tiesų nėra draugiškas sveikatai pasirinkimas.

Kovo 22-ąją „Vilnius – Europos žalioji sostinė 2025“ kviečia gyventojus ir miesto svečius kartu paminėti Pasaulinę vandens dieną, kuria siekiama atkreipti dėmesį į vandens svarbą mūsų kasdieniame gyvenime ir išteklių tausojimo būtinybę. Renginių metu vilniečiai ir miesto svečiai turės galimybę dalyvauti įvairiuose pažintiniuose žygiuose, edukaciniuose eksperimentuose, praktinėse veiklose bei diskusijose, kurios padės geriau pažinti miesto gamtinę aplinką, miesto upes ir jų ekosistemas.

Moksliniai tyrimai vis dažniau pabrėžia omega-3 riebalų rūgščių svarbą vaikų ir paauglių sveikatai. Šios polinesočiosios riebalų rūgštys, ypač dokozaheksaeno rūgštis (DHR) ir eikozapentaeno rūgštis (EPR), yra būtinos smegenų vystymuisi, pažintinėms funkcijoms, regai, imunitetui ir emocinei gerovei. 2025 m. vasarį Lietuvoje atliktas vartotojų tyrimas, kurį „Fjord Strong Omega-3“ užsakymu vykdė tyrimų bendrovė „Norstat“, atskleidė nerimą keliantį faktą – tik 7 proc.

Vitaminas D yra gyvybiškai svarbus organizmo funkcijoms – jis stiprina imuninę sistemą, palaiko kaulų ir raumenų sveikatą bei dalyvauja daugybėje kitų biologinių procesų. Tačiau šiandien daugelis žmonių susiduria su šio vitamino trūkumu, nes gauna ribotą kiekį saulės šviesos. Vitamino D stygius gali sukelti įvairias sveikatos problemas – nuo nuovargio ir silpnumo iki rimtų kaulų ligų ar net depresijos.

Ikimokyklinio amžiaus vaikų peršalimo ligos – nemažas galvos skausmas dirbantiems tėvams. Be to, kad šaltuoju sezonu siaučiantys virusai išvargina vaikus, atžalų susirgimai sujaukia ir tėvų kasdienę bei darbinę rutiną, versdami juos imti nedarbingumo pažymėjimus bei skirti mažiau laiko darbinėms užduotims. Kaip į ligų liūną įklimpusiems tėvams emociškai nepalūžti ir palengvinti nuolat sergančių vaikų rutiną, patarimais dalijasi specialistės.

Egiptas – kone populiariausia lietuvių atostogų kryptis, norint žiemą bent trumpam iškeisti į saulę ir šilumą. Viešbučių infrastruktūra šioje šalyje puikiai pritaikyta šeimų poilsiui, tad ją dažnai renkasi keliautojai su vaikais. Visgi draudikai pastebi, kad kelionės įspūdžius vis dažniau temdo įvairūs sveikatos sutrikimai. Ekspertai įspėja apie būtinybę atidžiau rūpintis šeimos saugumu, o prireikus pagalbos – žinoti, kur jos ieškoti.

Žiemai dar visiškai nepasitraukus, tėvų nerimas dėl mažųjų sveikatos taip pat išlieka. Vieni ginčija, kad vaiką į lauką vesti privalu bet kokiu oru, kiti visgi nusprendžia likti namie, kai lauko temperatūra priartėja prie -10°C. Sveikatos priežiūros specialistai atsako, kada vaikus vesti į lauką ir kaip tam pasiruošti – tiek iš vidaus, tiek iš išorės.   „Šaltuoju metų laiku, prieš kelionę į lauką su vaiku, labai svarbu tinkamai pasiruošti.

Ekspertai stebi apie labai pavojingą tendenciją – šiandien žmogus daugiau laiko jau praleidžia sėdėdamas nei miegodamas. Ne veltui sėdėjimas yra laikomas naujuoju rūkymu ir sąlygoja labai daug ligų. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Profilaktinės katedros asistentė, kinezeterapeutė Rūta Brazdžionytė pažymi, kad kiekvienas žmogus fiziniam aktyvumui kasdien turėtų skirti bent 30 minučių, o paprasčiausias ėjimas yra saugiausia judesio forma.

Modernios diagnostikos priemonių dėka akušeriai–ginekologai dabar jau ankstyvajame nėštumo etape gali diagnozuoti vaisiaus sveikatos problemas bei laiku informuoti būsimus tėvus apie galimas grėsmes. Nėštumo priežiūros eiga „Vienas pažangiausių būdų ištirti vaisių – 3D/4D echoskopija.

Dažnam atrodo, jog vėjaraupiai – paprasta vaikystės liga, kuria persirgus įgyjamas imunitetas visam gyvenimui, visgi gydytojai įspėja, kad šis virusas nėra toks nekaltas, kaip gali pasirodyti. Nors vaikystėje vėjaraupiai dažnai praeina lengvai, suaugusiems jie gali sukelti rimtų komplikacijų. Kaip atpažinti pirmuosius ligos simptomus ir ką daryti, jei šeimoje yra sergančiųjų?  „Vėjaraupiai – ūmi virusinė infekcija, kurią sukelia Varicella zoster virusas.

Įsibėgėjus žiemai, daugelis tėvų susiduria su iššūkiu – jų vaikai serga dažniau nei įprastai. Peršalimo ligos ir viršutinių kvėpavimo takų infekcijos tampa kone kasdienybe: vos pasveikęs po vienos ligos, vaikas netrukus suserga kita. „Eurovaistinės“ vaistininkė Jelena Deksnienė dalijasi patarimais, kaip sustiprinti vaiko imuninę sistemą, kad jis būtų atsparesnis virusams ir ligoms.

Sinusitas – labai nemaloni liga, kurios eiga gali būti ir ūminė, ir lėtinė. Ūminio sinusito atveju simptomai vystosi gana greitai – pradeda kamuoti veido skausmas ir patinimas, užsikemša nosis, iš jos gali tekėti gleivės, dingsta kvapo ir skonio pojūčiai, kartais kamuoja karščiavimas. Lėtinio sinusito atveju simptomai gali vystytis „slapta“ ir apie ligą sužinoma tik jai paūmėjus.

Traumų skaičius žiemą padidėja gana stipriai – dėl slidžių ir snieguotų paviršių, žmonių skubėjimo, netinkamos avalynės ir, žinoma, mėgavimosi ekstremaliu  sportu.

Tinklalaidėje „Tėvai paprastai“ Simonas Urbonas kviečia pasigilinti į itin jautrią, netgi rezonansinę temą – vaikų skiepus. Laidoje susitinkame su trijų vaikų mama Rūta Mackevičiūte ir vaikų infekcinių ligų gydytoja Božena Paškevič. Pašnekovai dalijasi savo patirtimis, mitais, baimėmis bei įžvalgomis, kurios kviečia susimąstyti, ar kartais ne per drąsiai pasitikime mokslu.

Šįkart „Tėvai paprastai“ tinklalaidėje – tema, kuri aktuali kiekvienai mamai – vaikų ligos ir jų poveikis šeimos kasdienybei. Aktorė Valda Bičkutė, beveik penkerių metų Marijos mama, ir vaikų ligų gydytoja rezidentė, tinklaraščio „Ir vėl sloga“ autorė Elena Bukauskienėdiskutuoja apie motinystės atsakomybę, visuomenės spaudimą ir emocinę naštą, kurią kartais tenka nešti dėl vaikų sveikatos.

Ar žinojote, kad vien Lietuvoje yra apie trisdešimt tūkstančių žmonių, sergančių lėtine obstrukcine plaučių liga (LOPL) ir kasmet miršta net apie tūkstantį žmonių, negalėjusių toliau gyventi dėl šios ligos sukeliamų komplikacijų? Nors LOPL nėra pagydoma, tačiau svarbu laiku ją diagnozuoti. Tokiu būdu galima sėkmingai sulėtinti tolimesnį ligos vystymąsi, išvengti komplikacijų ir gyventi visavertį gyvenimą.

Pirmasis visuomenininkų organizuotas komendantūros kursas įrodė, kad bendruomeniškumas ir pilietiškumas – daugiau nei tik gražūs žodžiai. Tai įsipareigojimas veikti, kurti ir mokytis kartu.

Vaikų imunitetas – tema, kuriai tėvai skiria daug dėmesio. Tėtis Simonas Urbonas šį kartą „Tėvai paprastai“ studijoje kalbasi su šeimos klinikos P9 Vilniuje šeimos gydytoja Emile Tilindyte-Muliuoliene ir šokių trenere bei mama Gintare Slausgalviene.   Atvirame pokalbyje apie vaikų sveikatą pašnekovės dalijasi patirtimi, kaip valdyti situacijas, kai vaikai suserga, bei aptaria natūralius metodus, kurie padeda stiprinti vaikų imunitetą.

Pasirodo, kad kosulį provokuojančių veiksnių yra gan daug ir kartais dėl to būna nelengva nustatyti pagrindinę kosulio priežastį. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai galutinė kosulio priežastis lieka  neaiški. Vis dėlto kosulys – vienas dažniausių pacientų skundų, dėl kurių kreipiamasi į šeimos gydytoją. Tad tikrai verta žinoti, dėl kokių priežasčių gali pradėti kamuoti šis nemalonus, varginantis ir gyvenimo kokybę prastinantis simptomas.

Dantų skausmas – kančia, kurios nesinori patirti nei vienam. Geriausia dantų skausmo prevencija – reguliariai atliekama profesionali burnos higiena ir apsilankymai gydytojo odontologo kabinete bei kruopšti kasdienė burnos ertmės priežiūra bei… sveika mityba. Vis dėlto jei nutinka taip, kad dantų skausmo deja, bet išvengti nepavyko, geriau nedelsti ir kuo skubiau kreiptis į specialistą.

Daugybė žmonių proto negalios bijo kur kas labiau nei fizinės negalios. Bet kuri iš jų (ar net abiejų rūšių negalios) gali užklupti senatvėje ir šiomis dienomis itin baiminamasi, kad kraujagyslinė demencija vis dažniau diagnozuojama net ir vidutinio amžiaus žmonėms.  Kraujagyslinė demencija paveikia ne tik žmogaus atmintį ar mąstymą, bet ir įvairiu laipsniu blogina žmogaus dėmesio koncentraciją bei orientaciją.

Ar žinojote, kad kasdienė higiena svarbi ne tik rankoms, kūnui, intymioms zonoms, bet ir nosies ertmėms? Joms, kaip ir visam kūnui, reikalingas kasdienis rūpestis, dėmesys ir puoselėjimas. Žinotina, kad teisingai atliekama nosies ertmių higiena padeda išvengti ne tik nosies gleivinės paburkimo, užgulimo ir išsausėjimo, bet ir sumažina kraujavimo iš nosies ertmių, bakterinių, virusinių, grybelinių infekcijų bei varginančių alergijos simptomų riziką.

Į nosį purškiamas ar lašinamas jūros vanduo tikrai nėra tik įprastas vanduo, kurį reikėtų nurašyti kaip rinkodaros triuką. Tai gali būti puiki ir natūraliai veikianti medicinos priemonė, kurią verta turėti kiekvienų namų vaistinėlėje, nepriklausomai nuo šeimos narių amžiaus ar lėtinių ligų, kuriomis jie gali sirgti.

Mūsų virškinimo sistema – tikrai sudėtinga, tačiau, be abejonės, ji mums labai svarbi, kad galėtume gyventi. Virškinimo sistemą sudarantys organai padeda iš maisto pasiimti organizmui reikalingas maistines medžiagas, skysčius, vitaminus bei mineralus, tačiau šis procesas negali įvykti be sudėtingų etapų, kurių metu maiste esančios medžiagos suskaidomos į paprastesnes medžiagas, jau galinčias patekti į kraują ir vykdyti tolimesnę „misiją“ – prisidėti prie ląstelių augimo, atsinaujinimo, energijos...

Astma – tai lėtinė liga, kuri paprastai asmenį kamuoja visą gyvenimą, t.y., nuo jos bent jau kol kas nepasveikstama. Dažniau ji prasideda dar vaikystėje, tačiau pirmasis dusulio priepuolis gali ištikti ir vyresniame amžiuje.

Raumenų skausmas – tai raumeninių skaidulų pažeidimo požymis. Šiose skaidulose dėl tam tikrų priežasčių gali atsirasti mikro įtrūkimų, o sunkesniais atvejais gali susiformuoti ir rimtų įplyšimų, kai pažeistą vietą tenka operuoti.

Ar žinote, kokių būna burnos opelių ir kaip sau padėti, kad jos užgytų greičiau? Mūsų pateiktos priemonės padės apsisaugoti ir nuo atkryčių, nes, kaip rodo statistika, daugybė žmonių kenčia ne tik nuo retkarčiais susiformuojančių aftinių opų, bet ir nuolatinio jų pasikartojimo.

Ar žinojote, kad raumenis gali skaudėti ir dėl patiriamo per didelio streso bei nervinės įtampos? O ar žinote, kas yra miozitas ir kad raumenų skausmas ne taip jau ir retai susijęs su venų varikoze? Apie tai ir dar daugiau – šiame straipsnyje, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas mūsų judėjimui taip svarbiems raumenims.  Stresas ir įtampa veikia visą kūną.