„Politico“: Lenkija, Vengrija ir Slovakija piktinasi ES prekybos susitarimu su Ukraina
Europos Komisija neatmeta galimybės imtis teisinių priemonių prieš tris valstybes, kurios vienašališkai uždraudė prekių iš Ukrainos importą. Lenkija, Vengrija ir Slovakija atvirai priešinasi pastangoms perkrauti prekybos santykius su Ukraina, įsigaliojus atnaujintam jos ir ES prekybos susitarimui. Trijų valstybių taikomi draudimai įvežti ukrainietiškus grūdus ir kitus žemės ūkio produktus pažeidžia ES bendrosios rinkos taisykles, kurios neleidžia sudaryti nacionalinių kliūčių prekybai, praneša „Politico“.
ES valstybės narės atnaujintam prekybos susitarimui su Ukraina pritarė 2025 m. spalio 13 d. Jis pakeitė laikiną prekybos liberalizavimą, kurio imtasi po to, kai 2022 m. Rusija įsiveržė į Ukrainą. Naujasis susitarimas užtikrina stabilesnį teisinį pagrindą Ukrainos eksportui ir numato saugiklius Europos ūkininkams.
Europos Komisijos (EK) atstovo spaudai pavaduotojas Olofas Gillas teigia, kad EK suintensyvins kontaktus su valstybėmis, kurios taiko apribojimus ukrainietiškų prekių importui. Paklaustas, ar EK atmetė galimybę pradėti procedūras dėl pažeidimų, O. Gillas sakė, kad svarstomos visos galimybės.
Briuselis vengė imtis veiksmų nuo tada, kai šalys įvedė ukrainietiškų produktų importo draudimą 2023 m. ES tikėjosi, kad atnaujinus prekybos sutartį draudimai nebeteks prasmės. Apie derybų procesą žinantys pareigūnai sako, kad šiuo atveju politika taip pat vaidina svarbų vaidmenį. Jeigu būtų imtasi teisinių priemonių prieš Lenkiją, santykiai su proeuropietiška premjero Donaldo Tusko vyriausybe galėtų pablogėti. Tačiau imantis veiksmų tik prieš Vengriją ir Slovakiją galėtų pasirodyti, kad taikomi dvigubi standartai.
Lenkijos žemės ūkio ministerija anksčiau šią savaitę leidiniui „Politico“ teigė, kad nauja ES ir Ukrainos prekybos sutartis nereiškia, jog Lenkijos taikomi apribojimai automatiškai nustoja galioti, todėl jie bus taikomi ir toliau.
„TVP World“ pranešė, kad Lenkijos vyriausybė, vadovaujama centristo premjero D. Tusko, susiduria su lenkų ūkininkų ir šalies konservatyvių politikų daromu spaudimu. Pastarieji teigia, kad Lenkijai kyla grėsmė tapti mažiau konkurencinga, jeigu ją užplūs importuojami pigūs ar galimai žalingi žemės ūkio produktai.
Šiais metais lenkų ūkininkai rengė protestus Varšuvoje ir blokavo sienos kirtimo punktus su Ukraina, prieštaraudami žemės ūkio produktų importui iš Ukrainos ir ES laisvosios prekybos susitarimui su Mercosur, Pietų Amerikos muitų sąjunga, į kurią įeina ir Brazilija su Argentina.
Vengrijos žemės ūkio ministras Istvanas Nagy taip pat pareiškė, kad jo šalis taikys nacionalinius apribojimus ir kaltino Briuselį prioritetu laikant Ukrainos interesus.
Slovakijos žemės ūkio ir kaimo plėtros ministras Richardas Takačas mano, kad naujojoje sutartyje numatyti saugikliai yra nepakankami tam, kad būtų apsaugoti vietiniai gamintojai, užsimindamas, jog Bratislava ketina toliau taikyti apribojimus.
Kaip anksčiau pranešė ELTA, 2025 m. spalio 29 d. oficialiai įsigaliojo Ukrainos ir ES abipusės prekybos muitų tarifų pakeitimai, žymintys naują dvišalio ekonominio bendradarbiavimo etapą. Kvotos įvairiems ukrainietiškiems maisto produktams padidintos nuo 2 iki 6–7 kartų.
CNN: Pentagonas uždegė žalią šviesą dėl „Tomahawk“ Ukrainai
Pentagonas uždegė Baltiesiems rūmams žalią šviesą tiekti Ukrainai tolimojo veikimo raketas „Tomahawk“, skelbia CNN.
Pranešama, kad sprendimas priimtas įvertinus, jog tai neturės neigiamos įtakos JAV atsargoms.
Ukraina teigia, kad ES turėtų padidinti muitus rusiškoms prekėms
Kyjivui nusiviliant, kad Maskva ir toliau geba finansuoti savo invaziją, Ukraina penktadienį pareiškė, jog Europos Sąjunga (ES) turėtų padidinti muitus prekių importui iš Rusijos, jei negali visiškai jo uždrausti.
27 valstybių narių blokas nuo Maskvos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario mėnesį sumažino prekių importą iš Rusijos beveik 90 proc., tačiau kai kurios šalys vis dar importuoja rusišką naftą ir dujas, taip pat nedidelį metalo ir trąšų kiekį.
„Kelsime muitų įvedimo tokio tipo produktams klausimą“, – susitikime su prezidentu Volodymyru Zelenskiu sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.
ES gali padidinti kai kuriuos muitus Rusijai kvalifikuota balsų dauguma ir be visų narių sutikimo, tačiau norint įvesti naujas sankcijas, reikalingas vienbalsis visų narių pritarimas. Vengrija ir Slovakija, kurios palaiko glaudžius ryšius su Kremliumi ir savo energijos poreikius tenkina rusiška nafta ir dujomis, nuolat blokuoja griežtesnes sankcijas Rusijai.
Briuselio duomenimis, rusiškos dujos 2025 m. vis dar sudaro apie 13 proc. ES importo. Praėjusią savaitę bloko šalys susitarė iki 2027-ųjų pabaigos laipsniškai nutraukti likusį dujų importą iš Rusijos, nors Vengrija ir Slovakija tam priešinosi.
Lukašenka pagrasino Europai raketomis: „Galime ir driokstelėti“
Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad gruodį Baltarusijoje budėti pradės rusų „Oreshnik“ raketų kompleksas, rašo baltarusių agentūra „Belta“.
Jis taip pat atvirai pagrasino Europai.
Ukraina skelbia: štai kiek kartų smogė rusų naftos objektams
Kyjivo saugumo tarnybų vadovas penktadienį pranešė, kad Ukraina šiemet surengė beveik 160 sėkmingų atakų prieš Rusijos naftos objektus.
Jis pridūrė, kad Ukraina planuoja tęsti tokias operacijas, siekdama sumažinti Rusijos galimybes finansuoti daugiau kaip trejus metus trunkančią plataus masto invaziją.
„Nuo metų pradžios buvo surengta beveik 160 sėkmingų smūgių prieš naftos gavybos ir perdirbimo objektus“, – sakė Ukrainos saugumo tarnybos vadovas Vasylis Maliukas.
Anksčiau šią savaitę Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, remdamasis Vakarų vyriausybių žvalgybos duomenimis, nurodė, kad ukrainiečių tolimojo nuotolio smūgiai Rusijos naftos perdirbimo gamykloms šioje srityje sumažino Maskvos pajėgumus 20 procentų.
Pasak V. Zelenskio, daugiau kaip 90 proc. šių giluminių smūgių Rusijos teritorijoje buvo suduota Ukrainoje pagamintais tolimojo nuotolio ginklais. Jis teigė, kad Ukrainai reikia papildomos užsienio finansinės pagalbos, kad galėtų jų pagaminti daugiau.
Naftos eksportas atlieka svarbų vaidmenį Rusijai finansuojant savo invaziją į Ukrainą. Kol Ukrainos ginklai taikosi į naftos perdirbimo gamyklas, naujomis JAV ir Europos Sąjungos sankcijomis siekiama sumažinti Maskvos pajamas iš naftos ir dujų eksporto.
Nepaisant atnaujintų JAV vadovaujamų taikos pastangų, beveik ketverius metus trunkantis karas nerodo jokių pabaigos ženklų.
Kremliui nerodant noro siekti kompromiso, JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) praėjusią savaitę paskelbė sankcijas Rusijos naftos milžinėms „Rosneft“ ir „Lukoil“.
Šios sankcijos turėtų įsigalioti lapkričio 21 dieną, o V. Zelenskis sako, kad D. Trumpas „tikriausiai panaudos tai kaip spaudimo ar dialogo su rusais priemonę“.
Kinija ir Indija yra didžiausios Rusijos naftos pirkėjos. Ukrainos prezidentas sakė, kad Indija „tikrai davė visus ženklus, kad sumažins energijos išteklių importą“ iš Rusijos.
Ukrainos Odesos srityje dėl rusų atakos apgadinta energetikos infrastruktūra
Spalio 31-osios naktį dėl rusų bepiločių orlaivių atakos Ukrainos Odesos srityje buvo apgadinta energetikos infastruktūrą, tinkle „Telegram“ pranešė šio regiono karinės administracijos vadovas Olehas Kiperis.
„Spalio 31 d. naktį priešas surengė dar vieną smogiamųjų bepiločių orlaivių ataką prieš energetikos infrastruktūros objektus regione“, – sakoma paskelbtame pranešime.
O. Kiperis pažymėjo, kad nepaisant aktyvaus oro gynybos pajėgų darbo, buvo pataikyta į vieną iš pramonės objektų. Kilo gaisras, kurį gelbėtojai greitai užgesino. Anot srities vadovo, per ataką niekas nenukentėjo.
Ukrainos Odesos srityje dėl rusų atakos apgadinta energetikos infrastruktūra
Spalio 31-osios naktį dėl rusų bepiločių orlaivių atakos Ukrainos Odesos srityje buvo apgadinta energetikos infastruktūrą, tinkle „Telegram“ pranešė šio regiono karinės administracijos vadovas Olehas Kiperis.
„Spalio 31 d. naktį priešas surengė dar vieną smogiamųjų bepiločių orlaivių ataką prieš energetikos infrastruktūros objektus regione“, – sakoma paskelbtame pranešime.
O. Kiperis pažymėjo, kad nepaisant aktyvaus oro gynybos pajėgų darbo, buvo pataikyta į vieną iš pramonės objektų. Kilo gaisras, kurį gelbėtojai greitai užgesino. Anot srities vadovo, per ataką niekas nenukentėjo.
Ukraina ragina ES padidinti muitus Rusijai, jei kuri nors šalis vetuos tolesnes sankcijas Maskvai
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha penktadienį paragino Europos Sąjungą (ES) padidinti muitus Rusijos importui, jei kuri nors valstybė narė vetuotų tolesnes sankcijas Maskvai.
„Iškelsime klausimą dėl muitų taikymo“, – pareiškė A. Sybiha.
Ukraina sunaikino Rusijos „Orešnik“ raketą: Zelenskis prakalbo apie jų pavojų ir įspėjo Rytų Europą
Ukraina sudavė smūgį Rusijai – pirmą kartą oficialiai patvirtinta, kad jos pajėgos sunaikino vieną iš trijų „Orešnik“ raketų Rusijos teritorijoje. Apie slaptą operaciją pranešė Ukrainos saugumo tarnybos vadovas Vasylis Maliukas, skelbia UNIAN.
„Iki šiol apie tai niekada nekalbėjome. Tačiau galiu pasakyti, kad vienas iš trijų „Orešnik“ buvo sėkmingai sunaikintas jų teritorijoje. Tai buvo itin sėkminga misija – sunaikinimas buvo visiškas. Operacija tuo metu nebuvo viešai skelbta. Apie ją buvo informuotas tik Ukrainos prezidentas ir keli kitų šalių vadovai. Tai įvyko tuo laikotarpiu, kai pavadinimas „Orešnik“ dar nebuvo plačiai žinomas visuomenei, o rusai dar nebuvo pradėję aktyviai grasinti šiais ginklais. Jei neklystu, tai buvo užpernai vasarą“, – sakė V. Maliukas.
Jis pridūrė, kad, remiantis Ukrainos žvalgybos duomenimis, Rusija turėjo galimybę tris kartus panaudoti „Orešnik“. Vieną iš jų ji panaudojo, kitą sunaikino Ukrainos gynybos pajėgos. Remiantis užsienio žvalgybos tarnybos informacija, Rusija turi dar bent vieną veikiančią raketą.
„Yra dar viena. Manome, kad šiais metais buvo pagaminti iki trijų tokių raketų, o kasmet planuojama pagaminti iki šešių“, – teigė Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Olehas Ivaščenko.
Tuo pat metu prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusija planuoja dislokuoti „Orešnik“ raketas Baltarusijos teritorijoje. Jo teigimu, į tai turėtų atkreipti dėmesį Vakarų partneriai.
„Suprantame, kad jų veikimo nuotolis siekia apie 5500 kilometrų, o 700 kilometrų spinduliu susidaro mirties zona. Tai reiškia, kad europiečiai, ypač Rytų Europoje, turėtų labai rimtai į tai atkreipti dėmesį. Ir ne tik jie – visi turėtų suvokti šių ginklų keliamą pavojų“, – pabrėžė prezidentas.
Rusams apšaudžius Chersoną, žuvo moteris, dar keturi žmonės buvo sužeisti
Rusijos pajėgoms apšaudžius Diprovskio rajoną Chersono mieste, žuvo žmogus ir dar keturi buvo sužeisti. Tai pranešė srities karinė administracija.
Ataka surengta apie 10.15 val. ryto. 56-erių moteris mirė vietoje. 43 metų vyras ir trys 50, 60 ir 55 metų amžiaus moterys buvo sužeistos.
Rusai Chersoną atakavo ir ketvirtadienį. Tada žuvo vienas žmogus ir septyni buvo sužeisti.
Rengiamas itin slaptas susitikimas dėl pagalbos Ukrainai: dalyviams bus uždrausta naudotis net telefonais
Madride (Ispanija) lapkričio 4 d. vyks itin slaptas 35 šalių atstovų susitikimas, kuriame bus sprendžiama, kaip toliau remti Ukrainą. Žiniasklaida skelbia, kad „Norinčiųjų koalcijos“ pasitarimas vyks už uždarų durų, o dalyviams net bus uždrausta naudotis mobiliaisiais telefonais.
Šoigu pažėrė kaltinimus Vakarams ir pareiškė, kad Rusijos įveikti neįmanoma
Rusijos saugumo tarybos sekretorius Sergejus Šoigu pareiškė, kad bet kokie mėginimai nugalėti Rusiją karine jėga yra pasmerkti nesėkmei. Kalbėdamas pirmojo Tarptautinio Rusijos ir NVS tautų festivalio atidaryme, jis teigė, jog Vakarai siekia suskaldyti šalį ir pakirsti jos vertybinius pagrindus, tačiau esą „tautų brolybė išlieka nesulaužoma“, skelbia Rusijos naujienų agentūra TASS.
Rusija Ukrainoje panaudojo raketą, dėl kurios kadaise sugriuvo JAV ir Rusijos branduolinė sutartis
Pastaraisiais mėnesiais Rusija Ukrainoje panaudojo sparnuotąją raketą, kurios kūrimas, JAV prezidento Donaldo Trumpo pirmosios kadencijos metu, paskatino JAV pasitraukti iš branduolinio ginklo kontrolės sutarties su Maskva, pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.
Tai – pirmasis oficialus patvirtinimas, kad Rusija panaudojo sparnuotąją raketą 9M729 Ukrainoje ar kitur, rašo „Reuters“.
Pasak kito aukšto rango Ukrainos pareigūno, nuo rugpjūčio Rusija šią raketą panaudojo 23 kartus. Ukraina taip pat užfiksavo du 9M729 paleidimus 2022 m.
Būtent raketa 9M729 tapo priežastimi, dėl kurios JAV 2019 m. pasitraukė iš Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties (INF).
Vašingtonas tvirtino, kad Rusija pažeidė sutarties sąlygas, nes ši raketa gali nuskristi gerokai toliau nei leidžiami 500 km. Maskva tai neigė.
Strateginių ir tarptautinių studijų centro (CSIS, Vašingtonas) duomenimis, 9M729 skrydžio nuotolis siekia iki 2,5 tūkst. km, o raketa gali nešti tiek branduolinį, tiek įprastą kovinį užtaisą.
Remiantis šaltinio informacija, spalio 5 d. Rusijos paleista raketa nuskriejo daugiau nei 1,2 tūkst. km iki taško Ukrainoje.
„Rusijos naudojama raketa 9M729, draudžiama pagal INF sutartį, pastaraisiais mėnesiais rodo Putino nepagarbą Jungtinėms Valstijoms ir prezidento Trumpo diplomatiniams pastangoms, kuriomis siekta užbaigti karą Ukrainoje“, – teigė A. Sybiha.
„Manau, kad Putinas tokiu būdu stiprina spaudimą derybose dėl Ukrainos“, – pareiškė „Pacific Forum“ analitinio centro vyresnysis mokslo darbuotojas Williamas Alberque.
Pasak jo, raketa 9M729 iš pradžių buvo sukurta taikiniams Europoje naikinti.
Praėjusią savaitę Rusija taip pat išbandė branduolinę sparnuotąją raketą „Burevestnik“, o trečiadienį pranešė apie branduolinės sistemos „Poseidon“ bandymą.
„Jei bus patvirtinta, kad Rusija naudoja vidutinio nuotolio raketas, galinčias nešti branduolines galvutes, tai taps grėsme ne tik Ukrainai, bet ir visai Europai“, – pareiškė buvęs Didžiosios Britanijos karinis atašė Maskvoje ir Kyjive Johnas Foremanas.
Žiniasklaida praneša, kad Ukrainos užsienio reikalų ministerija nepatikslino 9M729 raketų smūgių datų ir vietų. Šaltinių teigimu, pirmasis paleidimas įvyko rugpjūčio 21 d. – mažiau nei savaitė po D. Trumpo ir V. Putino susitikimo Aliaskoje.
Per dronų smūgį Sumams, naujais duomenimis, sužeista 15 žmonių, tarp jų – vaikai
Per Rusijos dronų smūgį Ukrainos Sumų miestui naktį į penktadienį, naujais duomenimis, buvo sužeista 15 žmonių, tarp jų – keturi vaikai, tinkle „Telegram“ pranešė regiono policija.
Per ataką apgadinti trys daugiabučiai, taip pat privatūs namai, bendrabutis, keli automobiliai ir infrastruktūros objektai.
Taip pat smogta geležinkelio stočiai. Apgadinti keli vagonai ir pastatai.
Naktį į penktadienį atakuota geležinkelio infrastruktūra Sumų ir Charkivo srityse.
Ukraina sunaikino vieną rusų paleistą balistinę raketą ir 107 dronus
Per naktį Ukrainos gynybos pajėgos sunaikino vieną rusų paleistą balistinę raketą „Iskander-M“ ir 107 dronus. 36 priešo bepiločiai orlaiviai pataikė į 20 vietų, feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadovybė.
Nuo ketvirtadienio 19 val. rusai iš Rostovo srities paleido į Ukrainą vieną balistinę raketą „Iskander-M“ ir 145 „Shahed“ ir „Gerbera“ kovinius dronus bei kitų tipų nepilotuojamus orlaivius iš Kursko ir Oriolo Rusijoje bei Čaudos ir Hvardijskės laikinai okupuotame Kryme. Maždaug 90 jų buvo „Shahed“ tipo dronai.
Pirminiais duomenimis, iki penktadienio 9 val. Oro gynybos pajėgos šalies šiaurėje, pietuose ir rytuose numušė arba užblokavo vieną balistinę raketą ir 107 „Shahed“, „Gerbera“ ir kitų tipų dronus.
Rusų ataka tęsėsi, Ukrainos oro erdvėje buvo keli priešo dronai, pranešė Oro pajėgos.
Rusija smogė Ukrainos branduolinei infrastruktūrai: TATENA fiksuoja pavojingus sutrikimus
Rusijos pajėgos smogė Ukrainos energetikos infrastruktūrai – per ataką ketvirtadienį buvo apgadintos pastotės, užtikrinančios šalies branduolinę saugą. Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) perspėja: tokie išpuoliai kelia realią branduolinės avarijos grėsmę.
„TATENA buvo atskirai informuota apie karinius veiksmus Ukrainoje anksti ryte, kurie lėmė elektros pastočių, itin svarbių Ukrainos branduolinei saugai ir apsaugai, sugadinimą“, – teigiama agentūros ataskaitoje.
Pažymima, kad po šių įvykių TATENA komandos Pietų Ukrainos ir Chmelnyckio atominėse elektrinėse pranešė, jog kiekviena iš jų neteko prieigos prie vienos iš savo išorinių elektros perdavimo linijų.
Be to, TATENA komanda Rivnės atominėje elektrinėje informavo, kad elektrinė sumažino dviejų iš keturių blokų galią pagal tinklo operatoriaus prašymą.
TATENA generalinis direktorius Rafaelis Grossi šiuo klausimu priminė, kad branduolinės saugos grėsmė yra reali.
„Dar kartą raginu laikytis maksimalaus karinio santūrumo branduolinių objektų rajonuose ir visiškai paisyti septynių nepakeičiamų branduolinės saugos ir saugumo principų“, – pabrėžė jis.
Nyderlandai skiria 10 mln. eurų JK kibernetinio saugumo programai Ukrainai
Nyderlandų užsienio reikalų ministras Davidas van Weelis paskelbė, kad Nyderlandai skirs 10 mln. eurų Jungtinės Karalystės kibernetinės paramos Ukrainai programai.
„Rusijos kibernetinės atakos prieš Ukrainą nėra pavieniai incidentai. Ši hibridinio karo kampanija kelia pavojų Europos saugumui. Jungtinė Karalystė yra vertinga mūsų partnerė stiprinant Ukrainos atsparumą. Šiandien Nyderlandai paskelbė skiriantys 10 mln. eurų JK kibernetinei programai Ukrainai“, – socialiniame tinkle X parašė Nyderlandų ministras.
Jis taip pat pabrėžė, kad šiuo įnašu Nyderlandai remia svarbų Talino mechanizmo – tarptautinės koalicijos, teikiančios kibernetinę pagalbą Ukrainai – darbą.
Anksčiau buvo pranešta apie 25 mln. eurų Nyderlandų pagalbą Ukrainos energetikos sistemai.
Šaltiniai atskleidė priežastį, kodėl buvo atšauktas Trumpo ir Putino susitikimas
JAV atšaukė planuotą prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimą Budapešte po to, kai iš Kremliaus sulaukė memorandumo, kuriame išdėstyti bekompromisiai reikalavimai Ukrainos atžvilgiu, rašo portalas „TVP World“, remdamasis penktadienį dienraštyje „Financial Times“ paskelbta informacija.
Rusijos armijos tamsioji pusė: „Niekada nežinai, ar kulka atskris iš savų, ar iš ukrainiečių pusės“
Rusijos kariuomenėje klesti žiauri „nulinimo“ praktika – kariai kankinami, žudomi ir siunčiami į savižudiškas misijas. Nepriklausomo leidinio „Verstka“ tyrimas atskleidžia, kad vadų įsakymai žudyti savus tapo ne pavieniais atvejais, o sisteminiu reiškiniu. Karių artimieji ir liudininkai pasakoja apie egzekucijas, kankinimų duobes ir kyšius, už kuriuos galima išvengti mirties fronte.
Rusų pajėgos Donecko regione per pastarąją parą pražudė 8 civilius, dar 18 žmonių buvo sužeista
Spalio 30 d. Rusijos pajėgos Donecko regione pražudė aštuonis civilius ir sužeidė dar 18 žmonių.
Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Donecko regiono karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas.
V. Filaškinas pažymėjo, kad apie žuvusiuosius buvo pranešta Slovianske, Kostiantynivkoje, Mykolajivkoje ir Kramatorske.
Jis pridūrė, kad Rusijos kariuomenė Donecko regione jau pražudė 3 714 civilių bei sužeidė dar 8 403 regiono gyventojus. Tiesa, į šiuos skaičius nėra įtraukti duomenys iš Mariupolio ir Volnovachos.
Rusijoje naktį griaudėjo sprogimai: liepsnojo energetikos objektai
Naktį Rusiją sukrėtė virtinė sprogimų – degė šiluminės elektrinės ir naftos perdirbimo gamyklos. Dronų atakos užfiksuotos keliuose regionuose, tarp jų Oriolo, Jaroslavlio ir Vladimiro srityse. Po smūgių dalyje miestų dingo elektra, o vietos valdžia skelbia apie apgadintą energetinę infrastruktūrą.
Ukrainoje mūšio lauke per pastarąją parą sunaikinta dar 970 rusų karių
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. spalio 31 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 141 830 karių, iš kurių 970 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos jau sunaikino 11 310 rusų tankų (+5), 23 515 šarvuotųjų kovos mašinų (+5), 34 128 artilerijos sistemas (+39), 1 533 raketų paleidimo sistemas (+2), 1 233 oro gynybos sistemas (+1), 428 karo lėktuvus, 346 sraigtasparnius, 76 355 nepilotuojamuosius orlaivius (+648), 3 917 kruizinių raketų (+37), 28 karo laivus / katerius, 1 povandeninį laivą, 66 111 transporto priemonių ir kuro cisternų (+118), 3 986 specialiosios įrangos vienetus.
Duomenys apie priešų nuostolius yra nuolat tikslinami.
„Kyla baimė“: Rusijos puolimas Pokrovske parodė, kokioje padėtyje atsidūrė Ukraina
Rusijos puolimas prie strategiškai svarbaus Pokrovsko miesto atskleidė skaudžią Ukrainos problemą – vis labiau juntamą karių trūkumą. JAV analitinis centras „Atlantic Council“ perspėja, kad po daugiau nei trejų metų karo Kyjivas gali priartėti prie ribos, kai nebeturės pakankamai pajėgų išlaikyti fronto.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šią savaitę tiesiogiai apibūdino padėtį Pokrovsko kryptimi: „Ukrainos kariai Pokrovsko fronte kol kas nusileidžia Rusijos kariuomenei skaičiumi 8 prieš 1.“
Nerami naktis Sumų srityje: miestą sudrebino sprogimų virtinė
Rusijos pajėgos smogė Sumų sričiai: mieste nugriaudėjo galingi sprogimai, apgadinti gyvenamieji namai, yra sužeistųjų. Spalio 30 d. Rusijos okupantai surengė virtinę atakų prieš civilinę infrastruktūrą. Mieste užfiksuota apie 10 smūgių, o vietos valdžia praneša apie sužeistuosius ir apgadintus gyvenamuosius pastatus.
Ketvirtadienį, spalio 30 d., Rusijos okupantai sudavė mažiausiai 5 smūgius civilinei infrastruktūrai Kovpakovskio rajone Sumų srityje, pranešė laikinai einantis mero pareigas Artiomas Kobzaras savo „Telegram“ kanale.
Maža to, Sumų karinės administracijos vadovas Sergejus Krivošenko pranešė, kad apgadintame dviejų aukštų gyvenamajame name, preliminariais duomenimis, nukentėjo 4 žmonės.
„Iš viso priešas sudavė apie 10 smūgių miestui. Visos atitinkamos tarnybos dirba jų vietose“, – pridūrė jis.
Patvirtinti smūgiai į devynių aukštų pastatą ir dviejų aukštų gyvenamąjį namą skirtingose miesto vietose.
„Įvykio vietoje medicinos pagalba suteikta dviem daugiabutyje sužeistiems žmonėms – paauglei mergaitei ir pagyvenusiai moteriai“, – sakė Sumų regioninės karinės administracijos vadovas Olehas Hryhorovas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Tuo tarpu senas pirdyla trampas įsakė pradėti branduolinių ginklų testus. Pucinas iškart prikrovė in pampersą ir pasakė peskovui, kad mes visai branduolinių ginklų netestuojame, tai buvo pokštas.
Slava Ukraini, gero Helovyno!
Pagarba Olenai Zelenskai.
Pagarba Nausėdai.
Pagarba patriarchui Landsbergiui.
Šlovė Ukrainai.
Slava Ukraini.
Herojam slava.
Zelenskis perspėjo Rusiją ruoštis „tolimojo nuotolio sankcijoms“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad jo šalis jau nustatė prioritetinius naujos „tolimojo nuotolio sankcijų“ bangos, kuri bus įgyvendinta artimiausiu metu, taikinius. Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, jis apie tai paskelbė tinkle „Telegram“ po susitikimo su aukščiausiais saugumo pareigūnais, įskaitant SBU vadovą Vasylį Maliuką ir užsienio žvalgybos tarnybos vadovą Olehą Ivaščenko.
„Kartu su Ukrainos saugumo tarnybos ir Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos vadovais nustatėme prioritetinius mūsų tolimojo nuotolio sankcijų taikinius artimiausiam laikotarpiui. Tikrai įgyvendinsime jas visas“, – pareiškė V. Zelenskis.
Kaip pažymi „Ukrinform“, spalio 23 d. naktį Ukrainos gynybos pajėgos Rusijoje smogė į Riazanės naftos perdirbimo gamyklą ir amunicijos sandėlį. Kiek anksčiau, spalio 16 d., Ukrainos pajėgos smogė į Saratovo naftos perdirbimo gamyklą, o spalio 13 d. SBU ir specialiųjų operacijų bepiločiai orlaiviai nusitaikė į Feodosijos jūrų naftos terminalą ir kelias elektros pastotes laikinai okupuotame Kryme – buvo apgadinta 11 degalų talpyklų, iš kurių 10 tuo metu buvo pripildytos.