Turkų istorikas: tikra taika neįmanoma, kol Krymas tebėra okupuotas
Bet kokios teritorinės nuolaidos baigsis tuo, kad Rusija bandys užgrobti naujas teritorijas – tikra taika neįmanoma, kol dalis Ukrainos, įskaitant Krymą, lieka okupuota.
Tai JAV ir Rusijos vadovų susitikimo Aliaskoje išvakarėse duodamas interviu naujienų agentūrai „Ukrinform“ pasakė istorikas, žmogaus teisių aktyvistas, tarptautinių santykių profesorius ir Bilkento universiteto Rusistikos centro direktorius Hakanas Kirimli.
„Esame labai susirūpinę, kad šioje naujoje situacijoje, ypač vadinamuosiuose susitarimuose, Krymas gali tapti priemone kažkokiems mainams vykdyti. Mes žinome, kad Ukraina, Ukrainos vadovybė, pasisako už teritorinio vientisumo principus... Tikra taika neįmanoma, kol dalis Ukrainos, įskaitant Krymą, yra okupuota“, – pabrėžė H. Kirimli.
Istoriko teigimu, bet kokie agresoriaus interesus atitinkantys susitarimai dėl Krymo teritorijos bus pražūtingi.
„Krymo perdavimas Rusijos valdovams, ypač Putinui, kurio rankos suteptos ukrainiečių, Krymo totorių ir kitų tautų krauju, baigtųsi katastrofa ir naujomis mūsų, kaip šių tautų atstovų, žudynėmis. Tokia yra mano ir Krymo totorių diasporos Turkijoje pozicija“, – pabrėžė H. Kirimli.
Istorikas akcentavo, kad svarbu ne tik užbaigti karą ir sustabdyti kraujo liejimą, bet ir patraukti Rusiją atsakomybėn už jos nusikaltimus, žudynes ir naikinimą, o svarbiausia – neleisti jai užgrobti jokios teritorijos.
„Jei šiandien atiduosime Putinui nors centimetrą žemės – Kryme, Donbase, Chersone, Zaporižioje ar kur kitur – rytoj teks atiduoti Kijevą. Atiduokite Kijevą, ir kitas bus Lvovas; atiduokite Lvovą, ir kita bus Varšuva. Ir taip toliau... Tai gali tęstis amžinai“, – pabrėžė ekspertas.
Kaip pranešė „Ukrinform“, penktadienį, rugpjūčio 15 d. 11.30 val. vietos laiku (22.30 val. Kijevo laiku) Aliaskoje prasidės JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimas. D. Trumpas ir V. Putinas jame dalyvaus asmeniškai su vertėjais. Vėliau numatomas delegacijų susitikimas. Aukščiausiojo lygio susitikimo pabaigoje abiejų šalių vadovai surengs bendrą spaudos konferenciją.
Rubio: saugumo garantijos Ukrainai turi būti taikos derybų dalis
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio ketvirtadienį pareiškė, kad saugumo garantijos Ukrainai turi būti taikos derybų dalis, ir pridūrė, kad tikisi greitos pažangos siekiant užbaigti karą.
Prieš penktadienį Aliaskoje rengiamą Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitikimą M. Rubio sakė: „Norint pasiekti taiką, manau, visi pripažįstame, kad reikės aptarti saugumo garantijas.“
Kalbėdamas apie būsimas paliaubas, jis sakė: „Rytoj pamatysime, kas įmanoma. Pažiūrėsime, kaip seksis derybos. Ir mes esame viltingi.“
Prie Gyvačių salos rastos nuolaužos: ukrainiečiai skelbia, kad Rusija neteko naikintuvo
Tikėtina, kad prie Ukrainos Gyvačių salos į Juodąją jūrą nukrito rusų naikintuvas, skelbia Ukrainos karinės jūrų pajėgos, rašo UNIAN.
Anot pajėgų, Ukrainos žvalgyba gavo prieiga prie pokalbio radijo ryšiu, kur buvo kalbama apie naikintuvo Su-30SM praradimą.
Naikintuvas vykdė užduotis į pietryčius nuo Gyvačių salos.
Dėl ko nukrito orlaivis, neaišku.
Pasak Ukrainos karinių jūrų pajėgų, šiuo metu okupantai vykdo paieškos ir gelbėjimo operaciją. Turimais duomenimis, lėktuvo nuolaužos rastos jūros paviršiuje. Pilotas kol kas nerastas.
Putinas užsimena apie ginklų kontrolės susitarimus, jei bus išspręstas karas Ukrainoje
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad Maskva galėtų sutikti su naujomis ginklų kontrolės sutartimis, bet tik tuo atveju, jei bus išspręstas karas Ukrainoje.
Pasak Kremliaus, jo komentarai nuskambėjo per parengiamąjį susitikimą prieš jo individualias derybas su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, kurios įvyks penktadienį Ankoridže, Aliaskoje.
V. Putinas sakė, kad Vašingtonas deda „gana energingas ir nuoširdžias pastangas“ nutraukti kovas Ukrainoje ir pasiekti susitarimus „visų dalyvaujančių šalių naudai“.
Tai, pridūrė jis, galėtų sukurti ilgalaikes sąlygas taikai Europoje ir pasaulyje, „jei pereisime prie kitų susitarimų etapų strateginės puolamosios ginkluotės kontrolės srityje“.
Sakydamas „strateginė puolamoji ginkluotė“, V. Putinas turėjo omenyje tarpžemyninius branduolinius ginklus. Beveik visi Vašingtono ir Maskvos susitarimai dėl branduolinės ginkluotės šiuo metu nebegalioja arba jų atsisakyta, todėl šis sektorius iš esmės nereguliuojamas.
V. Putinas jau beveik trejus su puse metų vykdo plataus masto karą prieš Ukrainą. D. Trumpas yra sakęs, kad nori užbaigti konfliktą, nors lieka neaišku, kaip jis galėtų įtikinti Kremlių tai padaryti.
V. Putino patarėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas sakė, kad aukščiausiojo lygio susitikime daugiausia dėmesio bus skiriama karui Ukrainoje, tačiau bus sprendžiami ir kiti klausimai.
Rusijos delegaciją į Aliaską išskraidino skandaluose nuskambėjęs „kokaininis“ lėktuvas
Ketvirtadienio rytą iš Maskvos į Aliaską išskrido Rusijos lėktuvas Il-96, skelbia „Moscow Times“. Anot portalo, tas pats lėktuvas prieš kelerius metus buvo garsiai nuskambėjęs kokaino skandale.
Prieš Putino ir Trumpo susitikimą – signalai iš Kremliaus: nieko pasirašyti neplanuojama
Kremlius pakomentavo penktadienį vyksiantį Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitikimą, rašo „Sky news“.
Kremlius nurodė, kad penktadienį jokių dokumentų pasirašyti neplanuojama.
Maskva pridūrė, kad būtų didelė klaida prognozuoti Rusijos ir JAV aukšto lygio derybų rezultatus.
Anksčiau Kremlius teigė, kad buvo susitarta dėl aukščiausiojo lygio susitikimo programos, o abu lyderiai susitiks vienas prieš vieną.
ES planuoja 19-ąjį sankcijų Rusijai paketą patvirtinti rugsėjį
Europos Komisija siekia, kad kitas bloko sankcijų Rusijai paketas būtų patvirtintas rugsėjo mėnesį.
„Tikimės, kad galėsime jį priimti kitą mėnesį“, – penktadienį sakė Komisijos atstovė spaudai, nepateikdama detalių apie galimą turinį.
Tai būtų 19-asis ES sankcijų paketas. Ankstesnės sankcijos Rusijai buvo nukreiptos prieš ekonomiką, pagrindines pramonės šakas, karines tiekimo grandines ir asmenis, susijusius su karu Ukrainoje.
Sankcijų tikslas – apsunkinti Rusijai vykdyti karą, pradėtą prieš trejus su puse metų.
Sankcijoms ES turi vienbalsiai pritarti visos valstybės narės. Anksčiau dėl vidinių diskusijų šis procesas užtrukdavo, o Vengrija ir Slovakija buvo vienos iš tų, kurios blokuodavo priemones prieš Maskvą. Neaišku, ar šįkart pavyks laikytis numatyto termino.
Rusija ir Ukraina surengė naują apsikeitimą belaisviais
Rusija ir Ukraina ketvirtadienį apsikeitė karo belaisviais: namo grįžo po 84 karius, pranešė Rusijos gynybos ministerija.
Per kitus apsikeitimus šiais metais jau paleista šimtai karo belaisvių.
Rusų ministerija socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė, kad mainams tarpininkavo Jungtiniai Arabų Emyratai ir kad paleisti Rusijos kariai gauna „psichologinę ir medicininę pagalbą“.
Europa aktyviai ieško vietos Zelenskio, Trumpo ir Putino susitikimui
Sąjungininkai „aktyviai“ vertina keletą Europos vietų, kuriose galėtų įvykti JAV prezidento Donaldo Trumpo, Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino susitikimas iki šio mėnesio pabaigos.
Šaltiniai teigia, kad tai, ar susitikimas įvyks, priklausys nuo to, kaip vyks rytojaus susitikimas tarp D. Trumpo ir V. Putino Aliaskoje, tačiau sąjungininkai sutaria, kad trišalis lyderių susitikimas turi vykti Europoje.
Jei rytojaus susitikimas bus sėkmingas, ES ir JAV turėtų surengti telekonferenciją dėl visų trijų lyderių susitikimo šeštadienio popietę.
V. Zelenskis anksčiau siūlė susitikimo vieta Romą, tačiau Prancūzija, Suomija, Ispanija ir Vokietija mano, kad neutralesnė vieta, pavyzdžiui, Ženeva, būtų tinkamesnė.
Be to, Turkija taip pat du kartus pasiūlė surengti derybas.
Sutartis su JAV dėl mineralų: Ukrainoje pradedamas podirvio naudotojų auditas
Ukrainos ministrė pirmininkė Julija Svyrydenko nurodė kompetentingosioms agentūroms strategiškai svarbiose vietovėse atlikti podirvio vartotojų auditą.
Apie tai ministrė pirmininkė pranešė platformoje „Telegram“.
„Nurodžiau Ekonomikos, aplinkos ir žemės ūkio ministerijai bei Valstybinei geologijos ir mineralinių išteklių tarnybai atlikti visų podirvio naudotojų, turinčių strategiškai svarbiose vietovėse galiojančius leidimus, auditą. Planuojame patikrinti, kas tikrai vykdo veiklą, o kas – tik turi licencijas, tačiau gavyba neužsiima. Toks turtas turi arba duoti rezultatų, arba būti grąžintas ir aukcione parduotas atsakingiems investuotojams“, – pažymėjo J. Svyrydenko.
Be to, jos teigimu, buvo priimtas sprendimas vėl pradėti vykdyti konkursus dėl angliavandenilių platinimo Mezyhirskos ir Svičanskos vietovėse.
„Buvo atnaujintos sąlygos, numatant partnerio iš JAV teisę pirkti produktus bei garantiją, kad kitiems dalyviams nebus siūlomos palankesnės sąlygos. Tai atitinka JAV ir Ukrainos sutarties dėl Rekonstrukcijos investicinio fondo steigimo sąlygas“, – paaiškino J. Svyrydenko.
Premjerė pabrėžė, kad Ukrainos gamtiniai ištekliai privalo tarnauti šalies ekonomikai.
Primename, kad pirmiau Ukrainos ministrė pirmininkė J. Svyrydenko sušaukė pasitarimą su Ukrainos ekonomikos saugumo biuro ir verslo asociacijų atstovais veiksmams koordinuoti.
Putinas: JAV deda „nuoširdžias pastangas“ spręsti karą Ukrainoje
Vladimiras Putinas teigia, kad JAV deda „nuoširdžias pastangas“ siekdamos rasti sprendimą Ukrainos „krizei“, ir pasiūlė Maskvai ir Vašingtonui pasiekti susitarimą dėl branduolinių ginklų kontrolės, kuris sustiprintų taiką, rašo „Sky News“.
Tironas V. Putinas dažnai vadina savo visišką invaziją į Ukrainą ir pakartotinius civilių objektų bombardavimus „krize“ arba „specialia karine operacija“.
Rusija skelbia užėmusi dar 2 gyvenvietes Ukrainoje
Rusija ketvirtadienį pranešė, kad jos kariuomenė užėmė dar dvi gyvenvietes Rytų Ukrainoje.
Apie tai pranešta Rusijos ir JAV prezidentų Vladimiro Putino ir Donaldo Trumpo susitikimo išvakarėse.
Gynybos ministerija pranešė, kad Rusijos pajėgos užėmė Iskros kaimą ir nedidelį Ščerbynivkos miestelį Ukrainos Donecko srityje, kurią Kremlius teigė aneksavęs 2022 metų rugsėjį.
Ščerbynivka yra netoli kalnakasių miesto Torecko, kurį Rusijos kariuomenė užėmė vasarį, ir Kostiantynivkos – vieno iš paskutiniųjų didelių Donecko srities miestų, kuriuos vis dar kontroliuoja Ukraina.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pripažino, kad Rusijos pajėgos siauroje fronto linijos atkarpoje netoli angliakasių miestelio Dobropiliios pasistūmėjo iki 10 kilometrų.
Rusijos kariuomenės antradienio pasiekimai buvo didžiausi per vienos paros laikotarpį per daugiau nei metus, rodo naujienų agentūros AFP atlikta JAV įsikūrusio Karo studijų instituto (ISW) duomenų analizė.Pietų Rusijoje esančiame Rostove prie Dono ketvirtadienį per Ukrainos dronų ataką, apgadinusią apie 10 gyvenamųjų pastatų, buvo sužeisti 13 žmonių, tarp jų du vaikai, socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė regiono gubernatorius Jurijus Sliusaras.
Rusijos kariuomenė teigė per parą numušusi 268 Ukrainos dronus ir keturias sklandančiąsias bombas.
Tuo metu Ukrainos oro pajėgos pranešė, kad Rusija per naktį paleido dvi raketas ir 45 dronus į Ukrainos teritoriją.
Pasak vietos valdžios, du žmonės buvo sužeisti šiaurinėje Sumų srityje ir vienas – Chersono srityje.
V. Putinas ir D. Trumpas penktadienį susitiks Aliaskoje, o jųdviejų derybose, pasak Kremliaus, daugiausia dėmesio bus skiriama „Ukrainos krizės sprendimui“.
„Pasibaisėtina“: Vengrija smerkia Ukrainos dronų smūgį Rusijos „Družba“ naftotiekiui
Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto trečiadienį pasmerkė Ukrainos dronų smūgį pagrindinei „Družba“ naftotiekio paskirstymo stočiai Rusijos Briansko srityje, pabrėždamas Vengrijos, kaip elektros energijos tiekėjos Ukrainai, vaidmenį, rašo „Kyiv Independend“.
„Vengrija yra Ukrainos pagrindinė elektros energijos tiekėja. Be mūsų, šalies energetinis saugumas būtų labai nestabilus“, – rašė P. Szijjarto socialiniame tinkle „X“.
„Atsižvelgiant į tai, Ukrainos ataka prieš „Družba“ naftotiekį, kuris tiekia naftą Vengrijai ir yra gyvybiškai svarbus mūsų energetiniam saugumui, yra pasibaisėtina“, – pridūrė jis.
Apklausa: dauguma vokiečių abejoja, kad Aliaskoje Trumpas ir Putinas susitars dėl taikos Ukrainoje
Dauguma vokiečių skeptiškai žiūri į artėjantį JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino viršūnių susitikimą, kuris penktadienį įvyks JAV Aliaskos valstijoje. Tai atskleidė Vokietijos visuomeninio transliuotojo ZDF atlikta apklausa.
Tik 13 proc. respondentų mano, kad susitikimo metu D. Trumpas gali susitarti dėl paliaubų tarp Rusijos ir Ukrainos. Tuo metu net 84 proc. išsakė priešingą nuomonę.
Tik 14 proc. vokiečių mano, kad V. Putinas iš tikrųjų nori ilgalaikių paliaubų, o 82 proc. taip negalvoja.
Apklausa taip pat atskleidė, kad 9 iš 10 respondentų pritaria tam, jog tiesioginis ukrainiečių dalyvavimas derybose yra būtinas siekiant ilgalaikių paliaubų.
Tačiau nuomonės išsiskyrė dėl galimo Ukrainos teritorijų atidavimo Rusijai. Apie 42 proc. apklaustųjų pritaria tam, kad Rusijai atitektų jos pajėgų okupuotos Ukrainos teritorijos, jeigu tai reikštų karo pabaigą. Tačiau 45 proc. apklausos dalyvių mano, kad Ukraina turėtų toliau kovoti, jog atgautų Rusijos okupuotas teritorijas.
Apklausoje telefonu ir internetu rugpjūčio 11-13 d. dalyvavo 1 370 atsitiktinai parinktų balso teisę turinčių asmenų.
Kremlius paskelbė Putino ir Trumpo derybų laiką ir temas
Penktadienį įvyksiantis JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino susitikimas Aliaskoje prasidės 11:30 val. vietos laiku (22:30 val. Lietuvos laiku), ketvirtadienį pranešė V. Putino padėjėjas Jurijus Ušakovas.
Po derybų V. Putinas ir D. Trumpas surengs bendrą spaudos konferenciją.
Anot jo, pagrindinė V. Putino ir D, Trumpo susitikimo tema bus Ukrainos krizės sprendimas.
Taip pat Kremliaus propagandistas pridūrė, kad V. Putinas ir D. Trumpas aptars prekybos ir ekonominį bendradarbiavimą, kuriame yra „didžiulis neišnaudotas potencialas“.
Jis pridūrė, kad susitikimas prasidės privačiu pokalbiu akis į akį, dalyvaujant vertėjams.
Taip pat derybos vyks delegacijomis principu „5 prieš 5“.
Derybų trukmė priklausys nuo diskusijų eigos, pridūrė jis.
Rusijos delegaciją sudarys Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Rusijos diktatoriaus padėjėjas Jurijus Ušakovas, Rusijos gynybos ministras Sergejus Belousovas, Rusijos finansų ministras Antonas Siluanovas ir Rusijos tiesioginių investicijų fondo vadovas Kirilas Dmitrijevas.
Anot J. Ušakovo, amerikiečių delegacijos sudėtis deryboms taip pat yra nustatyta, tačiau būtų teisingiau, jei ją paskelbtų amerikiečių pusė.
Tai būtų pirmoji bendra JAV ir Rusijos lyderių spaudos konferencija nuo 2018 metų, kai V. Putinas Helsinkyje susitiko su D. Trumpu.
Zelenskis Londone susitiko su JK premjeru Starmeriu
Artėjant svarbiam JAV ir Rusijos viršūnių susitikimui Aliaskoje, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį atvyko į Londoną derybų su Jungtinės Karalystės (JK) ministru pirmininku Keiru Starmeriu.
Kaip pranešama, V. Zelenskis 9.40 val. vietos (11.40 val. Lietuvos) laiku atvyko į K. Starmerio rezidenciją Dauningo gatvėje. Abu sąjungininkai apsikabino ir paspaudė vienas kitam ranką, o tada įėjo į vidų derėtis.
Keičia taikos palaikymo Ukrainoje planus: atsisakoma 30 tūkst. karių kontingento
Jungtinė Karalystė pakeitė taikos palaikymo misijos, kuri bus pradėta Ukrainoje po aktyviosios karo su Rusija fazės pabaigos, formatą ir tikslus, praneša „The Times“.
Britų kariuomenės vadovybė atsisakė idėjos suformuoti 30 tūkst. karių kontingentą Ukrainos uostams ir miestams apsaugoti.
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 24 rusų puolamuosius dronus
Ukrainiečių gynybiniai daliniai neutralizavo 24 rusų puolamuosius dronus, pranešė Ukrainos ginkluotosios oro pajėgos.
Nuo trečiadienio 21.00 val. rusai atakavo Ukrainą 45 koviniais dronais ir įvairaus tipo imitaciniais bepiločiais. Taip pat buvo paleistos dvi „S-300/400“ raketos.
Į Donecko ir Černihivo sritis skriejo puolamieji dronai, o į Sumus – raketos.
Oro atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Ketvirtadienio 9.00 val. duomenimis, patvirtinta, kad Ukrainos šiaurėje ir rytuose numušti/neutralizuoti 24 „Shahed“ dronai (ir kiti bepiločiai).
Registruotas 21 dronų smūgis 12 vietų.
Budanovas: tik trys šalys pasaulyje moka kariauti plačiu frontu
Artimiausiu metu Šiaurės Korėja planuoja į Rusiją perkelti papildomas pajėgas: apie 6 tūkst. karių. Tai pareiškė Ukrainos žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas interviu leidiniui „The Japan Times“. Taip pat jis pabrėžė, kad pasaulyje yra tik trys šalys turinčios patirties šiuolaikiniame kare.
Lenkijos saugumo tarnybos dėl diversijos aktų sulaikė jauną ukrainietį
Lenkijos vidaus saugumo agentūra (ABW) sulaikė 17-metį ukrainietį, kuris, kaip įtariama, praėjusią savaitę išniekino paminklą Antrojo pasaulinio karo metais ukrainiečių nacionalistų nužudytiems lenkams atminti ir įvykdė kitus diversijos aktus.
Ministras pirmininkas Donaldas Tuskas trečiadienį sakė, kad šis paauglys yra naujausias pavyzdys, kai jaunas ukrainietis ar baltarusis pasamdomas Rusijos vardu Lenkijoje vykdyti tokius veiksmus, siekiant sukelti socialinę ir diplomatinę įtampą.
Ministro pirmininko biure surengtoje spaudos konferencijoje, vykusioje po Europos vadovų diskusijų dėl taikos Ukrainoje, D. Tuskas sakė, kad ukrainiečių ir lenkų konflikto kurstymas dažnai yra užsienio žvalgybos operacijų rezultatas.
„Šiandien ABW sulaikė jauną ukrainietį, kuris kaltinamas diversijos veiksmais“, – teigė D. Tuskas ir pridūrė, kad tai ne pirmas toks atvejis. Jis sakė, kad sulaikytojo veiksmai apėmė priešiškų užrašų ir atvaizdų ant paminklų dėjimą, kurie buvo niekinantys, žeminantys ir menkinantys Lenkijos orumą.
Jis taip pat sakė, kad Rusijos pastangomis organizuoti diversiją Lenkijoje siekiama skatinti konfliktą tarp Lenkijos ir Ukrainos.
Už specialiąsias tarnybas atsakingo ministro atstovas spaudai Jacekas Dobrzynskis socialiniame tinkle „X“ teigė, kad sulaikytasis ant pastatų ir paminklų Varšuvoje, vakariniame Vroclavo mieste ir pietrytiniame Domostavos mieste iškabino Stepano Banderos vėliavas ir šūkius, propaguojančius nacistinę ideologiją.
Praėjusią savaitę jis išniekino Voluinės žudynių paminklą, išpiešdamas S. Banderos vėliavą ir užrašą ukrainiečių kalba „Šlovė UPA“.
Banderos vėliavos – raudonai juodos spalvos vėliavos, simbolizuojančios kovą už Ukrainos nepriklausomybę, kurias taip pat naudoja Ukrainos nacionalistai iš Ukrainos sukilėlių armijos (UPA).
J. Dobrzynskis sakė, kad vyksta teisminis procesas, o bylą prižiūri Nacionalinė prokuratūra. Specialiąsias tarnybas koordinuojantis ministras Tomaszas Siemoniakas taip pat pranešė apie sulaikymą „X“, teigdamas, kad sulaikytasis savo veiksmais siekė išprovokuoti įtampą tarp lenkų ir ukrainiečių.
Trumpas perspėjo Putiną: bevaisių derybų atveju „pasekmės bus labai rimtos“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino „rimtomis pasekmėmis“, jei Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas nesutiks su taika Ukrainoje, tačiau trečiadienį taip pat pareiškė, kad po jų susitikimo greitai galėtų įvykti antrasis susitikimas, kuriame dalyvautų ir Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis lyderis, rašo „Reuters“.
D. Trumpas nepatikslino, kokios galėtų būti pasekmės, tačiau įspėjo apie ekonomines sankcijas, jei jo susitikimas su V. Putinu penktadienį Aliaskoje bus bevaisis.
Ukraina dronais atakavo Rusiją: užsidegė naftos perdirbimo gamykla
Ukraina nuo trečiadienio vakaro iki ketvirtadienio paryčių paleido dešimtis dronų į Rusiją, kur kilo gaisrų įvairiose vietose dviejuose pietiniuose regionuose, įskaitant naftos perdirbimo gamyklą, pranešė pareigūnai.
„Dėl atakos nuolaužų išsiliejo naftos produktai ir kilo gaisras Volgogrado naftos perdirbimo gamykloje“, – socialiniame tinkle „Telegram“ paskelbtame pranešime teigė Volgogrado srities gubernatorius Andrejus Bočarovas.
Rusijos Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas sakė, kad Ukrainos dronas regiono sostinės centre rėžėsi į automobilį, jis užsidegė ir nukentėjo trys žmonės.
Ukraina papasakojo, kokia situacija rusų prasiveržimo taške Donecko srityje
Ukrainos gynybos pajėgos stabilizuoja padėtį Donecko srities Dobropilios miesto kryptimi. Ukrainos gynėjai aktyviai aptinka ir naikina Rusijos karinius dalinius.
Apie tai „RBC-Ukraina“ pakomentavo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo atstovas spaudai majoras Andrijus Kovalovas.
„Padėtis Dobropilios rajone stabilizuojasi. Gynybos pajėgos imasi visų būtinų priemonių, kad aptiktų ir sunaikintų Rusijos okupantų grupes“, – pranešė A. Kovalovas.
Jis pažymėjo, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas, siekdamas sustiprinti gynybos stabilumą Dobropilios ir Pokrovsko miestuose, skyrė papildomas pajėgas ir priemones.
„Visų pirma, vykdant 1-ojo Ukrainos nacionalinės gvardijos „Azov“ korpuso, gretimų ir pavaldžių padalinių operacijas, priešas patiria didelių nuostolių“, – sakė A. Kovalovas.
Pasak jo, per pastarąsias dvi dienas korpuso atsakomybės zonoje buvo likviduota 151 rusų okupantas. Sužeista daugiau nei 70 okupantų. Taip pat per šį laikotarpį korpuso kariai paėmė į nelaisvę 8 Rusijos okupantus.
„Ukrainos gynybos pajėgų kariai tęsia paieškas ir smogiamąsias operacijas savo atsakomybės zonoje. Situacija stabilizuojasi“, – pridūrė Kovalovas.
Situacija prie Dobropilios
Primename, kad anksčiau Ukrainos projektas „DeepState“ pranešė apie aktyvų Rusijos kariuomenės judėjimą šiauriniame ruože tarp Dobropilioss ir Družkivkos.
Analitikai spėjo, kad jei kovos dinamika išliks tokia pati, Dobropilia gali būti užimta anksčiau nei Pokrovskas.
Tuo tarpu Generalinis štabas oficialiai patvirtino situacijos sudėtingumą, bet pabrėžė, kad pavieniai nedidelių priešo grupių įsiskverbimai už pirmosios gynybos linijos nereiškia faktinio teritorijos kontrolės.
Per Rusijos apšaudymą Ukrainos Chersono srityje žuvo keturi žmonės, dar šeši buvo sužeisti
Ukrainos Chersono srityje dėl Rusijos agresijos per 24 valandas žuvo keturi žmonės, o dar šeši buvo sužeisti.
Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė šio regiono valstybinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas.
Teigiama, kad taip pat buvo apgadinti 109 privatūs namai, dujotiekis, ūkinis pastatas, greitosios pagalbos automobilis, žemės ūkio technika ir privatūs automobiliai.
Trumpas paaiškino, kodėl nenori Zelenskio susitikime Aliaskoje
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasisakė prieš Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio dalyvavimą susitikime Aliaskoje, nes bijo, kad derybos gali žlugti, rašo „The Wall Street Journal“ (WSJ).
Kaip nurodo leidinys, iš pradžių Europos pareigūnai siekė tiesioginio atstovavimo susitikime Aliaskoje, kuriame taip pat dalyvaus JAV valstybės sekretorius Marco Rubio ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas – buvo siūloma NATO generalinio sekretoriaus Marko Rutte arba kito Europos lyderio, taip pat ir V. Zelenskio kandidatūra.
Tačiau po Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo ir D. Trumpo pokalbių telefonu europiečiai atsisakė šio reikalavimo, viešai paragindami V. Zelenskį dalyvauti bet kokiose derybose su Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu, rašo WSJ.
„Pasak žmonių, susipažinusių su pokalbio eiga, D. Trumpas išreiškė susirūpinimą, kad V. Zelenskio dalyvavimas pačioje pradžioje gali sužlugdyti derybas“, – pažymi leidinys.
Tačiau, pasak konferenciją organizavusių Vokietijos pareigūnų, D. Trumpas sutiko, kad po susitikimo su V. Putinu jis pirmiausia informuos V. Zelenskį, o tik tada – Europos lyderius, dalyvavusius trečiadienio susitikime.
Tačiau JAV prezidentas taip pat apibūdino dviejų lyderių susitikimo Aliaskoje tikslą kaip „stalo padengimą“ greitam tolesniam veiksmui,į kurį būtų įtrauktas V. Zelenskis.
„Jei pirmasis susitikimas bus sėkmingas, greitai surengsime antrąjį“, – sakė D. Trumpas.
„Norėčiau tai padaryti beveik iš karto, ir surengsime greitą antrąjį susitikimą tarp prezidento V. Putino, prezidento V. Zelenskio ir manęs, jei jie norės, kad aš ten dalyvaučiau.“
Tiesa, D. Trumpas kol kas nenurodo galimo antrojo susitikimo datos.
Trumpo ir Putino susitikimas
Anksčiau leidinys „The Telegraph“ pranešė, kad D. Trumpas, tikėtina, pasiūlys V. Putinui Aliaskos ir Donbaso išteklius mainais už taiką.
Taip pat, žiniasklaidos duomenimis, JAV viceprezidentas J. D. Vance‘as užtikrino V. Zelenskį ir Europos sąjungininkus, kad Vašingtonas neves derybų su Rusija dėl karo pabaigos be Ukrainos ar Europos.
„NBC News“ duomenimis, D. Trumpas informavo V. Zelenskį ir Europos sąjungininkus, kad nesvarstys Ukrainos teritorinio padalijimo susitikime su V. Putinu Aliaskoje ir kad jo tikslas – ugnies nutraukimas Ukrainoje.
Keiras Starmeris Londone ketvirtadienį susitinka su Volodymyru Zelenskiu
Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Keiras Starmeris ketvirtadienį Londone susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, pranešė britų lyderio biuras.
Apie tai skelbiama artėjant Jungtinių Valstijų ir Rusijos prezidentų Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitikimui Aliaskoje penktadienį.
JK ministro pirmininko biuras pranešė, kad V. Zelenskis į Dauningo gatvę atvyks 9 val. 30 min. vietos (11 val. 30 min. Lietuvos) laiku.
K. Starmeris trečiadienį tvirtino, kad dėl susitikimo Aliaskoje dabar yra reali galimybė susitarti dėl paliaubų Ukrainoje.
„Jau trejus su trupučiu metų trunkančio konflikto metu mes niekaip nesugebėjome (...) rasti realaus būdo, kaip nutraukti ugnį“, – sakė K. Starmeris virtualiame Europos lyderių susitikime.
„Dabar mes turime tokią galimybę dėl (JAV) prezidento įdėto darbo“, – teigė jis.
K. Starmeris sakė, kad Ukrainos kariniai rėmėjai, vadinamoji Norinčiųjų koalicija, parengė veiksmingus planus paliaubų atveju.
Vaizdo konferencijoje, kuriai vadovavo kartu su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu (Frydrichu Mercu) ir Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, jis pareiškė, kad privaloma derinti aktyvią diplomatiją su spaudimu Rusijai ir tolesne karine parama Ukrainai.
Prie pokalbio prisijungė Vokietiją aplankęs Ukrainos prezidentas V. Zelenskis ir JK viešintis JAV viceprezidentas J. D. Vance'as.
Vokietija finansuos vieną JAV ginklų paketų Ukrainai
Vokietija finansuos vieną paramos Ukrainai paketų, kurį sudaro JAV ginklai ir amunicija. Tai trečiadienį po vaizdo ryšiu vykusio „Norinčiųjų koalicijos“ atstovų susitikimo pranešė Vokietijos gynybos ir Užsienio reikalų ministerijos. Vokietija kartu su kitomis sąjungininkėmis pasirengusi finansuoti vieną pirmųjų paketų, kurių bendra vertė yra iki 500 mln. JAV dolerių, teigiama pranešime.
JAV prezidentas Donaldas Trumas liepos pradžioje paskelbė, kad stabdys ginklų tiekimą Ukrainai. Tačiau po dviejų savaičių jis pareiškė, kad vis dėlto tieks ginklus – tačiau už juos turės mokėti Europos šalys. D. Trumpas tada patvirtino, kad planuojamos siuntos apims ir „Patriot“ gynybines sistemas.
Ginklų tiekimo įgyvendinimą koordinuos NATO, pranešė abi Vokietijos ministerijos. Aljansas kartu užtikrins, „kad paketų turinys padengtų skubiausius Ukrainos poreikius“. Finansavimu tada pasirūpins Europos partnerės ir Kanada.
Pagalbos paketai turėtų apimti karinę įrangą, kurios Europos pramonė negamina arba kurią JAV gali numatyta apimtimi pristatyti greičiau nei kitos NATO partnerės. Tai apima ir oro gynybos pajėgumus.
Rusijos kariuomenė kare prieš Ukrainą neteko dar 990 karių
Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. rugpjūčio 14 d. Rusijos kariuomenė kare prieš Ukrainą neteko maždaug 1 067 100 karių, įskaitant dar 990 kariškių, kurie buvo likviduoti per praėjusią parą, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
Be to, Rusijos pajėgos neteko 11 104 tankų (+5), 23 130 šarvuotųjų kovos mašinų (+3), 31 458 artilerijos sistemų (+29), 1 466 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+1), 1 207 oro gynybos sistemų, 421 lėktuvo, 340 sraigtasparnių, 51 043 bepiločių orlaivių (+191), 3 558 kruizinių raketų, 28 laivų, 1 povandeninio laivo, 58 456 automobilių (+191) ir 3 937 specialiosios technikos vienetų.
Pažymima, kad šie duomenys tikslinami.
Trumpas pasirengęs suteikti Ukrainai saugumo garantijas su viena sąlyga
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirengęs suteikti saugumo garantijas Ukrainai, tačiau yra viena sąlyga – tai turi būti ne NATO rėmuose.
Apie tai praneša „RBC-Ukraina“, remdamasi „Politico“ šaltiniais.
Trumpo žinia: gali būti, kad po susitikimo su Putinu vyks antras susitikimas ir su Zelenskiu
JAV prezidentas Donaldas Trumpas sako, kad po penktadienį Aliaskoje įvyksiančio jo ir Vladimiro Putino susitikimo greičiausiai įvyks „greitas antrasis susitikimas“ tarp V. Putino, Volodymyro Zelenskio ir D. Trumpo, skelbia „Sky news“.
„Labai didelė tikimybė, kad įvyks antrasis susitikimas, kuris bus produktyvesnis už pirmąjį, nes pirmajame ketinu išsiaiškinti, kur esame ir ką darome“, – sako D. Trumpas.
D. Trumpas sakė, kad jei pirmasis susitikimas su V. Putinu penktadienį „praeis gerai“, tuomet įvyks „greitas antrasis susitikimas“ tarp V. Putino ir V. Zelenskio „ir manęs, jei jie norės, kad aš ten dalyvaučiau“.
Atskleidė Trumpo planus susitikime su Putinu: Ukrainos teritorijos nebus aptariamos
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pranešė savo Ukrainos kolegai Volodymyrui Zelenskiui ir Europos sąjungininkams, kad nesvarstys Ukrainos teritorinio padalijimo su Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu.
D. Trumpas Europos lyderiams sakė, kad jo tikslas susitikime su V. Putinu Aliaskoje – ugnies nutraukimas Ukrainoje, praneša „NBC News“ šaltiniai.
Zelenskis dalyvavo šeštajame vadinamosios Norinčiųjų koalicijos susitikime
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vizito Vokietijoje metu dalyvavo šeštajame vadinamosios Norinčiųjų koalicijos susitikime. Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, V. Zelenskis apie tai paskelbė socialiniame tinkle „Facebook“.
„Kartu su partneriais pareiškėme paramą JAV prezidento Donaldo Trumpo pastangoms užbaigti karą, sustabdyti žudymą ir pasiekti teisingą ir ilgalaikę taiką. Esu dėkingas partneriams už mūsų bendrą poziciją: dėl kelio į taiką negali būti sprendžiama be Ukrainos, o derybos gali duoti rezultatų tik tuo atveju, jei jos vyks nutraukus ugnį“, – parašė jis.
V. Zelenskis padėkojo už aktyvią paramą Ukrainai, kol Rusija nesutiko nutraukti ugnies. Jis taip pat paragino partnerius finansuoti bepiločių orlaivių gamybą Ukrainoje, kad būtų galima sustiprinti šalies gynybinius pajėgumus, ir prisijungti prie naujosios NATO PURL priemonės JAV ginkluotei pirkti.
„Susitikimo metu derinome tolesnius veiksmus ir susitarėme toliau vykdyti glaudų Ukrainos, visos Europos ir Jungtinių Valstijų bendradarbiavimą. Dėkoju visiems, kurie stengiasi teisingai užbaigti šį karą“, – pažymėjo V. Zelenskis.
Kaip jau skelbė „Ukrinform“, V. Zelenskis rugpjūčio 13 d. Berlyne susitiko su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu. Po susitikimo jie prisijungė prie vaizdo konferencijos su Europos lyderiais, NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte ir JAV prezidentu D. Trumpu.
Vokietija ir sąjungininkės per naują NATO tiekimo liniją siųs didelį karinės pagalbos paketą Kyjivui
Vokietija trečiadienį paskelbė, kad bendradarbiaus su ukrainiečių Vakarų rėmėjų grupe, siekdama pasitelkiant naują NATO tiekimo liniją suteikti karinės pagalbos Ukrainai paketą, kurio vertė sieks iki 500 mln. dolerių (426,95 mln eurų).
Šio mėnesio pradžioje NATO pradėjo koordinuoti reguliarų didelių ginklų paketų tiekimą Ukrainai po to, kai Nyderlandai pareiškė, kad suteiks oro gynybos įrangos, šaudmenų ir kitos karinės pagalbos už 500 mln. eurų.
Kitą dieną Švedija paskelbė, kad kartu su Šiaurės kaimynėmis Danija ir Norvegija skirs 275 mln. dolerių (234,82 mln. eurų), siekdamos aprūpinti 500 mln. dolerių vertės oro gynybos priemonėmis, prieštankiniais ginklais, šaudmenimis ir atsarginėmis dalimis.
Vokietijos užsienio reikalų ir gynybos ministerijos teigė, kad ši parama skirta tokiai įrangai, kaip „svarbiausi oro gynybos pajėgumai“. Jų skubiai reikia, kad būtų galima apsiginti nuo nuolatinių Rusijos oro antskrydžių, dėl kurių žūsta vis daugiau civilių gyventojų visoje Ukrainoje".
Vokietijos užsienio reikalų ir gynybos ministerijos teigė, kad parama skiriama tokiai įrangai kaip „ypatingos svarbos oro gynybos pajėgumai. Jų skubiai reikia, kad būtų galima apsisaugoti nuo tebesitęsiančių Rusijos antskrydžių, dėl kurių žūsta vis daugiau civilių gyventojų visoje Ukrainoje".
Jungtinės Tautos (JT) yra nurodžiusios, kad dėl nesiliaujančių Rusijos smūgių į už fronto linijos esančias miestų teritorijas žuvo daugiau kaip 12 tūkst. Ukrainos civilių gyventojų.
Šį mėnesį planuota pristatyti dvi įrangos siuntas, kurių didžioji dalis įsigyta Jungtinėse Valstijose, nors labiau tikėtina, kad Šiaurės šalių siunta bus pristatyta rugsėjį. Vokietija neįvardijo šalių grupės, su kuria ji dirbs.
Įranga tiekiama atsižvelgiant į prioritetinius Ukrainos poreikius mūšio lauke. Tuomet NATO sąjungininkės suranda ginklus ir šaudmenis ir siunčia juos toliau.
Nuo rusų invazijos 2022-aisiais Vokietija suteikė arba pažadėjo suteikti Ukrainai karinės paramos už maždaug 40 mlrd. eurų.
JAV laikinai stabdo kai kurias sankcijas Rusijai
Jungtinių Valstijų Iždo departamentas trečiadienį išdavė licenciją, kuria laikinai stabdomas tam tikrų sankcijų Rusijai taikymas, ir tuo sudarė sąlygas penktadienį planuojamam JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimui Aliaskoje.
Departamento Užsienio aktyvų kontrolės biuras (angl. Office of Foreign Assets Control, OFAC) pareiškė, kad išimtis taikoma sandoriams, kurie „yra įprasti ir būtini dalyvavimui Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybės ir Rusijos Federacijos vyriausybės susitikimuose Aliaskos valstijoje arba jų rengimui“. OFAC pridūrė, kad sankcijų taikymas bus sustabdytas iki rugpjūčio 20 d.
Pastaraisiais metais Vašingtonas įvedė daugybę sankcijų Rusijos pareigūnams ir įmonėms, daugiausia dėl Maskvos agresijos karo prieš Ukrainą. Šios priemonės galėjo trukdyti derybose dalyvausiantiems asmenims vykti į Aliaską.
OFAC pažymėjo, kad nebus atiduotas joks užblokuotas turtas. Licencijoje nepatikslinama, kuriuos asmenis ar subjektus paveiks šis sprendimas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Tuo tarpu kacapijoje žada griežtinti bendravimą soc tinkluose. Netrukus ši benzokolonkė taps panaįi į ŠKorėją, kurioje kiekvienas tavo pirstelėjimas bus sekamas ir stebimas kaip knygoje ''1984''.
Slava Ukraini, smert kacapam!
Trumpas: yra 25 proc. tikimybė, kad susitikimas su Putinu nepavyks
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pateikė dar daugiau detalių apie penktadienį vyksiantį jo susitikimą su Vladimiru Putinu, skelbia „Sky news“.
Anot jo, V. Putinas ketina sudaryti susitarimą. D. Trumpo įsitikinimu, grasinimas sankcijomis Rusijai tikriausiai suvaidino svarbų vaidmenį organizuojant susitikimą.
Jis sakė, kad penktadienį vyksiančiose derybose bus padėtas pagrindas antrajam susitikimui.
D. Trumpas pridūrė, kad po susitikimo paskambins Volodymyrui Zelenskiui ir Europos vadovams, tačiau nurodė, kad niekam neskambins, jei susitikimas nepavyks.
„Šis susitikimas bus pamatas antrajam susitikimui, tačiau yra 25 procentų tikimybė, kad šis susitikimas nebus sėkmingas“, – „Fox News Radio“ sakė D. Trumpas.
Po susitikimo su V. Putinu, D. Trumpas turėtų komentuoti žiniasklaidai. Kada bus surengta spaudos konferencija, neaišku. Anksčiau Baltieji rūmai sakė, kad po susitikimo įvyks bendra abiejų lyderių spaudos konferencija.