Karas Ukrainoje. Ukrainos pareigūnas pripažino: Putino ir Zelenskio susitikimo nebus, kol JAV nepadarys vieno dalyko

Nuo Rusijos invazijos pradžios Ukrainoje žuvo 329 kultūros ir žiniasklaidos atstovai, įskaitant 221 Ukrainos menininką ir 108 Ukrainos bei užsienio žiniasklaidos darbuotojus.

Apie tai pranešė Ukrainos kultūros ir strateginių komunikacijų ministerija.

Ministerija pabrėžė, kad šie skaičiai atspindi ne tik žmonių aukų mastą, bet ir atkartoja tragiškus Ukrainos istorijos puslapius.

„Kaip stalinistinis režimas sunaikino ukrainiečių menininkų kartą po 1920 ir 1930 metų, lygiai taip pat šiandien Rusija sąmoningai naikina Ukrainos kultūros elitą“, – sakoma pranešime.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį paragino sparčiau pristatyti JAV ginklus, kuriuos Kyjivui perka kitos NATO šalys.

„Norime, kad šis „koridorius“ veiktų, veiktų kiek sparčiau“, – sakė V. Zelenskis apie susitarimą, pagal kurį NATO sąjungininkės perka šimtų milijonų JAV dolerių (eurų) vertės JAV ginklų, kad padėtų Ukrainai apsiginti nuo Rusijos atakų.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Andrijus Jermakas Vašingtone susitiko su Donaldo Trumpo pasiuntiniu Steve‘u Witkoffu, skelbia „Sky news“.

„Deja, Rusija nevykdo nieko, kas būtina karui užbaigti, ir akivaizdžiai vilkina karo veiksmus“, – sako A. Jermakas.

„Ukraina remia prezidento Trumpo ir visų partnerių pirminį sprendimą kuo greičiau pasiekti ilgalaikę taiką. Ukraina palankiai vertina visas Jungtinių Valstijų pateiktas taikos iniciatyvas, tačiau, deja, kiekvieną iš jų stabdo Rusija“, – sako jis.

A. Jermakas pakvietė S. Witkoffą artimiausiu metu apsilankyti Ukrainoje.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad Maskva telkia maždaug 100 tūkst. karių pajėgas netoli rytinės Ukrainos tvirtovės Pokrovsko, kurį Rusija laiko savo teritorija.

„Ten telkiasi priešas. Iki 100 tūkstančių – tiek turime šįryt. Jie bet kokiu atveju ruošia puolimo veiksmus“, – žurnalistams sakė V. Zelenskis.

Jis pridūrė, kad Ukrainos pajėgos stumia Rusijos karių grupes iš šiaurės rytinio Sumų regiono.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukrainos sąjungininkai sutiko palaukti iki pirmadienio, kad pamatytų, ar Rusija yra pasirengusi dvišaliam susitikimui, rašo „Sky News“.

Aukų per masinę Rusijos raketų ir dronų Kyjive išaugo iki 23, įskaitant keturis vaikus, penktadienį pranešė pareigūnai, įstrigus JAV vadovaujamoms diplomatinėms pastangoms dėl karo užbaigimo. 

Kyjivo srities pareigūnai penktadienį paskelbė oficialia gedulo diena. Vėliavos nuleistos iki pusės stiebo ir atšaukti visi pramoginiai renginiai po to, kai Rusija naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį į Ukrainą, įskaitant retai atakuojamą Kyjivo centrą, paleido beveik 600 dronų ir virš 30 raketų.

Po išpuolio Kyjive gelbėtojai iš griuvėsių ištraukė 17 žmonių, įskaitant keturis vaikus, sakė Vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka. Jauniausia auka buvo dvejų metukų mergaitė. Kai kurių kūnų tapatybės dar nenustatytos, o aštuoni žmonės tebėra dingę, pranešė pareigūnai. Daugiau nei 50 žmonių buvo sužeisti.

„Tūkstančiai Vidaus reikalų ministerijos agentūrų ir padalinių darbuotojų dirbo smūgių vietose Kyjive, keisdamiesi kas kelias valandas“, – apie nenutrūkstamą 30 valandų trukusią gelbėjimo operaciją pasakojo I. Klymenka.

Pastangos nutraukti kovas paliaubomis ir užbaigti didžiausią Europoje konfliktą nuo Antrojo pasaulinio karo visapusišku taikos susitarimu kol kas nedavė jokios pažangos.

Naktį Ukrainos pajėgos smogė Rusijos naftos transportavimo objektui Briansko srityje. Apie tai „Facebook“ paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, rašo „Ukrinform“.

Švedija penktadienį iškvietė Rusijos ambasadorių, kad pareikštų protestą dėl Maskvos smūgių Kyjivui, per kuriuos žuvo mažiausiai 23 žmonės, pranešė šalies užsienio reikalų ministerija.

Susitikimas buvo sušauktas siekiant „pareikšti protestą dėl Rusijos nuolatinių išpuolių prieš Ukrainos miestus ir civilius“, savo pranešime teigė ministerija.

„Yra aišku, kad Rusija nėra suinteresuota taika, nes ji tęsia smūgius visoje Ukrainoje. Dabar yra laikas maksimaliai padidinti spaudimą Rusijai, be kita ko ir įvedant daugiau sankcijų“, – platformoje „X“ rašė Švedijos užsienio reikalų ministrė Maria Malmer Stenergard.

„(Švedijos vyriausybė – ELTA) nori matyti teisingą ir ilgalaikę taiką Ukrainoje“, – pridūrė ji.

Ketvirtadienį Rusijos raketos ir dronai talžė Ukrainos sostinės daugiabučius namus, žuvo mažiausiai 23 žmonės, tarp jų keturi vaikai, o apie 50 buvo sužeista.

Taip pat buvo apgadinta Europos Sąjungos diplomatinė atstovybė, Britanijos vyriausybės kultūros pastatas ir dviejų žiniasklaidos priemonių biurai.

Po šių smūgių ES ir Britanija taip pat iškvietė Rusijos ambasadorius Briuselyje ir Londone.

Po ankstų ketvirtadienio rytą mažiausiai 23 žmonių gyvybes nusinešusių Rusijos smūgių Kyjivui, prezidento Volodymyro Zelenskio duomenimis, aštuoni asmenys vis dar laikomi dingusiais. 53 žmonės per masinę ataką buvo sužeisti, pareiškė V. Zelenskis penktadienį socialiniuose tinkluose. „Rusija supranta tik jėgą, ir dabar reikia jėgos“, – pridūrė jis ir dar kartą pareikalavo sąjungininkų griežtinti sankcijas Maskvai.

Tarp žuvusiųjų, Ukrainos duomenimis, yra keturi vaikai. „Jauniausia, maža  mergytė, kuriai dar nebuvo nė trejų metų“, – teigė V. Zelenskis.

Masinė ataka prieš Ukrainos sostinę sukėlė tarptautinį pasipiktinimą. Baltieji rūmai pareiškė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas „nėra laimingas“. Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas „griežtai“ pasmerkė smūgius. 

Ukrainos vyriausybė penktadienį paskelbė gedulo diena.

Rusija netinkamai laiko žuvusių Ukrainos karių kūnus – kai kurie iš jų yra sudegę, suniokoti, o kūno dalys gali būti sudėtos į skirtingus maišus. Apie tai „Kyiv 24“ eteryje pranešė Ukrainos žmogaus teisių apsaugos centro vadovė Liudmila Denysova.

Rusija pasmerkė Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Vokietijos sprendimą atnaujinti sankcijas Iranui dėl jo branduolinės programos, rašo „Evropeiskaja pravda“.

Didelė grupė iš JAV deportuotų rusų rugpjūčio 27 d. buvo atskraidinta lėktuvu iš Kairo į Domodedovo oro uostą, „Agentstvo“ pranešė „Russian America for Democracy in Russia“ prezidentas Dmitrijus Valujevas.

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba Ukrainos prašymu sušauks skubų posėdį, kuriame bus aptariama rugpjūčio 28 d. įvykdyta didelio masto Rusijos oro ataka prieš Kyjivą ir kitus Ukrainos miestus.

Pasak naujienų agentūros „Ukrinform“ korespondento Niujorke, posėdis prasidės rugpjūčio 29 d. 22 val. Kyjivo (ir Lietuvos) laiku. Ukrainos delegacija informuos tarptautinę bendruomenę apie sugriovimų mastą ir paragins nedelsiant nutraukti ugnį bei apsaugoti civilius gyventojus.

Tą pačią dieną Ukrainos delegacija, vadovaujama Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo Andrijaus Jermako ir Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriaus Rustemo Umerovo, Niujorke taip pat surengs derybas su JAV prezidento pasiuntiniu Steve‘u Witkoffu.

Ukraina susiduria su dideliu kovinių dronų poreikiu, lenktyniauja su Rusija kurdama ginklus ir turi patirties mūšio lauke, todėl gynybos pramonės įmonėms svarbu būti Ukrainoje. Viena iš tokių yra Vokietijos bendrovė „Quantum Systems“, kuri paskelbė didinanti gamybos apimtis Ukrainoje ir vystanti bendradarbiavimą su savo gamyklomis Vokietijoje, praneša „Politico“.

„Tikrai esame pavyzdys, kaip tai daryti, ir esame pavyzdys abiem šalims, nes kol visi pradeda kalbėti apie bendras įmones, apie galimybę gaminti čia ir ten, mes tai darome jau daugybę metų“, – įmonės „Quantum Systems Ukraine“ vykdomasis direktorius Oleksandras Berežny šią savaitę sakė „Politico“ per dronų bandymo renginį vakarų Ukrainoje.

Bendrovės „Quantum Systems“ pagaminti žvalgybiniai dronai „Vector“ buvo vieni pirmųjų, kurie perduoti Ukrainai kaip humanitarinė pagalba, kai 2022 m. Rusija pradėjo pilno masto įsiveržimą.

Per kitus trejus metus „Quantum Systems“ atidarė gamyklas Ukrainoje. Ji taip pat turi gamybos ir tiekimo linijas Vokietijoje, JAV ir Australijoje. Buvimas Ukrainoje itin svarbus bet kuriam karinių dronų gamintojui.

„Visa dronų pramonė vystosi tiesiogiai Donbase, o ne Silicio slėnyje“, – teigia Matthiasas Lehna, „Quantum Systems“ verslo plėtros ir ryšių su vyriausybėmis direktorius.

Nors NATO padeda nustatyti karinės įrangos standartus, tačiau greitam ginkluotės kūrimui reikia bandymų realiomis Ukrainos mūšio lauko sąlygomis.

Vienas iš pavyzdžių yra „Quantum Systems“ naujas ir patobulintas žvalgybinis dronas „Vector“, kuriame naudojamas dirbtinis intelektas (DI). Su šiuo dronu galima ne tik pamatyti priešo tankus, bet juos ir išgirsti su WASP akustinio sensoriaus pagalba.

„Tai leidžia dronų operatoriams aptikti toli esančią artileriją ir kitą ginkluotę pagal jų skleidžiamą garsą. Šiuo metu išbandome tai kartu su raketų ir artilerijos pajėgų vadovybe, kad nustatytume nuotolį, tikslumą ir technines charakteristikas.

Atliksime funkcinius bandymus, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos galėtų pradėti naudotis šia ginkluote“, – sako O. Berežny.

Šią savaitę dešimtys Ukrainos dronų gamintojų pademonstravo savo kūrinius tikėdamiesi sudominti Vakarų įmones bendradarbiauti kuriant ginkluotę. Ukrainos vyriausybė siekia sumažinti biurokratiją, panaikinti viešuosiuose pirkimuose vis dar pasitaikančią korupciją ir palengvinti tokių sandorių sudarymą.

Kyjivas tikisi, kad tokių bendrovių kaip „Quantum Systems“ patirtis, kuri patenkinta savo veikimu Ukrainoje, paskatins ir kitas įmones bendradarbiauti.

„Nors Vokietijos inžinerija yra tiksli, bet kartais ji ieško sprendimų, kuriems reikia daugiau laiko, nes mes jo turime Vokietijoje. Tačiau manau, kad poreikis veikti skubiai čia puikiai dera su ginkluotės vystymu Ukrainoje ir Vokietijos inžinerijos meistriškumu“, – sako M. Lehna.

„Quantum Systems“ padidino gamybos apimtis Ukrainoje nuo 40 iki 80 dronų per mėnesį, o Vokietijoje pagamina 120 dronų per mėnesį.

Budapeštas nuėjo taip toli flirtuodamas su agresoriumi, kad pradėjo kelti grėsmę ir pažeisti vengrų tautinės mažumos Ukrainoje narių teises, pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.

„Flirtuodamas su agresoriumi, oficialusis Budapeštas nuėjo taip toli, kad kelia grėsmę ir pažeidžia vengrų tautinės mažumos (Ukrainoje) narių teises“, – tinkle „X“ parašė jis. A. Sybiha pridūrė, kad priežastys, dėl kurių Vengrija kelia trikdžius Ukrainos kelyje link narystės Europos Sąjungoje, dabar tampa visiškai akivaizdžios.

Rugpjūčio 22 d. Ukrainos nepilotuojamųjų sistemų pajėgų vadas Robertas Brovdis paskelbė apie smūgį į „Transneft Družba“ naftotiekio siurblinę Unečoje, Rusijos Briansko srityje. Rugpjūčio 28-ąją Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto pranešė, kad Vengrijos vyriausybė dėl atakų prieš „Družba“ uždraudė minėtam Ukrainos vadui atvykti į Vengriją.

Reaguodamas į tai, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nurodė Ukrainos užsienio reikalų ministerijai patikrinti kelionių draudimą, įvestą Ukrainos pajėgų vadui, kuris yra etninis vengras ir Ukrainos pilietis. Vėliau Ukrainos užsienio reikalų ministerija išsikvietė Vengrijos ambasadorių Kyjive ir įteikė jam protesto notą dėl Budapešto sprendimo uždrausti R. Brovdžiui atvykti į Vengriją.

Ukrainos oro gynyba naktį į penktadienį neutralizavo 46 rusų dronus iš 68, pranešė ginkluotosios oro pajėgos.

Nuo ketvirtadienio 20.00 val. rusai atakavo Ukrainą 68 „Shahed“ tipo bepiločiais.

Oro atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.

Registruoti dronų smūgiai devyniose vietose Donecko ir Dnipropetrovsko srityse.

Pasak „Reuters“ šaltinių, susitikime su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu Steve‘as Witkoffas pažeidė protokolą ir negavo konkrečių Maskvos pasiūlymų dėl karo pabaigos.

Ukraina penktadienį pranešė, kad per Rusijos naktinius smūgius Dnipropetrovsko srityje žuvo du žmonės.

„Deja, žuvo du žmonės – vyras ir moteris. Nuoširdi užuojauta artimiesiems“, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė regioninės karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas nebesitiki, kad artimiausiu metu įvyks Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimas.

Susitikime su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu jo vasaros rezidencijoje Prancūzijos Rivjeroje F. Merzas nurodė, kad abu lyderiai aptarė diplomatines pastangas užbaigti karą Ukrainoje. „Šiandien ir vėl turime spręsti šį klausimą, atsižvelgdami į tai, kad yra akivaizdu, jog prezidento V. Zelenskio ir prezidento V. Putino susitikimo nebus“, – pareiškė jis.

Tai „skiriasi nuo to, dėl ko praėjusią savaitę susitarė (JAV) prezidentas (Donaldas) Trumpas ir prezidentas V. Putinas, kai kartu buvome Vašingtone“, pažymėjo F. Merzas.

D. Trumpas po praėjusios savaitės pradžioje įvykusio pokalbio telefonu su Rusijos vadovu paskelbė, kad V. Putinas sutiko susitikti su V. Zelenskiu. Vėliau Maskva kalbėjo tik apie pasirengimą perkelti ankstesnes dvišales taikos derybas į aukštesnį lygį. Ukraina ir jos sąjungininkai kaltina Kremlių taikant vilkinimo taktiką.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas, kuris skeptiškai vertina Maskvos pasirengimą derėtis, anksčiau buvo pareiškęs panašią nuomonę, kaip ir F. Merzas. „Labai abejoju, kad artimiausiu metu vyks kokios nors Rusijos ir Ukrainos derybos“, – trečiadienį žurnalui „Focus“ sakė jis.

Kanados senatorė Rebecca Patterson ketvirtadienį pareiškė, kad tarptautinė bendruomenė jokiu būdu negali leisti, jog Ukraina pralaimėtų karą su Rusija, ir turėtų parodyti ryžtą, praneša „Ukrinform“.

Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. rugpjūčio 29 d. Rusija Ukrainoje neteko apie 1 080 480 karių, įskaitant dar 850 kariškių, kurie buvo nukauti arba sužeisti per pastarąsias 24 valandas, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.

Nuo plataus masto karo pradžios Ukrainos gynybos pajėgos taip pat sunaikino 11 143 Rusijos tankus (+4), 23 191 šarvuotąją kovos mašiną (+6), 32 125 artilerijos sistemas (+61), 1 476 reaktyvines salvinės ugnies sistemas (+2), 1 213 oro gynybos sistemų (+1) ir 3 626 kruizines raketas (+28). Be to, Rusijos kariuomenė neteko 422 lėktuvų, 340 sraigtasparnių, 54 375 bepiločių orlaivių (+414), 28 laivų, 1 povandeninio laivo, 60 116 automobilių (+109) ir 3 952 specialiosios technikos vienetų.

Po Rusijos puolimo Kyjive rugpjūčio 28 d. sugriuvusio namo gyventojai ardė griuvėsius ir bandė išgelbėti savo kaimynus, laukdami gelbėtojų. Tarp jų buvo ir 19-metis Vladislavas Kalašnikovas. Nors per apšaudymą buvo sunaikintas jo paties butas, vaikinas skubėjo padėti kaimyninio namo gyventojams, rašo „Reuters“.

Europos diplomatai ir karo pareigūnai aptaria planą įkurti 40 kilometrų buferinę zoną tarp Ukrainos ir Rusijos fronto linijų. Šiame plane numatomas taikos palaikymo pajėgų dislokavimas, kad būtų kontroliuojamas ugnies nutraukimo režimas, rašo „Politico“.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas šiuo metu elgiasi kaip „Rusijos agentas“, teikdamas pirmenybę Maskvai kare su Ukraina. Tai pareiškė Portugalijos prezidentas Marcelo Rebelo de Sousa, kalbėdamas jaunimo renginyje, praneša CNN.

M. Sousa aptarė tarptautinę situaciją ir šiuolaikinius iššūkius. Jis pavadino D. Trumpą naujo tipo politiniu lyderiu, kuris yra labiau emocingas ir orientuotas į tiesioginį kontaktą be tarpininkų.

JAV Valstybės departamentas pritarė maždaug 825 mln. dolerių (707,5 mln. eurų) vertės ginkluotės pardavimui Ukrainai, ketvirtadienį pranešė JAV Gynybos saugumo bendradarbiavimo agentūra (angl. Defense Security Cooperation Agency, DSCA).

Į šį paketą įtrauktos padidinto nuotolio raketos ir susijusi įranga, kurios prašė Kyjivas. Agentūra nurodė, kad Kongresas buvo apie tai informuotas, kaip yra įprasta parduodant ginklus kuriai nors užsienio šaliai.

„Šis siūlomas pardavimas padės siekti Jungtinių Valstijų užsienio politikos ir nacionalinio saugumo tikslų ir pagerinti šalies partnerės, kuri yra politinio stabilumo ir ekonominės pažangos Europoje jėga, saugumą“, – pareiškime teigė DSCA.

Pasak agentūros, ginkluotės pirkimui bus panaudota Jungtinių Valstijų, Danijos, Nyderlandų ir Norvegijos finansinė pagalba.

Ši žinia pasirodė po to, kai Rusija trečiadienio naktį paleido daugiau nei 600 bepiločių orlaivių ir raketų – tai buvo intensyviausias bombardavimas nuo liepos pabaigos, kuris buvo surengtas nepaisant jau kurį laiką dedamų diplomatinių pastangų užbaigti karą.