„The Telegraph“: Trumpas gali padaryti tai, ko nesugebėjo niekas
JAV prezidentas Donaldas Trumpas, pasak britų leidinio „The Telegraph“, turi realią galimybę tapti tuo, kuriam pavyks sutaikyti Ukrainą ir Rusiją. Tarptautinis apžvalgininkas Conas Coughlinas teigia, kad D. Trumpui pasiekti taiką tarp šių šalių būtų lengviau nei tarp Izraelio ir Palestinos, o dabartinis jo pasitikėjimas savimi gali tapti lemiamu veiksniu spaudžiant Kremlių sėsti prie derybų stalo.
Italijos aukščiausiasis teismas neleido išduoti „Nord Stream“ byloje įtariamo ukrainiečio
Italijos aukščiausiasis teismas sustabdė ukrainiečio, įtariamo 2022 m. įvykdžius išpuolius prieš dujotiekį „Nord Stream“, ekstradiciją Vokietijai, trečiadienį naujienų agentūrai „dpa“ pranešė įtariamojo advokatas.
Romos Aukščiausiasis kasacinis teismas netikėtai panaikino žemesnės instancijos teismo sprendimą. Dabar byla bus perduota kitam teismui, kuris priims naują sprendimą.
Įtariamasis – Serhijus K. – buvo sulaikytas Italijoje rugpjūčio pabaigoje, kai atostogavo su šeima. Vokietijos prokurorai kaltina 49-erių metų vyrą veikiant kartu su kitais asmenimis sukėlus sprogimą ir įvykdžius antikonstitucinį sabotažą.
Pasak ukrainiečio advokato Nicolos Canestrinio, aukščiausiasis teismas savo sprendimą pagrindė tuo, kad per teismo procesą po suėmimo buvo pažeistos įtariamojo teisės. Teismas nusprendė, kad dėl ekstradicijos prašymo vėl turi spręsti kitos sudėties teismas.
Serhijus K. laikomas griežto režimo kalėjime šiaurės Italijoje. Jo advokatas sakė, kad jis gali pateikti prašymą paleisti jį į laisvę.
Išpuolis prieš buvusį prestižinį Vokietijos ir Rusijos projektą 2022 m. rugsėjį sulaukė tarptautinio dėmesio.
Praėjus šešiems mėnesiams nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, po kelių netoli Danijai priklausančios Bornholmo salos Baltijos jūroje nugriaudėjusių sprogimų nustojo veikti abu dujotiekiai. Vėliau trijuose iš keturių vamzdynų buvo aptikti keturi nuotėkiai.
Dujotiekiu „Nord Stream 1“ dujos į Vokietiją buvo tiekiamos tiesiai iš Rusijos. 2022 m. vasarį prasidėjus Rusijos invazijai „Nord Stream 2“ taip ir nepradėjo veikti.
Dėl kito įtariamojo ekstradicijos spręs Lenkijos teismas
Vokietijos tyrėjai mano, kad Serhijus K. vadovavo septynių įtariamųjų, tarp kurių buvo keturi narai, grupei.
Įtariama, kad grupė Vokietijoje išsinuomojo burinę jachtą „Andromeda“, kuria vėliau išplaukė į Baltijos jūrą.
Kitas įtariamasis, 46-erių metų Ukrainos pilietis Volodymyras Z., yra sulaikytas Lenkijoje. Manoma, kad jis buvo vienas iš narų.
Penktadienį Lenkijos teismas turi nuspręsti, ar jis gali būti išduotas Vokietijai, kur būtų teisiamas.
Rutte: „Putinas niekada negali laimėti“
Šiandien vykusiame Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikime 19-os šalių atstovai pareiškė esą pasirengę suteikti Ukrainai naujus karinės pagalbos paketus. Tai spaudos konferencijoje po 31-ojo kontaktinės grupės susitikimo pareiškė NATO generalinis sekretorius Markas Rutte, tačiau jis nepateikė konkrečių detalių, praneša „Ukrinform“ korespondentas.
Po Rusijos smūgių visoje Ukrainoje išjungiama elektra
Trečiadienį dėl Rusijos smūgių Ukrainos energetikos infrastruktūrai didžiojoje šalies dalyje pradėtas avarinis elektros energijos išjungimas, pranešė tinklo operatorius „Ukrenergo“, pratęsdamas antradienį įvestų kontrolės priemonių galiojimą.
Artėjant žiemai Rusija ėmė intensyviau pulti Ukrainos energetikos ir geležinkelių tinklus, todėl baiminamasi, kad orams atšalus milijonai žmonių gali likti be elektros energijos.
„Dėl sudėtingos Ukrainos energetikos sistemos padėties visuose regionuose, išskyrus Donecką rytuose, kur vyko didžiausi mūšiai, įvestas avarinis elektros energijos tiekimo išjungimas“, – platformoje „Telegram“ pranešė „Ukrenergo“.
Antradienį aštuoniuose Ukrainos regionuose jau buvo išjungiama elektra, o praėjusią savaitę elektros tiekimas keletą kartų buvo sustabdytas visoje šalyje.
„Visuose nuo bombardavimų nukentėjusiuose regionuose vykdomi skubūs remonto darbai“, – paaiškino „Ukrenergo“, paragindama gyventojus taupyti elektrą.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino Maskvą, kad smūgiais, nuo kurių nukentėjo ir šalies dujų sektorius, ji bando pasėti chaosą.
Ukraina bepiločiais lėktuvais reguliariai atakuoja Rusijos naftos perdirbimo gamyklas ir angliavandenilių vamzdynus, o dėl šios jos strategijos nuo vasaros šalyje smarkiai išaugo degalų kainos.
Pistorius atidarė Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikimą ir paskelbė apie 2 mlrd. eurų vertės pagalbą Ukraina
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius atidarė 31-ąjį Ramšteino formato Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikimą ir pažadėjo tolesnę paramą, taip pat ir oro gynybos srityje. Šis susitikimas, kuriame dalyvavo 50 šalių atstovai, spalio 15 d. įvyko Briuselyje, praneša naujienų agentūros „Ukrinform“ korespondentas.
„Mes tęsime ir plėsime paramą Ukrainai. Vokietija pagal naujas sutartis suteiks papildomą paramą, kurios vertė viršija 2 mlrd. eurų. Tai apims 500 mln. JAV dolerių vertės paketą. Šiuo paketu patenkinami įvairūs neatidėliotini Ukrainos poreikiai. Jame numatytos oro gynybos sistemos, „Patriot“ perėmėjai, radarų sistemos ir preciziškai valdomos artilerijos raketos bei amunicija“, – pareiškė B. Pistorius ir padėkojo JAV gynybos sekretoriui Pete‘ui Hegsethui už intensyvias derybas, kurios leido pasiekti šį rezultatą.
Vokietija taip pat toliau rems Ukrainos oro gynybą, sudarydama naujas sutartis dėl dviejų sistemų IRIS-T, įskaitant daugybę valdomų raketų ir nuo peties paleidžiamas oro gynybos raketas. Be to, Vokietija tieks modernius prieštankinius ginklus, ryšio priemones ir modernius rankinius ginklus, pridūrė B. Pistorius.
Jis paskelbė apie didelio masto projekto, kurio tikslas – modernizuoti anksčiau pristatytas Ukrainos ginklų sistemas ir pratęsti jų eksploatavimo laiką, inicijavimą. Pasak B. Pistoriaus, tai leidžia užtikrinti, kad pristatyta įranga būtų pritaikyta prie pokyčių mūšio lauke, o ją toliau veiksmingai naudotų Ukrainos ginkluotosios pajėgos.
Vokietijos gynybos ministras taip pat atkreipė dėmesį į Vokietijos ir Ukrainos gynybos pramonės bendradarbiavimo plėtrą ir paskelbė apie susitarimo memorandumą dėl bendradarbiavimo gynybos pramonės srityje, kuris bus pasirašytas po Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikimo.
Jis pabrėžė, kad Rusija neketina nutraukti šio karo. Net ir už tas teritorijas, kurias ji užėmė, teko sumokėti didžiulę kainą: nuo metų pradžios žuvo arba buvo sužeista 300 tūkst. rusų.
„Tai siaubinga kaina už šį nežmonišką ir neteisėtą agresijos karą“, – akcentavo ministras.
30-asis Ramšteino formato Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikimas įvyko rugsėjo 10 d.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina po Ramšteino susitikimo užsitikrino naujus susitarimus su tarptautiniais partneriais, įskaitant finansavimą JAV ginklų pirkimui, ukrainietiškų bepiločių orlaivių gamybos plėtrą ir naujas oro gynybos sistemas.
Lavrovas pratrūko dėl „Tomahawk“ Ukrainai: grasina „milžiniška žala“ santykiams su JAV
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas perspėjo, kad Ukrainai gavus amerikietiškas „Tomahawk“ raketas gali įvykti „rimtas eskalavimas“, kuris, pasak jo, smarkiai pakenktų Rusijos ir JAV santykiams, skelbia „Evropeiskaja pravda“.
Rusijos akivaizdoje NATO siekia sustiprinti gynybą nuo bepiločių orlaivių
NATO trečiadienį pareiškė, kad savo rytiniame flange išbando naujas gynybos nuo bepiločių orlaivių priemones, nes Aljansas stengiasi atremti Rusijos keliamą grėsmę po oro erdvės pažeidimų serijos.
Rezonansiniai incidentai Lenkijoje ir Estijoje paskatino NATO ir Europos Sąjungą (ES) imtis veiksmų, kad būtų užkamšytos spragos žemyno gynyboje. Aljansas inicijavo naują misiją ir sustiprino pajėgas palei savo rytinę sieną, tačiau jis bando pasivyti, stengdamasis pasinaudoti Ukrainos sukaupta patirtimi ir susidoroti su Maskvos keliama bepiločių orlaivių grėsme.
„NATO įgyvendins keletą papildomų kovos su bepiločiais orlaiviais priemonių, kurios papildys, išplės ir paspartins mūsų gebėjimą kovoti su bepiločiais orlaiviais“, – po Briuselyje vykusio NATO gynybos ministrų susitikimo pareiškė Aljanso vadovas Markas Rutte.
„Išbandome integruotas sistemas, kurios padės mums aptikti, susekti ir neutralizuoti oro grėsmes“, – sakė jis.
Karinis aljansas iniciatyvos imasi tuo metu, kai ES, kuri trečiadienio vakarą sušauks nuosavą gynybos ministrų susiitkimą, pasiūlė sukurti „bepiločių orlaivių sieną“, kad būtų galima kovoti su šia grėsme. Briuselis nori, kad šis projektas pradėtų veikti iki 2027 m. pabaigos, tačiau kai kurios ES šalys yra skeptiškai nusiteikusios ir nerimauja, kad blokas kišasi į NATO veiklą.
„Pasakysiu kartą ir visiems laikams – ES ir NATO veikia išvien, glaudžiai bendradarbiauja, ir mes žinome savo stipriąsias puses“, – primygtinai tvirtino M. Rutte.
Bepiločių orlaivių iniciatyva yra vienas iš keleto ES projektų, kuriais siekiama paruošti bloką galimam konfliktui su Maskva ateinančiais metais. ES trečiadienį ministrams pristatys veiksmų planą ir tikisi sulaukti pritarimo kitą savaitę vyksiančiame lyderių aukščiausiojo lygio susitikime.
„Jokių išlaikytinių“
Nors NATO siekė spręsti galimas grėsmes Aljansui, ji taip pat stengėsi paremti dabartinę Ukrainos kovą su Rusija. JAV gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas paragino daugiau šalių prisidėti prie JAV schemos, pagal kurią sąjungininkai sumoka už Ukrainai skirtus amerikietiškus ginklus.
„Taika įsivyrauja tada, kai esi stiprus, o ne tada, kai vartoji stiprius žodžius ar mojuoji pirštu, ji įsivyrauja tada, kai turi stiprius ir realius pajėgumus, kuriuos priešininkai gerbia“, – žurnalistams teigė P. Hegsethas ir kartu nurodė, kad „atėjo metas visoms NATO šalims žodžius paversti veiksmais“.
„Jokių išlaikytinių“, – pabrėžė jis.
P. Hegsethas ir M. Rutte nurodė, kad tikisi, jog kelios šalys paskelbs apie naujas lėšas, skiriamas programai, kurią vasarą sukūrė JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Skaičiuojama, kad iki šiol jau buvo skirta 2 mlrd. dolerių (1,7 mlrd. eurų).
Vašingtonas priartėjo prie Kyjivo, nes D. Trumpas neteko kantrybės dėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino, kuris vilkina pastangas siekti taikos.
Ukrainos gynybos ministras Denysas Šmyhalis sakė, kad Kyjivas tikisi, jog bendra pagal iniciatyvą skirta suma kitais metais pasieks „12–20 mlrd. dolerių“. Jis pažymėjo, kad Kyjivas siekia iš rėmėjų 2026 m. savo kariuomenei gauti apie 60 mlrd. dolerių paramą.
Ukrainos rėmėjų derybos rengiamos D. Trumpui svarstant galimybę aprūpinti Kyjivą tolimojo nuotolio raketomis „Tomahawk“. Kremlius įspėjo Vašingtoną nežengti tokio žingsnio, tačiau D. Trumpas gali būti pasirengęs leisti Kyjivui smogti Rusijos gilumoje, kad būtų galima paspausti V. Putiną siekti taikos.
JAV lyderis penktadienį Baltuosiuose rūmuose turėtų priimti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį.
„Ukrenergo“: po Rusijos smūgių daugelyje Ukrainos sričių nutrauktas elektros tiekimas
Po Rusijos smūgių Ukrainos energetikos infrastruktūrai daugelyje šalies vietovių nutrauktas elektros energijos tiekimas, trečiadienį pranešė valstybinė elektros tinklų operatorė „Ukrenergo“.
Šis pranešimas paskelbtas po to, kai antradienį aštuoniose šalies srityse vietomis nutrauktas elektros tiekimas.
Artėjant žiemai, Rusija suintensyvino smūgius Ukrainos energetikos infrastruktūrai ir geležinkelių tinklui, sukėlusi nuogąstavimus, kad, prasidėjus šalčiams, milijonai žmonių gali likti be elektros.
Praėjusią savaitę Ukrainoje jau būta elektros tiekimo sutrikimų. Kai kuriose sostinės dalyse jie tęsėsi kelias valandas.
„Dėl sudėtingos situacijos Ukrainos energetikos sistemoje visuose regionuose, išskyrus Donecką rytuose, kur vyksta didžiausi mūšiai, įvestas avarinis elektros energijos tiekimo nutraukimas“, – socialiniame tinkle „Telegram“ nurodė „Ukrenergo“.
„Visuose nuo bombardavimų nukentėjusiuose regionuose vykdomi neatidėliotini remonto darbai“, – pridūrė „Ukrenergo“.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino Maskvą noru sukelti chaosą šiais smūgiais, kurie taip pat pakenkė Ukrainos dujų sektoriui.
Savo ruožtu Ukraina reguliariai dronais smogia naftos perdirbimo gamykloms ir angliavandenilių vamzdynams Rusijoje ir ši strategija nuo vasaros jau pakurstė degalų pabrangimą toje šalyje.
NATO vadovas apie karą Ukrainoje: laikas priversti Putiną kalbėtis
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pareiškė, kad galutinis Vakarų paramos Ukrainai tikslas turi būti pasiekti, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas būtų priverstas sėsti prie derybų stalo. Apie tai jis kalbėjo po Aljanso šalių gynybos ministrų susitikimo Briuselyje, komentuodamas galimą „Tomahawk“ raketų perdavimą Ukrainai.
JK įvedė sankcijų Rusijos naftos milžinėms „Rosneft“ ir „Lukoil“
Trečiadienį Jungtinė Karalystė įvedė sankcijas didžiausioms Rusijos naftos bendrovėms „Lukoil“ ir „Rosneft“, taip pat Rusijos šešėlinio laivyno tanklaiviams.
Apie tai pranešė JK vyriausybė.
90 naujų sankcijų, tiesiogiai nukreiptų prieš „Rosneft“ ir „Lukoil“ – dvi didžiausias pasaulyje energetikos bendroves, kurios kartu eksportuoja 3,1 mln. barelių naftos per dieną, – smogė tiesiai į V. Putino karo finansavimo šaltinį. Tai ypač pasakytina apie bendrovę „Rosneft“, kuriai tenka 6 proc. pasaulinės naftos gavybos ir beveik pusė visos Rusijos naftos gavybos.
Be to, sankcijos taikomos keturiems naftos terminalams Kinijoje, 44 šešėlinio laivyno tanklaiviams, gabenantiems rusišką naftą, ir Indijos naftos bendrovei „Nayara Energy Limited“, kuri 2024 m. importavo 100 mln. barelių rusiškos naftos už daugiau nei 5 mlrd. JAV dolerių.
JK taip pat įvedė sankcijas aštuoniems specializuotiems SGD tanklaiviams ir Kinijos suskystintųjų gamtinių dujų terminalui Beihajuje, kuris importuoja SGD iš „Arctic LNG2“ – pagrindinio Rusijos SGD projekto, kuriam JK sankcijas įvedė dar 2024 m. vasarį.
Siekdama dar labiau apriboti į Kremlių tekantį lėšų srautą, JK paskelbė uždrausianti importuoti trečiosiose šalyse iš rusiškos naftos perdirbtus naftos produktus.
„Šiandienos sankcijos neapsiriboja vien tik nafta, bet taip pat visose šalyse, įskaitant Tailandą, Singapūrą, Turkiją ir Kiniją, užveržia kilpą aplink svarbiausias Rusijos karines tiekimo grandines bei smogia įmonėms, kurios tiekia elektroniką, būtiną Ukrainos civilius terorizuojantiems Rusijos bepiločiams lėktuvams ir raketoms“, – teigiama vyriausybės pranešime.
Pirmiau „Ukrinform“ pranešė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas užsiminė, jog Europos sankcijos Kinijai galėtų priversti Pekiną paskatinti Rusiją nutraukti karą prieš Ukrainą.
Rutte: Ukrainai reikia unikalių oro gynybos sistemų, kurias suteikti gali tik JAV
Kad galėtų geriau apsaugoti savo ypatingos svarbos infrastruktūrą nuo Rusijos smūgių, Ukrainai, be kita ko, reikalingos unikalios Jungtinėse Valstijose gaminamos oro gynybos sistemos.
Tokį pareiškimą NATO generalinis sekretorius Markas Rutte padarė kalbėdamas spaudos konferencijoje, surengtoje po Briuselyje vykusio NATO gynybos ministrų posėdžio.
Paklaustas, ar galėtų pateikti išsamią informaciją apie oro gynybos sistemas, kurias NATO ketina siųsti į Ukrainą užtikrinti trumpalaikę energetikos infrastruktūros apsaugą, M. Rutte konkrečiai neatsakė, tačiau pareiškė, kad „per pastaruosius trejus su puse karo metų Ukrainai tiek iš Europos, tiek iš Jungtinių Valstijų buvo pristatyta daugybė oro gynybos sistemų (...). Mes žinome, ko reikia Ukrainai, kad ji išliktų stipri kovoje, o kai kuriuos dalykus... gali suteikti tik JAV – pavyzdžiui, raketas sistemoms „Patriot“.
Jis pridūrė, jog būtent todėl ir buvo pradėta įgyvendinti iniciatyva PURL, kad NATO sąjungininkės galėtų iš JAV įsigyti Ukrainai skirtų ginklų, įskaitant mirtinus ir nemirtinus ginklus, ypač priešlėktuvinės gynybos sistemas.
M. Rutte pažymėjo, kad nors šiame procese aktyviai dalyvauja ir Europos partneriai, nes Italija, Vokietija ir Prancūzija turi savų priešraketinių sistemų, jis negali „gilintis į visas smulkmenas apie tai, ką jie pristatė ar ko jie nepristatė Ukrainai“.
Jis pabrėžė, kad Ukrainos vadovybė deda visas pastangas, kad užtikrintų veiksmingą šaliai pristatytų oro gynybos sistemų naudojimą.
„Tačiau daug ką turi parūpinti JAV, nes tai yra unikali karinė parama, kurią gali suteikti tik JAV. Štai kodėl mums reikia iniciatyvos PURL“, – užbaigė M. Rutte.
Kaip pranešė „Ukrinform“, NATO generalinis sekretorius Markas Rutte sakė, kad prie iniciatyvos PURL pirkti Ukrainai JAV pagamintus ginklus jau prisijungė daugiau nei pusė NATO sąjungininkių.
Trumpas tiki taika Ukrainoje: „Jei pavyko Izraeliui ir „Hamas“, pavyks ir čia“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas optimistiškai nusiteikęs dėl taikos Ukrainoje. Jis mano, kad Izraeliui ir „Hamas“ sėkmingai apsikeitus belaisviais, taiką galima pasiekti ir Ukrainoje, remdamasis anoniminiu šaltiniu Baltuosiuose rūmuose praneša „Politico“.
Penktadienį numatytas D. Trumpo ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimas. Ukrainiečiai jau savaitę siekia JAV administracijos dėmesį grąžinti nuo Artimųjų Rytų prie Rusijos problemos.
Ukrainos ambasadorė JAV sako, kad abu prezidentai aptars Ukrainos prašymą gauti JAV raketų „Tomahawk“, kitą papildomą ginkluotę ir oro gynybos sistemų. Jie taip pat kalbėsis apie energetikos sektoriaus atsparumą ir glaudesnį bendradarbiavimą gaminant dronus.
V. Zelenskis siekia apsaugoti Ukrainos infrastruktūrą nuo tebevykstančių Rusijos raketų atakų, bet neminėjo, su kuo būtent jis susitiks vizito metu.
D. Trumpas nuolat skundžiasi, kad Rusijos ir Ukrainos karą užbaigti daug sunkiau, nei jis manė iš pradžių, tačiau JAV administracija dabar viliasi, jog tai gali pasikeisti po pasiekto susitarimo Artimuosiuose Rytuose.
„Prezidentas D. Trumpas seniai išreiškė norą užbaigti Rusijos ir Ukrainos karą, lygiai taip kaip jis išlaisvino įkaitus ir užbaigė karą tarp Izraelio ir „Hamas“, – sakė Baltųjų rūmų pareigūnas, kuris anonimiškai dėstė administracijos poziciją.
V. Zelenskis, regis, nekantrauja pasinaudoti JAV administracijos įgautu pagreičiu. Antradienį kreipdamasis į tautą jis sakė, kad šiuo metu pasaulyje jaučiamas stiprus ryžtas siekti taikos.
„Pats JAV prezidentas ir jo komanda padarė daug, kiti lyderiai taip pat labai padėjo. Dabar yra rimtos galimybės gyventi be karo Artimuosiuose Rytuose. Tai rodo, kad Rusiją tikrai galima spausti nutraukti agresiją“, – sakė V. Zelenskis.
Baltųjų rūmų pareigūnas pabrėžė, kad Rusija turėtų jaustis motyvuota derėtis atsižvelgiant į jos kariuomenės ir ekonomikos padėtį.
„Kaip sakė prezidentas, karas Rusijai nesiklosto puikiai, jos ekonomika yra suirutėje, ji ir toliau praranda tūkstančius karių, bet daugiau teritorijos iš esmės neužima. Jeigu jie būtų protingi, jie skubiau siektų susitarimo užbaigti karą“, – sakė administracijos atstovas.
„Prezidentas nusiteikęs optimistiškai, kad jam pavyks abi puses įtikinti nutraukti beprasmiškas žudynes“, – pridėjo jis.
Be abejo, D. Trumpas visą tai yra sakęs ir anksčiau, primena „Politico“. Po kelias dienas trukusios audringos diplomatijos rugpjūčio mėnesį, jis paskelbė, kad įvyks Vladimiro Putino ir V. Zelenskio susitikimas. Tačiau jis taip ir neįvyko.
Nors proveržis Artimuosiuose Rytuose galėjo pakurstyti D. Trumpo pasitikėjimą savo diplomatiniais sugebėjimais, tačiau „Politico“ primena, kad Rusija į jo pastangas siekti taikos kol kas iš esmės nereagavo.
Glaudžiai bendradarbiaudamas su arabais partneriais, D. Trumpas sugebėjo spausti Izraelio premjerą Benjaminą Netanyahu, kad šis pritartų paliaubų susitarimui, kuriam iš dalies pritarė ir „Hamas“. Tačiau D. Trumpas turi kur kas mažiau svertų V. Putino atžvilgiu, kuris apskritai mažiau priklausomas nuo JAV, o Rusijoje nesusiduria su tokiu politiniu spaudimu, kokį patiria demokratiškai išrinkti lyderiai, pažymi „Politico“.
Po kibernetinės ukrainiečių atakos – milijoniniai rusų interneto teikėjo nuostoliai
Vienas didžiausių interneto paslaugų teikėjų Sibire „Orion Telecom“ po specialios kibernetinės operacijos, kurią įvykdė Ukrainos gynybos žvalgybos kibernetinis padalinys, patyrė daugiau nei 66 mln. rublių nuostolį.
Pasak šaltinių Ukrainos gynybos žvalgyboje, tai tapo žinoma iš pranešimo, kurį paslaugų teikėjas po kibernetinės atakos pateikė Rusijos policijai.
Kaip nurodoma žvalgybos ataskaitose, išpuolio taikiniu tapęs paslaugų teikėjas pats patvirtino, kad dėl ukrainiečių žvalgybos operacijos patirti nuostoliai siekia 66 mln. rublių (daugiau nei 720 tūkst. eurų), be to, jos metu buvo pažeisti vartotojų asmens duomenys.
Todėl „Orion Telecom“ paprašė Rusijos teisėsaugos institucijų pradėti baudžiamąjį šio incidento tyrimą.
Be to, pagal Rusijos įstatymus paslaugų teikėjui greičiausiai bus skirta iki 15 mln. rublių (apie 164 tūkst. eurų) administracinė bauda už tai, kad leido įvykti tokiam duomenų pažeidimui.
Ukrainos žvalgybos tarnyba priminė, kad gynybos žvalgybos kibernetiniai specialistai internetinių paslaugų teikėjo „Orion Telecom“ infrastruktūrą atakavo šią vasarą, minint Rusijos dieną. Tą dieną buvo paralyžiuota paslaugų teikėjo veikla.
Po šio išpuolio visiškai be interneto liko uždaras urano gavyba užsiimantis miestas, kuriame „Orion Telecom“ yra vienintelis tokių paslaugų teikėjas. Tą patį rytą Krasnojarsko, Irkutsko, Bratsko ir Abakano vietinius visuomeninius kanalus užplūdo nusivylusių rusų skundai, kuriuose buvo pranešama apie neveikiančias interneto ir televizijos paslaugas.
Ukrainos žvalgybos duomenimis, bendrovės „Orion Telecom“ tinklais aktyviai naudojosi Rusijos saugumo agentūros, kad paremtų šios šalies agresiją prieš Ukrainą.
Kaip pranešė „Ukrinform“, Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos kibernetiniai specialistai pirmiau įvykdė sėkmingą ataką, paralyžiavusią Rusijos nacionalinės mokėjimo sistemos SBP, plačiai naudojamos pervesti lėšas „labdaros ir savanorių organizacijoms“, remiančioms vadinamąją „specialiąją karinę operaciją“ (karą prieš Ukrainą), veiklą.
Ukrainos žvalgyba išaiškino Rusijos planus Baltarusijoje: Zelenskis kreipėsi į partnerius
Prezidentas Volodymyras Zelenskis, išklausęs Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos (UŽT) vadovo Oleho Ivaščenkos ataskaitą, kurioje kalbama ir apie Rusijos planus toliau naudoti Baltarusijos teritoriją kariniais tikslais, pareiškė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino sistema neatlaikys konfrontacijos, į kurią jis įtraukė savo šalį.
Ekspertai: Putinas praranda kontrolę ir gali sutikti su paliaubomis
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, regis, praranda kontrolę dėl karo Ukrainoje eigos ir gali būti priverstas sutikti su laikinu paliaubų susitarimu. Apžvalgininkai iš Vašingtono Europos politikos analizės centro (CEPA) teigia, kad nesėkmingas Rusijos vasaros puolimas ir augančios vidaus problemos verčia Kremlių ieškoti būdų stabilizuoti situaciją bei išvengti didesnio nepasitenkinimo šalyje.
Zelenskis Odesos miesto karinės administracijos vadovu paskyrė Serhijų Lysaką
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Odesos miesto karinės administracijos vadovu paskyrė Serhijų Lysaką. Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, atitinkamas prezidento dekretas Nr. 119/2025-rp buvo paskelbtas valstybės vadovo internetinėje svetainėje.
„Odesos srities Odesos rajono Odesos miesto karinės administracijos vadovu paskirti Serhijų Petrovyčių Lysaką“, – sakoma dokumente.
Ukrainos prezidento tinklalapyje taip pat pasirodė dekretas Nr. 789/2025 dėl Odesos srities Odesos rajono miesto karinės administracijos sukūrimo. Dokumentas įsigaliojo jo paskelbimo dieną.
Kaip jau skelbė „Ukrinform“, V. Zelenskis spalio 14 d. savo kreipimesi patvirtino, kad Odesoje bus sukurta miesto karinė administracija. Be to, antradienį jis atėmė Ukrainos pilietybę iš asmenų, kurie, kaip buvo patvirtinta, turi Rusijos pasus. Agentūra „Ukrinform“ buvo informuota, kad tarp jų yra Odesos meras Henadijus Truchanovas.
S. Lysakas anksčiau vadovavo Dnipropetrovsko srities karinei administracijai.
Vengrija ir toliau laikosi savo pozicijos: „Rusija mūsų niekada nenuvylė“
Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto pareiškė, kad jo šalis neketina atsisakyti rusiškos energijos, nepaisant tarptautinio spaudimo. Pasak jo, Rusija „niekada nenuvylė“ Vengrijos energijos tiekimo klausimais, todėl Budapeštas toliau vadovausis savo nacionaliniais interesais.
Hodgesas: jei Rusija užpultų NATO, Kaliningrado sritis būtų eliminuota per kelias valandas
Buvęs JAV kariuomenės Europoje vadas Benas Hodgesas pareiškė, kad jeigu Rusija užpultų NATO teritoriją, jos strateginė Kaliningrado sritis būtų eliminuota per kelias valandas, trečiadienį pranešė Lenkijos televizija „TVP World“.
B. Hodgeso teigimu, visi Rusijos kariniai pajėgumai Kaliningrade, taip pat tokiose vietose kaip Krymo pusiasalyje esančiame Sevastopolyje, būtų „sunaikinti per pirmąsias valandas“.
„Jei Rusija užpultų Lenkiją taip, kaip užpuolė Ukrainą, (šie pajėgumai – ELTA) būtų sunaikinti NATO oro ir sausumos pajėgų“, – sakė jis.
Kalbėdamas „TVP World“ rusų kalbos seseriniam kanalui „Vot Tak“ Varšuvos saugumo forumo metu, B. Hodgesas taip pat paragino intensyvinti smūgius Rusijos naftos infrastruktūrai.
Jis teigė, kad Rusijos naftos eksporto pajėgumų ribojimas sekina jos karo iždą ir slopina Maskvos gebėjimą tęsti agresiją prieš Ukrainą.
„Jei niekas nepasikeis, jei nebus jokių išorinių pokyčių, manau, kad jų ekonomika kitais metais juos privers itin apriboti savo veiksmus“, – sakė buvęs JAV kariuomenės Europoje vadas.
B. Hodgeso nuomone, nors Rusija negali laimėti karo, tačiau ji kovos toliau, „kol Putinas manys, kad mes pasiduosime“.
Jis pasisakė už tai, kad būtų išlaikytas spaudimas Rusijai, siekiant priversti ją sėsti prie derybų stalo. Pasak jo, Vakarų lyderiai turi aiškiai parodyti netoleruosiantys nuolatinių provokacijų, tokių kaip oro erdvės pažeidimai ar žala Baltijos jūros infrastruktūrai.
„Jie (Rusija – ELTA) turi kaskart patirti tam tikras pasekmes“, – pabrėžė B. Hodgesas.
„Būtų kvaila“: Rutte pakomentavo NATO sprendimą dėl rusų orlaivių
NATO vadovas Markas Rutte dar kartą atsakė į klausimą, kodėl NATO nenumušinėja oro erdvę pažeidusių orlaivių. Interviu „Economist“ jis iškėlė klausimą dėl oro erdvę pažeidžiančių orlaivių.
„Kodėl reikėtų numušti lėktuvą, kuris nekelia tiesioginės grėsmės? Tai būtų kvaila“, – sako jis.
M. Rutte pabrėžė, kad NATO yra daug stipresnė nei Rusija kada nors bus.
Rugsėjo mėnesį trys Rusijos naikintuvai įskrido į Estijos oro erdvę ir išbuvo joje 12 minučių. Rusų dronai anksčiau pažeidė Lenkijos ir kitų šalių oro erdvę.
Po šių incidentų kilo klausimų, ar NATO nevertėtų numušinėti sąjungininkių oro erdvę pažeidusių orlaivių.
Estijos gynybos ministras apie ginkluotus rusus prie sienos: argi jie kada nors pasakys tiesą?
Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras pirmą kartą viešai pakomentavo neseniai įvykusį incidentą, kai Estija uždarė kelią, kurio trumpa atkarpa eina per Rusiją, dėl praėjusią savaitę ten pastebėtos grupės ginkluotų rusų vyrų, pranešė leidinys „Meduza“.
Satsės batas yra nedidelė Rusijos teritorija, įsiterpusi į Estiją palei jos rytinę sieną. Per šį žemės ruožą eina Estijos kelias, juo gali naudotis vietos gyventojai, jei važiuoja nesustodami. Estijos pasienio apsauga šioje teritorijoje įgaliojimų neturi, o Rusijos valdžios institucijos panorėjusios gali stabdyti ir patikrinti vairuotojus.
Spalio 10 d. Estijos pasienio tarnyba pranešė pastebėjusi Rusijos teritorijoje netoli kelio „didesnį nei įprastai dalinį“ ir nusprendė uždaryti kelią, kad būtų išvengta galimų provokacijų ir incidentų.
Šeštadienį pasienio tarnyba paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti septyni ginkluoti vyrai karinėmis uniformomis, stovintys tiesiai ant kelio. Vėliau pranešta, kad jie iš ten pasišalino.
„Ne naujiena, kad Rusija naudoja savo teritoriją įvairiai veiklai“, – trečiadienį prieš prasidedant NATO gynybos ministrų susitikimui Briuselyje leidiniui „Meduza“ sakė H. Pevkuras.
„Šį kartą jie labai priartėjo prie Estijos sienos. Jie išėjo iš bato ant kelio“, – pabrėžė jis.
Ministras pridūrė, kad šiuo metu Estija tiesia naują, Rusijos teritoriją apeisiantį kelią, kad ateityje tokių incidentų būtų išvengta.
Paklaustas, kas buvo tie pasienyje pasirodę uniformuoti rusai, H. Pevkuras žurnalistams atsakė, kad „reikėtų paklausti pačių rusų" ir iškart patikslino, kad atsakymo iš jų tikėtis neverta.
„Ar jie kada nors jums ar kam nors kitam į (tokį klausimą – ELTA) atsakys? Ne, neatsakys", – sakė jis.
Pasak ministro, rusai aiškino, kad nieko ypatingo ten nevyko, jie darę tai, ką visuomet daro.
„Bet mes žinome, kad viskas buvo visai ne taip. Bendraujant su Rusija niekada negalima tikėtis, jog ji pasakys tiesą“, – sakė H. Pevkuras.
Ministras priminė, kad Rusija taip pat elgėsi ir tada, kai rugsėjo 19 d. trys jos naikintuvai pažeidė Estijos oro erdvę ir joje išbuvo 12 minučių. Estijai pranešus apie incidentą, Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, esą Talinas skleidžia melagingus teiginius ir beatodairiškai eskaluoja įtampą.
Ukrainos pareigūnai JAV susitiko su raketų „Tomahawk“ gamintojais
Aukšto rango Ukrainos pareigūnai, besilankantys Jungtinėse Valstijose, trečiadienį sakė, kad susitiko su JAV ginklų gamintojų atstovais, tarp jų – ir bendrovės „Raytheon“, gaminančios raketas „Tomahawk“, kurias Vašingtonas galėtų tiekti Kyjivui.
Dvi dienas trukusio Ukrainos delegacijos vizito metu taip pat vyko pokalbiai su aukšto rango JAV pareigūnais. Vizitas surengtas prieš penktadienį planuojamą JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimą.
Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas sakė, kad jis kartu su kitais delegacijos nariais, tarp kurių buvo ir ministrė pirmininkė Julija Svyrydenko, susitiko su „Lockheed Martin“ ir „Raytheon“ atstovais.
Bendrovė „Raytheon“ gamina ilgojo nuotolio raketas „Tomahawk“, kurias D. Trumpas svarsto siųsti Kyjivui.
Rusija, 2022 m. vasario mėnesį įsiveržusi į Ukrainą, perspėjo, kad raketų siuntimas Ukrainai nutrauktų jos ryšius su Vašingtonu ir sukeltų naują eskalacijos etapą.
„Mūsų bendradarbiavimas toliau plečiasi“, – socialiniame tinkle rašė A. Jermakas, pagirdamas JAV gamybos naikintuvus F-16, kuriuos pernai Ukrainai tiekė Europos šalys.
Ukraina siekia glaudesnio bendradarbiavimo su sąjungininkais ginklų gamybos srityje, ypač po to, kai mažinti JAV paramą Kyjivui žadėjęs D. Trumpas šių metų pradžioje pradėjo eiti pareigas.
J. Svyrydenko anksčiau sakė, kad susitiko su JAV iždo sekretoriumi Scottu Bessentu ir aptarė bendras investicijas ir bendradarbiavimą energetikos klausimais.
NATO tikisi daugiau lėšų JAV ginklų Ukrainai finansavimui
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte tikisi, kad Europos sąjungininkės finansuos tolesnį JAV ginklų tiekimą Ukrainai. Pagal rugpjūtį pradėtą PURL iniciatyvą šalys jau pažadėjo 2 mlrd. eurų, sakė M. Rutte, atvykęs į Aljanso gynybos ministrų susitikimą Briuselyje. Anot jo, yra priežasčių manyti, kad prie finansavimo prisijungs daug kitų šalių.
Be kita ko, būtina Ukrainai suteikti oro gynybos sistemų ir oro gynybos raketų, kalbėjo M. Rutte. Tai esą labai svarbu, kad kiek įmanoma nuo besitęsiančių Rusijos atakų būtų apsaugoti Ukrainos gyventojai ir kritinė infrastruktūra.
Panašiai kalbėjo JAV gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas.
„Mūsų lūkestis yra, kad dar daugiau šalių skirtų dar daugiau ir dar daugiau pirktų, kad padėtų Ukrainai užbaigti šį konfliktą“, – teigė jis. Taika, anot P. Hegsetho, pasiekiama ne stipriais žodžiais ar mojuojant pirštu, bet turinti stiprių ir realių pajėgumų, kuriuos gerbia priešininkas.
Vadinamoji PURL iniciatyva (Prioritised Ukraine Requirements List) numato, kad JAV gaminama amunicija ir ginklai parduodami Europos sąjungininkėms ir Kanadai – ir šios tada juos perduoda Ukrainai.
Iniciatyva pradėta vykdant JAV prezidento Donaldo Trumpo reikalavimus. Jis mano, kad Vašingtonas praeityje skyrė Ukrainai pernelyg didelę paramos dalį ir dabar nori, kad kitos sąjungininkės mokėtų už tolesnę amerikiečių karinę paramą. Iki rugpjūčio iniciatyvoje dalyvavo aštuonios NATO šalys – Belgija, Kanada, Danija, Vokietija, Latvija, Nyderlandai, Norvegija ir Švedija.
M. Rutte nenorėjo komentuoti diskusijų dėl galimo amerikietiškų „Tomahawk“ sparnuotųjų raketų tiekimo Ukrainai.
„Tai dvišalis klausimas“, – sakė jis. Jis trečiadienį vykstančiame susitikime nebus svarstomas.
Ukrainos pajėgos neutralizavo 86 Rusijos dronus
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 86 rusų paleistus dronus, pranešė ginkluotosios oro pajėgos.
Nuo antradienio 22.50 val. rusai atakavo Ukrainą 113 kovinių dronų ir įvairaus tipo imitacinių bepiločių.
Oro atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Trečiadienio 8.30 val. duomenimis, 86 dronai numušti arba neutralizuoti šiauriniuose, pietiniuose ir rytiniuose Ukrainos regionuose.
Registruotis 26 dronų smūgiai vienuolikoje vietų ir numuštų oro taikinių nuolaužos vienoje vietoje.
Petro Porošenka kreipėsi į Europą: „Prašau, iki mūsų pergalės išmokite gyventi be Rusijos“
Buvęs Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pareiškė, kad Ukraina gali nugalėti Rusiją be užsienio karių pagalbos, o iki pergalės prašo Europą išmokti gyventi be rusiškų išteklių, praneša lenkų portalas „TVP World“.
Išskirtiniame interviu „TVP World“ P. Porošenka tvirtino, kad Ukraina turi glaudžiau integruotis į Vakarų aljansus, ir paragino Europos partnerius toliau laikytis solidarumo.
„Laikykite NATO duris atvertas Ukrainai. (...) Be Ukrainos narystės NATO neįmanoma užtikrinti tvarios padėties žemyne“, – sakė P. Porošenka.
Sprogimai Kryme: Ukraina sunaikino 16 degalų rezervuarų
Ukrainos gynybos pajėgos smogė naftos bazei Feodosijoje, rašo UNIAN.
Spalio 13-osios naktį buvo sunaikinti 16 degalų rezervuarai, išlikę po ankstesnio išpuolio, esančių įmonėje „Morskoy Neftyanoy Terminal“. Objekto teritorijoje kilo didelis gaisras.
Minėtas portalas pažymi, kad šis naftos terminalas yra svarbi okupantų logistikos grandis. Bendras kuro kiekis, kuris galėjo būti laikomas rezervuaruose, yra apie 193 tūkst. kubinių metrų.
Ukrainos gynybos pajėgos taip pat smogė okupuotame Kryme ir P-18 radijo stočiai Krasnoje Poljane, taip pat dronų valdymo punktui okupuotame Oleškose ir šaudmenų sandėlį Makijivkos rajone.
Sprogimai Volgograde
Naktį iš antradienio į trečiadienį buvo atakuotas Rusijos Volgogradas, skelbia „Kanal24“, remdamiesi „Telegram“ kanalu „Krymskyj Veter“.
Naktį nugriaudėjo serija sprogimų.
Pranešama, kad buvo smogta naftos perdirbimo gamyklai Krasnoarmeysko regione. Dėl atakos įmonės teritorijoje kilo gaisras.
Pranešama, kad po atakos internete kilo šiokia tokia rusų panika, imta skųstis benzino trūkumu.
Regiono gubernatorius tvirtina, kad „dronų ataka atremta“. Pasak jo, dėl dronų nuolaužų viename kaime buvo apgadinti keturi privatūs namai.
Ukraina nurodė evakuoti dešimtis kaimų netoli fronto
Ukrainos institucijos nurodė evakuoti šeimas iš kaimų netoli beveik visiškai sugriauto šiaurės rytinio Kupjansko miesto. To priežastimi nurodoma „blogėjanti saugumo situacija“ regione, kurį intensyviai atakuoja rusų pajėgos, praneša agentūra „Reuters“.
Charkivo srities gubernatorius Olehas Synehubovas tinkle „Telegram“ rašė, kad iš viso 409 šeimos su 601 vaiku paragintos palikti 27 kaimus. Kitas pareigūnas vėliau stočiai „Suspilne“ sakė, kad evakuojamų gyvenviečių sąrašas išplėstas iki 40.
Rusijos ginkluotosios pajėgos daug mėnesių mėgina veržtis į Kupjansko miestą. Jis laikomas svarbiu tikslu žengiant į vakarus per centrinę ir rytų Ukrainą.
Miestą pirmosiomis invazijos dienomis 2022 m. vasarį jau buvo užėmę rusų daliniai, tačiau Ukrainos kariai jį dar tais pačiais metais atsikovojo.
Lenkija griežtai perspėjo Europą: ragina pasiruošti „giliam“ Rusijos smūgiui
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis antradienį perspėjo, kad Europa turi būti pasirengusi giliam Rusijos smūgiui, rašo „Reuters“.
R. Sikorskis pareiškė, kad neatsakinga nekurti gynybos priemonių, pavyzdžiui, dronų sienos rytinėje Europos dalyje.
Ministras paragino Europos valstybes „išlikti tvirtas“ dėl savo paramos Ukrainai ir išreiškė viltį, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas suteiks šaliai ilgų nuotolių „Tomahawk“ raketas.
Anot jo, siekiant apsaugoti Europą, Ukrainai reikia suteikti daugiau ginkluotės, pavyzdžiui, priešlėktuvinių ginklų, trumpo ir vidutinio nuotolio ginklų.
R. Sikorskis priminė neseniai įvykusius incidentus, kai buvo pažeista Europos oro erdvė. Paklaustas apie galimybę išplėsti iniciatyvą dėl „dronų sienos“, kad būtų galima atremti būsimus įsibrovimus, R. Sikorskis perspėjo, kad Rusija „deja, gali pasiekti giliai į Europą“.
„Turėtume būti pasirengę tam pasipriešinti, todėl manau, kad šiais laikais nebūti atsakinga būtų nekurti priešdroninių ir dronų pajėgumų“, – sako jis.
Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas idėją, kad jo šalis galėtų pulti NATO narę, viešai pavadino „nesąmone“.
Vis dėlto R. Sikorskis paragino Europą planuoti remti Ukrainą dar trejus metus.
„Ukrainiečiai planuoja šį karą trejus metus, o tai yra protinga“, – sako jis.
„Ir mes turime įtikinti Putiną, kad esame pasirengę laikytis šio kurso bent jau tuos trejus metus“, – pabrėžia R. Sikorskis.
Rusijos pajėgos per pastarąją parą Ukrainoje neteko 1 070 karių
Nuo 2022 m. vasario 24 iki 2025 m. spalio 15 d. Rusijos pajėgų koviniai nuostoliai kare prieš Ukrainą pasiekė maždaug 1 126 220 karių, iš jų 1 070 žuvo arba buvo sužeisti per pastarąją parą.
Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Rusijos pajėgos taip pat neteko: 11 259 (+3) tankų, 23 347 (+2) šarvuotų kovos mašinų, 33 671 (+43) artilerijos sistemų, 1 520 (+0) daugkartinių raketų paleidimo įrenginių, 1 227 (+2) oro gynybos sistemų, 427 (+0) orlaivių, 346 (+0) sraigtasparnių, 70 021 (+389) operatyvinių-taktinių bepiločių orlaivių, 3 859 (+0) kruizinių raketų, 28 (+0) karo laivų / katerių, vieno povandeninio laivo, 64 329 (+141) transporto priemonių ir degalų cisternų, 3 977 (+0) specialiosios įrangos vienetų.
Generalinis štabas pažymėjo, kad duomenys tikslinami.
Kaip pranešė „Ukrinform“, spalio 14 d., iki 22.00 val. ties fronto linija įvyko 154 koviniai susirėmimai.
Žiniasklaida: naujas įstatymas leis Putinui dislokuoti apie 2 mln. rezervistų prieš Ukrainą
Naujasis įstatymas leis Rusijai dislokuoti apie du milijonus karinių rezervistų Ukrainoje. Apie tai skelbia „The Telegraph“, rašo UNIAN.
Šie taisyklių pakeitimai gali atverti prieigą prie milžiniškų žmogiškųjų išteklių. Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas patiria spaudimą mobilizuoti naujas pajėgas, kad atnaujintų ir išplėstų 700 tūkstančių karių armiją, kariaujančią Ukrainoje.
NATO ir ES gynybos ministrai susitinka po Rusijos įvykdytų oro erdvės pažeidimų
NATO ir Europos Sąjungos gynybos ministrai trečiadienį Briuselyje rinksis vienos dienos deryboms, kuriose daugiausia dėmesio bus skiriama Rusijos keliamai grėsmei, karinėms išlaidoms, Europos gynybos pajėgumams ir paramai karo draskomai Ukrainai.
NATO ministrai planuoja pradėti konsultacijas savo pirmajame susitikime po to, kai Vakarų gynybos aljansas rugsėjį pradėjo naują misiją, kuria siekiama geriau apsaugoti Rytų Europos narių oro erdvę po virtinės Rusijos padarytų oro erdvės pažeidimų.
Kita svarstoma tema tikriausiai bus drastiškas karinių išlaidų didinimas, dėl kurio birželį po JAV spaudimo susitarė NATO vadovai. Tikimasi, kad susitikime dalyvaus JAV gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas.
Ukrainos gynybos ministras Denisas Šmyhalis ankstyvą popietę turėtų prisijungti prie savo kolegų iš NATO ir aptarti padėtį mūšio lauke bei Kyjivo poreikius kovoje prieš Rusiją.
Po susitikimo planuojama surengti vadinamosios Ukrainos gynybos kontaktinės grupės posėdį. Šiam tarptautiniam sambūriui, kuris renka ir koordinuoja kariną pagalbą Ukrainai ir kuriame dalyvauja apie 40 šalių, kadaise vadovavo JAV, o dabar tą daro Jungtinė Karalystė ir Vokietija.
Vakare 27 ES valstybių gynybos ministrai aptars, kaip pagerinti bloko gynybinę parengtį, prieš vėliau šį mėnesį įvyksiantį vadovų aukščiausiojo lygio susitikimą.
Trumpas prieš pokalbį su Zelenskiu: „Aš žinau, ką jis pasakys“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pakomentavo savo lūkesčius dėl planuojamo susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, rašo „Ukrinform“.
Anot jo, akivaizdu, kad Ukraina nori gauti ginklų, ypač „Tomahawk“ sistemų.
„Mes kalbėsime apie Ukrainą, taip. Turiu omenyje, kad penktadienį pas mane atvyks prezidentas (Zelenskis – red. past.), ir aš žinau, ką jis pasakys. Jis nori ginklų. Jis norėtų turėti „Tomahawk“, – būsimą susitikimą su V. Zelenskiu komentuoja D. Trumpas.
D. Trumpas pridūrė, kad JAV turi daug šių raketų.
„Jis (Putinas – red. past.) tikrai turi išspręsti šį karą“, – pažymėjo Baltųjų rūmų vadovas.
„Esu labai nusivylęs, nes su Vladimiru turėjome labai gerus santykius – galbūt jie ir dabar tokie yra“, – pažymėjo Trumpas.
D. Trumpas pabrėžia, kad Rusija jau ketvirtus metus kariauja karą, kurį norėjo laimėti per savaitę, ir jau prarado apie „pusantro milijono karių“, įskaitant žuvusius ir sužeistus. Be to, rusai dabar stovi ilgose eilėse benzino, o Rusijos ekonomika smunka.
D. Trumpas ir V. Zelenskis Baltuosiuose rūmuose susitikti turėtų penktadienį.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
rusija didžiausia pasaulyje teroristinė organizacija
Didžioji Britanija perspėja: „Putinas stebi, ką mes darome“
„Putinas stebi, ką mes darome“ – perspėja Jungtinės Karalystės gynybos ministras Johnas Healey. Jis ragina NATO ryžtingai remti Ukrainą ir teigia, kad Aljanso parama turi atitikti Rusijos eskalaciją. Pasak ministro, Londonas didina spaudimą Kremliui tiek karinėmis, tiek ekonominėmis priemonėmis – šiemet Ukrainai jau pristatyta 85 tūkstančiai dronų ir įvestos 92 naujos sankcijos Rusijos energetikos sektoriui.
Jungtinės Karalystės gynybos ministras Johnas Healey pareiškė, kad NATO parama Ukrainai „turi atitikti Putino eskalavimą“, praneša „Sky News“.
Pasak ministro, Jungtinė Karalystė šiemet skiria Ukrainai daugiau karinės pagalbos nei bet kada anksčiau – per pastaruosius šešis mėnesius šaliai pristatyta 85 tūkstančiai dronų.
„Didiname spaudimą Putinui tiek kariniu, tiek ekonominiu požiūriu. Jungtinė Karalystė šiandien patvirtino 92 naujas sankcijas Rusijos energetikos sektoriui, naftos bendrovėms ir karinio tiekimo grandinei“, – sakė J. Healey.
Jis pabrėžė, kad „saugiai Europai reikia stiprios Ukrainos“, tačiau įspėjo, jog „Putino agresija neapsiriboja Ukraina“.
„Dronų įsibrovimai į Lenkijos teritoriją, Estijos oro erdvės pažeidimai, kišimasis į Moldovos rinkimus – sąmoningai ar ne, Putinas stebi, ką mes darome“, – teigė ministras.
„Ir jis neturėtų abejoti: jei NATO bus grasinama, mes imsimės veiksmų. Mes remsime Ukrainą tiek, kiek reikės“, – pabrėžė J. Healey.