Kallas reikalauja dar didesnio spaudimo Rusijai
Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos įgaliotinė Kaja Kallas, darydama papildomą spaudimą Rusijai, nori padidinti dabartinės JAV iniciatyvos užbaigti karą Ukrainoje sėkmės šansus. Kad būtų pasiektas kiek įmanoma geresnis rezultatas Ukrainai ir Europai, būtina didinti tempą šia kryptimi, sakė ji po vaizdo konferencijos, kurioje dalyvavo ES šalių užsienio reikalų ministrai ir jų ukrainiečių kolega Andrijus Sybiha.
„(Reikia) daugiau sankcijų, kad Rusija netektų lėšų karui finansuoti, ir daugiau karinės bei finansinės paramos Ukrainai“, – akcentavo K. Kallas.
Jis atkreipė dėmesį į tai, kad kol kas dar nėra jokių požymių, kad Rusija būtų pasirengusi paliauboms. Tačiau esą artėjama prie tikslo, jog Rusija atsidurtų tokioje padėtyje, kad ji iš tikrųjų turės derėtis.
„Rusijos vasaros puolimas žlugo. JAV ir ES sankcijos turi didžiulį poveikį. (...) Rusija praranda pinigus ir karius“, – kalbėjo K. Kallas. Jei Rusija galėtų užkariauti Ukrainą, būtų tai seniai padariusi. Putinas negali pasiekti savo tikslų mūšio lauke, todėl jis dabar bandys juos pasiekti prie derybų stalo, tęsė ES diplomatijos vadovė.
Kalbėdama apie JAV planą, K. Kallas ragino suteikti Ukrainai kiek įmanoma didesnę paramą.
„Pasaulyje yra tik nedaug karų, kuriuose padėtis būtų tokia vienareikšmiška“, – sakė ji. Yra agresorius ir auka. Dėmesys, anot K. Kallas, turi būti sutelktas į tai, ką turi padaryti Rusija – agresorė, o ne į tai, ką turi paaukoti Ukraina, kuri yra auka.
K. Kallas pareikalavo greito sprendimo vykstančiuose debatuose dėl ES įšaldyto Rusijos turto panaudojimo Ukrainos naudai. Vadinamoji reparacijų paskola yra aiškiausias būdas padengti Ukrainos finansinius poreikius 2026 ir 2027 m., pareiškė ji. Be to, tai būtų stipriausias signalas Maskvai, kad laiko vilkinimas nebus sėkmingas.
ISW perspėja: Rusija tik apsimeta nusiteikusi derėtis, tikrieji tikslai nesikeičia
Rusijos pareigūnai mėgina pasinaudoti aiškumo stoka dėl rugpjūtį Aliaskoje įvykusio JAV ir Rusijos susitikimo aukščiausiuoju lygiu rezultatų, kad nuslėptų Kremliaus nenorą eiti į kompromisus ir ryžtą laikytis maksimalistinių reikalavimų, sakoma Vašingtone įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) pranešime.
Lukašenka kreipėsi į Putiną su pasiūlymu
Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka mėgina įsitraukti į karo Ukrainoje sprendimų paieškas – susitikęs su Vladimiru Putinu Biškeke jis pasiūlė surengti naujas taikos derybas Minske ir skundėsi Vakarų kaltinimais dėl glaudaus bendradarbiavimo su Kremliumi, praneša BELTA.
Kremlius pateikė savo poziciją dėl karo pabaigos: užkliuvo amerikiečiai
Kremlius ragina neskubėti džiaugtis galimu karo Ukrainoje finišu – Rusijos prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad kalbos apie artėjančią konflikto pabaigą esą per ankstyvos, o užsienyje, ypač JAV, netrūksta jėgų, kurios bando sutrukdyti taikos procesui.
Rutte: Rusija kiekvieną mėnesį netenka 20 tūkst. karių
Nepaisant didžiulių personalo nuostolių, Rusija, pasak NATO generalinio sekretoriaus Marko Rutte, fronte Ukrainoje nepasiekia esminės pažangos.
„Rusija kiekvieną mėnesį netenka apie 20 tūkst. karių. Ar galite įsivaizduoti: 20 tūkst. žmonių gyvybių kiekvieną mėnesį? Tai tėvai ir sūnūs, kurie žūsta, nepasiekiant reikšmingų teritorinių laimėjimų“, – trečiadienį sakė M. Rutte vokiečių žiniasklaidos grupės „Redaktionsnetzwerk Deutschland“ laikraščiams bei ispanų leidiniui „El País“.
„Iki šiol žuvo arba buvo sunkiai sužeista apie milijonas rusų“, – tęsė NATO vadovas. Šiais metais Rusija, anot jo, užėmė apie vieną procentą Ukrainos teritorijos ir kasdien prasiveržia „tik keli metrus“.
Ukrainos duomenimis, pastarosiomis savaitėmis kasdien eliminuojama apie 1 tūkst. rusų karių, t. y. jie žūsta arba patiria sunkius sužalojimus. Praėjusių metų pabaigoje šis skaičius neretai siekdavo apie 1 tūkst. 500 ar dar daugiau. Kyjivas skaičiuoja, kad nuo invazijos pradžios Rusija neteko beveik 1,17 mln. kareivių.
Tačiau tokio didelio skaičiaus karių praradimas kol kas Rusijai didelių problemų nekelia. Daugelis ekspertų mano, kad rusų pajėgas kiekvieną mėnesį papildo apie 30 tūkst. karių. Tai reikštų, kad Ukrainos skelbiami nuostoliai yra kompensuojami.
Ukrainos pajėgos atakavo raketų ir dronų navigacijos gamyklą Čiuvašijoje
Ukrainos gynybos pajėgos smogė į Rusijos gamyklą Čiuvašijoje, gaminančią navigacijos įrangą sparnuotosioms ir balistinėms raketoms, taip pat dronams, feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Ankstų lapkričio 26-osios rytą Ukrainos gynybos pajėgų daliniai, be kitų taikinių, smogė į „VNDIR-Progress“ gamyklą Čeboksaruose, Čiuvašijos Respublikoje. Ten gaminama navigacijos įranga ir komponentai sparnuotosioms bei balistinėms raketoms. Pataikyta į įmonės teritoriją, dėl to objekte kilo gaisras.
Fabrike gaminami GNSS imtuvai ir antenos palydovinėms sistemoms GLONASS, GPS ir „Galileo“, įskaitant modulius „Kometa“, naudojamus „Shahed“ tipo dronuose, taip pat „Iskander-M“ ir „Kalibr“ kompleksų raketose ir UMPC moduliuose, skirtuose aviacinėms bomboms.
Žalos mastas vertinamas.
Be to, Ukrainos dronai puolė Rusijos kariuomenės dalinio vadavietę laikinai okupuotoje Vasylivkoje, Zaporižios srityje, žemė-oras raketų sistemą Tor-M1 Mariupolyje, brigados lygio šaudmenų sandėlius Očeretynėje ir Kamiankoje laikinai okupuotose Donecko srities dalyse ir Rusijos kareivių grupę Pokrovsko fronte.
Anksčiau buvo pranešta, kad dronai smogė į Čeboksaruose įsikūrusią įmonę „VNDIR-Progress“, gaminančią antenas „Kometa“, apsaugančias Rusijos kovinius bepiločius orlaivius nuo Ukrainos elektroninės karybos sistemų. Vietos gyventojai pranešė apie daugybę sprogimų.
Ušakovas neigia, kad Abu Dabyje buvo kalbama apie taikos planą
Maskva paneigė žiniasklaidos pranešimus, kad Abu Dabyje vyko pokalbiai dėl galimo taikos sprendimo Ukrainos kare.
„Abu Dabyje apie taikos planą nebuvo kalbama“, – Biškeke Rusijos valstybinės televizijos žurnalistui Pavelui Zarubinui sakė prezidento Vladimiro Putino patarėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas. V. Putinas šiuo metu su kelių dienų valstybiniu vizitu lankosi Kirgizijos sostinėje.
Su Rusija taikos planas kol kas išsamiai nebuvo aptartas, teigė J. Ušakovas. Žurnalistas interviu ištrauką paskelbė savo „Telegram“ kanale.
Kelios žiniasklaidos priemonės antradienį pranešė, kad JAV vyriausybės nariai Adu Dabyje susitiko su Rusijos delegacija. Pasak J. Ušakovo, Jungtiniuose Arabų Emyratuose reguliariai susitinka Rusijos ir Ukrainos slaptųjų tarnybų atstovai, kad aptartų tokius klausimus, kaip apsikeitimas kaliniais. Šį kartą Abu Dabyje buvo „naujas JAV atstovas“ ir ten „visiškai netikėtai“ pasikalbėjo su rusais, patvirtino J. Ušakovas.
Omenyje turimas kariuomenės sekretorius Danielis Driscollas, kuris praėjusią savaitę Kyjive pristatė JAV pasiūlymus dėl taikos Ukrainoje.
Ternopilyje surengtos Rusijos atakos aukų atminimo pamaldos
Ternopilyje Ukrainos Graikų Katalikų Bažnyčios (UGCC) vadovas Sviatoslavas Ševčiukas kartu su apaštališkuoju nuncijumi Ukrainoje arkivyskupu Visvaldu Kulboku bei UGCC ir Romos Katalikų Bažnyčios vyskupais susitiko su pastatų, sugriautų per Rusijos ataką, gyventojais ir meldėsi už žuvusiuosius.
Sviatoslavas Ternopilio gyventojams kalbėjo apie bendrą visos Ukrainos ir Bažnyčios skausmą bei pabrėžė, kad „visas pasaulis turi pamatyti, kas čia įvyko“.
Jis sakė, kad tai nebėra karas, o tyčinis masinis civilių – vaikų, moterų, pagyvenusių žmonių – žudymas. „Tai nusikaltimas žmoniškumui, ir mes žinome, kad bausmė už šį nusikaltimą neišvengiama“, – sakė UGCC vadovas.
Sviatoslavas kartu su vyskupais ir apaštališkuoju nuncijumi surengė atminimo pamaldas prie sugriautų pastatų, bendroje maldoje dalyvavo nukentėjusių pastatų ir kiti Ternopilio gyventojai, vietos valdžia ir dvasininkai.
„Šiandienos malda mums labai svarbi. Tai didelė parama – žinoti, kad nesi paliktas vienas su savo sielvartu“, – sakė prie maldos prisidėjusi Kvitnios gatvės 15 namo gyventoja Lilija Tsap. Ji pridūrė, kad jos šeima stebuklingai išgyveno ir dabar mėgina atsigauti po siaubingos lapkričio 19-osios nakties.
„Per ataką buvau savo bute. Vietos bažnyčios kunigai padėjo mums išsigauti iš pastato. Šiandien atsigauname po to, ką patyrėme. Darau viską, kas įmanoma, kad mano šeima galėtų grįžti į normalų gyvenimą“, – sakė ji.
Ankstų lapkričio 19-osios rytą Rusijos pajėgos puolė Ternopilį dronais ir raketomis. Smogta į du daugiaaukščius gyvenamuosius namus. Po keturių dienų paieškos ir gelbėjimo operacijos Ternopilyje buvo baigtos. Naujausiais duomenimis, per Rusijos smūgį žuvo 34 žmonės, 94 buvo sužeisti, įskaitant 18 vaikų.
Latvijos užsienio reikalų ministrė atvyko į Kyjivą
Latvijos užsienio reikalų ministrė Baiba Braže su oficialiu vizitu atvyko į Kyjivą. Apie tai ji pranešė tinkle „X“.
„Atvykau į Kyjivą, kad paremčiau mūsų ukrainiečių draugus, kurie siekia stiprios, taikios europietiškos ateities. Labai ačiū, Andrijau Sybiha, už nuoširdų sutikimą. Latvijos vyriausybė ir visa Latvijos visuomenė remia Ukrainą“, – rašė diplomatijos vadovė.
Ukrainos gynybos ministras Denysas Šmyhalis ir jo latvių kolega Andris Sprūdas lapkričio 5 d. pasirašė memorandumą dėl abiejų šalių bendradarbiavimo gynybos ir pramonės srityje.
Kritinė padėtis Pokrovske: rusų pajėgos jau įžengė į miesto centrą
Rusijos okupacinės pajėgos matomos Pokrovsko centre – stebėjimo grupė „DeepState“ skelbia, kad į miestą įsiveržę rusai jau juda pagrindinėmis gatvėmis.
„Deja, vis daugiau vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuoti okupantai miesto centre. Šį kartą jų grupė juda iš šiaurės į pietus“, – teigiama pranešime.
Putinas ir Lukašenka susėdo pasvaičioti apie Ukrainą: „Sudėtingas klausimas“
Amerikiečiai supranta, kad Ukrainos klausimas nėra paprastas ir reikalauja atitinkamų sprendimų, pareiškė manantis Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas, rašo rusų propagandos agentūra TASS.
Apie tai jis kalbėjo trečiadienį susitikęs su Baltarusijos lyderiu Aliaksandru Lukašenka.
A. Lukašenka išreiškė viltį, kad amerikiečiai elgsis atsargiai ir supras, kad Ukrainos klausimas yra „sudėtingas klausimas, reikalaujantis sudėtingų sprendimų“.
„Manau, kad toks supratimas yra“, – atsakė V. Putinas.
Lukašenka susitiko su Putinu ir pakvietė derybas dėl Ukrainos kelti į Minską
Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas ir Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka trečiadienį susitiko Biškeke, praneša rusų ir baltarusių agentūros.
A. Lukašenka pakvietė V. Putiną atnaujinti derybas dėl karo Ukrainoje Minske.
„Reuters”: Rusijos pajamos iš naftos ir dujų lapkritį gali smukti 35 proc.
Atpigus naftai ir sustiprėjus rubliui, Rusijos valstybinio biudžeto pajamos iš naftos ir dujų lapkritį gali kristi apie 35 proc. iki 520 mlrd. rublių (5,71 mlrd. eurų), lyginant su 2024 m. lapkričiu, rodo „Reuters“ paskelbti skaičiavimai.
Prognozuojama, kad iš apmokestinamo pelno gaunamos pajamos taip pat turėtų sumažėti 7,4 proc., palyginti su spalio mėnesiu, neįskaitant periodinių mokėjimų.
Per 11 šių metų mėnesių iš naftos ir dujų gaunamos pajamos susitraukė 22 proc. iki 8 trln. rublių.
Remiantis „Reuters“ skaičiavimais, apmokestinama Rusijos naftos kaina sausį–lapkritį sumažėjo iki 57,3 JAV dolerio už barelį, palyginti su 68,3 JAV dolerio tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Tuo metu rublio kursas sustiprėjo iki 81,1 JAV dolerio atžvilgiu, palyginti su 91,7 dolerio praėjusių metų sausio–lapkričio laikotarpiu.
Rusijos finansų ministerija iš pradžių tikėjosi, kad šiais metais iš naftos ir dujų pardavimų uždirbs 10,94 trln. rublių (120,25 mlrd. eurų), bet dėl praėjusį mėnesį kritusių naftos kainų šį lūkestį sumažino iki 8,65 trln. rublių (95,079 mlrd. eurų).
2024 m. šalies pajamos iš naftos ir dujų siekė 11,13 trilijono rublių (122,34 mlrd. eurų).
Kaip anksčiau rašė ELTA, JAV prezidentas Donaldas Trumpas spalio 22 d. paskelbė sankcijas dviem didžiausioms Rusijos naftos bendrovėms „Rosneft“ ir „Lukoil“, pasiskundęs, kad jo derybos su Vladimiru Putinu dėl karo Ukrainoje užbaigimo „niekur neveda“.
Pasak „Reuters“, kritusios pajamos yra skausmingas smūgis Rusijai, ypač daug padidinusiai gynybos ir saugumo išlaidas nuo 2022 m. vasario, kuomet pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
Pajamos iš naftos ir dujų – svarbiausio Kremliaus pinigų šaltinio – sudaro ketvirtadalį visų šalies biudžeto pajamų.
Ukraina ir jos rėmėjai Vakarų Europoje ne kartą pareiškė, kad Rusijos ekonomiką silpninančiais veiksmais siekia priversti antrą didžiausią naftos eksportuotoją pasaulyje nutraukti karą.
Mirė raketų kompleksų „Iskander“ ir „Topol“ kūrėjas
Mirė raketų paleidimo kompleksų „Topol“ ir „Iskander“ kūrėjas Valerijanas Sobolevas, praneša rusų agentūra TASS.
Jam buvo 87 metai.
„Iskander“ naudojamos kare prieš Ukrainą.
DI sukurtos „Ukrainos karių“ ašaros užtvindė socialinius tinklus: ekspertai įspėja apie naują rusų melo lygį
Ukrainos rytuose vis dar tęsiasi mūšiai dėl Pokrovsko kontrolės, tačiau prorusiškose socialinių tinklų paskyrose Maskva jau laimėjo: it virusas plintančiuose, dirbtinio intelekto sukurtuose vaizdo įrašuose vaizduojama besitraukianti Ukrainos kariuomenė, netikri, ašarojantys kareiviai.
Rusija jau daugiau nei metus bando užimti šį rytinėje Donecko srityje esantį logistikos centrą, o pastarosiomis savaitėmis ėmė jį pulti dar intensyviau ir, kaip matyti iš Karo tyrimų instituto paskelbtų mūšio lauko žemėlapių, jau artėja prie jo priemiesčių.
Aiškėja naujos detalės: Trumpo taikos planas Ukrainai buvo padarytas pagal Rusijos dokumentą
JAV 28 punktų taikos Ukrainoje planas buvo parengtas remiantis Rusijos dokumentu, skelbia „Reuters“. Apie tai leidiniui patvirtino trys šaltiniai.
Putino pakalikas liepė Europai nesikišti
Kremlius trečiadienį sukritikavo Europą už įsitraukimą į derybas dėl karo Ukrainoje užbaigimo, Kyjivui ir jo sąjungininkams nerimaujant, kad Vašingtonas ir Maskva susitars jiems už nugarų.
„Europiečių kišimasis į visus šiuos reikalus, mano nuomone, yra visiškai nereikalingas“, – valstybinės televizijos reporteriui sakė Kremliaus patarėjas Jurijus Ušakovas.
Nutekinus skandalingą pokalbį tarp Putino ir Trumpo patarėjų – Trumpo reakcija
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pakomentavo kilusį skandalą dėl paviešinto jo pasiuntinio Steve‘o Witkoffo pokalbio su Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino padėjėju Jurijumi Ušakovu.
Markas Rutte atsakė, ar karas Ukrainoje gali baigtis dar 2025 m.
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte mano, kad karas Ukrainoje gali baigtis iki 2025 m. pabaigos. Apie tai jis kalbėjo interviu „El País“, rašo UNIAN.
Anot jo, net jei bus pasirašytas susitarimas dėl Rusijos karo prieš Ukrainą pabaigos, „Rusija dar ilgai išliks ilgalaike grėsme“.
Trumpas: Rusijos didžiausia nuolaida bus ta, kad jie nustos kariauti
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Rusija sutinka su tam tikromis nuolaidomis, bet didžiausia jų nuolaida bus sutikimas nutraukti kovas.
Kaip rašo CNN, D. Trumpas pareiškė, kad Rusija sutiko su kai kuriais pradiniais žingsniais.
„Na, jie daro nuolaidas. Jų didžiausia nuolaida yra tai, kad jie nustos kariauti ir nebeužims daugiau žemės“, – sako jis.
D. Trumpas antradienį pranešė, kad jo pasiuntinys Steve‘as Witkoffas Maskvoje susitiks su Vladimiru Putinu ir kad prie jo gali prisijungti JAV prezidento žentas Jaredas Kushneris.
Kariuomenės sekretorių Danielį Driscollą jis išsiunčia susitikti su Ukrainos pareigūnais.
D. Trumpas taip pat užsiminė, kad galbūt susitiks su V. Putinu ir Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, kai derybose bus pasiekta tolesnė pažanga.
JAV lyderis antradienio vakarą žurnalistams prezidentiniame lėktuve „Air Force One“ sakė, kad išspręsti karą yra sunku, o 28 punktų planą pavadino dar nebaigtu darbu.
„Tai nebuvo planas – tai buvo koncepcija“, – tvirtino D. Trumpas.
Jo planas dėl beveik ketverius metus trunkančio Rusijos karo Ukrainoje užbaigimo pasirodė praėjusią savaitę. Jis buvo labai palankus Rusijai, todėl V. Zelenskis puolė kalbėtis su Jungtinių Valstijų derybininkais. Europos lyderiai, baimindamiesi dėl galimo savo pačių valstybių susidūrimo su Rusijos agresija ateityje, bet būdami nušalinti nuo proceso, stengėsi pakreipti derybas taip, kad būtų patenkinti jų interesai.
Per naktinę rusų ataką Zaporižioje sužeista 18 žmonių
Praėjusią naktį per ataką, įvykdytą Zaporižioje, buvo sužeista 18 žmonių, apgadinti septyni gyvenamieji namai.
Apie tai pranešė Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Ivanas Fedorovas.
Tarp sužeistųjų – 12 moterų ir 6 vyrai. Visiems teikiama reikalinga medicininė pagalba. Taip pat buvo apgadintas bendrabutis, parduotuvė, degalinė ir pramonės objektas.
Avarinės tarnybos dirba smūgių vietose, įsteigti „nenugalimumo punktai“.
Anksčiau buvo pranešta, kad per Rusijos ataką Ternopilyje buvo sugriauta daugiau nei 120 butų.
Maskva patvirtino: derėtis su Putinu atvyksta Witkoffas
Vašingtonui vedant derybas dėl plano, kuriuo siekiama nutraukti Rusijos karą prieš Ukrainą, Kremlius trečiadienį patvirtino, kad JAV pasiuntinys Steve‘as Witkoffas kitą savaitę lankysis Maskvoje, kur ketina susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
„Pasiektas preliminarus susitarimas dėl (Witkoffo) vizito Maskvoje kitą savaitę“, – Rusijos televizijai pareiškė V. Putino patarėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas ir pridūrė, kad jį lydės keletas kitų prezidento Donaldo Trumpo administracijos pareigūnų.
Rusijos pajėgos per pastarąją parą Ukrainoje neteko 980 karių
Nuo 2022 m. vasario 24 iki 2025 m. lapkričio 26 d. Rusijos pajėgos Ukrainoje neteko apie 1 168 550 karių, iš jų 980 žuvo arba buvo sužeisti per pastarąją parą.
Apie tai „Facebooke“ tinkle pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Nuo plataus masto karo pradžios Ukrainos gynybos pajėgos sunaikino 11 372 (+4 per pastarąją parą) Rusijos tankus, 23 625 (+1) šarvuotas kovines transporto priemones, 34 688 (+44) artilerijos sistemas, 1 549 daugkartinio raketų paleidimo sistemas, 1 252 (+2) oro gynybos sistemas ir 3 995 (+14) kruizines raketas. Rusijos kariuomenė taip pat prarado 428 karinius lėktuvus, 347 sraigtasparnius, 84 960 (+743) taktines bepilotes oro sistemas, 28 karo laivus/katerius, 1 povandeninį laivą, 68 242 (+124) transporto priemones ir degalų sunkvežimius bei 4 007 (+1) specialiosios įrangos vienetus.
Duomenys apie priešo nuostolius nuolat atnaujinami.
Paviešinus skandalingą pokalbį – pirmas komentaras iš paties Putino padėjėjo
Paviešinus JAV prezidento Donaldo Trumpo specialiojo pasiuntinio Steve‘o Witkoffo ir Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino patarėjo Jurijaus Ušakovo pokalbį, pastarasis jau sureagavo į kilusį skandalą.
NATO vadovas Rutte atskleidė, kada Putinas sutiks su taika Ukrainoje ir kada nebenorės pulti
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte įvardijo, kada Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas sutiktų su susitarimu dėl karo Ukrainoje pabaigos. Apie tai jis kalbėjo „Radio Svoboda“, rašo UNIAN.
M. Rutte prisiminė, kaip ėjo Nyderlandų ministro pirmininko pareigas. Jam teko dirbti ir su V. Putinu.
Tai tęsėsi iki 2014 m. kovo, kai V. Putinas įsiveržė į Krymą.
„Galbūt aš tai jau kam nors sakiau: aš nustojau bandyti suprasti šį žmogų“, – pareiškė M. Rutte.
Jis pridūrė, kad tuo metu suprato vieną dalyką apie rusus apskritai ir apie V. Putiną konkrečiai.
Trumpas siunčia specialųjį pasiuntinį Witkoffą į Maskvą susitikti su Putinu
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė siunčiantis savo specialųjį pasiuntinį Steve‘ą Witkoffą į Maskvą susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Jis paprašęs S. Witkoffo vykti į Maskvą ir aptarti su V. Putinu „kelis ginčytinus punktus“, kurie neleidžia pasiekti susitarimo dėl Ukrainos, rašė D. Trumpas antradienį savo socialiniame tinkle „Truth Social“.
Paraleliai JAV kariuomenės sekretorius Danas Driscollas derasi su Ukrainai, pridūrė D. Trumpas. Jis teigė, jog tikisi susitikti su V. Putinu ir Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, „tačiau tik tada, kai bus pasiektas susitarimas dėl šio karo pabaigos, arba pasiektas derybų baigiamasis etapas“.
Prieš tai D. Trumpas pareiškė, kad Vašingtonas yra „labai arti“ susitarimo su Ukraina ir Rusija, kad užbaigtų beveik ketverius metus trunkantį jų karą.
„Mes tai pasieksime“, – sakė D. Trumpas per renginį prieš Padėkos dieną Baltuosiuose rūmuose.
Paviešintas skandalingas pokalbis: Trumpo pasiuntinys mokė Putino padėjėją, kaip kalbėtis su Trumpu
„Bloomberg“ paviešino pokalbį tarp JAV prezidento Donaldo Trumpo specialiojo pasiuntinio Steve‘o Witkoffo ir Vladimiro Putino patarėjo užsienio politikos klausimais Jurijaus Ušakovo.
Anot leidinio, pokalbis vyko spalio 14 d. ir truko šiek tiek daugiau nei 5 minutes.
Trumpas apsigalvojo: perkėlė terminą Ukrainai sutikti su jo pasiūlymu
JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį atsisakė termino, iki kurio Ukraina turėjo sutikti su JAV taikos planu, rašo „Reuters“. D. Trumpas buvo davęs laiko ukrainiečiams iki ketvirtadienio sutikti su JAV taikos planu.
D. Trumpas, kalbėdamas su žurnalistais lėktuve „Air Force One“, skrisdamas į Floridą švęsti Padėkos dienos, sakė, kad JAV derybininkai daro pažangą diskusijose su Rusija ir Ukraina, o Maskva sutiko su kai kuriomis nuolaidomis. Kokios jos, jis neapibūdino.
Praėjusią savaitę pirmą kartą paskelbtas JAV parengtas karo pabaigimo planas sukėlė naujų nuogąstavimų, kad D. Trumpo administracija gali būti linkusi versti Ukrainą pasirašyti taikos susitarimą, kuris būtų labai palankus Maskvai.
Šią savaitę D. Trumpas pranešė, kad jo pasiuntinys Steve‘as Witkoffas kitą savaitę vyks į Maskvą susitikti su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu ir kad jo žentas Jaredas Kushneris, kuris padėjo derėtis dėl Gazos susitarimo, taip pat dalyvaus.
Prieš kelias dienas D. Trumpas nustatė, kad ketvirtadienis, Padėkos diena, yra diena, kurią jis nori matyti Ukrainą sutinkančią su susitarimu.
Tačiau dabar jis ir jo padėjėjai atsisakė griežto termino ir dabar sako, kad norėtų susitarimo kuo greičiau.
„Man terminas yra tada, kai viskas bus baigta“, – sakė D. Trumpas.
Volodymyras Zelenskis giria atnaujinto JAV plano, kaip užbaigti karą su Rusija, principus
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad peržiūrėto JAV plano, kaip užbaigti karą su Rusija, principai gali lemti „gilesnius susitarimus“ ir kad „daug kas priklauso“ nuo Vašingtono.
Pradinis JAV planas dėl beveik ketverius metus trunkančio Rusijos karo Ukrainoje užbaigimo buvo atnaujintas, nes jo pirmoji versija buvo kritikuojama kaip per daug palanki Maskvai. Tačiau jis dar nepaskelbtas.
„Šio dokumento principus galima išplėsti į gilesnius susitarimus“, – savo kasdieniame kreipimesi sakė V. Zelenskis.
„Tikiuosi tolesnio aktyvaus bendradarbiavimo su Amerikos puse ir (JAV prezidentu Donaldu) Trumpu. Daug kas priklauso nuo Amerikos, nes Rusija didžiausią dėmesį skiria Amerikos stiprybei“, – teigė jis.
JAV antradienį Abu Dabyje vedė derybas su Rusijos pareigūnais.
Anksčiau antradienį V. Zelenskis Kyjivo sąjungininkams sakė, kad jo šalis pasirengusi judėti į priekį dėl JAV ir Ukrainos taikos susitarimo, tačiau teigė, kad lieka „jautrių klausimų“.
„Ukraina turi mūsų komandų Ženevoje sukurtą sistemą. Ši sistema yra pateikta, ir mes esame pasirengę judėti į priekį kartu – su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, su D.. Trumpo asmeniniu įsitraukimu ir su Europa“, – „Norinčiųjų koalicijos“ lyderiams sakė V. Zelenskis.
Kalbos stenogramoje teigiama, kad jis yra „pasiruošęs susitikti“ su Trumpu ir aptarti „jautrius klausimus“.
V. Zelenskis paragino Europos lyderius dalyvauti derybose, nes bet kokie „sprendimai dėl Europos saugumo turi apimti ir Europą“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
SLAVA UKRAINI
HEROJAM SLAVA!!!!
Ukrainos karininkas: „Tokio rusų antplūdžio nematėme nuo 2022-ųjų“
Rusijos pajėgos Pokrovske patiria milžiniškus nuostolius – tokių mastų, pasak Ukrainos nacionalinės gvardijos karininko Vladimiro Černiako, fronte nematyta nuo 2022-ųjų. Nepaisant to, okupantams nepavyksta pralaužti gynybos linijos, o Ukrainos kariai fiksuoja rekordinius užpuolikų nuostolius ir belaisvių skaičių.
Su tokiu dideliu priešo pėstininkų ir technikos kiekiu, kartu su aviacija ir dronais, kuriuos Rusijos armija naudoja netoli Pokrovsko, mes nuo 2022 m. dar nebuvome susidūrę – kaip ir su tokiu skaičiumi nužudytų bei į nelaisvę paimtų rusų. Apie tai „Kiev24“ eteryje pasakojo Ukrainos nacionalinės gvardijos brigados karininkas V. Černiakas.
Jis pažymėjo, kad teiginiai apie esą stabilizavusią padėtį Pokrovske neatitinka tikrovės.
Tuo pačiu karininkas sakė, kad, palyginus, kiek pastangų, materialinių ir techninių išteklių bei gyvosios jėgos priešas kas valandą eikvoja šturmuodamas Ukrainos pozicijas, akivaizdu, jog visiškai stabilizuoti padėtį būtų įmanoma tik sutelkus labai dideles Ukrainos gynybos pajėgų personalo atsargas.
„Priešas naudoja tokį pėstininkų ir technikos kiekį, kartu su aviacija ir dronais, su kokiu mes nuo 2022 m. dar nesusidūrėme“, – pabrėžė karininkas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad nuo 2022 m. pradėto visapusiško įsiveržimo ir kontratakos metu priešas nebuvo patyręs tokių nuostolių kaip dabar Pokrovske ir pačiame mieste.
Pasak karininko, nuo 2022 m. taip pat nebuvo tokio skaičiaus belaisvių.
Jis mano, kad rusai praranda kur kas daugiau savo karių, nei sugeba užimti teritorijų, o tai yra teigiamas aspektas: „Nė viena pasaulio armija negalėtų sau leisti tokių didelių nuostolių.“
„Bet mes turime reikalų su Rusija, ir jeigu jiems taip patinka mirti, tai brigada „Rubež“ jiems padės“, – sakė jis.
Karininkas taip pat teigė, kad Pokrovsko kryptimi priešas sutelkė pajėgas į Ukrainos logistikos naikinimą. Tuo pat metu jis pabrėžė, kad kol kas nekalbama apie apsuptį, tačiau situacija išlieka ypač įtempta.