Buvusių ministrų kritika ministerijų jungimui – tai tik lovų perstumdymas

Prezidentui Gitanui Nausėdai ir premjerui Sauliui Skverneliui aptarus galimybę tris Lietuvos ministerijas – Aplinkos, Energetikos bei Ekonomikos ir inovacijų – perorganizuoti į dvi, valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis tvirtina, kad tai padaryti pavyks dar iki rinkimų. Tačiau buvę šių ministerijų vadovai abejoja tokio jungimo nauda ir skatina Energetikos ministeriją išsaugoti bent iki 2025-ųjų, kai Lietuva atsijungs nuo BRELL žiedo.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis R. Karbauskis teigia, kad jungiamos būtų Ekonomikos ir inovacijų bei Energetikos ministerijos, o joms būtų perduotos kai kurios Aplinkos ministerijos funkcijos. 

„Kadangi Energetikos bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijų sujungimas yra mūsų rinkimų programoje, mes tą padarysime. <...> Yra svarstoma dėl kai kurių funkcijų, kurios dabar yra Aplinkos ministerijoje, perdavimo sujungtai ministerijai. Diskusija buvo ir dėl statybų sektoriaus, nes dabar Aplinkos ministerija ir išduoda leidimus, ir po to kontroliuoja, kas nėra savaime suprantama ir teisinga“, – Žinių radijui trečiadienį kalbėjo R. Karbauskis.

Anot jo, ministerijos bus sujungtos iki naujo Seimo kadencijos pradžios, tai yra maždaug šių metų lapkričio vidurio.

Ministerija turi daug svarbių uždavinių

Energetikos ministerija šiuo metu svarbi tam, kad galėtų įgyvendinti Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją, mano buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas.

„Klausimas galbūt ne tiek ministerijos, kiek tų uždavinių, kurie yra iškelti, įgyvendinimas. Kai yra aiški atsakinga institucija, aiškus tos institucijos vadovas – Vyriausybės narys, kuris yra atsakingas už tų uždavinių įgyvendinimą, – tai galima tikėtis, kad tie uždaviniai bus įgyvendinti ir pasiekti“, – tv3.lt kalbėjo A. Sekmokas.

REKLAMA

Jo teigimu, savarankiška ministerija reikalinga tam, kad galėtų pasirūpinti elektros tinklų sinchronizacija, šilumos kainomis, tolimesniu Lietuvos energetikos sektoriaus vystymu ir rūpintis atsinaujinančių energijos šaltinių vystymu.

„Tai yra rimti uždaviniai, kurie susiję su klimato kaita ir kurie reikalauja didelio dėmesio ir rimto atstovavimo. Tai tuo požiūriu institucija yra svarbi. <...> Priklausomybė nuo elektros importo iš trečiųjų šalių, ypač iš nesaugios Astravo atominės elektrinės, sinchronizacijos klausimas, energetikos transformacija, atsinaujinančios energijos ištekliai, elektromobilių plėtra – visi šie uždaviniai yra pakankamai rimti, sudėtingi. Nenorint jų spręsti, lengviausia prijungti ministerijas, tada dėmesys jiems sumažės, bet patys uždaviniai neišnyks“, – pastebėjo eksministras.

Saugoti ministeriją iki 2025-ųjų

Jam antrina ir buvęs ūkio ministras, Seimo narys Dainius Kreivys, manantis, kad jungimo variantų gali būti įvairių, tačiau Energetikos ministerija turėtų išlikti savarankiška bent iki 2025 metų. 

Būtent iki to laiko ketinama sinchronizuoti Baltijos šalių elektros sistemas su Vakarų Europos elektros tinklais ir atsijungti nuo BRELL (Baltarusija, Rusija, Estija, Lietuva, Latvija) žiedo, kuriame liks tik Rusija ir Baltarusija.

„Energetikos ministerija turėtų bent iki sinchronizacijos su Europos tinklais išlikti savarankiška. Nes yra pakankamai dideli iššūkiai, Astravas pasileis, sinchronizacija ir kiti dalykai, tai, mano manymu, tikrai turėtume galvoti apie atskirą ministeriją“, – tv3.lt kalbėjo D. Kreivys.

Jis primena, kad Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai svarstė apie variantą apjungti Energetikos ir Susisiekimo ministerijas ir taip sukurti „didžiulę Infrastruktūros ministeriją, kuri būtų atsakinga už visos šalies infrastruktūrą“.

Vis dėlto jis neatmeta galimybės ateityje jungti Energetikos ir Aplinkos ministerijas.

„Didžioji dalis energetikos, energetikos strategija judės link atsinaujinančių šaltinių. Ir energetika bus labai tampriai surišta su aplinkosauga, nes klimato kaitos planas viena koja remiasi energetikoje, kita – emisijų mažinimu tiek pramonėje, tiek transporte. Tai horizontalus, labai platus klausimas. Tai galim sujungti ministerijas ir ateityje turėti Klimato kaitos ministeriją. Bet vėlgi norėčiau pasakyti, kad tai ne kelių metų perspektyvos klausimas“, – svarstė D. Kreivys.

REKLAMA

Tuo metu Ekonomikos ir inovacijų ministeriją Seimo narys siūlo palikti savarankišką, kad būtų lengviau dorotis su Lietuvos ekonomikai tenkančiais iššūkiais.

„Realiai ekonomika yra žemos ir vidutinės pridėtinės vertės, mes turime judėti link aukštos pridėtinės vertės ekonomikos, kur iššūkių mes tikrai turime labai daug. Judame pilnu tempu į vidutinių pajamų statusus, matome, kokia yra pajamų nelygybė, tai iš dalies lemia mūsų ekonomikos struktūra. 

Ekonomikos ministeriją, manyčiau, reikia tikrai palikti atskirą. Be to, regioninė plėtra turėtų būti vienas ir didžiausių prioritetų Ekonomikos ministerijos, nes turime didžiules pajamų žirkles tarp miestų ir regionų. Tai vėlgi, manyčiau, kad su Ekonomikos ministerija tikrai nereikėtų jungti, ji turėtų išlikti savarankiška“, – pastebėjo D. Kreivys.

Tai tik „lovų perstumdymas“

Buvęs aplinkos ministras Valentinas Mazuronis siūlymą jungti ministerijas vadina „lovų perstumdymu“ ir prognozuoja, kad nuo to įstaigų darbas niekaip nesikeis.

„Manyčiau, tame sujungime nėra esminiai klausimai. Manyčiau, kad čia rodymas, kad kažkas kažką daro, kažkas kažkuo rūpinasi, bet nuo to perstumdymo darbas nei pagerės, nei pablogės. Tiktai chaoso bus tam tikrą laiką“, – tv3.lt kalbėjo V. Mazuronis.

Tiesa, jis neprieštarauja, kad būtų sujungtos anksčiau ir taip viena ministerija buvusios Energetikos bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, nes jos, V. Mazuronio teigimu, yra per mažos.

„Svarbiausia, kaip ministerijose bus realiai dirbamas darbas ir sprendžiami klausimai. Manau, kad Energetikos ministerija yra dirbtinai sukurta konservatorių ir yra akivaizdžiai per maža, kaip ministerija. Manau, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija, iš jos atėmus energetiką, išvis nelaikyčiau jos ministerija. Tas mažas reikia sujungti. Bet, jei prie viso šito prijungti Aplinkos ministeriją ir padaryti monstrą, na, bus vienas ministras vietoj trijų“, – kalbėjo V. Mazuronis.

REKLAMA

Ginčai dėl jungimo

Ekonomikos ir inovacijų ministro pareigos laisvos nuo pernai gruodžio, kai buvęs ministras Virginijus Sinkevičius pradėjo eiti aplinkos eurokomisaro pareigas. Praėjusį mėnesį prezidentas atmetė premjero patarėjo Luko Savicko kandidatūrą tapti ministru.

Energetikos ministerija įsteigta 1990 m. atkūrus nepriklausomybę, tačiau 1997 m. jos funkcijas perėmė Ūkio ministerija (2019 m. pervadinta į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją). Vėliau Energetikos ministerija atkurta 2009 m., siekiant įgyvendinti svarbius energetinius projektus – suskystintų gamtinių dujų terminalą, trečiąjį energetikos paketą.

2016 m. lapkritį R. Karbauskis siūlė Energetikos ministerijos funkcijas perduoti Ūkio ministerijai, nes, pasak jo, Energetikos ministerija nesunkiai integruotųsi į Ūkio ministeriją kaip pastarosios departamentas. Šiam siūlymui pritarė ir tuometinis premjeras Algirdas Butkevičius.

Tačiau 2017 m. grįžus prie šio klausimo tuomet dar ministro pareigų nėjęs valstietis Virginijus Sinkevičius portalą tv3.lt patikino, kad klausimas atidėtas ir nėra diskutuojamas. 

„Buvo padaryti paskaičiavimai, kiek tai realiai sutaupytų. Dabar ministerijoje yra apie 80 etatų, tai nėra labai didelis sutaupymas. Ji patalpomis dalinasi su Ūkio ministerija, tai taip pat nėra taip, kad ji, kaip Aplinkos ministerija, užimtų tris pastatus ir būtų išskirstyta. Tai tokių dramatiškų sutaupymų kaip ir neįvyktų“, – 2017 m. kalbėjo V. Sinkevičius.


Rašyti komentarą...
A
Antanas
2020-03-04 18:01:20
Pranešti apie netinkamą komentarą
"Ministrai "- buvę...!!! Netrukdykite dirbti normaliems ŽMONĖMS...!!!
Atsakyti
0

V
Vlasdas
2020-03-04 17:45:11
Pranešti apie netinkamą komentarą
Galvoju,kad užtektų vienos ministerijos "Visų reikalų ministerijos" į ministrus tiktų p.Karbauskis o dabartinį premjerą pakrikštyti vieno ministro premjeru-vistiek ne jis priima sprendimus.
Atsakyti
-1

P
Petras
2020-03-04 19:43:50
Pranešti apie netinkamą komentarą
Ministerijų vadai įsikibo į savo šiltas kėdes, imituoja darbą ir gieda jiems naudingą giesmelę. Reikia trigubai mažinti valdininkų ir ministerijų skaičių tiek ,kiek per 30 nepriklausomybės metų emigravo Lietuvos gyventojų. Kodėl valdantieji neatsiklausia savo rinkėjų?
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (3)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų