aplinkos ministerija

Šią savaitę paskelbtas 5 mln. eurų kvietimas juridiniams asmenims, norintiems išsaugoti jų valdomuose sklypuose natūraliai užsisėjusius ir sudygusius medžius, pranešė Aplinkos ministerija. Į paramą gali pretenduoti Juridinių asmenų registre registruotos įmonės ir organizacijos, nuosavybės teise valdančios žemės sklypus su natūraliai sudygusiu mišku. Kompensacija vienam pareiškėjui sieks 900 eurų (įskaitant pridėtinės vertės mokestį – PVM) už 1 hektarą.

Norint pasiekti Nacionaliniame pažangos plane numatytą tikslą iki 2030-ųjų šalies miškingumą padidinti iki 34,5 proc., per trejus metus reikia apsodinti 65 tūkst. hektarų miško, sako Aplinkos ministerijos atstovas. „Nuo 2022 metų miškingumo padidėjimas buvo labai mažas. Tam, kad iki 2030 metų būtų pasiektas 35 proc. miškingumas, kaip Nacionaliniame pažangos plane numatyta, reikia apsodinti 65 tūkst.

Taršiems automobiliams Lietuvos keliuose ruošiama griežtesnė kontrolė. Valstybė planuoja didinti baudas už transporto priemones su neveikiančia ar sąmoningai išderinta išmetamųjų dujų valymo įranga, o tokių nustatomų pažeidimų pastaraisiais metais daugėja. Problema ta, kad pašalintą DPF filtrą ar katalizatorių, išjungtą „AdBlue“ sistemą ir kitas manipuliacijas įprastų patikrinimų metu pavyksta aptikti ne visada.

Gyventojams piktinantis dėl Naujojoje Vilnioje tvarkomų atliekų, Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) siūlo sostinės savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centrui (ESOC) nustatyti konkrečius terminus, kada turi būti pašalinti pažeidimai bei rasta kita tvarkymo vieta.  Taip pat rekomenduojama pirmiausia ieškoti galimybių mišrias komunalines atliekas perduoti kitų regionų mechaninio ir biologinio apdorojimo (MBA) įrenginiams, turintiems būtiną infrastruktūrą, pranešė AAD.

Aplinkos ministerija Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS) paskelbė Statybos techninio reglamento „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ pakeitimo projektą, rašoma pranešime žiniasklaidai. Pakeitimai rengiami įgyvendinant Europos Sąjungos Pastatų energinio naudingumo direktyvą.

Likus dienai iki laikinosios Aplinkos apsaugos departamento (AAD) vadovės Editos Paužuolienės pasitraukimo iš pareigų, jos sutuoktinio įkurtos bendrovės neplaninį patikrinimą atlikusiam pavaldiniui ji skyrė priedą prie algos, skelbia portalas „Delfi“. Pasak portalo, paskatintas pareigūnas tikrino bepiločių orlaivių gamintoją „Vytis Tech“, kurios įkūrėjas E. Paužolienės vyras Donatas Paužuolis yra šios įmonės komercijos direktorius bei turi jos akcijų. Anksčiau jis bendrovei ir vadovavo.

Aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė ketvirtadienį lankysis Vilniaus mišrių komunalinių atliekų rūšiavimo (MBA) gamyklos teritorijoje, kur apžiūrės, kaip joje tvarkosi gamyklos operavimą perėmęs Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC). „(Aplinkos ministrė atvyks – BNS) pasižiūrėti, kaip mes tvarkomės su situacija, kokia padėtis yra MBA, kaip mes ją sprendžiame, ir pamatyti savo akimis, kaip vyksta teritorijos susigrąžinimas", – BNS teigė VAATC komunikacijos vadovas Germanas Kavalsk...

Šalčininkų rajono miškuose dėl vėjo išvartytų medžių pasiektas stichinės nelaimės lygis, pradedamos taikyti specialiosios apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo priemonės, ketvirtadienį pranešė Aplinkos ministerija. Anot jos, šiame rajone dėl stipraus vėjo išversta ir išlaužyta daugiau kaip 30 tūkst. kubinių metrų medžių valstybiniuose miškuose.

Aplinkos ministerijoje trečiadienį darbą pradeda naujuoju viceministru paskirtas Algirdas Pieniuta. Jis kuruos miškų politikos sritį, pranešė ministerija. Pasak A. Pieniutos, eidamas šias pareigas, jis sieks susitarti dėl ilgalaikės miškų sektoriaus ateities ir užtikrinti aiškią miškų apsaugą, priežiūrą ir veiklos kryptį. „Darbų ir lūkesčių yra daug, todėl teks susitelkti į aiškius prioritetus.

Ūkininkai, sodininkai ir daržininkai negali atsiginti invazinių šliužų. Gyventojai guodžiasi, kad jų kiemuose prirenka jau ne šimtais, o tūkstančiais. Tačiau žmonių rankos svyra – vos nurinkus vienus šliužus, daržuose netrukus atsiranda nauji kenkėjai. Specialistai perspėja – invaziniai šliužai sparčiai dauginasi ir plinta ten, kur daug drėgmės bei pavėsio. Kovai su jais Aplinkos ministerija skyrė 440 tūkst.

Aplinkos ministerijoje šią savaitę darbą pradėjo dvi naujos viceministrės Asta Rokickienė ir Giedrė Riškutė bei ministerijos kancleriu tapęs buvęs vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius. Be to, nuo praėjusios savaitės viceministre taip pat dirba Aira Paliukėnaitė.  „Naujosios viceministrės ne vienerius metus dirbo Aplinkos ministerijoje, puikiai išmano savo veiklos sritis.

Aplinkos ministerijoje statybos, architektūros bei žemės ir teritorijų planavimo politiką kuruos viceministrė Asta Rokickienė, skelbia ministerija.  Architektės ir interjero dizainėrės išsilavinimą turinti A. Rokickienė Aplinkos ministerijoje dirba nuo 2018-ųjų, o pastaruoju metu vadovavo Architektūros ir statybos politikos grupei. Dar anksčiau ji buvo Švenčionių savivaldybės vyriausioji architektė, architekte dirbo privačiame sektoriuje.

Vilniaus regione tęsiantis šiukšlių krizei aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė sako, kad kol kas nuspręsta neskelbti  valstybės lygio ekstremalios situacijos – bus didinami atliekų deginimo pajėgumai. „Aptarus su visomis institucijomis situaciją nuspręsta ekstremalios situacijos valstybiniu mastu neskelbti“, – žurnalistams pirmadienį po premjero Mindaugo Sinkevičiaus inicijuoto pasitarimo, skirto atliekų tvarkymo krizei aptarti, sakė ministrė.

Pastebint skelbimus apie parduodamas juodąsias katžuves, Aplinkos ministerija sako, šias žuvis draudžiama įvežti į Europos Sąjungą (ES), pardavinėti, laikyti, veisti, auginti privačiuose tvenkiniuose ar paleisti į aplinką.  Pranešime spaudai Aplinkos ministerija nurodo sulaukianti gyventojų ir nevyriausybinių organizacijų paklausimų, ar teisėtai kai kuriose skelbimų internetinėse svetainėse pardavinėjamos juodosios katžuvės (lot.

 Socialdemokratų kandidatė į aplinkos ministro pareigas, Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) atstovė Briuselyje Ieva Andriulaitytė turi „sinergijos“ ministerijos kuruojamose srityse, išmano praktines sektoriaus problemas, sako prezidento vyriausiasis patarėjas Ramūnas Dilba.

Aplinkos ministerijai siūlant leisti aukcionuose parduoti šimtus apleistų, bešeimininkių ar neprižiūrimų, o taip pat valstybės paveldėtų sodų sklypų, parlamentarų nuomonės išsiskiria. Vieni abejoja, ar gerai, kad sodų bendrijose bus statomi gyvenamieji namai ar įsikurs verslas, kiti mano, kad pokyčiai naudingi „desovietizuojant kolektyvinius sodus“. Tarp siūlymų, kaip panaudoti tokius sklypus – skirti juos žmonėms, kurie dar neatgavo nuosavybės per žemės reformą.

Aplinkos ministerijai siūlant leisti aukcionuose parduoti šimtus apleistų, bešeimininkių ar neprižiūrimų, o taip pat valstybės paveldėtų sodų sklypų, parlamentarų nuomonės išsiskiria. Vieni abejoja, ar gerai, kad sodų bendrijose bus statomi gyvenamieji namai ar įsikurs verslas, kiti mano, kad pokyčiai naudingi „desovietizuojant kolektyvinius sodus“. Tarp siūlymų, kaip panaudoti tokius sklypus – skirti juos žmonėms, kurie dar neatgavo nuosavybės per žemės reformą.

Lietuvos bankas (LB) prabilo apie investicinio būsto apmokestinimą, argumentuodamas, kad tai galėtų prisidėti prie tvaresnės būsto rinkos ir mažesnių kainų svyravimų.

Kaip galimas kandidatas užimti aplinkos ministro kėdę minimas Aplinkos apsaugos komiteto narys, socialdemokratas Audrius Radvilavičius sako, kad viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacija apie galimas jo sąsajas su medienos pramone yra „kaltinimas nebūtais dalykais“. Vis dėlto, anot parlamentaro, jei prezidentas neįsigilins į kontekstą, ši informacija galėtų daryti įtaką jo sprendimui dėl politiko kandidatūros į Aplinkos ministerijos vadovus.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys socialdemokratas Audrius Radvilavičius patvirtino, kad su kandidatu į premjerus Mindaugu Sinkevičiumi kalbėjosi apie galimybę tapti aplinkos ministru. „Taip, teko kalbėtis su M. Sinkevičiumi. Mes apsikeitėme nuomonėmis, aš išgirdau premjero galbūt kaip kandidatui lūkesčius, kalbėjome.

Nors Aplinkos ministerija jau priėmė sprendimus, kurie turėtų mažinti dalį statybų kaštų, ekspertai ir toliau atsargiai vertina galimybes, kad būstas artimiausiu metu pastebimai pigs. Tam įtakos turi ne tik energinio efektyvumo reikalavimai, bet ir pasauliniai ekonominiai procesai, energetikos kainos bei statybinių medžiagų brangimas. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Vilnius TECH Aplinkos inžinerijos fakulteto docentė dr.

Lietuva kol kas juda pagal numatytą planą įgyvendinant Europos Sąjungos keliamus energinio efektyvumo tikslus, didžiausias iššūkis išlieka seni ir nerenovuoti pastatai. Aplinkos ministerija perspėja, kad dalis jų ilgainiui gali tapti avarinės būklės, o gyventojams teks spręsti vis sudėtingesnius klausimus.

Daliai gyventojų patiria vis daugiau sunkumų padengti šildymo, elektros sąskaitų ar sumokėti už degalus automobiliui. Dėl to valstybė numato naujas paramos priemones, kurios padėtų sumažinti finansinę naštą. Tiesa specialistai pažymi, kad pasinaudoti finansine pagalba galės ne visi. Lietuvos socialinio klimato plane yra nurodoma apie 300 tūkst. namų ūkių, kurie yra pažeidžiami arba jau patiria energetinį skurdą. Taip pat išskirti ir 226 tūkst.

Renovuojant vis daugiau namų uždengiamos ir čiurlių lizdavietės, tad sugrįžę paukščiai nebeturi kur perėti. Taip jų populiacija smarkiai nyksta. O Aplinkos ministerija iki šiol nėra parengusi gairių  šių paukščių lizdaviečių išsaugojimui. Valdininkai sako, kad nurodymai atsiras šį rudenį, tik nežinia kiek juose bus aiškumo. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Tarp daugiabučių nardantys čiurliai iš šiltųjų kraštų į Lietuvą sugrįžo vos prieš kelias savaites.

Netrukus prasidėsianti šienapjūtė daliai stirniukų taps mirties nuosprendžiu: medžiotojai prašo ūkininkų apsaugoti jauniklius ir prieš šienaujant patraukti juos iš laukų. Tuo tarpu biologai bando prisibelsti prie valdininkų ir reikalauja imtis veiksmų, kad stirnų populiacija Lietuvoje neimtų mažėti. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.  Pievoje medžiotojas Deividas užtiko stirnos jauniklį.

Jau daugiau nei porą metų Lietuvoje privalomas maisto atliekų rūšiavimas praktiškai nevyksta. Kitaip nepavadinsi, kai, anot Aplinkos ministerijos, žmonės per metus surūšiuoja vos procentą išmetamų maisto atliekų. Net Vilnius triskart prasčiau rūšiuoja nei Alytaus regionas. O Raseinių, Jurbarko, Tauragės savivaldybės kone iš viso nerūšiuoja maisto atliekų. Kaip priversti savivaldybes ir žmones rūšiuoti, Aplinkos ministerija dar tik ruošiasi galvoti. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) primena apie galimybę gyventojams, turintiems ne miško paskirties žemės sklypus, gauti paramą sklype augančių medžių savaiminukų išsaugojimui bei įtraukimui į miško žemės apskaitą, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Kvietimas teikti paraiškas ir gauti paramą galioja iki šių metų gruodžio 16 d.   Teikiama parama – tai unikali galimybė gyventojams labai tiesiogiai prisidėti prie Lietuvos miškingumo didinimo.

Didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir kurortuose įsigalioja draudimas deginti kietąjį iškastinį kurą, pranešė Aplinkos ministerija. Draudimas taikomas miestams, turintiems 50 tūkst. ar daugiau gyventojų – Vilniui, Kaunui, Klaipėdai, Šiauliams, Panevėžiui ir Alytui. Deginti kietąjį iškastinį kurą taip pat bus draudžiama Birštone, Druskininkuose, Neringoje ir Palangoje. Anot ministerijos, šie pokyčiai skirti mažinti oro taršą tankiai apgyvendintose teritorijose ir gerinti gyventojų savijautą.

Viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai dėl galimo Valstybinės miškų urėdijos (VMU) vadovo Valdo Kaubrės nepotizmo darbe bei piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, jis atsakė į Aplinkos ministerijos kreipimąsi. Gautą informaciją šiuo metu tiria ministerijos Korupcijos prevencijos ir rizikų valdymo skyrius. „Aplinkos ministerija yra gavusi informaciją, šiuo metu ji yra vertinama ministerijos Korupcijos prevencijos ir rizikų valdymo skyriuje.

Nuo 2026 m. gegužės 1 d. didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir kurortuose įsigalios draudimas deginti kietąjį iškastinį kurą, rašoma pranešime žiniasklaidai. Nors šis šildymo sezonas eina į pabaigą, Aplinkos ministerija atkreipia gyventojų dėmesį, kad jau dabar svarbu įsivertinti šiuos pokyčius ir iš anksto susiplanuoti kuro alternatyvas kitam sezonui tiems, kurie šildymui naudoja akmens anglį, durpes ar lignitą.

Aplinkos ministerija prašo Europos Komisiją (EK) sudaryti galimybes didinti valstybės paramą biometanu varomų transporto priemonių įsigijimui. Institucija kreipėsi į Konkurencijos tarybą, kad ši prašytų EK patikslinti Bendrojo bendrosios išimties reglamentą (GBER), įtraukiant biometaną į finansuojamų kuro rūšių sąrašą. Šiuo metu į jį įtrauktos tik elektra ir vandeniliu varomos transporto priemonės.

Nuo 2026 m. gegužės 1 d. didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir kurortuose įsigalios draudimas deginti kietąjį iškastinį kurą, nurodo Aplinkos ministeirja pranešime spaudai. Nors šis šildymo sezonas eina į pabaigą, Aplinkos ministerija atkreipia gyventojų dėmesį, kad jau dabar svarbu įsivertinti šiuos pokyčius ir iš anksto susiplanuoti kuro alternatyvas kitam sezonui tiems, kurie šildymui naudoja akmens anglį, durpes ar lignitą.

Kazokiškių sąvartyną naudojančiam Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centrui (VAATC) iki balandžio 10-osios nepavykus įgyvendinti aplinkosaugininkų nurodymo sumažinti iš sąvartyno sklindančią smarvę, Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) terminą pratęsė dviem mėnesiams. Pasak aplinkos ministro Kastyčio Žuromsko, Kazokiškių sąvartyne kaupas jau sulygintas, visos atliekos, atvežtos iš pernai degusios „Energesman“ atliekų rūšiavimo gamyklos Vilniuje, uždengtos.

Nuo 2026 m. gegužės 1 d. didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir kurortuose įsigalios draudimas deginti kietąjį iškastinį kurą, rašoma pranešime žiniasklaidai. Nors šis šildymo sezonas eina į pabaigą, Aplinkos ministerija atkreipia gyventojų dėmesį, kad jau dabar svarbu įsivertinti šiuos pokyčius ir iš anksto susiplanuoti kuro alternatyvas kitam sezonui tiems, kurie šildymui naudoja akmens anglį, durpes ar lignitą.

Šiuo metu miškuose auga žali meškinio česnako lapai, kurie yra vertinami dėl savo unikalios biologinės sudėties. Vis tik verta prisiminti, kad intensyvus jų lapų ir žiedynstiebių pjovimas gali užtraukti atsakomybę. Verta prisiminti, kokios baudos gresia už draudimo pažeidimą, meškinį česnaką rinkti itin atsakingai ir tausoti gamtos išteklius.

Įsibėgėjant pavasariui, vis daugiau žmonių traukia į miškus ieškoti pirmųjų pavasario žalumynų. Pastaruoju metu vienas populiariausių – meškinis česnakas (Allium ursinum). Aplinkos ministerija ragina gyventojus elgtis atsakingai ir nežaloti gamtos – nenaikinti augalų masiškai ir rinkti tik tiek, kiek iš tiesų reikia, nedarant žalos augalų populiacijoms, rašoma Aplinkos ministerijos pranešime.

Aplinkos ministro patarėju nuo trečiadienio pradėjo dirbti akademikas Sigitas Podėnas. Jis ministrui patarinės miškininkystės, medžioklės ir žuvininkystės srityse, pranešė Aplinkos ministerija. „Jo žinios gamtos mokslų srityje padės priimti visai Lietuvai svarbius sprendimus miškų ir biologinės įvairovės klausimais“, – pranešime sakė aplinkos ministras Kastytis Žuromskas.

Aplinkos ministerija atšaukė pernai lapkritį paskelbtą 4 nepriklausomų Valstybinių miškų urėdijos narių atranką (VMU).  Kaip nurodė ministerija, sprendimas atšaukti atranką priimtas todėl, nes nebuvo Atrankos komisijos narių bendro sutarimo dėl kandidatų, taip pat komisija neatrinko aiškių lyderių skirtingose kompetencijų srityse.

Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) ragina Aplinkos ministeriją įstatymu įpareigoti šviesolaidžio įrengimą renovuojamuose ir naujuose pastatuose. Anot tarnybos, nuo vasario 12 dienos visi renovuojami ir nauji pastatai Lietuvoje privalo būti aprūpinti šviesolaidine infrastruktūra – tai numato pernai lapkritį visoje Europos Sąjungoje (ES) įsigaliojęs Gigabitinės infrastruktūros aktas.

Aplinkos ministerija siūlo nustatyti dešimties metų statybą leidžiančių dokumentų galiojimo terminą, jei per šį laikotarpį nebuvo pradėti projekto statybos darbai. Toks siūlymas numatytas pateiktame derinti Statybos įstatyme. Kaip BNS teigė Aplinkos ministerija, pataisomis siūloma, jog savivaldybės išduotas leidimas baigtų galioti po dešimties metų, jei statytojas per tiek laiko nepranešė apie statybų pradžią.

Aplinkos ministerija skelbia konkursą Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus pareigoms užimti. „Ieškome žmogaus, lyderio, kuris savo gebėjimais galėtų suburti profesionalią komandą, modernizuoti institucijos veiklą ir diegti inovatyvius sprendimus. Vadovas taip pat turės stiprinti organizacinę kultūrą, pritraukti naujus specialistus ir didinti agentūros skaidrumą bei paslaugų kokybę“, – pranešime teigia aplinkos ministras Kastytis Žuromskas.

Siekiant sumažinti administracinę naštą privačių miškų valdytojams, Aplinkos ministerija siūlo įvesti automatinę teritorijų, kurioms taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, miško žemėje registraciją Nekilnojamojo turto registre. Tokie teisėkūros pakeitimai leistų verslui ir privačių miškų valdytojams sutaupyti apie 77 mln. eurų, pranešė ministerija.

Lietuvoje planuojama įsteigti tris naujus valstybinius draustinius – Radyščiaus herpetologinį, Tyklės botaninį-zoologinį ir Večių botaninį.  Aplinkos ministerijos teigimu, Radyščiaus draustinis būtų steigiamas siekiant apsaugoti balinius vėžlius, Tyklės draustinyje – pelkių ir pelkinių miškų buveines, o Večių – Lietuvoje ypač retai sutinkamas medžiais apaugusias ganyklas ir kitas vertingas buveines. Numatoma, kad šie draustiniai užimtų atitinkamai apie 20, 100 ir 20 ha teritorijas.

Aplinkos ministerija informuoja, kad artėjant kalendoriniam pavasariui, kai kurių rūšių žuvys pradeda ruoštis nerštui, todėl įsigalioja jų žvejybos draudimai. Nuo kovo 1 d. iki gegužės 15 d. draudžiama žvejoti kiršlius, o nuo kovo 1 d. iki gegužės 31 d. – sterkus. Taip pat iki balandžio 30 d. tęsis prieš mėnesį prasidėjęs draudimas žvejoti lydekas ir draudimas žvejoti masalui naudojant žuvelę.

Žiemą leidžiant laiką gamtoje, svarbu elgtis atsakingai ir laikytis aplinkosaugos reikalavimų. Draudžiama važiuoti motorinėmis transporto priemonėmis, traktoriais ir savaeigėmis mašinomis ant vandens telkinių ledo, o poledine žvejyba užsiimantys žvejai privalo laikytis mėgėjų žvejybos taisyklių.

Europos Komisija (EK) valstybėms narėms pristatė oficialų pranešimą dėl Europos įperkamo būsto plano. Jame pripažįstama, kad būsto prieinamumas tapo visos Europos iššūkiu – tai daro įtaką ekonomikai, socialinei sanglaudai ir regionų vystymuisi. Dokumente taip pat pateikiamas šios problemos sprendimo planas, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Aplinkos ministerija paskelbė konkursą Aplinkos apsaugos departamento vadovo pareigoms. Teikti prašymus kandidatai gali iki kovo 5 dienos, pranešė ministerija. „Aplinkos apsaugos departamentas yra viena svarbiausių institucijų, užtikrinančių, kad mūsų gamta būtų apsaugota, aplinkai daroma žala laiku sustabdyta, o kiekvienas atvejis įvertintas teisingai ir skaidriai“, – pranešime pažymėjo aplinkos ministras Kastytis Žuromskas.

Aplinkos ministerija informuoja, kad iki gruodžio 16 d. gyventojai, turintys ne miško paskirties žemės sklypus ir norintys gauti paramą sklype augančių medžių savaiminukų išsaugojimui bei įtraukimui į miško žemės apskaitą, gali kreiptis į Aplinkos projektų valdymo agentūrą (APVA), rašoma pranešime žiniasklaidai. Teikiama parama – tai unikali galimybė gyventojams labai tiesiogiai prisidėti prie Lietuvos miškingumo didinimo. Paramai iš viso skirta 4 mln. eurų Klimato kaitos programos lėšų.

Kompensacijos privačių miškų savininkams, numatytos pakeitus Miškų įstatymą, šiuo metu yra vertinamos kaip valstybės pagalba, kurios bendra suma per trejus metus negali viršyti 300 tūkst. eurų, teigia Aplinkos ministerija. Anot liberalo Simono Gentvilo, tai reiškia, jog miško savininkas, pasiekęs maksimalią valstybės pagalbos sumą, kompensacijos už veiklos ribojimus savo miško teritorijoje gali nebegauti.