aplinkos ministerija

Aplinkos ministerijai siūlant Miškų įstatymo pataisas, kuriomis norima labiau apsaugoti miškus, ministerijos atstovas teigia, kad miškininkystės ekonominiai praradimai nebūtų dideli. „Tie praradimai (finansiniai – BNS), kuriuos mes skaičiuojame, nėra jokiu būdu drastiški. Mums atrodo, kad jie yra reikalingi dėl didesnės miškų apsaugos“, – trečiadienį Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje teigė ministerijos Miškų politikos grupės vadovas Aurimas Saladžius.

Skandalas Aplinkos ministerijoje įsisiūbuoja. Ministrui Kastyčiui Žuromskui atleidus aplinkos viceministrą, premjerė į Vyriausybę pokalbio išsikvietė patį K. Žuromską. Aplinkos ministras teisinasi dėl atleisto viceministro – esą šis melavo, kad jam už nugaros priimami svarbūs sprendimai, susiję su nauju Miškų įstatymu. Negana to, viceministro ginti stojusiam socialdemokratui aplinkos ministras pradėjo grasinti STT ir puolė jį vadinti lobistu.

Buvęs už miškų politiką atsakingas aplinkos viceministras Edmundas Mačieža nedeklaravo praėjusią savaitę vykusio susitikimo su Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos vadovu Algiu Gaižučiu ir Lietuvos miškų ūkio rūmų vadovu Remigijumi Bakiu, teigia aplinkos ministras Kastytis Žuromskas. Šią informaciją ministras teigia perdavęs Specialiųjų tyrimų tarnybai ir Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai.

Aplinkos ministras Kastytis Žuromskas teigia, kad dėl iš pareigų atleisto viceministro Edmundo Mačiežos susitikimų su lobistinėmis organizacijomis kreipsis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK). Anot jo, viceministras galėjo būti papirktas arba kitaip paveiktas interesų grupių, kurioms Miško įstatymo pakeitimai būtų nenaudingi. „Kreipsimės taip pat į VTEK. Pasižiūrėsime, ar yra sudeklaruoti visi susitikimai, nes sutikimų buvo ir jų buvo nemažai ir jie buvo daryti ministerijoje.

Aplinkos ministras Kastytis Žuromskas sako, jog Statybos sektoriaus vystymo agentūros pernai išanalizavo virš 12 tūkst. prašymų išduoti statybos leidimus atmetimo priežasčių. Anot jo, dažniausiai leidimai neišduoti dėl biurokratizmo. „Didelis darbas buvo atliktas agentūros – duomenų analizė ir atvėrimas. Tai noriu pasakyti, kad stebime, matome, analizuojame ir fiksuojame. Ištyrėme virš 12 tūkst. statybos leidimų atmetimo priežasčių praėjusiais metais.

Už miškų politiką atsakingas aplinkos viceministras Edmundas Mačieža buvo atleistas, nes stabdė Miškų įstatymo pataisų svarstymo procesą – jomis siekiama labiau saugoti miškus, pareiškė aplinkos ministras Kastytis Žuromskas.

Už miškų politiką atsakingam aplinkos viceministrui Edmundui Mačiežai pareiškus, kad dalis jo kuruojamos srities sprendimų priimami jam „už nugaros“, Aplinkos ministras Kastytis Žuromskas BNS patvirtino, kad viceministras prarado pasitikėjimą ir nebegali toliau eiti savo pareigų. „E. Mačiežos teiginiai apie „izoliaciją“ ir jo kuruojamos srities sprendimų priėmimą „už nugaros“, yra klaidinantys.

Aplinkos ministerijos darbuotojai piktinasi sprendimu iš jų kabinetų išnešti spintas, teigia, kad su jais tai derinta nebuvo, rašo „Delfi“. Tuo metu pati ministerija nurodo, kad baldai išnešti ruošiantis pirmininkavimui Europos Sąjungos (ES) Tarybai – spintos pašalintos, nes buvo nereikalingos ir nusidėvėjusios.

Aplinkos ministras Kastytis Žuromskas atnaujino Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, vadinamą Lietuvos raudonąją knygą, į kurį vėl įtrauktas išnykusiu laikytas grybas – didysis kuokas. Kaip šią savaitę pranešė Aplinkos ministerija, grybų rūšis į sąrašą įrašyta pritarus Lietuvos raudonosios knygos komisijai.

Aplinkos ministras patvirtino statybos techninio reglamento (STR) „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ pakeitimus, mažinančius biurokratinę naštą ir leidžiančius kai kuriais atvejais atsisakyti matuoti pastatų sandarumą renovuojant pastatus, rašoma pranešime žiniasklaidai. STR pataisos naikina prievolę matuoti C ir B energinio naudingumo klasės pastatų, kurių projektavimas ar statyba finansuojami Lietuvos ar Europos Sąjungos biudžeto lėšomis, sandarumą.

Atšalus orams ir vandens telkiniams pradėjus dengtis ledu, Aplinkos ministerija primena, kad poledinė žūklė galima tik laikantis griežtų saugumo reikalavimų. Žvejams mėgėjams draudžiama būti ant nesaugaus ledo, būtina turėti gelbėjimosi priemones, o reikalavimų nesilaikymas užtraukia administracinę atsakomybę.  Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės draudžia būti ant vandens telkinių ledo, jei jis yra nesaugus.

Aplinkos ministerija kol kas atsisakė planų nebelimituoti briedžių medžioklės, tad artimiausiais metais šie gyvūnai negalės būtų medžiojami be apribojimų. „Kol kas nematome, kad tą reikėtų padaryti. Per anksti“, – BNS sakė aplinkos ministras Kastytis Žuromskas. „Viską laisvindami, turime būti tikri, kad tas sprendimas yra geras. Dar nesame iki galo tikri, todėl paliekame, kaip buvo“, – pridūrė jis. Ministro teigimu, kol kas nėra tikslių duomenų, kiek briedžių yra Lietuvoje.

Įsibėgėjus pasirengimo šventėms karštinei, Aplinkos ministerija kviečia įvertinti impulsyvaus pirkimo pasekmes, domėtis šiuolaikiška atliekų prevencija ir kasdienėje buityje diegti naujus įpročius, rašoma pranešime žiniasklaidai. Daugiau nei 30 proc. lietuvių dovanų pirkimą pradeda likus 1–2 mėnesiams iki Kalėdų, dar 25 proc. – likus 2–4 savaitėms.

Nuo antradienio įsigaliojo Administracinių nusižengimų kodekso pataisos, kuriose sugriežtintos sankcijos už neteisėtą žvejybą – įteisinta galimybė konfiskuoti transporto priemones, kuriomis padarytas pažeidimas, rašoma pranešime žiniasklaidai. Priimti tokius pakeitimus paskatino pasikartojantys brakonieriavimo atvejai, kuomet tie patys asmenys daug kartų žvejoja draudžiamais žvejybos įrankiais, padaroma didelė žala gamtai, o skirtos piniginės sankcijos nėra efektyvios.

Lietuva 2026-2029 metais planuoja skirti 522 mln. eurų klimato kaitai valdyti, o didžiausia dalis lėšų numatoma pastatų atnaujinimui, pirmadienį pranešė Aplinkos ministerija.  Jos teigimu, Vyriausybei teikiamame plano projekte numatyta, jog 492,5 mln. eurų bus skirta daugiabučių, individualių namų, valstybinių bei savivaldybių pastatų renovacijai.  Tuo metu 54,5 mln.

Tūkstančiai sklypų soduose yra apleisti arba neturi šeimininkų. Aplinkos ministerija sako, kad jei dokumentai nebus sutvarkyti, tokia žemės bus parduota. Aplinkos ministerija jau anksčiau skelbė, kad imasi spręsti apleistų ir šeimininkų neturinčių sodų sklypų problemą. Štai dar pirmaisiais Nepriklausomybės metais asmenims buvo sudarytos lengvatinės sąlygos išsipirkti sodų sklypus iš valstybės.

Diskusijos dėl taršos ir spūsčių mažinimo netyla, o Aplinkos ministerija jau rengia planą, kaip sumažinti taršių transporto priemonių skaičių. Dėl to vairuotojai keliuose netrukus gali išvysti ir naujų prietaisų.  Dar buvusio aplinkos ministro Simono Gentvilo kadencijos laikotarpiu visuomenėje garsiai nuskambėjo žinia apie tai, kad aplinkosaugininkai be policijos galės patys stabdyti automobilius ir tikrinti taršą, o prireikus – ir naikinti techninę apžiūrą.

Seimo Švietimo ir mokslo komitetui pritarus pasiūlymui tęsti geltonųjų mokyklinių autobusų programą ir kasmet tam skirti ne mažiau kaip 7 mln. eurų, lėšų tam bus ieškoma kartu su Aplinkos ministerija. Siūlymą komitetui pateikė Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA), jam pritarta bendru sutarimu. „Čia viena buvo irgi iš prioritetinių mūsų veiklos krypčių, stiprinant ir regioninės politikos klausimus.

Aplinkos ministerija skelbia konkursą eiti Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pareigas. Kaip ketvirtadienį pranešė ministerija, pretendentų paraiškos priimamos iki lapkričio 13 dienos. „Aplinkos apsaugos departamentas yra viena svarbiausių institucijų, užtikrinančių, kad mūsų gamta būtų apsaugota, aplinkai daroma žala laiku pastebėta ir sustabdyta, o kiekvienas atvejis įvertintas skaidriai ir teisingai“, – pranešime cituojamas aplinkos ministras Kastytis Žuromskas.

Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) atstovai gyventojams primena, ką būtina žinoti apie vandens gręžinių įteisinimą, taip pat dalijasi naujausia informacija. „Gyventojams, susiruošusiems įteisinti gręžinį, reikia pradėti nuo savivaldybės – pateikti paraišką dėl pritarimo naudoti gręžinį. Ir tik gavus savivaldybės administracijos pritarimą, galima kreiptis į Lietuvos geologijos tarnybą“, – primena Lietuvos geologijos tarnybos Duomenų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Irena Balčiūnaitė.

Tūkstančių žemės sklypų ribos Lietuvoje yra netikslios. Todėl specialistai ragina gyventojus jomis pasidomėti iš anksto, kad vėliau įsigytas ar dovanų gautas žemės lopinėlis netaptų nemalonia staigmena. Naujienų portalo tv3.lt aktualijų laidoje „Dienos pjūvis“ Aplinkos ministerijos Kadastro ir erdvinių duomenų politikos grupės vadovė Aušra Kalantaitė sakė, kad Nekilnojamojo turto registre šiuo metu 46 tūkst. žemės sklypų ribos gali būti koreguojamos.

Tūkstančių žemės sklypų ribos nėra tikslios. O tai reiškia, kad ir jūsų namas, garažas ar kitas pastatas gali būti kaimyno teritorijoje. Tuo metu teisininkai pasakoja, kad dėl sklypų ribų gyventojai riejasi net ir dėl 2 centimetrų.

Gyventojų noras pastatyti naują statinį, gauti daugiau privatumo ar tiesiog pasigražinti kiemą gali tapti galvos skausmu, dėl kurio teks mokėti ir baudą. Nuosavuose sklypuose dalis žemės savininkų jaučiasi galintys daryti viską, ko širdis geidžia. Tačiau realybė yra tokia, kad net ir už pasodintus medelius, tvorą ar savavališką statinį galima sulaukti administracinės atsakomybės.

Vos prieš mėnesį aplinkos ministro pareigas palikęs Povilas Poderskis grįžta į Aplinkos ministeriją – šįkart jau kaip kancleris. Tačiau naujas postas lydimas įtarimų: paskutinėmis darbo valandomis dar būdamas ministru P. Poderskis pasirašė įsakymą, kuriuo dalį galių iš ministro ir viceministrų perdavė būtent kanclerio pareigybei. O ši perima net devynių svarbių įstaigų kontrolę, kurios atsakingos už statybų, miškų, aplinkosaugos sektorių.

Paskirtajam aplinkos ministrui Kastyčiui Žuromskui pareiškus, jog laikinasis ministras Povilas Poderskis galėtų dirbi ministerijos kancleriu, pastarasis neatskleidžia, ar gavo tokį pasiūlymą ir ar jį priims. „Nekomentuosiu jo (K. Žuromsko – BNS) sprendimų. Vis tiek mažiausiai penktadienį, pirmadienį, antradienį turėsiu laiko sau, tai toliau jau kaip ten gausis. Vis tiek kažką sugalvosiu, paprastai ramybės būsenoj nesėdžiu“, – BNS ketvirtadienį sakė P. Poderskis.

Paskirtasis aplinkos ministras Kastytis Žuromskas sako, jog darbą baigiantis laikinasis aplinkos ministras Povilas Poderskis gali likti Aplinkos ministerijoje ir tapti jos kancleriu. „Jei atvirai – jei viskas susiklostys kaip planuojama – jis galės būti kancleriu“, – ketvirtadienį susitikime su opozicinėmis Seimo frakcijomis sakė K. Žuromskas. Ar tiesa, kad P. Poderskis taps paskirtojo ministro vadovaujamos ministerijos kancleriu, patvirtinti prašė liberalas Simonas Gentvilas.

Aplinkos ministerija siūlo diegti nuotolinę, realiu laiku veikiančią transporto priemonių taršos stebėsenos sistemą. Speciali įranga, fiksuojanti pro šalį važiuojančio automobilio išmetamųjų dujų kiekį, leistų efektyviai nustatyti techniškai netvarkingas, labiausiai orą teršiančias transporto priemones ir riboti jų dalyvavimą eisme. Daugiau naujienų apie saugų eismą galite perskaityti specialioje rubrikoje.

Formuojant naują Vyriausybę vėl išryškėjo įtampos, ypač energetikos ir aplinkos ministerijų postuose. Kandidatai į šias dvi pozicijas dar neaiškūs, pasirinkimų ratas siaurėja, o ministrų kompetencija nevertinama palankiai. Politologas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) lektorius Ignas Kalpokas pasakojo, kad sunkumai formuojant Vyriausybę kartojasi ir rodo įtampas, ypač energetikos srityje. „Tai nėra visiškai naujas reiškinys.

Šiandien – šventiška Rugsėjo 1-osios diena, kurios metu visi mokiniai skuba į mokyklas ir pradeda naujų mokslo metų pradžią. Vis tik specialistai tiek mažus, tiek didelius įspėja neleisti į orą balionų ar dangaus žibintų. Specialistai įspėja saugoti aplinką ir linksmintis be balionų ar dangaus žibintų. Specialistai siunčia žinią Socialiniame tinkle „Facebook“ Aplinkos ministerija pasidalijo įrašu, informuojančiu apie aplinkai daromą balionų ir dangaus žibintų žalą.

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) paskelbė kvietimą individualius namus ketinantiems modernizuoti jų savininkams. Iš Klimato kaitos programos tam skirta 26 mln. eurų, pranešė Aplinkos ministerija. Anot jos, teikti paraiškas paramai gauti gyventojai galės iki rugsėjo 25 dienos. „Nuo 2022 m., kai skiriama ši parama, daugiau nei 5 tūkst.

Visų laukinių paukščių rūšys Lietuvoje yra saugomos pagal Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymą. Įstatymas numato, kad bet kokie veiksmai, susiję su paukščių lizdų ardymu, perkėlimu ar niokojimu, yra griežtai draudžiami.  Nuo liepos 1 dienos iki kovo 14 dienos norint panaikinti ar perkelti paukščių lizdus, būtina kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūrą dėl leidimo lizdo ardymui suteikimo.

Aplinkos viceministrės pareigas pradėjo eiti tvarios plėtros ekspertė Aira Paliukėnaitė, iki tol dirbusi ministro Povilo Poderskio patarėja. Viceministrės pareigas ji eina nuo liepos 17 dienos, ketvirtadienį pranešė ministerija. „Aira – asmenybė, kuriai nuoširdžiai rūpi tvarus ir visapusiškas gamtosaugos vystymas Lietuvoje.

Darbą Aplinkos ministerijoje trečiadienį baigė viceministras Ramūnas Krugelis, pranešė institucija. „Dėkoju Ramūnui už atsakingą darbą ir jo indėlį aplinkosaugos, miškų ir saugomų teritorijų klausimais, ypač – už Miškų įstatymo derinimo procesą“, – pranešime teigė aplinkos ministras Povilas Poderskis.    Aplinkos viceministras buvo atsakingas už gamtos apsaugos, miškų, saugomų teritorijų, kraštovaizdžio ir klimato kaitos sritis.

Nuo liepos 1 d. daugiabučių namų savininkai privalės plačiau atverti pinigines. Ministerija, dalis namų administratorių ir savivaldybių atstovai sako, kad dabartinė pastatų būklė yra nepavydėtina, todėl susimokėti papildomai teks tūkstančiams gyventojų. Aplinkos ministerija jau anksčiau skelbė, kad Lietuvoje yra daugiau kaip 35 tūkst.

Vasarą į pajūrį plūsta poilsiautojai, o kartu su išaugusiu žmonių kiekiu sugrįžta ir sena problema – prastas mobilusis ryšys. Šią problemą spręsti norintys ryšio operatoriai siūlo statyti papildomus ryšio bokštus, kurie padėtų užtikrinti stabilesnį ir kokybiškesnį ryšį didelio apkrovimo laikotarpiu. Tuo metu Palangos savivaldybė tvirtina, kad operatorių siūlymams kelią užkerta Aplinkos ministerijos nustatyta tokių objektų statymo tvarka.

Aplinkos ministerija parengė ir teikia derinti Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų pataisas, suderintas su naujais, nuo liepos 1 d. įsigaliosiančiais reikalavimais butų ir kitų patalpų savininkams kaupti lėšas namo atnaujinimui pagal privalomuosius reikalavimus. Pasak pranešimo, šiomis pataisomis siekiama sudaryti sąlygas veiksmingiau naudoti butų ir kitų patalpų savininkų sukauptas lėšas  ir pagerinti senos statybos daugiabučių namų techninę būklę.

Naujai statomi ar renovuojami namai jau greitai privalės atitikti naujus, sugriežtintus reikalavimus. Dalis nekilnojamojo turto (NT) vystytojų pripažįsta, kad dėl to gali išbrangti ir statybos. Aplinkos ministerija pranešė, kad Lietuvai reikia parengti Nacionalinį pastatų renovacijos planą. Jį įgyvendinant esą norima užtikrinti, kad iki 2050 m. gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai būtų renovuoti ir taptų energetiškai efektyvūs, nepriklausytų nuo iškastinio kuro.

Kol aplinkos ministras Povilas Poderskis laižo medų povestuvinėje kelionėje, Vilniaus meška Seime privertė raudonuoti aplinkos viceministrą. Specialiai sušauktame Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje jam teko aiškintis, kodėl nieko nesiėmė, kai po Vilnių laisvai judėjo laukinis gyvūnas.  Medžiotojai dalinasi naujausiais vaizdais – šįryt Vilniaus meška pramintas rudasis lokys ramiai, be streso užkandžiavo Pabradėje.

Tris paras sostinės ir aplinkinių gyvenviečių žmones klajonėmis po jų kiemus gąsdinusi meška patraukė į Asvejos regioninį parką. Gyvūno kelionę sekantys medžiotojai sako šią akimirką nežinantys, kur tiksliai yra rudasis lokys. Dar pirmadienį Aplinkos ministerija davė leidimą mešką nušauti – tiesa, tai daryti medžiotojai atsisakė. Toks tris paras tylėjusių ir jokių sprendimų nepriėmusių aplinkosaugininkų žingsnis piktina ir žmones, pro kurių kiemus prabėgo išsigandusi meška.

Pirmadienį dalis gyventojų į savo telefonus sulaukė įspėjimų apie pastebėtą rudąjį lokį. Gyventojai įspėjami, kad lokys gali užeiti ir į jūsų namų teritoriją. „Aplinkos minsiterija informuoja: Riešės seniūnijos apylinkėse pastebėtas rudasis lokys.  Prašome nesilankyti apylinkių miškuose. Lokys gali užklysti į gyvenamąsias teritorijas, išlikite budrūs, nepalikite vaikų lauke be priežiūros“, – teigiama ministerijos pranešime gyvenotojams.

Savaitgalį į sostinę atklydus laukinei meškai, institucijos pripažįsta, kad tinkamai nekomunikavo apie veiksmus, kurių buvo imtasi, siekiant užtikrinti visuomenės ir gyvūno saugumą.  „Visą laiką (…) gyvūnas buvo stebimas, reaguojama į visą pasirodžiusią informaciją (…). Sakykime, ta situacija buvo žinoma, tačiau ką galime pripažinti – trūko komunikacijos iš mūsų institucijų pusės.

Europos Komisija (EK) pateikė naujausias rekomendacijas Lietuvai, kuriose viena svarbiausių įvardytų problemų – itin didelis energijos suvartojimas dėl senos statybos daugiabučių. Ekspertai pabrėžia, kad tokie pastatai pasižymi labai žemu energiniu efektyvumu, todėl juose gyvenantys žmonės patiria dideles šildymo išlaidas. O tai lemia aukštą energijos skurdo lygį šalyje ir stabdo pažangą siekiant tvaresnės bei mažiau taršios energetikos sistemos.

Lietuvoje bręsta nauji pokyčiai daugiau kaip 200 tūkst. sklypų savininkų. Žadamiems pokyčiams žeriama kritika, kad dėl to nukentės ne tik šeimos, gyvenančios sodų bendrijose, bet ir smulkieji ūkininkai, kuriems toks sklypas dažnai yra vienintelis įperkamas. Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas Vytautas Buivydas teigė, kad užsimezgusios kalbos dėl Sodinininkų bendrijų įstatymo koregavimo rodo, jog yra bėgama nuo problemų, kurių nesiruošiama spręsti.

Aplinkos ministerija pastaruoju metu sulaukia privačių miškų savininkų klausimų dėl gaunamų siūlymų parduoti miškus, kuriuos siunčia įvairios bendrovės ir viešosios įstaigos. Dažnai tokios bendrovės savininkams siųstuose laiškuose nurodo, kad gali suteikti informaciją apie jų sklypuose galiojančius dabartinius ar būsimus apribojimus veiklai vystyti ir pokalbio metu pasiūlo parduoti mišką už esą palankią kainą.

Jau nuo šių metų liepos 1 d. daugiabučių namų savininkai privalės kaupti daugiau lėšų. Ministerija, dalis namų administratorių ir savivaldybių atstovai sako, kad dabartinė pastatų būklė yra apverktina, todėl susimokėti papildomai teks tūkstančiams gyventojų. Aplinkos ministerija jau anksčiau skelbė, kad Lietuvoje yra daugiau kaip 35 tūkst.

Gera žinia norintiems pasistatyti individualų namą – aplinkos ministras Povilas Poderskis siūlo atsisakyti statybos leidimų individualių namų statybai. Esą taip sumažėtų biurokratijos savivaldybėse ir pats procesas sutrumpėtų nuo metų iki 3–4 mėnesių. O visa atsakomybė už įstatymų laikymąsi kristų ant architektų pečių. Pastarieji dėl tokio siūlymo trina rankomis ir sako neva tai gerintų netgi projektų kokybę.

Balandžio 30 d. baigėsi Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinajame įstatyme numatytas terminas, kuomet reikėjo registruoti visus įrengtus, tačiau Žemės gelmių registre neužregistruotus gėlo požeminio vandens gavybai skirtus gręžinius, rašoma pranešime žiniasklaidai. Nuo gegužės 1 d. Lietuvos geologijos tarnyba (LGT) nebepriima naujų prašymų, tačiau iki tol visi gauti prašymai bus išnagrinėti.

Sosnovskio barščiai – invazinių augalų rūšis, kurį palietus ir ant odos patekus augalo sulčių galima susidurti su nudegimais. Kol Sosnovskio barščiai dar nedideli, gyventojai raginami juos naikinti. Invaziniai augalai plinta itin greitai ir užgožia vietinius augalus – dėl šios priežasties galima be gailesčio naikinti ir Sosnovskio barščius, ir kitus invazinius augalus.

Nuo gegužės 1 d. Lietuvoje įsigaliojo Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimai, pagal kuriuos viešojo maitinimo įmonėms draudžiama nemokamai dalyti vienkartines plastikines maisto ir gėrimų pakuotes, kai jose  pardavimo metu pakuojamas maistas ar supilami gėrimai, rašoma Aplinkos ministerijos pranešime žiniasklaidai. Draudimas apima ir plastikinius kavos puodelius.