aplinkos ministerija

Vairuotojams primenama, kad nuo balandžio 10 iki lapkričio 10 dienos leidžiama važiuoti tik vasarinėmis, universaliomis arba žieminėmis padangomis. Tačiau, jeigu jūsų automobilio padangos yra dygliuotos ir jų nepakeitėte, policijos pareigūnai turi teisę skirti baudą.  Lietuvoje padangas reikia keisti du kartus per metus – keičiantis sezonams. Štai vasarinės padangos keičiamos į žiemines kasmet iki lapkričio 10 dienos.

Kompensacijoms iš verslinės žvejybos upėse, ežeruose ir mariose pasitraukiantiems žvejams valstybė skirs 1,5 mln. eurų arba daugiau, jeigu reikės, antradienį pranešė Aplinkos ministerija. Pasak jos, Europos Komisija (EK) pritarė tokioms kompensacijoms – EK praėjusį ketvirtadienį pateikė išvadą, kad išmokos suderinamos su Europos Sąjungos (ES) vidaus rinka.

Sekmadienį baigėsi vilkų medžiojimo sezonas, per jį  sumedžiota 280 vilkų, mažiau ministro nustatytas leidžiamas skaičius, antradienį pranešė Aplinkos ministerija. Dar devynis vilkus partrenkė automobiliai arba jie sumedžioti pagal išduotus specialius leidimus ne medžioklės sezono metu mažinant vilkų daromą žalą avims ir kitiems ūkiniams gyvūnams.

Aplinkos ministerija parengė ir teikia derinti Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos pakeitimus, kurie numato, kad rūsio patalpų pritaikymas priedangai būtų įtraukiamas į pastato atnaujinimo priemonių, finansuojamų suteikiant lengvatinį kreditą, sąrašą.

Aplinkos ministerija (AM) informuoja, kad nuo 2024 m. pradžios iki kovo 20 d. jau buvo sunaikinti 1105 taršūs eisme dalyvaujantys automobiliai. Specialistai priduria, kad parama mažiau taršioms transporto priemonėms įsigyti pasinaudojo daugiau nei 1 tūkst. gyventojų. 2024 m. sausio 16 d. Aplinkos projektų valdymo agentūra paskelbė kvietimus mažiau taršių judumo priemonių fiziniams asmenims skatinimui ir visuomeninio transporto ir darnaus judumo skatinimui.

Atėjus pavasario sezonui gėlininkai, sodininkai, aplinką tvarkantys gyventojai ieško naujų įdomių augalų, kuriais šiais metais galėtų dekoruoti savo želdynus. Informacijos apie juos dažnai randa internete, kur rūšių pasirinkimas labai didelis. Aplinkos ministerija ragina žmones būti atsargiais ir įsitikinti, kad augalai, kuriuos augina, parduoda ar ketina įsigyti nėra invaziniai. Taip pat, ar tai ne invaziniai augalai, kurių naudojimo apribojimai atidėti tam tikram laikotarpiui.

Prisitaikymui prie klimato kaitos skirta daugiau kaip 99 mln. eurų. Už šias lėšas planuojama mažinti potvynių riziką bei jų sukeliamą žalą, didinti Baltijos jūros kranto atsparumą, plėsti hidrologinių ir meteorologinių stebėjimų tinklą, įsigyti daugiafunkcinį laivą taršos grėsmėms valdyti. Kaip ketvirtadienį pranešė Aplinkos ministerija, ministras Simonas Gentvilas patvirtino 2022–2030 metų pažangos priemonės „Didinti atsparumą ekstremaliesiems hidrometeorologiniams reiškiniams“ aprašą.

Aplinkos ministerija siūlo griežtinti įmonių, atliekomis tešiančių aplinką, atsakomybę – jei tam bus pritarta, bus konfiskuojamas bet koks turtas, naudojamas tokiai veiklai.    Aplinkos viceministrės Ramintos Radavičienės teigimu, tokias Aplinkos apsaugos įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisas Ministrų kabinetas svarstys kitą savaitę, po to jos bus teikiamos Seimui.      „Pagrindinis dėmesys skiriamas juridinių asmenų atsakomybės peržiūrai.

Įstatymas numato, kad miškų savininkai ar valdytojai, įvykdę plynuosius kirtimus, privalo iškirstą mišką per 3 metus atkurti. Valstybinė miškų tarnyba primena, kaip tai padaryti tinkamai, mat kitu atveju gali grėsti ir bauda. Miško savininkai, valdytojai ir naudotojai privalo per tris metus nuo iškirtimo tinkamai jį atkurti, prižiūrėti, saugoti nuo gaisrų ir miško kenkėjų, nuo ligų bei kitų neigiamų veiksnių.

Savivaldybės turės registruoti gyventojų turimas kompostines, taip pat jau parengti Aplinkos ministerijos (AM) reikalavimai, kaip jas įrengti namų ūkiuose ir bendruomenių daržuose. Nauja tvarka kurpiama paskubomis Liberalo Simono Gentvilo vadovaujama AM pasiūlė įteisinti, kad savivaldybės registruotų visas gyventojų turimas kompostines – gautas iš savivaldybių ir įsigytas pačių gyventojų.

„Pagaliau“, sako prezidentas Gitanas Nausėda, reaguodamas ilgą laiką Aplinkos ministerijos rengtas ir ketvirtadienį pristatytas taisykles dėl priedangų įrengimo naujos statybos pastatuose. Šalies vadovas tikisi, kad naujasis reglamentas bus įgyvendinamas ir leis paspartinti priedangų tinklo plėtrą.

Ketvirtadienį Aplinkos ministerijoje organizuojama spaudos konferenciją, kurioje aplinkos ministras Simonas Gentvilas pristatys statybos techninį reglamentą dėl reikalavimų priedangoms, slėptuvėms ir kolektyvinės apsaugos statiniams. Konferencijoje taip pat dalyvaus aplinkos viceministrė Daiva Matusevičė ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Civilinės saugos valdybos viršininkas Edgaras Geda.

Aplinkos ministerija siūlo žvejams mėgėjams drausti paimti kai kurių rūšių dideles žuvis. Tai, anot ministerijos, siūlo įteisinti žvejų mėgėjų organizacijos. Ministerija parengė ir pateikė derinti Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių pakeitimo projektą, pagal kurį būtų leidžiama sugavus paimti tik nuo 50 iki 65 centimetrų dydžio sterkus, 50-80 centimetrų dydžio lydekas, didesnius kaip 30 centimetrų ešerius, o visus marguosius upėtakius būtų privaloma paleisti.

Danijos atsinaujinančios energetikos kompanija „European Energy“ planuojamos metanolio ir žaliojo vandenilio gamyklos Kretingos arba Akmenės rajone poveikio aplinkai vertinimą (PAV) turės atlikti dalyvaujant Latvijos institucijoms bei visuomenei, sako Aplinkos ministerijos atstovė.  „Aplinkos apsaugos agentūra kaip atsakinga institucija mus informavo apie šituos projektus, nes jie yra vystomi netoli valstybinės sienos su Latvija.

„Lietuva – tavo kaimas miršta“. Savo plakatuose prieš kelias savaites rašė protestavę ūkininkai. Ir iš tiesų Lietuvoje ūkių kiekvienais metais mažėja. Statistikos departamento duomenimis, 2007 m. Lietuvoje buvo daugiau nei 230 tūkst. registruotų ūkių, 2020 m. – 132 tūkst. Daugiausia iš mūsų horizonto išnyko smulkių ūkių. Iš mūsų agropolitokos formuotojų dažnai girdisi kalbos, kad svarbu remti vidutinius ir šeimos ūkius, investuoti į mažus, tačiau inovatyvius ūkius.

Aplinkos ministerija kurpia naują planą – naujus butus siūlo pardavinėti tik su vieta automobiliui požeminėje aikštelėje. Viceministrė sako, kad dabar plėtotojai atskirai nuo būsto pardavinėdami požemines aikšteles neblogai uždirba. O žmonės, pasak ministerijos, neturėdami, kur statyti automobilio, dėl to užkiša miestų gatves, neprivažiuoja ugniagesiai-gelbėtojai, greitoji pagalba. Nekilnojamojo turto vystytojai atkerta, kad nieko nemokamo nėra.

Dėl Aplinkos ministerijai pavaldžių įstaigų kaltės yra sustoję medžiapjūtės darbai trečdalyje šalies miškų, teigia Lietuvos miškų ūkio rūmų prezidentas Remigijus Bakys. Anot jo, iškilo reali grėsmė nepateikti medienos žaliavos pramonei, o tai atsilieps darbo vietoms įmonėse ir valstybės iždui. Miškų ūkio rūmų atstovaujamos asociacijos pirmadienį šių klausimų susitinka aptarti su aplinkos ministru Simonu Gentvilu.

Lietuvos verslo atstovai mano, kad daugiabučių renovacijos procesas yra išsikvėpęs – jis vyksta per lėtai, procedūros klampios ir gyventojams nesuprantamos, be to, namų renovavimui trūksta finansavimo. Dėl to Lietuvos verslo konfederacija (LVK) po diskusijų su ekspertais ir verslo atstovais paruošė siūlymus, kurie artimu metu bus teikiami Aplinkos ministerijai.

Lietuvos gyventojai jau nuo šiandien gali pildyti paraišką ir vėliau pasiimti 726 eurus. Už šiuos pinigus jiems bus leista nusipirkti ir elektrinę viryklę. Visai neseniai viename iš Panevėžyje esančių daugiabučių namų nugriaudėjo sprogimas. Kiek vėliau paaiškėjo, kad nelaimės metu gaisras kilo dėl viduje suskystintų naftos dujų (SND) baliono sprogimo.

Lietuvos gyventojai jau nuo šiandien gali pildyti paraišką ir vėliau pasiimti 726 eurus. Už šiuos pinigus jiems bus leista nusipirkti ir elektrinę viryklę. Visai neseniai viename iš Panevėžyje esančių daugiabučių namų nugriaudėjo sprogimas. Kiek vėliau paaiškėjo, kad nelaimės metu gaisras kilo dėl viduje suskystintų naftos dujų (SND) baliono sprogimo.

Lietuvos gyventojai jau netrukus galės pildyti paraišką ir gauti 726 eurus, o už šiuos pinigus taip pat leis nusipirkti ir elektrinę viryklę. Visai neseniai viename iš Panevėžyje esančių daugiabučių namų nugriaudėjo sprogimas. Kiek vėliau paaiškėjo, kad nelaimės metu gaisras kilo dėl viduje suskystintų naftos dujų (SND) baliono sprogimo.

Lietuvos gyventojai nuo šiol privalo atskirai rūšiuoti maisto ir virtuvės atliekas, o to nepadariusiems gali būti skiriamos ir baudos. Tuo metu Vilniaus miesto savivaldybės atstovai primena, ar rūšiuoti maisto ir virtuvės atliekas būtina ir tuo atveju, jeigu šalia daugiabučio nėra požeminio konteinerio ir visos šiukšlės yra išmetamos bendrai.

Nuo sausio pradėjo veikti Aplinkos ministerijos sukurta Nuotekų tvarkymo informacinė sistema (NTIS), prie kurios jau prisijungė pirmieji naudotojai. „Ši informacinė sistema visų pirma leis turėti aktualius duomenis apie konkrečios savivaldybės teritorijoje tvarkomų nuotekų būdus, būtinus sistemos veikimo stebėsenai ir kontrolei.

Jau šiais metais aplinkosaugininkai galės be policijos pagalbos stabdyti transporto priemones ir tikrinti jų taršą. Jie užsimena, kada prasidėtų pirmieji reidai. O vairuotojus įspėja – apie aplinkosaugininkų planuojamus reidus iš anksto sužinosite ne visada. Nuo 2024 m. sausio Aplinkos apsaugos departamentas yra įgaliotas keliuose tikrinti automobilių keliamą taršą.

Sumažėjus žievėgraužių tipografų, kelių savivaldybių miškuose atšaukta dėl šių kenkėjų daromos žalos anksčiau paskelbta stichinė nelaimė, pirmadienį pranešė Aplinkos ministerija. Tai padaryta gavus Valstybinės miškų tarnybos išvadą, kad praėjusių metų lapkričio ir gruodžio mėnesiais žievėgraužių tipografų ir vėjo pažeistų medynų buvo registruojama nedaug, didžioji dalis ankstesniais mėnesiais kilusių pažeidimų padarinių likviduota.

Aplinkos ministerija primena, kad asmenys savo namuose įsirengę biologinio valymo ir septiko tipų individualius nuotekų tvarkymo įrenginius ne rečiau kaip vieną kartą per kalendorinius metus turės atlikti į aplinką išleidžiamų nuotekų tyrimą laboratorijose, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Prieš metus 3,3 karto padidintas mokestis už atliekų tvarkymą sąvartynuose nepasiekė tikrojo savo tikslo – mažinti šiukšlių apimtis, – jis tik padidino veiklos kaštus, kurie gula ant gyventojų pečių, sako atliekų tvarkytojai. Mokesčio didinimą inicijavusi Aplinkos ministerija teigia, kad didesnio mokesčio poveikį vertinti dar anksti.

Nuo 2024 m. sausio 1 d. Lietuvos gyventojai privalės atskirai rūšiuoti maisto ir virtuvės atliekas. Jei tai nebus daroma, gyventojai gali sulaukti baudos. Rūšiuoti maisto atliekas įpareigoja ES Atliekų pagrindų direktyva, numatanti, kad nuo 2024 m. biologinės atliekos (biologiškai skaidžios sodų ir parkų atliekos, maisto ir virtuvės atliekos iš namų ūkių, biurų, mažmeninės ir didmeninės prekybos, viešojo maitinimo įstaigų) turi būti surenkamos atskirai arba sukompostuotos namų ūkiuose.

Nuo sekmadienio vėl leidžiama žvejoti marguosius upėtakius, sykus, skelbia Aplinkos ministerija. Anot jos, nuo gruodžio 31-osios galima žvejoti ir Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėse nurodytose upėse ar jų ruožuose. Įprastai šiose vietose gruodžio 31 dieną žvejoti dar yra draudžiama, tačiau šiemet ši data sutampa su savaitgaliu, o minėti draudimai negalioja paskutinę draudimo dieną, jei ji yra savaitgalis ar valstybinė šventė.

Nevengiantiems teršti aplinką teks gerai pagalvoti, ar tikrai nebijo prasikalsti. Seimas sugriežtino bausmes už šį nusižengimą – kelis kartus padidino baudas ir numatė galimybę teršėjus siųsti į belangę.

Visuomenėje daug aistrų kyla dėl kertamų medžių. Ar mūsų miškai yra pavojuje? Kada bus parengta tvarka, kaip turėtų atrodytų slėptuvės pastatuose? Kaip mažinsime taršą ir kovosime su klimato krize? Naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ kalbiname aplinkos ministrą Simoną Gentvilą. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Seimas po svarstymo pritarė siūlymui sukurti ir patvirtinti valstybinės žemės sklypų rezervavimo modelį, užtikrinantį išvystytų didelių valstybinės žemės sklypų pasiūlą naujoms gamybos investicijoms pritraukti. Žemės įstatymo pataisoms po svarstymo pritarė 66, prieš balsavo 3, susilaikė 39 Seimo nariai.

Daug aistrų dar visai neseniai kėlęs naujas automobilių taršos mokestis nugulė į neįgyvendintų valdžios pažadų kapinyną. Seimo atmestas projektas nebuvo iki galo numarintas, tačiau trims ministerijoms nepavykus susitarti, diskusijos dėl taršių automobilių vairuotojų siaubo užtilo. Aplinkos ministerija vėl iškėlė idėją grįžti prie nepopuliaraus sprendimo, bet šį kartą iniciatyvos rodyti nenori. Entuziazmo nerodo ir kitos ministerijos.

Vyriausybės sumanymas perduoti Trakų istorinį nacionalinį parko pavaldumą Aplinkos ministerijai Seime patyrė nesėkmę. Šią savaitę priimta nauja Saugomų teritorijų įstatymo redakcija numato, kad valstybinių kultūrinių rezervatų, istorinių nacionalinių parkų, valstybinių kultūrinių draustinių ir kultūros paveldo objektų, vietovių apsaugą ir tvarkymą vykdo Kultūros ministerija per įsteigtas biudžetines įstaigas.

Neatsiejama žiemos šventinio laikotarpio dalis – eglučių puošimas. Aplinkos apsaugos departamentas (ADD) įspėja, kad paskutinį metų mėnesį – gruodžio 1–24 d. – atliks akcijos „Saugom eglutę“ patikrinimus, stebės miškus, stabdys ir tikrins transporto priemones. Kita vertus netrukus miškininkai nemokamai gyventojams dalys pušų šakas pasipuošti Kalėdoms.

Seimas keleriais metais pratęsė terminus, kada ir kokiose užtvankose ar greta jų turi būti įrengti žuvitakiai, o aplinkos ministrą įpareigojo iki 2025 metų parengti žuvų pralaidų įrengimo kompensavimo tvarką.   Priėmęs Vandens įstatymo pataisas Seimas šią savaitę nutarė, kad 25 užtvankų su iki 10 megavatų (MW) galios hidroelektrinėmis savininkai ir valdytojai žuvitakius turės įrengti vėliau nei buvo numatyta – iki 2028 metų sausio, o su virš 10 MW galios – iki 2030 metų.

Šiuo metu gyventojai atskirai moka tik už geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą. Tačiau už tvarkymą vandens, kuris lietaus ar sniego pavidalu iškrinta iš dangaus, moka tik įmonės. Kai kurių vandens tiekimo bendrovių atstovai tikina, kad to neužtenka. Ypač turint galvoje, kad dėl klimato atšilimo ateityje stichinių reiškinių gali būti vis daugiau.

Draudimui Lietuvoje įsigyti daugiau nei 500 ha dirbamos žemės vienam ūkiui ar su juo susijusiems asmenims praktiškai neveikiant, ūkininkų atstovai ir ministerijos sutaria, kad žemės įsigijimo tvarka turi būti griežtinama.

Aplinkos ministerijos atstovai sako, kad norint šalyje sumažinti transporto skleidžiamą taršą azoto oksidais, reikia ieškoti ir politiškai nepopuliarių sprendimų. Jie neatmeta, kad reikės vėl diskutuoti dėl transporto priemonių taršos mokesčio įvedimo.  „Reikėtų diskutuoti apie politiškai galbūt tokius nepopuliarius ir nepalankius sprendimus.

Aplinkos apsaugos departamentas informuoja, kad jau ne pirmus metus vykstančioje akcijoje „Garažiukas“ stebima, kaip yra vykdoma transporto priemonių priežiūra, remontas ar ardymas.

Seimas pritarė Saugaus eismo automobilių keliais ir Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymų pakeitimams, kurie padės sustiprinti transporto priemonių taršos kontrolę kelyje, sumažinti neigiamą kelių transporto poveikį aplinkai ir gyventojų sveikatai.  „Dviem valstybės institucijoms suteikiama teisė patikrinti techninės priežiūros atitikimo standartą realiomis sąlygomis.

Praėjo jau daugiau nei pusė termino, per kurį gyventojai turi galimybę įteisinti Žemės gelmių registre neregistruotus gręžinius ar atnaujinti šiame registre esančius duomenis apie gręžinio savininką. Aplinkos ministerija ragina gyventojus paskubėti, nes be jokių sankcijų tai padaryti suteikta galimybė tik iki 2025 metų balandžio 30 d., kol galioja Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinasis įstatymas, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Vyriausybė skyrė dar 111,7 mln. eurų pastatų bei jų šildymo sistemų atnaujinimui, mažiau taršiam transportui, pranešė Aplinkos ministerija. Vyriausybė trečiadienį patvirtino ministerijos pasiūlytus 2022–2025 metų Klimato kaitos programos investicijų plano pakeitimus. Pagal juos gyventojai bei verslas bus skatinami naudoti žaliąsias technologijas, sako aplinkos viceministras Kęstutis Šetkus.

Aplinkos ministerija ketvirtadienį rengia urbanistinį forumą, kuriame ketinama kalbėti apie žaliuosius plotus, dirbtinį intelektą, miestų plėtrą. Septynioliktajame forume „Tvarumas – tik skambus šūkis ar urbanistikos kasdienybė?“ bus aptariama tvarios Lietuvos vizija, kaip ji transformuoja miestus, atspindi kasdienius gyventojų poreikius. Taip pat bus keičiamasi nuomonėmis, kaip išvengti stichiškos miestų plėtros, atveriant ir pritaikant skirtingas erdves įvairioms visuomenės grupėms.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Aplinkos ministerijos iniciatyvai nuo 2026 metų gegužės uždrausti deginti kietąjį iškastinį kurą – akmens anglį, lignitą, durpes, išskyrus atvejus, kai toks kuras yra technologijos dalis pramoninėse krosnyse. Pakeitimams dar turės pritarti Seimas.

Seime skinasi kelią pataisos dėl gerokai didesnių baudų už aplinkos teršimą. Įmonėms už neteisėtą atliekų išmetimą į aplinką nuo kitų metų sausio baudas norima didinti daugiau kaip du kartus, o gyventojams administracinę atsakomybę ketinama griežtinti mažinant ribinius išmetamų atliekų kiekius.

Trečiadienį įsigaliojant naujos redakcijos taisyklėms, laukinių gyvūnų nebegalima demonstruoti komerciniais tikslais. Kaip nurodė Aplinkos ministerija, naujos redakcijos Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse numatyta, jog laukinių žinduolių, paukščių, roplių ir varliagyvių rūšių laukinius gyvūnus juos išvežant iš nuolatinės laikymo vietos leidžiama demonstruoti tik mokslo ir švietimo tikslais, kai nesiekiama gauti pajamų ir šie gyvūnai neatlieka triukų ir manevrų.

Seimo Aplinkos apsaugos komitetas ragina Aplinkos ministeriją rasti būdų, kaip motyvuoti devynių mechaninio biologinio atliekų apdorojimo (MBA) gamyklų dalininkus nevengti investuoti į jų modernizavimą.  Tokią idėją komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė iškėlė trečiadienį neeiliniame posėdyje, kuriame aptarta Kauno MBA taršos ir kvapų suvaldymo problema.

Vyriausybė trečiadienį pritarė pokyčiams dėl rinkliavos už komunalines atliekas. Patikslinta jos nustatymo tvarką, pagal kurią savivaldybės tvirtina konkrečius dydžius. Visgi Aplinkos ministerija negali tiksliai pasakyti, ar tai skaudžiau palies gyventojų pinigines ir kaip pasikeitusi tvarka paveiks atliekų išvežimo kainas.