energetikos ministerija

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Energetikos ministerijos parengtam projektui ir nutarė pripažinti Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimą ypatingos valstybinės svarbos projektu. Minėtą tinklą sudaro 330 kV elektros perdavimo linijos Darbėnai–Varduva–Mūša statyba, 330 kV elektros perdavimo linijos Panevėžys–Mūša statyba ir 330 kV transformatorių pastotės „Varduva“ statyba.

Energetikos ministerija kreipėsi į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą ir Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą dėl nepriklausomų elektros energijos tiekėjų atsisakymo sudaryti sutartis su gaminančiais vartotojais.

Jau kitą savaitę, vasario 27 d., gyventojai sulauks naujo paramos kvietimo nuosavoms saulės elektrinėms iki 10 kW savo gyvenamajame būste įsirengti ir tapti gaminančiais vartotojais. Šiam kvietimui Energetikos ministerija skyrė 12 mln. eurų iš visų mokesčių mokėtojų surinktų biudžeto pinigų. Paskelbtą paramos priemonę kaip ir anksčiau administruos Aplinkos projektų valdymo agentūra. Parama skiriama vienam namų ūkiui įsirengti saulės elektrinę iki 10 kW.

Gyventojų saulės elektrinėms įrengti skirta dar 12 mln. eurų paramos, pranešė Energetikos ministerija.  Anot jos, papildomų lėšų skirta, kai iki šiol skirtus 8 mln. eurų gyventojai rezervavo per vieną dieną – sausio 30-ąją.  „Iš viso gauta 2,8 tūkst. paraiškų. Iš jų 2,5 tūkst. namų ūkių siekia gauti paramą naujai įrengtoms saulės elektrinėms, 260 namų ūkių kreipėsi paramos jau turimos saulės elektrinės galios didinimui“, – teigiama pranešime.

Artimiausiu metu gyventojai vėl galės gauti paramą iškastinio kuro katilų pakeitimui. Paaiškinama, kas galės pasinaudoti tokia galimybe ir gauti iki 3,5 tūkst. eurų.   Energetikos ministerijos atstovai teigia, kad iškastinio kuro katilų pakeitimui numatyta skirti papildomus 4 mln. eurų Europos Sąjungos fondų investicijų. „Gyventojų tarpe neefektyvių katilų keitimo priemonė populiari ne tik dėl skiriamos paramos.

Pernai vidutinė elektros kaina NPS Lietuvos kainų zonoje sumažėjo daugiau nei dvigubai iki 94 Eur/MWh, pranešė Energetikos ministerija. „Po pasaulinės energetinės krizės šoko vidutinė 2023 m. elektros kaina Lietuvoje nukrito daugiau dvigubai ir beveik pasiekė 2021 metų kainų lygį, kai ji buvo apie 90 Eur/MWh. Daugiausiai tam įtakos turėjo pasaulinė stabilizavusi energetinių išteklių rinkoje ir sparti atsinaujinančios energetikos plėtra Lietuvoje: vietinė energija jau užtikrina 45 proc.

Augant Lietuvoje pagaminamos elektros daliai bendrame vartojime, prognozuojama, jog savarankiškai apsirūpinti elektra Lietuva galės 2027-aisiais – trejais metais anksčiau nei planuota iki šiol, teigia Energetikos ministerija. Pernai Lietuvoje pagaminamos elektros dalis bendrame vartojime padidėjo nuo 35 iki 48 proc., rodo elektros perdavimo operatorės „Litgrid“ duomenys. Augimą lėmė dukart išaugusi elektros gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) – dabar ji siekia apie 30 proc.

Energetikos ministerija nepasiturintiems gyventojams siūlo skirti 100 proc. siekiančią paramą atnaujinant šildymo sistemas. Kaip šeštadienį pranešė ministerija, tokia finansinė parama siūloma gyventojams, kurie gauna piniginę socialinę paramą pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą. Ministerija taip pat siūlo iki 60 proc. finansinę paramą gyventojams šilumos punktų ir kitų vidaus šildymo bei karšto vandens sistemų modernizavimui.

Beveik trys ketvirtadaliai daugiabučių, maisto gamybai naudojusių nesaugius dujų balionus, jau pakeitė juos elektrinėmis viryklėmis arba centralizuotai tiekiamomis gamtinėmis dujomis. Pasak Energetikos ministerijos, šiemet tam bus skirta 3,8 mln.