energetikos ministerija

Seime vyko neskelbtas valdančiosios koalicijos susitikimas, kurio metu socialdemokratai kalbėjo apie ministerijų mainus ir pateikė galutinį pasiūlymą „Nemuno aušros“ lyderiui. TV3 šaltinių teigimu, socdemai galėtų perimti Energetikos ministeriją, o R. Žemaitaitis mainais gautų Kultūros. Tačiau jis esą labiau norėtų Susisiekimo arba Vidaus reikalų ministerijos. Tam socdemai prieštarauja. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sako, jog vienintelė problema, su kuria šiuo metu susiduriama, formuojat Ministrų kabinetą, yra Energetikos ministerija ir užsitęsusios kandidatūros į jos vadovus paieškos.  „Yra vienintelis klausimas – Energetikos ministerija (…). Energetikos ministerija yra vienintelė problema“, – žurnalistams sakė R. Žemaitaitis.

Prezidentui atmetus „Nemuno aušros“ kandidatą į energetikos ministrus bei žadant į postą netvirtinti šios partijos narių, „aušriečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis pareiškė, kad verta svarstyti Energetikos ministeriją vėl prijungti prie Ekonomikos ir inovacijų ministerijos.  „Manau, kad svarstytinas dalykas Energetikos ministerija grąžinti Ekonomikos ir inovacijų ministerijai.

Formuojant naują Vyriausybę vėl išryškėjo įtampos, ypač energetikos ir aplinkos ministerijų postuose. Kandidatai į šias dvi pozicijas dar neaiškūs, pasirinkimų ratas siaurėja, o ministrų kompetencija nevertinama palankiai. Politologas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) lektorius Ignas Kalpokas pasakojo, kad sunkumai formuojant Vyriausybę kartojasi ir rodo įtampas, ypač energetikos srityje. „Tai nėra visiškai naujas reiškinys.

Taikos sutartis su Prancūzijos energetikos įmonių grupe „Veolia“ siunčia signalą užsienio investuotojams, kad Lietuva yra patikimas partneris, teigia energetikos viceministras Arnoldas Pikžirnis. Anot jo, šalis dabar gali tikėtis susidomėjimo ne tik iš „Veolia“, bet ir kitų Prancūzijos įmonių.

Didelio rinkos dalyvių susidomėjimo sulaukusiai paramos priemonei elektros kaupimo įrenginiams verslui patvirtintas papildomas 37,33 mln. eurų finansavimas, penktadienį pranešė Energetikos ministerija.  Anot jos, papildomų lėšų skyrimas inicijuotas įvertinus birželio 17 dieną pasibaigusio kvietimo rezultatus ir lanksčių elektros įrenginių poreikį. Kvietimo metu Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) sulaukė virš 50 paraiškų už 197,86 mln.

Energetikos ministerija planuoja steigti darbo grupę, kuri vertins galimybes Lietuvoje vystyti naujos kartos branduolinę energetiką. Tokios darbo grupės steigimas numatytas trečiadienio Vyriausybės pasitarimo darbotvarkėje. Darbo grupė turėtų rengti Branduolinės energetikos plėtros Lietuvoje galimybių ataskaitą. Taip Vyriausybė sieks labiau įtraukti Jungtines Amerikos Valstijas (JAV) šalyje vystant mažųjų modulinių reaktorių projektus.

Vyriausybė trečiadienį pasitarime svarstys Energetikos ministerijos siūlymą įvertinti branduolinės energetikos plėtros galimybes Lietuvoje. Pasak ministerijos, atsižvelgiant į klimato kaitos iššūkius ir energetinį saugumą Lietuvoje galėtų būti įrengti 1,5 gigavato (GW) galios branduoliniai reaktoriai.Nurodoma, kad elektros poreikis ateityje augs – 2030 metais jis gali siekti 24 teravatvalandes (TWh), 2040 metais – 48 TWh, o 2050 metais – 74 TWh.

Gyventojai, kurie jau yra pasikeitę senus, neefektyvius šilumos gamybos įrenginius į modernius ir aplinkai draugiškus šildymo sprendimus, nuo šių metų liepos 1 d. galės teikti paraiškas valstybės paramai gauti. Lietuvos energetikos agentūra skelbs naują kvietimą, kuriam skirta 8,5 mln. eurų, rašoma Energetikos ministerijos pranešime žiniasklaidai.

Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (VERT) pasiūlė elektrą gaminantiems vartotojams įvesti papildomąją dedamąją arba numatyti, už kokią kainą tiekėjai iš gaminančių vartotojų elektrą supirktų. Penktadienį apie žadamus pokyčius pasisakė ir energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. Socialiniame tinkle ministras Ž. Vaičiūnas teigė norintis nuraminti giminančius vartotojus.

Energetikos ministerija skirs 8,5 mln. eurų kompensacijoms gyventojams, įsirengusiems modernius šildymo įrenginius. Paramos kvietimas bus skelbiamas liepos 1 dieną, o kompensacijos gyventojus pasieks per 30 kalendorinių dienų, pirmadienį pranešė ministerija.

Energetikos ministerija nesutinka, kad bažnyčios ir religinės bendruomenės būtų laikomos buitiniais vartotojais ir joms būtų taikomi mažesni elektros ir dujų tarifai.   Ji Vyriausybei siūlo nepritarti Elektros energetikos bei Gamtinių dujų įstatymų pakeitimams, kurie leistų bažnyčioms, cerkvėms, koplyčioms, sinagogoms, mečetėms, kenesoms, kitiems maldos namams ir kulto pastatams už elektrą ir dujas taikyti tarifus, pagal kuriuos moka buitiniai vartotojai.

Energetikos ministerijos iniciatyva tęsiama suskystintų naftos dujų (SND) balionų daugiabučiuose keitimo kitais energijos šaltiniais paramos priemonė – šiandien startuoja naujas paramos kvietimas, kuriam skirta 700 tūkst. eurų, rašoma pranešime žiniasklaidai. Šiuo metu Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos duomenų bazėje yra registruoti 395 daugiabučiai, kuriuose maisto gamybai naudojami SND balionai.

Energetikos ministerija antradienį skelbs daugiau nei 35 mln. eurų paramos kvietimą saulės elektrinių įsirengimui ant namų stogų ar kitoje tinkamoje vietoje.  Pasak ministerijos, šio kvietimo metu pirmą kartą bus taikomas vieno etapo principas – nereikės paramos rezervuoti iš anksto, o mokėjimo prašymai ir kiti dokumentai bus priimami po to, kai gyventojas įsirengs saulės elektrinę. Jei pateikti dokumentai atitiks reikalavimus, parama bus išmokėta per 30 kalendorinių dienų.

Energetikos ministerija gyventojų elektros energijos kaupimo įrenginių įsirengimui planuoja skirti 15 mln. eurų. Tokias finansavimo sąlygas patvirtino energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.  „Siekiame spartinti ir plėsti naujausių elektros energijos technologijų diegimą. Tai naudinga tiek vartotojui, tiek nacionalinei elektros energijos sistemai“, – pranešime cituojamas Ž. Vaičiūnas.

Šių metų pirmąjį ketvirtį planuojamas naujas 15 mln. eurų vertės kvietimas norintiems gauti kompensaciją, įsirengus elektros energijos kaupimo įrenginius namuose, skelbia Energetikos ministerija.

Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisija, kaip ir Audito komitetas, paragino Energetikos ministeriją laikinai sustabdyti vykstantį antrojo 700 megavatų (MW) Lietuvos vėjo parko Baltijos jūroje vystytojo konkursą.     Tokį sprendimą komisija priėmė su Energetikos ministerijos, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT), Energetikos agentūros pareigūnais trečią kartą aptarusi projekto naudą ir kaštus.

Antradienį darbą pradėjo paskutinieji Energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno suformuotos politinės komandos nariai – viceministrai Edita Gudauskienė ir Airidas Daukšas. Ministerijos teigimu, E. Gudauskienė turi ilgametę darbo patirtį energetikos sektoriuje.

Energetikos ministerija skelbia daugiau nei 1 mln. eurų paramos kvietimą energijos kaupikliams įsirengti. Pasak Lietuvos energetikos agentūros (LEA), valstybės finansavimu gali pasinaudoti labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, tokių įmonių statusą atitinkantys ūkininkai, atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos (AIEB), piliečių energetikos bendrijos (PEB) bei pelno nesiekiantys juridiniai asmenys.

Trečiadienį Baltijos jūroje fiksavus elektros jungties tarp Suomijos ir Estijos gedimą, Energetikos ministerija informuoja, jog Lietuvos elektros sistema veikia stabiliai, vartotojams užtikrinami visi energijos poreikiai. Pažymima, kad dėl incidento Lietuvos, Latvijos, Estijos bei Skandinavijos šalių pareigūnai nuolat kontaktuoja ir dalijasi aktualia informacija. „Pasikartojantys incidentai pažeidžiant povandeninę infrastruktūrą jau tampa tendencija.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas ir „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) vadovas Renaldas Radvila antradienį aptarė poreikį stiprinti nacionalinės elektros infrastruktūrą ir nutarė peržiūrėti pasirengimo gamtos stichijoms algoritmus bei kompensacijų mechanizmus. „Stebina, kad proskynų klausimas vis dar yra neišspręstas ir įklampintas biurokratijos liūne, o vasaros audros pamokos buvo neišmoktos.

Kandidatas į energetikos ministrus Žygimantas Vaičiūnas tvirtina, kad kadencijos metu sieks išlaikyti atsinaujinančios energetikos plėtros tempus bei skatinti kaupimo ekosistemos kūrimą. Politikas pastebėjo, kad šiuo metu atsinaujinančios energetikos plėtra stoja dėl biurokratijos, o gebėjimo kaupti elektrą apimtimis Lietuva atsilieka nuo kitų valstybių. „Kalbant apie atsinaujinančią energetiką, be abejo svarbu išlaikyti plėtros tempą.

Uždaryta Ignalinos atominė elektrinė tapo milijonų eurų švaistykla ir priebėga kadenciją baigiantiems konservatoriams palankiems valdininkams. Tuo socialdemokratai kaltina energetikos ministrą Dainių Kreivį. Elektrinėje darbą pradėjo buvusi Užsienio reikalų ministerijos (URM) kanclerė, o atleidžiami 2 darbuotojai įsigudrino gauti net 150 tūkstančių eurų išeitines.  Demontuojamoje Ignalinos atominėje elektrinėje vadovų ir eilinių darbuotojų atlyginimai skiriasi dešimteriopai.

Paramos lėšų renovacijai prašantiems viešųjų pastatų valdytojams – nauji reikalavimai. Renovuojant pastatus turės užsitikrinti elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių energijos šaltinių bei numatyti galimybę įsirengti priedangą.   Pasak energetikos ministro Dainiaus Kreivio, iš Europos Sąjungos Modernizavimo fondo skirti 30 mln. eurų padės spręsti ilgalaikes problemas. Šiuo metu valstybės institucijos valdo beveik 3000 pastatų, iš kurių du trečdaliai – 65 proc.

Nuo trečiadienio juridiniai asmenys, siekiantys įsirengti saulės elektrines iki 500 kW, vėl gali teikti paraiškas paramai gauti. Tam Energetikos ministerija ketina skirti 72,8 mln. eurų. Pranešama, kad parama bus skirta ne tik labai mažoms ir mažoms įmonėms, ūkininkams bei bendrijoms, bet ir vidutinėms įmonėms.

Bendra saulės ir vėjo galia Lietuvoje per keturis metus išaugo daugiau nei keturis kartus ir peržengė simbolinę 3 GW ribą, skelbia Energetikos ministerija. Perdavimo tinklo operatorės „Litgrid“ duomenimis, šiuo metu bendra saulės ir vėjo elektrinių galia yra 3029 MW, iš jų saulės –  1707 MW, vėjo – 1322 MW.

Jau skelbta, kad nuo kitų metų pradžios didės akcizai, taikomi degalams. Be ilgamečio didinimo prisidės ir papildoma saugumo dedamoji kuro akcize benzinui, dyzelinui, žaliajam ūkininkų dyzelinui bei atitinkamai ir transporto naftos dujoms. Tačiau degalai brangs ne tik dėl to. Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos, yra įsipareigojusi mažinti įprastinių degalų suvartojimą ir didinti biodegalų vartojimą. Šie yra gaminami naudojant atsinaujinančius šaltinius (pvz.

Baltijos šalių elektros perdavimo sistemos operatoriai artimiausiu metu ketina informuoti Rusiją ir Baltarusiją apie sprendimą nepratęsti BRELL sutarties ir pasitraukimą iš rusiškos elektros sistemos (IPS/UPS) 2025 metų vasarį, praneša Energetikos ministerija.

Siekdama stiprinti kibernetinį saugumą, Energetikos ministerija siūlo uždrausti Kinijoje pagamintų valdymo sistemų, naudojančių programinę įrangą ar debesijos paslaugas, naudojimą didesnių nei 100 kilovatų (kW) galios saulės ir vėjo elektrinių parkuose bei baterijose.

Gaminančių vartotojų, savarankiškai apsirūpinančių elektra iš nuosavų saulės ar vėjo jėgainių, skaičius Lietuvoje viršija 100 tūkst., pirmadienį skelbia Energetikos ministerija.

Turto bankas už beveik 10 mln. eurų sostinės Gedimino prospekte rekonstruos pastatą, į kurį po statybos darbų ketina sugrįžti Energetikos bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos. Planuojama, kad jame taip pat įsikurs Valstybės duomenų agentūra. „Jau parengti ir su Vilniaus miesto savivaldybe suderinti projektiniai pastato atnaujinimo pasiūlymai.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Energetikos ministerijos parengtam projektui ir nutarė pripažinti Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimą ypatingos valstybinės svarbos projektu. Minėtą tinklą sudaro 330 kV elektros perdavimo linijos Darbėnai–Varduva–Mūša statyba, 330 kV elektros perdavimo linijos Panevėžys–Mūša statyba ir 330 kV transformatorių pastotės „Varduva“ statyba.

Energetikos ministerija kreipėsi į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą ir Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą dėl nepriklausomų elektros energijos tiekėjų atsisakymo sudaryti sutartis su gaminančiais vartotojais.

Jau kitą savaitę, vasario 27 d., gyventojai sulauks naujo paramos kvietimo nuosavoms saulės elektrinėms iki 10 kW savo gyvenamajame būste įsirengti ir tapti gaminančiais vartotojais. Šiam kvietimui Energetikos ministerija skyrė 12 mln. eurų iš visų mokesčių mokėtojų surinktų biudžeto pinigų. Paskelbtą paramos priemonę kaip ir anksčiau administruos Aplinkos projektų valdymo agentūra. Parama skiriama vienam namų ūkiui įsirengti saulės elektrinę iki 10 kW.

Gyventojų saulės elektrinėms įrengti skirta dar 12 mln. eurų paramos, pranešė Energetikos ministerija.  Anot jos, papildomų lėšų skirta, kai iki šiol skirtus 8 mln. eurų gyventojai rezervavo per vieną dieną – sausio 30-ąją.  „Iš viso gauta 2,8 tūkst. paraiškų. Iš jų 2,5 tūkst. namų ūkių siekia gauti paramą naujai įrengtoms saulės elektrinėms, 260 namų ūkių kreipėsi paramos jau turimos saulės elektrinės galios didinimui“, – teigiama pranešime.

Artimiausiu metu gyventojai vėl galės gauti paramą iškastinio kuro katilų pakeitimui. Paaiškinama, kas galės pasinaudoti tokia galimybe ir gauti iki 3,5 tūkst. eurų.   Energetikos ministerijos atstovai teigia, kad iškastinio kuro katilų pakeitimui numatyta skirti papildomus 4 mln. eurų Europos Sąjungos fondų investicijų. „Gyventojų tarpe neefektyvių katilų keitimo priemonė populiari ne tik dėl skiriamos paramos.

Pernai vidutinė elektros kaina NPS Lietuvos kainų zonoje sumažėjo daugiau nei dvigubai iki 94 Eur/MWh, pranešė Energetikos ministerija. „Po pasaulinės energetinės krizės šoko vidutinė 2023 m. elektros kaina Lietuvoje nukrito daugiau dvigubai ir beveik pasiekė 2021 metų kainų lygį, kai ji buvo apie 90 Eur/MWh. Daugiausiai tam įtakos turėjo pasaulinė stabilizavusi energetinių išteklių rinkoje ir sparti atsinaujinančios energetikos plėtra Lietuvoje: vietinė energija jau užtikrina 45 proc.

Augant Lietuvoje pagaminamos elektros daliai bendrame vartojime, prognozuojama, jog savarankiškai apsirūpinti elektra Lietuva galės 2027-aisiais – trejais metais anksčiau nei planuota iki šiol, teigia Energetikos ministerija. Pernai Lietuvoje pagaminamos elektros dalis bendrame vartojime padidėjo nuo 35 iki 48 proc., rodo elektros perdavimo operatorės „Litgrid“ duomenys. Augimą lėmė dukart išaugusi elektros gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) – dabar ji siekia apie 30 proc.

Energetikos ministerija nepasiturintiems gyventojams siūlo skirti 100 proc. siekiančią paramą atnaujinant šildymo sistemas. Kaip šeštadienį pranešė ministerija, tokia finansinė parama siūloma gyventojams, kurie gauna piniginę socialinę paramą pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą. Ministerija taip pat siūlo iki 60 proc. finansinę paramą gyventojams šilumos punktų ir kitų vidaus šildymo bei karšto vandens sistemų modernizavimui.

Beveik trys ketvirtadaliai daugiabučių, maisto gamybai naudojusių nesaugius dujų balionus, jau pakeitė juos elektrinėmis viryklėmis arba centralizuotai tiekiamomis gamtinėmis dujomis. Pasak Energetikos ministerijos, šiemet tam bus skirta 3,8 mln.

Trečdalyje Lietuvos savivaldybių jau įdiegtas šiuolaikiškas gatvių apšvietimas, o artimiausiu metu, atlikus baigiamuosius darbus, kokybiškas apšvietimas bus įdiegtas daugiau kaip pusėje Lietuvos savivaldybių, praneša Energetikos ministerija.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje spręs dėl galimybės už 17,5 mln. eurų atnaujinti pastatą sostinės Gedimino prospekte, kuriame įsikūrusios Ekonomikos ir inovacijų, Energetikos ministerijos, nuomojasi ir Valstybės duomenų agentūra. Kaip teigiama Finansų ministerijos parengtame Vyriausybės nutarimo projekte, patalpos neatitinka efektyvumo rodiklių, todėl pastatą siūloma atnaujinti. Darbai būtų pradėti šiemet, o užbaigti – 2026 metais. Projektui būtų skiriama 3,1 mln. eurų valstybės lėšų, 4,7 mln.

Energetikos ministerija žada atsižvelgti į Konstitucinio Teismo (KT) sprendimą byloje dėl iki 2 gigavatų (GW) apribotos maksimalios bendros komercinių saulės jėgainių galios ir įstatyme numatyti tolimesnį atsinaujinančių išteklių energetikos plėtros reguliavimą.

Biokuro, anglies ar kito iškastinio kuro katilų keitimui į penktos klasės biokuro įrenginius ar šilumos siurblius skirta 14,2 mln. eurų paramos. Energetikos ministerija paskelbė kvietimą teikti paraiškas.  Kompensacijos – ne daugiau kaip 50 proc. išlaidų – bus mokamos prie centralizuoto šilumos tiekimo neprijungtų namų gyventojams, ketvirtadienį pranešė ministerija.

Gyventojų nutolusioms saulės elektrinėms skirta dar 32 mln. eurų paramos. Energetikos ministerija paskelbė naują kvietimą teikti paraiškas.  Kompensacijos bus mokamos iki 10 kW galios elektrinėms, skiriant apie 323 eurus už 1 kW galios, ketvirtadienį pranešė  ministerija. Iš 32 mln. eurų 10 mln. eurų bus skirta Vilniaus apskričiai, 22 mln. eurų – vidurio ir vakarų Lietuvos regionui – Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių ir Utenos apskritims.

Gyventojai turimus neefektyvius ir senus biokuro arba iškastinio kuro katilus kviečiami pasikeisti į naujus šilumos siurblius arba reprezentatyvius energijos efektyvumo ir taršos emisijų reikalavimus atitinkančius biokuro katilus. Gyventojams bus mokama vidutiniškai 1,5 tūkst. eurų arba 3,5 tūkst. eurų.

Per pirmąjį metų pusmetį daugiau nei dvigubai šoktelėjo nutolusių gaminančių vartotojų skaičius – jų prijungta daugiau nei 13 tūkst., šeštadienį pranešė Energetikos ministerija. Bendras turinčių tokias elektrines skaičius šiuo metu siekia 22,6 tūkstančio. Ministerija skaičiuoja, kad gaminančių vartotojų skaičius pastaruosius trejus metus Lietuvoje išaugo septynis kartus ir absoliuti dauguma jų pasinaudoja skiriamomis dotacijomis. Gyventojams rugpjūti ketinama skelbti 32 mln.

Rengiantis greitesniam Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimui su kontinentinės Europos tinklais, sistemos stabilumas pagal visus nagrinėtus scenarijus būtų užtikrintas jau 2024 metais, rodo Lenkijos energetikos instituto Gdansko filialo atlikta sistemos stabilumo studija.

Energetikos ministerija pirmadienį paskelbė kvietimą teikti paraiškas investicijoms į žaliojo vandenilio gamybos pajėgumų plėtrą  – tam numatyta skirti iki 50 mln. eurų iš Modernizavimo fondo lėšų.  Tikimasi, kad šios investicijos leis sukurti 65 megavatų (MW) žaliojo vandenilio gamybos pajėgumų, o metinės jos apimtys sieks daugiau kaip 8 tūkst. tonų, pranešė ministerija.  Projektams bus skiriama ne daugiau kaip 70 proc. tinkamų finansuoti išlaidų, tačiau neviršijant 770 tūkst.