Ministerija Vyriausybei siūlo nepritarti tokiems Alternatyviųjų degalų įstatymo pakeitimams – Vyriausybės išvados yra paprašęs Seimas.
Socialdemokratai Birutė Vėsaitė ir Audrius Radvilavičius bei liberalas Simonas Gentvilas siūlo, kad per viešuosius pirkimus įsigyjamos netaršios transporto priemonės iki 2030 metų pabaigos sudarytų 30 proc., o ne 16 procentų.
Energetikos ministerija sako, kad pataisa prieštarauja Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai dėl skatinimo naudoti netaršius ir efektyviai energiją vartojančius automobilius – pagal ją būtini viešojo pirkimo tikslai yra mažesni – 9 proc., o Lietuva į savo teisę perkėlė nustatydama 16 proc. tikslą.
Jos teigimu, Vokietijoje, Suomijoje, Švedijoje, Prancūzijoje, Danijoje, Italijoje iki 2030 metų nustatytas 15 proc. tikslas.
Pasak ministerijos, pagrindinės kliūtys tokiam pokyčiui yra didesnė automobilių įsigijimo kaina, neišplėtota įkrovos infrastruktūra.
„Pagrindiniai klausimai, su kuriais susiduria atliekantieji netaršių sunkiasvorių krovinių transporto priemonių viešuosius pirkimus, – nėra pakankamai lėšų įsigyti netaršias transporto priemones arba dėl specifinių jų technologinių parametrų nėra rinkoje konkrečius reikalavimus atitinkančių alternatyvų paslaugų teikimui“, – išvadoje teigia ministerija.
A. Radvilavičius pristatydamas pataisas Seime anksčiau teigė, kad nemažinant taršos valstybei gali tekti pirkti papildomų taršos leidimų (ATL) – vienas toks leidimas suteikia teisę išmesti 1 toną anglies dvideginio arba atitinkamą kiekį kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, jo kaina biržoje svyruoja apie 80 eurų už toną.
„Už tai mokės Lietuvos žmonės“, – Seime teigė parlamentaras.
A. Radvilavičius sako, kad netaršūs automobiliai galėtų būti varomi biometanu, į kurio gamybą, pasak jo, Lietuva yra investavusi milijonus.
„Biometanas yra vienas iš pažangiausių atsinaujinančių degalų, kuris ypač tinka sunkiajam transportui, jis leidžia reikšmingai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, mažina priklausomybę nuo importuojamų naftos produktų ir stiprina energetinį saugumą, tačiau didelė dalis Lietuvos pagaminto biometano eksportuojama į kitas Europos Sąjungos valstybes“, – kalbėjo vienas pataisų iniciatorių.
„Paradoksalu, kad valstybė remia biometano gamybą, tačiau viešųjų pirkimų praktikoje dažnai sudaromos sąlygos dominuoti tik vienam sprendimui – elektrai“, – pridūrė jis.
Seimo nario teigimu, 2020-aisiais „švarių“ automobilių dalis Lietuvoje siekė tik 5,5 proc., 2022-aisiais – 6,7 proc., o 2023-aisiais – tik apie 7,2 proc.
