Energetikos ministerija planuoja, kad iki 2030 m. saulės elektrinių pajėgumai turi augti iki 4,1 gigavato (GW) – šiuo metu rodiklis siekia 2,7 GW, tad iškeltam tikslui pasiekti reikia dar 1,4 GW saulės elektrinių pajėgumų.
Ministerijos skaičiavimais, likusiam šio tikslo įgyvendinimui reikia iki 840 hektarų (ha) žemės ploto, kol žemės ūkio paskirties sklypų plotas siekia 3,72 mln. ha – apie 60 proc. Lietuvos teritorijos.
„Esant tokiam žemės ploto poreikiui, jei tos saulės elektrinės būtų statomos išimtinai tik žemės ūkio paskirties sklypuose, toms statyboms ir vystymui būtų panaudota tik 0,023 proc. viso žemės ūkio paskirties ploto“, – Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje šią savaitę kalbėjo energetikos viceministras A. Daukšas.
„Matome, kad pajėgumų poreikis, kurio mums pagal strategiją reikia – santykinai nemažas, bet užimamo ploto prasme – tas kiekis tikrai nedidelis. Tuo pačiu suprantame, kad iš tų plėtrai reikalingų 840 ha žemės, tikrai nevisi pajėgumai būtų statomi žemės ūkio paskirties sklypuose”, – tikino jis.
Anot viceministro, dalis elektrinių bus statoma gaminančių vartotojų – namų ūkių teritorijose, ant stogų ir kituose laisvuose plotuose.
Didžiausią potencialą saulės elektrinių plėtrai Energetikos ministerija mato pajūryje – Klaipėdos, Kretingos ir Palangos savivaldybėse, šiaurės, vidurio ir vakarinėje pietų Lietuvos dalyse.
Pasak A. Daukšo, energetikos ir žemės ūkio veiklai suderinti galima pasitelkti strategiją, kai tame pačiame žemės sklype ūkinė veikla yra kombinuojama su fotovoltinėmis saulės elektrinėmis, užtikrinant dvigubą žemės panaudojimą.
„Panašių idėjų ir projektų Lietuvoje jau yra įgyvendinta – Joniškio rajone įrengta eksperimentinė elektrinė, kur po moduliais auginamos šešėlį mėgstančios daržovės. Kuršėnuose 6,2 megavatų saulės elektrinių parke auginamos ir ganomos baltiškos veislės avys. Ten moduliai gyvūnams veikia kaip tam tikros užuovėjos“, – aiškino viceministras.
Žemės ūkio atstovai turi priekaištų saulės elektrinių plėtrai
Žemės ūkio ministerijai pavaldžios Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) direktoriaus pavaduotojas Tomas Orlickas savo ruožtu tikino, kad saulės elektrinių parkų plėtra šiuo metu yra realiai nekontroliuojama.
„Penkių metų periode ta 1,4 GW plėtra atrodo nedidelė, bet 25 metų periode Energetikos ministerijos strategijoje yra numatyta keturis kartus didesnė (2050 m. numatyti saulės elektrinių pajėgumai yra 9 GW – ELTA). Kiek tų plotų reikės dar? Jei bus paimama ūkininkų derlingiausia žemė, ant jos statoma be jokių ribojimų – tai nebus gerai“, – komitete aiškino jis.
Parlamentaras Viktoras Pranckietis priekaištavo, kad žemės ūkiui skirti sklypai būna išnuomojami elektrinėms, nepakeičiant jų paskirties, kas sukelia disbalansą tarp kainų.
„Dėl to kyla rimtas konfliktas. Kitas konfliktas yra tas, kad patys žemes turintys ūkininkai, kurie turi žemę – negali plėtoti elektrinių, nes jiems neišduodami leidimai tiems galingumams. (...) Kodėl tie, kurie daro komercinius projektus – gali vykdyti tą veiklą, o savininkas toje pačioje žemėje to daryti negali“, – tikino buvęs Seimo pirmininkas.
Energetikos viceministras su tuo nesutiko.
„Įteisinant dabartinę tvarką, (kuri leidžia žemės ūkiui skirtus plotus naudoti saulės energetikai – ELTA) sklypų savininkams buvo suteikta teisė vykdyti įvairesnes veiklas teritorijoje. (...) Šiai dienai elektrines gali statyti ir vystyti absoliučiai bet kas“, – tikino A. Daukšas.
ELTA primena, kad Seimas 2022 m. priėmė Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisas, kuriomis leido neurbanizuotose teritorijose, gavus žemės sklypo savininko sutikimą, nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės ūkio paskirties žemės sklypuose statyti saulės šviesos energijos elektrines (tarp jų saulės šviesos energijos elektrines, kurios yra hibridinės elektrinės dalis).
Išimtis galioja tik teritorijoms, kuriose, vadovaujantis galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, įstatymais, saugomų teritorijų nuostatais atitinkama statyba negalima.
Seimo narys Kęstutis Mažeika praėjusioje Seimo pavasario sesijoje siūlė, kad saulės elektrines būtų galima statyti neurbanizuotose teritorijose, gavus žemės sklypo savininko sutikimą, nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties tik tokiuose žemės ūkio paskirties žemės sklypuose, kurių dirvožemio našumo balas yra ne didesnis kaip 35 balai. Parlamentas tokiam projektui nepritarė.
2023 m. atlikęs tyrimus Žemės ūkio duomenų centras (ŽŪDC) nustatė, kad Lietuvoje vidutinis žemės našumo balas yra 39,79.
