Zelenskis sieks iš JAV užsakyti sistemų „Patriot“ kovai su naujomis rusų atakomis
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad siekia iš Jungtinių Valstijų užsakyti 25 oro gynybos sistemas „Patriot“, Ukrainai susiduriant su nesiliaujančiomis rusų oro atakomis ir elektros tiekimo nutraukimais.
V. Zelenskis pripažino, kad sistemos „Patriot“ yra brangios ir kad tokios didelės partijos gamyba gali užtrukti ne vienerius metus. Tačiau jis sakė, kad Europos šalys galėtų atiduoti savo „Patriot“ Ukrainai ir laukti jų pakeitimo, pabrėždamas, kad „mes nenorėtume laukti“.
Bendri raketų ir dronų smūgiai į elektros tinklą sutapo su įnirtingomis Ukrainos pastangomis sulaikyti Rusijos puolimą, kuriuo siekiama užimti Pokrovską rytuose. Tuo tarpu tarptautinės pastangos siekti susitarimo dėl taikos Ukrainoje įstrigo, praėjus beveik ketveriems metams po to, kai Rusija įsiveržė į savo kaimynę.
V. Zelenskis teigė, kad Ukraina neseniai gavo daugiau sistemų „Patriot“ iš Vokietijos.
Nėra žinoma, kiek sistemų „Patriot“ yra Ukrainoje. Tačiau apskritai priešlėktuvinė gynyba susiduria su didžiuliu spaudimu ištisose Ukrainos dalyse, o grėsmė šildymo ir vandens tiekimui atšiaurią žiemą yra didžiulė.
NATO koordinuoja reguliarų didelio masto ginklų paketų tiekimą Ukrainai. Europos sąjungininkės ir Kanada didžiąją dalį įrangos perka iš Jungtinių Valstijų. D. Trumpo administracija, kitaip nei ankstesnė, valdant Joe Bidenui (Džo Baidenui), nesuteikia Ukrainai jokių ginklų.
Rusijos atakos prieš energetikos infrastruktūrą tapo efektyvesnės. Ji paleidžia šimtus dronų, kai kurie iš jų yra įrengti kameromis, kad būtų galima tiksliau nustatyti taikinius, ir kurie pribloškia Ukrainos oro gynybos sistemas, ypač regionuose, kuriuose apsauga yra silpnesnė. Be to, šiais metais ji atakuoja regioną po regiono, smogdama vietinėms skirstykloms ir pastotėms, o ne centralizuotam nacionaliniam tinklui.
Ukrainos energetikos ministerija pirmadienį pranešė, kad Rusijos atakos padarė daugiau žalos šalies energetikos infrastruktūrai, dėl to daugelyje šalies sričių buvo numatyti elektros tiekimo nutraukimai. Ministerija paragino ukrainiečius racionaliai naudoti elektrą, ypač didžiausio suvartojimo valandomis ryte ir vakare.
Tuo tarpu abi pusės deda dideles pastangas kovose dėl Pokrovsko kontrolės Ukrainos rytinėje Donecko srityje, kur, pasak V. Zelenskio, Rusija yra sutelkusi 170 tūkst. karių, kad suintensyvintų puolimą.
Remiantis Karo studijų instituto (ISW) duomenimis, pastarosiomis dienomis mūšiai santykinai nurimo. Tačiau Vašingtone įsikūręs analitinis centras teigė manantis, jog artimiausiomis dienomis Rusijos pajėgos pagreitins atakų tempą, į miestą perkeldamos daugiau karių.
Kremlius neigia, kad ministras Sergejus Lavrovas yra užsitraukęs Vladimiro Putino nemalonę
Kremlius pirmadienį paneigė pranešimus, kad Rusijos užsienio reikalų ministras veteranas Sergejus Lavrovas susipyko su prezidentu Vladimiru Putinu, kilus klausimams dėl ilgai užsitęsusio diplomatijos vadovo nesirodymo viešumoje.
Spėlionių apie S. Lavrovo ateitį kilo po pranešimų apie įtemptą pokalbį telefonu su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio (Marku Rubiju). Po šio pokalbio buvo atšauktas planuotas V. Putino ir JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) susitikimas.
S. Lavrovas nedalyvavo praėjusią savaitę vykusiame Kremliaus šeimininko susitikime su aukščiausio rango pareigūnais dėl branduolinių bandymų, kuris buvo transliuojamas per televiziją. Be to, S. Lavrovas nebuvo paskirtas Rusijos pasiuntiniu į vėliau šį mėnesį Pietų Afrikoje vyksiantį Didžiojo dvidešimtuko (G-20) aukščiausiojo lygio susitikimą – forumą, kuriame jis paprastai pavaduoja V. Putiną.
„Visi šie pranešimai yra visiškai neteisingi“, – atsakydamas į naujienų agentūros AFP klausimą dėl numanomo susipykimo žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Jis pridūrė, kad S. Lavrovas tęsia darbus.
„Kai vyks atitinkami vieši renginiai, tada jį pamatysite“, – teigė jis.
S. Lavrovas, 75-erių metų Rusijos politikos sunkiasvoris, savo pareigas eina jau 21 metus ir yra ilgiausiai dirbantis V. Putino vyriausybės narys.
Užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėje skelbiama, kad S. Lavrovas vėliausią kartą viešai pasirodė renginyje spalio 28 dieną, bet vėliau buvo paskelbti keli jo vaizdo interviu.
Spalį D. Trumpas atšaukė planuotą susitikimą su V. Putinu dėl karo Ukrainoje ir paskelbė Maskvai naujų sankcijų, pareiškęs, kad Kremliaus vadovas nėra rimtai nusiteikęs užbaigti karo veiksmus.
Kandumu ir kartais vulgariais pasisakymais garsėjantis S. Lavrovas rugpjūtį su V. Putinu lankėsi Aliaskoje, kur dalyvavo susitikime su D. Trumpu, o duodamas interviu žiniasklaidai vilkėjo marškinėlius su užrašu „SSRS“.
„Niekas nenori pradėti Trečiojo pasaulinio karo“: Lenkijos premjeras įspėja apie pavojingą lūžio tašką
Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas perspėjo, kad Ukrainos pralaimėjimas kare su Rusija galėtų radikaliai pabloginti padėtį visoje Europoje, ypač Lenkijoje. Interviu dienraščiui „Gazeta Wyborcza“ jis pabrėžė, jog šiuo metu būtina sutelkti visas pastangas Ukrainos paramai ir išvengti klaidų, galinčių įžiebti didesnį konfliktą.
Rusija rengia „paskutinį manevrą“: štai kas vyksta fronte
Rusija metė milžiniškas pajėgas į Donbasą ir rengia „paskutinį manevrą“ siekdama užimti visą regioną. Pokrovsko rajone vyksta intensyvūs mūšiai – Ukrainos kariuomenės vadas Oleksandras Syrskis pripažįsta, kad situacija fronte itin įtempta, tačiau tikina, jog Kyjivas tvirtai laiko strategiškai svarbų miestą.
Tęsiantis aklavietei, Ukrainos kovos su korupcija agentūra surengė reidų energetikos sektoriuje
Ukrainos Nacionalinė kovos su korupcija agentūra (NABU) pirmadienį pranešė, kad vykdo didelio masto reidus šalies energetikos sektoriuje.
Operacija surengta po kelis mėnesius trukusių vidaus nesutarimų dėl Kyjivo kovos su korupcija pastangų.
NABU sakė, kad operacija, vykdoma bendradarbiaujant su Specializuota kovos su korupcija prokuratūra (SAPO), skirta korupcijai šiame svarbiame sektoriuje atskleisti.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šią vasarą bandė priimti įstatymą, kuriuo būtų panaikinta šių dviejų kovos su korupcija agentūrų autonomija. Šis žingsnis sukėlė retą priešišką visuomenės reakciją ir didžiausius protestus nuo Rusijos invazijos pradžios 2022 metų vasarį.
Ukrainą seniai kamuoja korupcija, dėl kurios vyko protestai visus 30 nepriklausomybės metų.
Ukraina pradėjo reformas po 2014 metų revoliucijos, tačiau baiminamasi, kad nesėkmingas V. Zelenskio bandymas šią vasarą pakeisti įstatymą, reglamentuojantį kovos su korupcija agentūras, gali pakenkti Ukrainos siekiui įstoti į Europos Sąjungą (ES).
Prezidento biuras vasarą tvirtino, kad šis įstatymas turi pagerinti kovos su korupcija tarnybų veiklą.
Tačiau kilus visuomenės pasipiktinimui, o Kyjivo partneriams Europoje pareiškus susirūpinimą, įstatymas buvo atšauktas.
Pasak NABU, „aukšto lygio nusikalstama organizacija“ sukūrė „didelio masto korupcijos schemą, siekdama daryti įtaką strateginėms valstybinio sektoriaus įmonėms“, įskaitant didžiausią atominės energijos tiekėją „Enerhoatom“.
Ji paskelbė nuotraukas, kuriose matyti krepšiai, pilni dolerių ir eurų banknotų, tačiau daugiau informacijos apie operaciją nepateikė.
Nebuvo nurodyta, kur ir kada buvo padarytos šios nuotraukos.
Rusija per beveik ketverius metus trunkančią invaziją nuolat taikosi į strateginį Ukrainos energetikos sektorių.
Buvęs Ukrainos nacionalinio tinklo operatoriaus „Ukrenerho“ vadovas Volodymyras Kudryckis praėjusį mėnesį buvo sulaikytas dėl kaltinimų lėšų pasisavinimu.
V. Kudryckis, kuris dabar paleistas už užstatą, neigė kaltinimus, kurie, jo teigimu, yra politiškai motyvuoti ir „nebūtų pareikšti be prezidento biuro įsikišimo“.
Ukrainos žiniasklaida pranešė, kad NABU taip pat surengė reidus buvusio energetikos ministro Hermano Haluščenkos ir artimo V. Zelenskio sąjungininko Timūro Mindičiaus namuose.
NABU pirmadienį paskelbtame pareiškime šių pranešimų nekomentavo.
T. Mindičius yra vienas iš prodiuserinės studijos „Kvartal 95“ bendrasavininkų. Ją 2000-ųjų pradžioje įkūrė V. Zelenskis, kuris prieš tapdamas prezidentu buvo populiarus komikas.
Kremlius pripažįsta: nežino, kokias taikos idėjas Orbanas pasiūlė Trumpui
Kremlius sako nežinantis, kokias taikos iniciatyvas Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas pasiūlė Donaldui Trumpui. Maskva tikina kol kas negavusi jokios informacijos apie galimus Budapešto pasiūlymus dėl karo Ukrainoje pabaigos, nors pats V. Orbanas užsimena turįs „keletą idėjų“, kaip prie derybų stalo sugrąžinti Rusiją.
Ukraina vis kartoja: „Karas baigsis, kai Rusija pajus karo skausmą“
Ukraina nori, kad karas baigtųsi ir svarbiausia spaudimo priemonė šiuo metu yra smūgiai Rusijos teritorijai. Tai interviu Latvijos stočiai LSM+ pareiškė gynybos ministras Denysas Šmyhalis.
Paklaustas apie dažnėjančias Ukrainos atakas prieš Rusijos teritoriją, D. Šmyhalis pabrėžė, kad tai „labai svarbu“, nes tik taip Rusija gali būti priversta sėsti prie derybų stalo.
„Mes vis kartojame: šis karas baigsis tik tada, kai Rusija pajus karo skausmą. Mes dabar koncentruojamės į rusų naftos perdirbimo gamyklų ir rusų ginklų pramonės naikinimą. Norime smogti pagrindiniams jų pramonės objektams – tiems, kurie gamina dronus, bepiločius orlaivius, nitroceliuliozę ir paraką jų ginklams. Esu įsitikinęs: tik toks spaudimas privers Rusiją derėtis, nes kiti argumentai rusams ir Putinui asmeniškai nėra tokie svarbūs“, – kalbėjo Ukrainos gynybos ministras.
Kritinė padėtis Pokrovske: štai ką Putinas bando įrodyti Vakarams
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas gali pasinaudoti galimu Pokrovsko užėmimu, kad darytų spaudimą Vakarams ir įrodytų, jog pagalba Ukrainai neveiksminga, perspėja karo ekspertas. Pasak analitiko Deniso Popovičiaus, situacija Pokrovsko kryptimi išlieka itin įtempta – mieste vyksta kovos, o rusų pajėgos bando įsiskverbti į miestą iš pietinės dalies.
Rusijoje į laisvę paleista gatvės muzikantė iškart vėl buvo sulaikyta
Rusijos valdžia pirmadienį pratęsė sulaikymą gatvės muzikantei, Sankt Peterburge atlikusiai protesto dainas prieš prezidentą Vladimirą Putiną.
Grupės „Stoptime“ dainininkė Diana Loginova, atlikusi dvi laisvės atėmimo bausmes, rytą turėjo būti paleista į laisvę. Tačiau ji iš karto buvo vėl sulaikyta, pranešė pilietinių teisių interneto svetainė „OVD-Info“.
Taip pat vėl buvo suimtas „Stoptime“ gitaristas, o į laisvę paleistas tik grupės būgnininkas.
Spalio viduryje per pasirodymą Sankt Peterburgo centre nuskambėjo tremtyje gyvenančios Rusijos reperės Monetočkos daina. Dainos tekste reiškiama viltis, kad netrukus per televiziją bus parodytas baletas „Gulbių ežeras“ – tai aliuzija į galimą V. Putino nuvertimą ar mirtį.
Tradiciškai sovietinė televizija prieš žinias apie valstybės vadovo mirtį parodydavo dalį šio baleto, kuris ilgainiui tapo pokyčių valdžioje sinonimu.
Spalį vykusių pasirodymų vaizdo įrašuose matyti dešimtys jaunuolių, entuziastingai dainuojančių kartu. Muzikantai buvo suimti, o D. Loginovai buvo skirtos dvi laisvės atėmimo bausmės už susirinkimų teisės pažeidimą ir 30 tūkst. rublių (370 JAV dolerių) bauda už tariamą Rusijos kariuomenės diskreditavimą.
Vienas po kito vykdomi suėmimai yra gerai žinoma Rusijos teisėsaugos taktika kovojant su opozicijos veikėjais. Tuo laikotarpiu dažnai rengiami kaltinimai dėl įtariamų sunkių nusikaltimų.
Tačiau sveikinimo šūksniai pasirodžius D. Loginovai buvo vertinami kaip ženklas, kad daugelis jaunų rusų pavargo nuo ilgo V. Putino valdymo ir karo prieš Ukrainą.
Nuo tada, kai 2022 m. Kremlius pradėjo plataus masto invaziją į kaimyninę šalį, Rusijos teisėsauga persekioja ir griežtai baudžia visus savo vidaus kritikus.
Kremlius iškėlė sąlygą karo su Ukraina pabaigai
Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad karas su Ukraina baigsis tik tada, kai Maskva pasieks savo užsibrėžtus tikslus. Anot jo, Rusija esą siekia konflikto pabaigos politinėmis ir diplomatinėmis priemonėmis, tačiau dėl derybų sustojimo kaltino Vakarų šalis ir pačią Ukrainą, skelbia UNIAN.
„Norėtume, kad šis konfliktas baigtųsi kuo greičiau. Jis gali pasibaigti tik tada, kai Rusija įgyvendins tikslus, kuriuos išsikėlė nuo pat pradžių“, – sakė D. Peskovas.
Rusijos prezidento atstovas patikino, jog Maskva esą siekia, kad karas būtų užbaigtas politinėmis ir diplomatinėmis priemonėmis.
Be to, jis dar kartą perkėlė kaltę dėl derybų sustabdymo kitoms šalims.
„Rusijos pusė ir toliau yra atvira tokiam keliui, tačiau dabar matome susidariusią pauzę – situacija yra įstrigusi. Tai nutiko ne dėl mūsų kaltės. Mūsų pašnekovai nenori tęsti pokalbių, juos visais būdais kursto europiečiai, manantys, kad Ukraina gali laimėti karą ir apginti savo interesus karinėmis priemonėmis“, – pridūrė D. Peskovas.
Tuskas: Rusijos karas Ukrainoje sustiprino Lenkijos pozicijas
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad plataus masto Rusijos karas Ukrainoje yra ne tik grėsmė Lenkijai bei kitiems, bet ir suteikia strateginių privalumų.
„Turime tuo pasinaudoti strategiškai, ilgalaikėje perspektyvoje“, – pirmadienį paskelbtame interviu laikraščiui „Gazeta Wyborcza“ sakė D. Tuskas.
Lenkijos geopolitinė ateitis „atrodys tikrai gerai, jei Ukraina nepralaimės ir jei mums pavyks įveikti istorinį Lenkijos ir Ukrainos priešiškumą“, teigė jis, turėdamas omenyje istorines abiejų šalių nuoskaudas.
„Tvirtų, draugiškų santykių su suverenia Ukraina kūrimas, kartu rūpinantis mūsų interesais, žinoma, yra puiki galimybė Lenkijai“, – sakė D. Tuskas.
Todėl Varšuva turi toliau padėti Kyjivui, nes jei Ukraina pralaimėtų karą, Lenkijos padėtis radikaliai pablogėtų, sakė premjeras ir pridūrė dėl Ukrainos pergalės esantis nuosaikus optimistas.
„Nėra jokios objektyvios priežasties, kodėl Ukraina turėtų pralaimėti“, – sakė Lenkijos vyriausybės vadovas.
Ukrainoje po Rusijos smūgių į energetikos objektus milijonai žmonių susiduria su elektros tiekimo sutrikimais
Po savaitgalį įvykdytų Rusijos atakų prieš energetikos infrastruktūrą pirmadienį milijonai žmonių Ukrainoje susidūrė su elektros tiekimo sutrikimais, pranešė valdžios institucijos.
Rusijai prieš žiemą atakuojant energetikos ir šildymo objektus, Ukrainos valstybinė energetikos bendrovė „Ukrenergo“ pirmadienį paskelbė apie kelių valandų trukmės planinius elektros energijos tiekimo išjungimus keliuose regionuose.
„Šiuo metu daugumoje regionų visą parą dirba remonto komandos, energijos tiekėjai ir komunalininkai – dalyvauja visi“, – sekmadienio vakarą vaizdo pranešime sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Atkūrimas tęsiamas, ir nors padėtis sudėtinga, tūkstančiai žmonių stengiasi stabilizuoti sistemą ir atitaisyti padarytą žalą“, – pridūrė jis.
Antrajame pagal dydį šalies mieste Charkive pirmadienio rytą po dviejų dienų pertraukos dėl elektros energijos trūkumo buvo atnaujintas metro darbas.
Rusijos pajėgos šeštadienio naktį paleido šimtus bepiločių orlaivių ir dešimtis raketų, taikydamosi ne tik į elektrines, bet ir į pastotes, perdavimo linijas ir kitas elektros tinklo dalis. Savaitgalį ypač nukentėjo rytinės Charkivo ir Poltavos sritys.
Ukrainos pareigūnai teigia, jog Maskva, panardindama rytus į tamsą ir šaltį, siekia dar labiau destabilizuoti šalį, kad civilių gyvenimas pasunkėtų taip, jog kiltų dar viena masinio perkėlimo banga.
Ukrainos oro pajėgos pranešė, kad naktį buvo surengta dar daugiau bepiločių orlaivių smūgių. Pasak Kyjivo, Rusijos pajėgos, be kita ko, pasitelkė hipergarsines raketas „Kinžal“.
Rusija teigia užėmusi dar tris kaimus Ukrainos rytuose
Rusija pirmadienį pranešė, kad jos kariai užėmė dar tris kaimus Ukrainos rytuose, Maskvai stengiantis padidinti savo pranašumą mūšio lauke.
Nors Rusijos teritoriniai laimėjimai yra lėti ir brangiai kainuojantys, Maskva taip pat pareiškė, jog manyti, kad Ukraina gali laimėti karą, yra kvaila.
„Europiečiai tiki, kad Ukraina gali laimėti karą ir užtikrinti savo interesus karinėmis priemonėmis“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
„Tai didžiausia Kyjivo režimo iliuzija. Situacija fronte rodo visiškai priešingą vaizdą“, – teigė jis per pokalbį su žurnalistais.
Rusijos gynybos ministerija pareiškime nurodė, kad jos pajėgos užėmė Solodkės ir Novės gyvenvietes Zaporižios srityje ir Hnativkos gyvenvietę Donecko srityje.
D. Peskovas sakė, kad karas baigsis tik tada, „kai Rusija pasieks pradžioje užsibrėžtus savo tikslus“.
Maskva teigia, kad surengė invaziją siekdama apsaugoti rusakalbius Ukrainos rytuose, užkirsti kelią NATO plėtrai į rytus ir pašalinti „neonacius“ iš valdžios Ukrainoje – visus šiuos teiginius Kyjivas ir jo partneriai Vakaruose atmeta kaip nepagrįstus.
Tarptautinės pastangos siekti susitarimo dėl taikos Ukrainoje stringa, Maskvai nesutinkant sudaryti paliaubų ir atsisakyti savo reikalavimų.
Anot D. Peskovo, Rusija fronte turi iniciatyvą ir nežada sustoti.
Zelenskio interviu metu dingo elektra: prezidento reakcija užfiksuota įraše
Per Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio interviu „The Guardian“ du kartus dingo elektra, rašo „The New Voice of Ukraine“.
Interviu vyko Marijinsko rūmuose, Kyjive. Šie rūmai yra Ukrainos prezidento rezidencija.
Rusijos uoste nugriaudėjo galingas sprogimas: skelbiama, kad atlėkė jūrų dronas
Naktį iš sekmadienio į pirmadienį Rusijos Tuapsės mieste nugriaudėjo galingas sprogimas, rašo „Ukrinform“. Jūrų dronai atakavo miestą prie Juodosios jūros pakrantės Rusijoje. Pranešama apie vienos iš prieplaukų apgadinimą.
„Astra“ duomenimis, apie sprogimą pranešė vietos gyventojai. Dronų pavojaus perspėjimas galiojo beveik 8 valandas.
Iš pradžių Rusijos valdžia nekomentavo atakos pasekmių, o Rusijos gynybos ministerija pranešė apie septynis numuštus dronus virš Juodosios jūros.
Vėliau Krasnodaro krašto operatyvinis štabas pranešė, kad „Juodosios jūros akvatorijoje Tuapsės rajone buvo neutralizuoti keturi vandens dronai“.
„Vienas iš bepiločių katerių sprogo netoli kranto linijos. Smūgio banga apgadino antrojo aukšto langus dviejų aukštų name, garažą ir valčių angarą. Nukentėjusiųjų nėra. Vietoje dirba specialiosios ir greitosios pagalbos tarnybos“, – teigiama pranešime.
Dezinformacijos kovos centro vadovas Andrijus Kovalenko savo „Telegram“ paskyroje patvirtino ataką prieš Tuapsėje, parašydamas: „Tuapsėje naktį sudegė uostas“.
Ukrainos oro gynybos pajėgos sunaikino 52 iš 67 Rusijos bepiločių orlaivių
Ukrainos oro gynybos pajėgos sunaikino 52 iš 67 bepiločių orlaivių, kuriais rusai nuo lapkričio 9 d. vakaro puolė Ukrainą, tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgos.
Nuo sekmadienio, lapkričio 9 d., 18.30 val. rusai iš Tambovo srities paleido dvi aerobalistines raketas Ch-47M2 „Kinžal“, iš Kursko srities – penkias raketas „žemė-oras“ S-300/S-400, o iš Kursko, Milerovo, Oriolo, Briansko (Rusijos Federacija) ir Hvardijskės (laikinai okupuotas Krymas) krypčių – 67 „Shahed“, „Gerbera“ ir kitokio tipo bepiločius orlaivius, apie 40 iš jų buvo „Shahed“ tipo skraidyklės.
Oro ataką atrėmė Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, priešlėktuvinių raketų pajėgos, elektroninės karybos ir nepilotuojamų sistemų daliniai bei mobiliosios ugnies grupės. Pirminiais duomenimis, iki pirmadienio, lapkričio 10 d., 9.30 val. oro gynybos pajėgos šalies rytinėje, pietinėje ir centrinėje dalyse numušė/nuslopino 52 bepiločius orlaivius.
Devyniose vietose fiksuoti 15-os bepiločių orlaivių pataikymai. Informacija apie raketas tikslinama – oro pajėgos pažymėjo, kad duomenų apie sudužimus/pataikymus negauta.
Zelenskis pateikė atsakymą: ar reikia bijoti Trumpo?
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis akcentuoja, kad Ukraina ir Jungtinės Amerikos Valstijos, skirtingai nei imperialistinė ir revizionistinė Rusija, puoselėja bendras vertybes. Kaip praneša „Ukrinform“, jis tai pareiškė duodamas interviu „The Guardian“, kuris buvo paskelbtas sekmadienį.
V. Zelenskis pažymėjo, kad Vašingtonas išlieka Ukrainos strateginiu partneriu.
„(JAV prezidentą Donaldą) Trumpą išrinko jo žmonės. Turime gerbti Amerikos žmonių pasirinkimą, lygiai taip pat, kaip ir mane renka mano žmonės. JAV daugelį metų, galbūt net dešimtmečius ir šimtmečius yra mūsų strateginės partnerės“, – sakė Ukrainos lyderis ir pridūrė, kad abi šalys, priešingai nei imperialistinė ir revizionistinė Rusija, puoselėja bendras vertybes.
„Tai politinis persekiojimas“: skandalas Ukrainoje įgauna pagreitį
Buvęs Ukrainos valstybinės energetikos bendrovės vadovas Volodymyras Kudrickis buvo apkaltintas didelio masto sukčiavimu ir piktnaudžiavimu tarnyba, tačiau kovos su korupcija aktyvistai teigia, kad jis yra persekiojamas už tai, jog drįso išsakyti savo nuomonę, skelbia „The Times“.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino V. Kudrickį dėl nepaprastos žalos, padarytos šalies elektros tinklui. Nors Rusija yra atsakinga už nuolatines atakas prieš energetikos infrastruktūrą, ukrainiečiai vis labiau pyksta, kad Kyjivo valdžia nesugeba tinkamai apsaugoti nacionalinės infrastruktūros.
Zelenskis perspėja Europą: Putinas gali pulti kitą šalį karui Ukrainoje nesibaigus
Rusija gali pradėti agresiją prieš kitą Europos šalį dar nepasibaigus karui su Ukraina, sekmadienį interviu „The Guardian“ pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Aš taip manau. Jis gali tai padaryti. Europai derėtų atsisakyti visuotinio skepticizmo, kad (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas pirmiausia nori okupuoti Ukrainą ir tik tada gali pajudėti kur nors kitur. Jis gali daryti ir viena, ir kita tuo pačiu metu“, – sakė V. Zelenskis.
Prezidentas pabrėžė, kad Kremlius vykdo „hibridinį karą prieš Europą“ ir išbando NATO raudonąsias linijas. Jis susiejo piktybinės veiklos padidėjimą visoje Europoje – ypač dronų įsiveržimą į Lenkiją ir jų pasirodymą virš Kopenhagos, Miuncheno ir Briuselio oro uostų – su Rusijos negebėjimu pasiekti reikšmingą pažangą mūšio lauke.
„Putinas yra aklavietėje, kalbant apie realią sėkmę. (...) Todėl šios nesėkmės gali paskatinti jį dairytis į kitas teritorijas“, – sakė V. Zelenskis. Prezidentas apibūdino Rusiją kaip didelę ir agresyvią valstybę, kuriai reikia išorinio priešo, kad išlaikytų vidaus vienybę.
Anot jo, V. Putinas laiko Jungtines Amerikos Valstijas ir Vakarus savo priešais, todėl „draugystė su Rusija nėra sprendimas Amerikai".
"Kalbant apie vertybes, Ukraina yra kur kas artimesnė JAV nei Rusija“, – sakė V. Zelenskis.
Jis teigė, kad fronte prie Pokrovsko Rusija dislokavo 170 tūkst. karių, Donecko srityje vyksta įnirtingiausios kovos, bet ten Rusija nepasiekia sėkmės, o patiria didelius nuostolius. Pasak V. Zelenskio, spalį Rusijos nuostoliai buvo rekordiniai – žuvo ir buvo sužeista 25 tūkst. žmonių.
Rusijos pajėgos per praėjusią parą Ukrainoje neteko dar 1 tūkst. 90 karių
Rusijos pajėgos nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. lapkričio 10 d. neteko apie 1 mln. 152 tūkst. 160 karių, įskaitant dar 1 tūkst. 90 kariškių, kurie buvo likviduoti per praėjusią parą, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
Be to, Rusijos kariuomenė neteko 11 tūkst. 342 tankų (+7), 23 tūkst. 552 šarvuotųjų kovos mašinų (+7), 34 tūkst. 349 artilerijos sistemų (+9), 1 tūkst. 538 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų, 1 tūkst. 239 oro gynybos sistemų, 428 lėktuvų, 347 sraigtasparnių, 79 tūkst. 425 bepiločių orlaivių (+57), 3 tūkst. 926 kruizinių raketų, 28 laivų, vieno povandeninio laivo, 66 tūkst. 957 automobilių (+77) ir 3 tūkst. 993 specialiosios technikos vienetų.
Pažymima, kad šie duomenys tikslinami.
Ukraina ir ES ruošia naujas sankcijas Rusijai: Zelenskis skelbia, prieš ką jos bus nukreiptos
Ukraina kartu su savo partneriais Europos Sąjungoje (ES) rengia 20-ąjį sankcijų paketą ir siūlo į sąrašą įtraukti Rusijos įmones ir asmenis, kurie ir toliau pelnosi iš energijos išteklių. Kaip praneša „Ukrinform“, tai savo vakariniame vaizdo kreipimesi pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Šiandien Ukraina įvedė sankcijas. Rusija tęsia savo karą, todėl mes kartu su partneriais turime daryti stiprų spaudimą – tokį, kurį Rusija tikrai pajustų, kuris atneštų jiems nuostolių ir būtų juntamas politiškai“, – tvirtino V. Zelenskis.
„Šiandienos dekretai dėl sankcijų nukreipti prieš politikos veikėjus – Rusijos vyriausybės pareigūnus, dirbančius su okupantais, įvairius propagandistus, kurie teisina (Rusijos prezidento Vladimiro) Putino veiksmus ir bando „normalizuoti“ karą ir okupaciją. Taip pat įvedame sankcijas kolaborantams ir visiems tiems, kurie tarnauja Rusijos karo mašinai“, – sakė jis.
Pasak V. Zelenskio, Rusija ne kartą bandė apgauti pasaulį dėl to, kas vyksta, ir sutrikdyti procesus, kuriuose dalyvauja Jungtinės Amerikos Valstijos ir Europa. Jis pažymėjo, kad „viskas sulaukia atskiros reakcijos, atskirų sankcijų“.
„Kartu su savo ES partneriais jau rengiame 20-ąjį sankcijų paketą. Tikimės, kad šio paketo turinys bus parengtas per mėnesį, ir siūlome į 20-ąjį ES sankcijų paketą įtraukti Rusijos juridinius ir fizinius asmenis, kurie vis dar pelnosi iš energijos išteklių. Taip pat bus pateikta naujausia informacija apie Ukrainos vaikų pagrobėjus – į tai turi būti reaguojama išties pasauliniu spaudimu. Be to, žinoma, reikia smarkiai padidinti spaudimą visoms schemoms, kurios sudaro sąlygas karinių prekių gamybai Rusijoje. Tai gyvybiškai svarbu“, – kalbėjo jis.
„Kiekvienoje Rusijos raketoje ir kiekviename Rusijos bepiločiame orlaivyje yra konkrečių detalių iš kitų šalių, konkrečių šalių, be jų tiesiog nebūtų jokių rusiškų ginklų. Darbas šiuo klausimu turi būti gerokai sustiprintas, o atsakomybė visų pirma tenka užsienio reikalų ministerijai“, – apibendrino V. Zelenskis.
Zelenskis: Ukraina ketina užsisakyti iš JAV 27 sistemas „Patriot“
Ukraina ketina užsakyti iš Amerikos gamintojų 27 oro gynybos sistemas „Patriot“, kad sustiprintų šalies apsaugą nuo Rusijos atakų iš oro, sekmadienį interviu „The Guardian“ pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Jis taip pat sakė, kad Europos valstybės galėtų aprūpinti Kyjivą savo turimomis sistemomis „Patriot“.
Ukrainos prezidentas davė interviu po niokojančių Rusijos smūgių į Ukrainos elektros tinklą, dėl jų daugumoje šalies regionų nutrūko elektros tiekimas. Per pokalbį šviesa Marijos rūmuose Kyjive užgeso du kartus.
„Tokios mūsų gyvenimo sąlygos“, – sakė V. Zelenskis. Jis teigė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsako rengti „teroristines atakas“ prieš Ukrainos energetikos sistemą, žudo civilius gyventojus ir palieka juos be elektros ir vandens. „Jis negali kelti įtampos mūsų visuomenėje jokiu kitu būdu“, – sakė V. Zelenskis.
Prezidentas teigė, kad glaudžiai bendradarbiauja su tarptautinėmis partnerėmis, siekdamas sustiprinti apsaugą nuo Rusijos dronų. Pasak jo, Jungtinė Karalystė ir kitos sąjungininkės vis dar atsisako siųsti naikintuvus patruliuoti Vidurio ir Vakarų Ukrainos padangę.
V. Zelenskis teigė palaikantis šiltus santykius su JK ministru pirmininku Keiru Starmeriu ir „nuolatinius kontaktus“ su Londonu.
Kadangi JAV prezidentas Donaldas Trumpas atmetė JAV karinio įsikišimo galimybę, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės vyriausybės pažadėjo siųsti karius į Ukrainą, jei būtų sudarytas taikos susitarimas.
Paklaustas, ar norėtų, kad britų kariai atvyktų anksčiau, pavyzdžiui, užimtų gynybines pozicijas prie Ukrainos sienos su Baltarusija, V. Zelenskis atsakė: „Žinoma. Mes prašome daug ko, įskaitant ginklus ir narystę Europos Sąjungoje bei NATO.“
Drauge jis atkreipė dėmesį, kad Europos ginkluotųjų pajėgų buvimą Ukrainoje aktyvių karo veiksmų metu reikėtų vertinti atsargiai. „Vadovai bijo savo visuomenių. Jie nenori dalyvauti kare“, – sakė V. Zelenskis ir pridūrė, kad karių dislokavimas yra tų šalių pasirinkimas, o jei Kyjivas pernelyg spaus, gali prarasti finansinę ir karinę partnerių paramą.
Ukrainoje apsilankiusi aktorė Jolie pasakojo apie dronų pavojų
Holivudo žvaigždė Angelina Jolie po savo apsilankymo Ukrainoje pasakojo apie nuolatinį dronų atakų pavojų žmonėms netoli fronto esančiose teritorijose.
„Tu girdi tylų zvimbimą danguje. Ten vietoje tai vadinama „žmonių safariu“, nes dronai naudojami, siekiant nuolat persekioti, medžioti ir terorizuoti žmones“, – prisiminė ji instagrame. Čia aktorė paskelbė ir nuotraukų.
„Buvo momentas, kai turėjome sustoti ir laukti, kai vienas dronas skrido virš mūsų“, – teigė A. Jolie. Ji turėjo apsauginę įrangą ir buvo ten tik keletą dienų. Tačiau žmonėms tai esą kasdienybė. Žiniasklaida jau skelbė apie kino žvaigždės vizitą Ukrainoje. Dabar ji apie jį papasakojo pati.
Pasak A. Jolie, ji lankėsi Chersono ir Mykolajivo srityse, kad pasikalbėtų su šeimomis iš pafrontės teritorijų. Žmonės mokyklas ir ligonines perkėlė į apsaugotas požemines slėptuves, nes gyvenimas turi tęstis. „Tai buvo sunkus, tačiau įkvepiantis patyrimas“, – tęsė aktorė. Ji prisiminė ir žmonių Sudane ir Gazos Ruože, taip pat kituose konfliktų regionuose kančias.
„Sunku suprasti, kaip pasaulyje, kuriame yra tokios stiprios diplomatinės galimybės, civiliai (...) turi kasdien kentėti – tarsi galingieji negalėtų nieko padaryti, kad užbaigtų šiuos konfliktus ir vienodai apsaugotų visus civilius“, – teigė ji. Aktorė, kuri taip pat gyrė pagalbos organizacijų ir savanorių drąsą, maždaug 20 metų iki 2022-ųjų buvo Jungtinių Tautų Pabėgėlių agentūros (UNHCR) specialioji įgaliotinė.
A. Jolie po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. vasarį jau lankėsi šalyje tų pačių metų balandį. Ji tada Lvive susitiko su karo paveiktais vaikais.
Po skaudaus rusų smūgio ukrainiečiams – Syrskio komentaras: įvardijo, kur padarytos klaidos
Ukrainos pajėgų vadas Oleksandras Syrskis pakomentavo rusų smūgį Ukrainos karių apdovanojimų Dniepropetrovsko srityje metu, rašo UNIAN. Anot jo, gal būti, kad apie karių susirinkimą apdovanojimams rusai sužinojo dėl saugumo normų pažeidimo bendraujant socialiniuose tinkluose.
O. Syrskis TSN. Tyzhden“ vedėjai Alla Mazur nurodė, kad vykdomas vidinis tyrimas, jis atliekamas lygiagrečiai su Valstybinio tyrimų biuro tyrimu.
Pasak O. Syrskio, problema yra „ne tik tai, kad buvo pažeistas draudimas rengti šventes fronto zonose“.
„Vėl buvo grupinis pokalbis socialiniuose tinkluose, o tai yra pagrindinių saugumo normų nepaisymas. Būtent įsilaužę į tinklą rusai, greičiausiai, sužinojo apie susirinkimą“, – cituojamas O. Syrskis.
Vadas taip pat pareiškė užuojautą žuvusių karių šeimoms ir patikslino, kad šis atvejis buvo aptartas su korpuso vadais. Be to, jis išreiškė viltį, kad „priimti drausminiai sprendimai padės sumažinti riziką, kad panašios situacijos pasikartos“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Tuo tarpu senas pirdyla trampas vėl miega darbe:vieni sako, kad jis pavargęs-kiti, kad sapnuoja epstein0 ped0filų vakarėlį kai jis maigė 16mečių papuss.
Slava Ukraini, smert kacapam!
Rusija į Pokrovską nusiuntė apie 150 tūkst. karių: Syrskis pranešė apie Ukrainos padėtį fronte
Rusijos pajėgos surengė intensyvų puolimą Pokrovsko rajone, siekdamos pralaužti Ukrainos gynybos linijas ir užimti strategiškai svarbų miestą. Tačiau, pasak Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vado Oleksandro Syrskio, nepaisant įnirtingų atakų ir milžiniškų okupantų nuostolių, Kyjivo kariuomenė tvirtai laiko savo pozicijas ir neketina trauktis, rašo UNIAN.
„Situacija fronte tikrai įtempta – priešas vykdo strateginę puolimo operaciją. Jie sutelkė didžiąją dalį pajėgų, siekdami įgyti pranašumą, kad galėtų pralaužti mūsų gynybos liniją ir užimti šį rajoną“, – paaiškino vadas.
Jis paneigė Rusijos propagandistų teiginį, esą Pokrovskas buvo užimtas ir Ukrainos kariai pateko į apsuptį.
„Jie toliau žymi šią teritoriją savo žemėlapiuose taip, lyg ji būtų jų kontroliuojama. Tačiau teiginys, neva priešas užėmė beveik viską ir netrukus tai užbaigs, neatitinka tikrovės“, – sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas.
Straipsnyje pažymima, kad iš maždaug 700 tūkst. karių, dislokuotų Ukrainos teritorijoje, apie 150 tūkst. Maskva nusiuntė į Pokrovską. Be to į puolimą įtrauktos galingos mechanizuotos grupės ir keturios jūrų pėstininkų brigados.
O. Syrskis sakė, kad Rusijos tikslas – apsupti Pokrovską ir gretimus miestus iš šiaurės, pietų ir rytų, užblokuoti tiekimo linijas ir priversti gyventojus pasitraukti, kad vėliau būtų galima atlikti „paskutinį manevrą“ ir užimti visą Donecko sritį.
Jis taip pat teigė, kad gynybos pajėgos stengiasi okupantams padaryti kuo didesnius nuostolius: „Mūsų užduotis – užtikrinti, kad mobilizacijos lygis atitiktų arba būtų mažesnis už nuostolius, kuriuos jie patirs. Jie jau du mėnesius vykdo aktyvias šturmo operacijas be jokios realios sėkmės.“
O. Syrskis paaiškino, kad Ukraina siekia sunaikinti priešo „platformas, iš kurių leidžiami dronai, ir vadavietes“, o tam reikalinga gera žvalgyba ir ilgojo nuotolio ginkluotė.
„Mūsų artilerija verčiama pulti toli į užnugarį dideliais nuotoliais, todėl raketų svarba didėja“, – sakė O. Syrskis.
Be to, jis paragino partnerius suteikti Ukrainai raketų, oro gynybos sistemas ir elektroninės kovos priemones, kad būtų galima atremti Rusijos dronų ir raketų smūgius į elektrines, tiltus ir gamyklas.