patarimai vairuotojams

Automobilių žurnalas „Auto Express“ paskelbė kasmetinės apklausos „Driver Power 2025“ rezultatus. Tai viena autoritetingiausių ir ilgiausiai gyvuojančių vairuotojų apklausų šalyje, kurioje tūkstančiai automobilių savininkų vertina savo transporto priemones pagal realią kasdienę patirtį. Skirtingai nei laboratoriniai bandymai ar gamintojų teiginiai, „Driver Power“ reitingas remiasi subjektyviais, tačiau autentiškais automobilių savininkų vertinimais.

Naudotų automobilių prekyba artimiausiais metais gali keistis iš esmės. Europos Sąjungos Aplinkos ministrų taryba pritarė siūlomam reglamentui, pagal kurį automobiliais prekiaujantys verslininkai privalės pateikti faktinius įrodymus, kad parduodama transporto priemonė yra techniškai tvarkinga ir tinkama eksploatuoti.

Jeigu iš jūsų automobilio duslintuvo ima veržtis balti dūmai, tarsi būtų išrinktas naujas popiežius, tikėtina, kad susidūrėte su rimtu techniniu gedimu. Baltas garų debesėlis ryte, užvedus šaltą variklį, ypač šaltuoju metų laiku, yra visiškai įprastas reiškinys. Tai gerai pažįsta ir hibridinių automobilių vairuotojai – kai vidaus degimo variklis įsijungia tik retkarčiais, veidrodyje trumpam gali pasirodyti dūmų „kamuolys“. Tokie reiškiniai – normalūs, jų baimintis nereikia.

Lietuvoje vis dažniau fiksuojami pavojingi atvejai, kai naudotos elektromobilių baterijos, vietoje to, kad būtų perduotos licencijuotiems atliekų tvarkytojams, atsiduria nelegalių ardytojų rankose. Tokie atvejai ne tik prisideda prie aplinkos taršos, bet ir didina gaisrų riziką atliekų rūšiavimo gamyklose. Specialistų teigimu, šiuo metu net iki 99 proc. visų elektromobilių baterijų yra išardomos neteisėtai. Daugiau patarimų vairuotojams – specialioje „Patarimai vairuotojams“ rubrikoje.

Nors tai nutinka retai, daugelis vairuotojų yra susidūrę su situacija, kai degalų pylimas tampa varginančiu procesu. Pistoletas nuolatos „atšoka“, net jei bakas toli gražu nėra pilnas. Ar dėl to kaltas automobilis? Ne visai. Pasak mokymų bendrovės „UST Training“ eksperto Bento Thomaso, šiuo atveju problema dažniausiai slypi ne automobilyje, o degalinės įrangoje.

Nepaisant stiprėjančios elektromobilių plėtros, „Volkswagen“ grupė dar kartą patvirtino, kad vidaus degimo varikliai išlieka svarbia gamintojų strategijos dalimi. Vokiečių koncernas pristatė ketvirtąją vieno sėkmingiausių savo variklių evoliuciją, skirtą atitikti griežtėjančius Euro 7 emisijų reikalavimus. „EA 888“ serija debiutavo 2006 metais kaip „EA 113“ šeimos įpėdinė.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbė savo poziciją dėl dviejų Seime svarstomų įstatymų projektų, susijusių su istorinių transporto priemonių statuso keitimu ir jų apmokestinimu. Vyriausybė iš esmės palaiko siekį peržiūrėti istorinių automobilių naudojimą kasdieniams tikslams, tačiau nepritaria siūlomam reguliavimui, kuris, pasak jos, prieštarauja Europos Sąjungos direktyvoms ir stokoja aiškaus teisinio pagrindo. Prieštarauja ES nuostatoms Įstatymo projekto Nr.

Artimiausiais metais Lietuvos ir kitų Europos šalių vairuotojų laukia esminiai pokyčiai. Europos Komisija siekia skaitmenizuoti transporto priemonių registracijos ir techninės apžiūros pažymėjimus, taip iš esmės pertvarkydama administracinius procesus, susijusius su automobilių registravimu ir perleidimu. Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovo Mariaus Vaščegos teigimu, šių siūlymų esmė – ne tik technologinis progresas, bet ir aiškus poveikis saugai bei vartotojų patogumui.

Europos Komisija rengia siūlymą, kuris gali iš esmės pakeisti įmonių automobilių parkų sudėtį – kalbama apie privalomą elektromobilių kvotą, kuri jau 2030 m. galėtų siekti net 100 procentų.

Jau nuo 2026 metų naudotų automobilių pardavėjams visoje Europos Sąjungoje teks įrodyti, kad jų parduodami automobiliai (ar bet kuri kita transporto priemonė) yra tinkama eksploatuoti.  Tokia prievolė atsiras pagal naują ES senų transporto priemonių reglamentą, kuriam 2025 m. birželio 17 d. pritarė ES Aplinkos ministrų taryba.

Spartusis elektromobilių baterijų įkrovimas gamintojams tapo viena pagrindinių rinkodaros žinučių populiarinant savo modelius. Kas gi nenorėtų greičiau nei per 20 minučių įkrauti savo automobilio baterijos ir tęsti kelionės? Todėl nuolat girdime, kad moderniausi elektromobiliai gali įsikrauti ir 150, ir 200, ir 250 kW ar net dar didesne galia. Tokio spartumo greitasis įkrovimas dabar nebėra vien tik prabangių elektromobilių, pavyzdžiui, „Porsche Taycan“ ar „Audi e-tron GT“, savybė.

Nuo 2025 m. liepos 8 d. įsigalioja griežtesnė automobilių ridos vertinimo tvarka, kurią taikys techninės apžiūros (TA) stotys. Pagal ją, užfiksuota sumažėjusi automobilio rida per pastaruosius dvejus metus bus laikoma „didelio trūkumo“ požymiu. Tai reiškia, kad net ir techniškai tvarkingas automobilis nebegalės dalyvauti eisme, jei kontrolierius užfiksuos, kad rida mažesnė nei per paskutinį TA vizitą.

„Brangiai superkame bet kokios būklės automobilius, atsiskaitome grynaisiais“ – tokie skelbimai vis dar dažni tiek internete, tiek socialiniuose tinkluose. Tačiau ekspertai įspėja: net ir už simbolinę sumą parduodami seną, nebevažiuojantį automobilį, galite tapti nelegalios veiklos dalimi, o kartu – ir prisidėti prie žalos aplinkai, kurios mastas skaičiuojamas tūkstančiais eurų.

Elektromobilių įkrovimo vietos nėra paprastos parkavimo aikštelės – jose galioja aiškios taisyklės, kurių pažeidimas gali užtraukti baudą iki 90 eurų. Įkrovimo paslaugų tiekėjai ir policija primena, kad sustojimas šiose vietose be įkrovimo – net jei tik „minutelei“ – trukdo kitiems ir pažeidžia Kelių eismo taisykles. „Džiaugiamės, kad vis daugiau vairuotojų domisi elektromobiliais ir aktyviai naudojasi įkrovimo stotelėmis.

Nuo 2026 metų naudotų automobilių pardavėjams visoje Europos Sąjungoje teks įrodyti, kad jų parduodami automobiliai (ar bet kuri kita transporto priemonė) yra tinkama eksploatuoti. Tokia prievolė atsiras pagal naują ES senų transporto priemonių reglamentą (angl. ELV – End-of-Life Vehicles), kuriam 2025 m. birželio 17 d. pritarė ES Aplinkos ministrų taryba.

Lietuvoje vis dar gajus stereotipas, kad šalies vairuotojai – tikri auksarankiai, kurie mieliau patys taiso savo automobilius nei patiki juos profesionaliems servisų meistrams. Vis dėlto naujausia apklausa rodo, kad realybė kiek kitokia. Nors dalis vairuotojų geba savarankiškai atlikti net sudėtingus techninius darbus, dauguma pirmenybę teikia specialistams – net už lemputės keitimą sudėtingesnę priežiūrą patiki servisams.

Lietuviai mėgsta gamtą, sodybas, o jose vis dažniau atsiranda ir keturračių. Šios transporto priemonės ne tik padeda ūkyje, bet ir tampa šeimos pramogų dalimi. Jei keturračiais važinėjasi suaugusieji – norą juos išbandyti dažnai išreiškia ir vaikai. Kada ir kaip saugiai pradėti, kokios priemonės būtinos mokantis – apie tai kalbėjomės su specialistais. Technika vaikus traukia nuo mažens. Daugelis, stebėdami tėvus, važiuojančius keturračiais, nori pabandyti ir patys.

Šiltasis sezonas daugeliui asocijuojasi su kruopščia kiemo priežiūra – pjaunama veja, atnaujinami fasadai, tvarkoma aplinka. Tačiau tai, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip nekalti ir būtini darbai, gali virsti nemenka žala. Draudikai atkreipia dėmesį, kad būtent vasarą ženkliai padaugėja incidentų, kurių epicentre atsiduria ne kas kitas, o – automobiliai.

Įsigydami naujas padangas galbūt pastebėjote ryškias spalvotas juostas – raudonas, geltonas, mėlynas – einančias per padangos protektorių. Kartais jos būna vos matomos, o kitąkart lyg specialiai išryškintos. Ką jos reiškia? Ar į jas reikia atkreipti dėmesį renkantis padangas? Pasirodo, šios juostos yra skirtos ne padangų pirkėjui. Jos tarnauja gamybos procesui – padeda greičiau ir tiksliau atpažinti padangų rūšį, mišinio tipą ar dydį dar prieš galutinį suformavimą ir montavimą.

Vasaros renginiai – Joninės, festivaliai, koncertai – sutraukia didelius srautus žmonių ir automobilių. Tam dažnai pasitelkiamos laikinos stovėjimo aikštelės, tačiau būtent jose dažniausiai kyla rizika patirti smulkių eismo įvykių ar net administracinių nemalonumų. Draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė primena, kad tokiose aikštelėse vairuotojai neretai susiduria su ribotu matomumu, neįprasta kelio danga ar siaurais pravažiavimais.

Retas vairuotojas parduodamas automobilį jame palieka mobilųjį telefoną, piniginę ar raktų pakabuką. Tačiau dar rečiau susimąsto, kad kartu perduoda ir dalelę savo skaitmeninės tapatybės. Navigacijos paieškos, lokacijos istorija, sinchronizuoti kontaktai, „Spotify“ ar el. pašto paskyros – visa tai dažnai lieka modernaus automobilio atmintyje net ir tuomet, kai transporto priemonė jau priklauso kitam savininkui.

Krokuva taps antruoju Lenkijos miestu, įgyvendinančiu žemo taršos zoną (lenk. Strefa Czystego Transportu, STC), ir tuo pačiu – viena griežčiausių tokio tipo zonų ne tik šalyje, bet ir visoje Europoje. Nuo 2026 m. sausio 1 d. beveik visas miestas, įskaitant teritoriją iki aplinkkelio (A4, S52 ir S7 greitkelių žiedas), bus apibrėžtas kaip zona, į kurią nebegalės patekti senesnius išmetamųjų dujų standartus atitinkantys automobiliai – išskyrus kai kurias išimtis.

Netikėtas automobilio gedimas daugeliui Lietuvos gyventojų vis dar kelia didelį finansinį stresą. Nors remontas yra viena dažniausių nenumatytų išlaidų, tyrimai rodo, kad žmonės šiems atvejams dažnai nėra pasirengę. Ekspertai sutaria: savalaikė priežiūra ir iš anksto planuojamas biudžetas galėtų sumažinti riziką atsidurti kritinėje situacijoje. Remiantis „Credit24“ užsakymu atlikta apklausa, net 10 proc. gyventojų yra skolinęsi būtent dėl automobilio remonto.

Vasarą keliuose netrūksta vairuotojų, spaudžiančių akceleratorių stipriau nei reikėtų – ypač važiuojant su nuomotu automobiliu. Ką svarbu žinoti, jei greitį viršijote Lietuvoje, Latvijoje ar Estijoje? Pasak „Europcar Lietuva“ vadovo Einoro Čiagaus, šiltuoju sezonu baudų skaičius išauga beveik 50 proc., o dažniausias pažeidimas – būtent greičio viršijimas. Daugiau patarimų vairuotojams – specialioje „Patarimai vairuotojams“ rubrikoje.

Europos Sąjunga aiškiai įtvirtinusi: naujo automobilio garantija negali būti panaikinta vien dėl to, kad transporto priemonė aptarnauta ne autorizuotame servise. Tačiau praktikoje ši teisė dažnai tampa formalia – nepriklausomi servisai susiduria su sisteminėmis kliūtimis, o vairuotojams tenka prisiimti atsakomybę dėl galimų garantijos ginčų. Pagal ES konkurencijos teisę, automobilių gamintojai negali reikalauti, kad techninis aptarnavimas būtų atliekamas tik jų tinkluose.

Degalinių švieslentėse vos per vieną dieną pakilusi benzino ar dyzelino kaina 10 ar 15 centų gali sugluminti ne vieną vairuotoją. Tačiau ar šie svyravimai atspindi rinkos kainų pokyčius, ar tik degalinių norą privilioti klientų ar iš jų daugiau uždirbti? Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, degalų kainas lemia daugybė veiksnių – nuo pasaulinės žaliavinės naftos kainos iki vietinių mokesčių politikos niuansų.

Nuo 2025 m. spalio 1 d. keturi Šiaurės Italijos regionai – Pjemontas, Lombardija, Emilija-Romanija ir Venetas – įveda griežtus apribojimus dyzeliniams automobiliams, kurių taršos norma yra „Euro 5“ arba žemesnė.

Automobilių remonto kainos sparčiai auga, o viena iš pagrindinių to priežasčių – šiuolaikinės pagalbinės vairuotojo sistemos. Net ir po menkos avarijos dažnai tenka keisti tokius komponentus kaip kameros, radarai ar ultragarsiniai jutikliai, kuriuos vėliau būtina preciziškai sukalibruoti. Būtent tai ir kelia išlaidas į neregėtas aukštumas.

Net ir nedidelė įdauža automobilio stikle gali turėti rimtų pasekmių. Ypač šiltuoju metų laiku, kai eismo intensyvumas išauga, o keliai dažniau remontuojami, tokių pažeidimų rizika ženkliai padidėja. Specialistai primena: laiku sureagavus, galima ne tik sutaupyti, bet ir prisidėti prie aplinkos tausojimo. Automobilio stiklą pažeisti gali įvairūs veiksniai – nuo į jį atsitrenkusio akmenuko iki staigaus temperatūrų skirtumo ar neteisingai eksploatuojamų valytuvų.

Kai kalbame apie automobilių taršą, dažniausiai galvojame apie išmetamųjų dujų emisijas. Tačiau nuo 2027 m. įsigaliosianti „Euro 7“ emisijų norma pradės reglamentuoti ir stabdžių išskiriamas daleles. Tai kelia nemenką iššūkį automobilių pramonei, tačiau Italijos kompanija „Brembo“ teigia jau turinti sprendimą. Kodėl jūsų ratlankiai purvini net ir esant geram orui? Tai – stabdžių dulkių rezultatas. Smulkios dalelės, kurios atsiranda trinantis stabdžių diskams ir trinkelėms.

Degalinėse dažnai galima pastebėti įspėjimus, raginančius prieš pradedant pilti degalus išjungti automobilio variklį. Tačiau ar tai išties būtina? Ar kyla kokia nors reali grėsmė, jei to nepadarome?   Daugelis vyresnio amžiaus vairuotojų turėtų prisiminti laikus, kai užsukus į degalinę tvyrodavo stiprus benzino kvapas, o visa aplinka labiau priminė naftos perdirbimo cechą.

Vasarą automobilio kondicionierius dažnam tampa ne prabanga, o būtinybe. Tačiau netinkamai naudojama sistema gali sukelti daugiau žalos nei naudos. Vasarą automobilio salonas gali įkaisti iki 40 laipsnių, todėl noras staigiai jį atvėsinti atrodo natūralus. Tačiau pasak Nacionalinio Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėjos Irenos Taraškevičienės, viena iš pagrindinių klaidų, kurias daro vairuotojai, – noras iškart po buvimo lauke labai greitai atvėsinti automobilio saloną.

Kai automobilio lizingo sutartis pasibaigia, vairuotojas turėtų pagaliau jaustis tikruoju savo transporto priemonės savininku. Tačiau Lietuvoje ši akimirka, vis dar, pažymėta biurokratinėmis procedūromis. Kodėl už jau išsimokėtą automobilį vėl reikia atverti piniginę – šį klausimą kelia ne vienas vairuotojas.

Augantis Kinijos padangų gamintojų spaudimas Europos rinkai kelia vis didesnį nerimą vietos pramonei. Reaguodama į šią situaciją, Europos Komisija paskelbė pradedanti oficialų antidempingo tyrimą, kuris susijęs su iš Kinijos importuojamų automobilių, autobusų ir sunkvežimių padangų kainodara. Tyrimas inicijuotas gavus „Kovos su nesąžiningu padangų importu koalicijos“ skundą.

Motociklų pasaulis – neįtikėtinai įvairus. Kiekvienas dviratės transporto priemonės tipas – nuo krosinio iki turistinio, nuo sportinio iki miesto – reikalauja ir skirtingo požiūrio į aprangą. Patyrę motociklininkai pripažįsta: vienas universalus aprangos komplektas visoms situacijoms – tai kompromisas, primenantis šveicarišką peiliuką – universalus, bet retai idealiai tinkantis.

Praėjusiais metais vienas Baltarusijos pilietis Lietuvoje įsigijo beveik 20 tūkst. M1 klasės automobilių. Tokį skaičių, kaip rodo „Regitros“ duomenys, būtų neįmanoma pasiekti net dirbant visą parą – tektų kas valandą pirkti po du automobilius. Toks atvejis ne tik absurdiškas statistiškai, bet ir kelia rimtų įtarimų dėl galimos šešėlinės schemos, kai transporto priemonės fiktyviai išregistruojamos kaip parduotos užsienio piliečiams, tačiau realiai lieka Lietuvoje, kur yra nelegaliai išardomos.

Įsibėgėjęs pavasaris daugelį džiugina bundančia gamta, žaliuojančiais bei žydinčiais augalais ir šiltėjančiu oru. Tačiau kai kuriems tai reiškia papildomus iššūkius dėl prasidedančio žiedadulkių sezono, kurio metu kyla alerginės reakcijos. Tai aktualu ir automobilių vairuotojams, nes žiedadulkės, ant kėbulo ar salone, gali tapti nemalonių pojūčių, sukeliančių alergiją, priežastimi.

Paskirstymo mechanizmo (dar vadinamo vožtuvų paskirstymo sistemos) pavara vidaus degimo variklyje – vienas iš pagrindinių techninės priežiūros elementų. Šios pavaros keitimas dažnai priskiriamas prie brangesnių automobilio priežiūros darbų, tačiau bet kokie bandymai ignoruoti šios pavaros trūkumus gali baigtis milžiniškomis išlaidomis variklio remontui. Ir ne tik.

Statistika rodo, kad Lietuvoje techninę apžiūrą iš pirmo karto įveikia tik kiek daugiau nei pusė (54,1 proc.) visų automobilių. Likusieji savininkai turi taisyti nustatytus trūkumus ir grįžti į techninės apžiūros stotį dar kartą. Atsižvelgdami į šią realybę, mobiliosios programėlės „carOne“ kūrėjai kartu su draudimo bendrovėmis pasiūlė naują sprendimą – techninės apžiūros draudimą.

Žiemos sezonas automobilių švarai kelia įprastus iššūkius – purvas, druskos ir kiti nešvarumai vairuotojų nestebina. Tačiau šaltuoju metų laiku kėbulas susiduria ir su sunkiau pastebimais, bet kur kas žalingesniais „prielipais“. Tarp jų – bitumas ir metalo dulkės, kurie ne tik gadina estetinį vaizdą, bet ir gali paspartinti korozijos procesus. Bitumo žymės – nematomos, bet pavojingos Net ir reguliariai plaunant automobilį žiemą, galima nepastebėti ant kėbulo susikaupusių bitumo dėmių.

Visuomenės nuomonės tyrimas atskleidė, kad vienas iš dešimties vairuotojų už civilinės atsakomybės draudimą moka daugiau nei 150 eurų per metus. Tuo tarpu didžiausia dalis – 26 proc. – nurodė, jog draudimo liudijimui skiria 80–100 eurų. Dar 22 proc. moka iki 80 eurų, o tokia pat dalis vairuotojų draudimui kasmet išleidžia nuo 100 iki 120 eurų. Apklausos duomenimis, 10 proc. vairuotojų draudimo polisas kainuoja 120–150 eurų, o dar dešimtadalis sumoka daugiau nei 150 eurų per metus.

Renkantis automobilį, reikia apsvarstyti ne tik jo kainą, bet ir išlaikymo išlaidas, kurios gali turėti reikšmingą poveikį asmeniniam biudžetui. Ekspertai rekomenduoja įvertinti bendrą automobilio išlaikymo kainą (angl. total cost of ownership), kuri apima ne tik pradinę investiciją, bet ir eksploatacinius kaštus.

Naudotų automobilių rinkoje galima rasti platų, skirtingų „Mazda“ modelių, naudojančių keturių cilindrų „SkyActiv-G“ variklį. Tačiau ar šis variklis patikimas? Su kokiais gedimais susiduriama dažniausiai?  Kol vieni automobilių gamintojai ryžtingai mažino variklio tūrį ir cilindrų skaičių, „Mazda“ tikino, kad reikia eiti ne variklių tūrio mažinimo, o racionaliais sprendimais grįstu keliu.  „Mazda“ nuo seno garsėja originaliais sprendimais.

Naudotų automobilių rinkoje vis dažniau siūlomi iš tinklo įkraunami hibridai. Iš pirmo žvilgsnio, jie gali pasirodyti kaip puikus pasirinkimas. Galingas, gali važiuoti elektriniu režimu, tačiau ar jis netaps didelių išlaidų kaltininku?  Daugelį metų naudotų automobilių rinka buvo ganėtinai aiškiai struktūrizuota. Nori važiuoti ekonomiškai – renkiesi dyzelį. Nori bet kokių kitų savybių – renkiesi benzininį automobilį.

echnologijų pažanga nuolat keičia vairuotojų įpročius, tačiau kai kurie ilgametės praktikos būdai vis dar yra efektyvūs, o kiti – paseno ir gali būti net žalingi. Kelių dešimtmečių patirtis formavo įvairias automobilių eksploatavimo taisykles, bet šiuolaikinės transporto priemonės jau turi pažangių sistemų, leidžiančių tam tikrų veiksmų atsisakyti. Kokie įpročiai vis dar naudingi? Valytuvų atlenkimas žiemą Tai tebėra efektyvus būdas apsaugoti valytuvus nuo prišalimo prie stiklo.

1,7 litro (CDTI) dyzelinis variklis dažnai montuojamas į kompaktinės klasės „Opel“ automobilius. Bet ar šis „Isuzu“ inžinierių kūrinys vertas dėmesio? Ar jis patikimas? Kiek degalų sunaudoja? Kokie dažniausi gedimai? Laikas išsiaiškinti. 1,7 litro darbinio tūrio dyzeliniai varikliai į „Opel“ automobilius buvo montuojami ištisus dešimtmečius. Pirmą kartą 1,7 litro motorai „Opel“ automobiliuose pasirodė dar devintajame dešimtmetyje: „Astra“, „Kadett“ ir „Vectra“ modeliuose.

2024 metais automobilių gamintojai paskelbė 249 atšaukimo kampanijas, kurios palietė 256 modelius. Štai svarbiausi skaičiai ir tendencijos. Atšaukimo kampanijos – neišvengiama automobilių pramonės dalis. Gamintojai jas skelbia, kai aptinka gamybos ar konstrukcijos trūkumų, kurie gali kelti pavojų saugumui arba lemti gedimus eksploatacijos metu.

Europos automobilių pramonės lyderiai jau kurį laiką spaudžia Europos Sąjungą ieškoti sprendimų dėl ilgai besitęsiančios sektoriaus krizės. Padėtis tapo tokia rimta, kad Europos Komisija sausio pabaigoje pasikvietė Europos automobilių pramonės atstovus aptarti ateities gaires ir sutarti, kuria kryptimi reikėtų judėti.

„Mercedes-Benz“ OM654 dyzelinis variklis, sukurtas pakeisti prieš tai gamintą OM651, sulaukė ne tik pagyrų už efektyvumą, bet ir nemažai kritikos dėl patikimumo problemų. Šiame straipsnyje panagrinėsime, su kokiais iššūkiais turės susidurti šį variklį turinčių automobilių vairuotojai, kokios jo stipriosios pusės ir kaip galima išvengti brangių remonto darbų.