patarimai vairuotojams

Dyzeliniai automobiliai Lietuvoje ilgą laiką buvo laikomi vienu ekonomiškiausių pasirinkimų, ypač daug važinėjantiems vairuotojams. Tačiau dyzelino kainai perkopus 2 eurus už litrą, jo pranašumas prieš elektromobilius tampa vis mažesnis. Skaičiuojama, kad per metus įveikiant 20 tūkst. kilometrų, vien degalų ir elektros energijos išlaidų skirtumas gali viršyti 2 tūkst. eurų.

Artimiausiu metu reikšmingo degalų kainų mažėjimo gali ir nebūti. Konfliktas Irane, sutrikęs naftos transportavimas ir besitęsiantis Rusijos karas prieš Ukrainą kelia grėsmę pasaulio energijos rinkoms. Ekspertai prognozuoja, kad problemos gali užsitęsti bent iki 2027 metų pirmojo pusmečio. Tuo metu Lietuvos energetikos ministras Lukas Savickas įsitikinęs, kad vienas veiksmingiausių būdų mažinti šalies priklausomybę nuo importuojamų degalų – spartesnis perėjimas prie elektromobilių.

Susidūrimas trunka akimirką. Ginčas dėl to, kas jį sukėlė, gali tęstis gerokai ilgiau. Prie apgadintų automobilių stovintys vairuotojai prisimena skirtingas įvykio aplinkybes, o kartais vienas jų neigia net tai, kas kitam atrodo akivaizdu. Taip nutinka ir po avarijos, sutrikdžiusios eismą, ir po menko susidūrimo, kurio vienintelė matoma pasekmė – įlenktas sparnas. Natūralu, kad jeigu vairuotojai nesutaria, įvykio aplinkybes aiškinasi policija.

Rinkdamiesi žiemines ar universalias padangas vairuotojai kartais nusprendžia pakeisti ir jų matmenis. Vieni tikisi geresnio sukibimo, kiti nori sutaupyti arba suteikti automobiliui sportiškesnę išvaizdą. Tačiau netinkamai pasirinktos padangos gali ne tik pabloginti automobilio valdymą, bet ir iškreipti spidometro rodmenis ar kliudyti kėbulo dalis.

Įsigijus naujas automobilio padangas, ant jų protektoriaus neretai galima pastebėti įvairių spalvų juostas. Vienos padangos turi vieną tokią juostą, kitos – kelias, o jų spalvos ir išdėstymas gali skirtis. Nors vairuotojams šie ženklai gali pasirodyti svarbūs, iš tiesų jie skirti ne pirkėjams, o padangų gamintojams. Artėjant žieminių padangų sezonui, dalis vairuotojų ruošiasi įsigyti naują padangų komplektą.

Ar jums kada nors teko sėdėti keleivio vietoje ir stebėtis, kodėl prie vairo sėdintis partneris taip vėlai pradėjo stabdyti, neparodė posūkio signalo ar pasirinko abejotiną manevrą? Pasirodo, tokios situacijos pažįstamos daugeliui vairuotojų. Nyderlanduose atliktas tyrimas atskleidė, kad daugiau kaip du trečdaliai žmonių bent kartais kritikuoja savo partnerio vairavimo įpročius, o nemaža dalis prisipažįsta dėl jų net patiriantys gėdą.

Artėjant žiemai, žurnalo apie automobilius „Auto Express“ redakcija palygino 11 skirtingų gamintojų žieminių padangų. Bandymai parodė, kad geriausiai pasirodė žinomų gamintojų produkcija, o vienas modelis pasirodė taip prastai, kad bandymus atlikę ekspertai siūlo šios padangos vengti.  2026 metų žieminių padangų bandymams „Auto Express“ pasirinko 205/55 R16 dydį.

Brangstant degalams, vairuotojai ieško būdų sumažinti kelionių išlaidas, o dalis ima svarstyti ir apie ekonomiškesnį automobilį. Juolab, šiandien pasirinkimas platus. Tiek naujų, tiek naudotų automobilių rinkoje dyzeliniams modeliams alternatyva gali tapti hibridai ar netgi elektromobiliai.

Grybavimo sezonas į Lietuvos miškus kasmet sukviečia daugybę žmonių. Norėdami kuo greičiau pasiekti pamėgtas grybavimo vietas, vairuotojai neretai stengiasi automobiliu privažiuoti kuo arčiau miško. Tačiau netinkamai pasirinkta stovėjimo vieta gali užtraukti baudą, o neapdairiai palikti daiktai – privilioti vagis. Lietuvoje galiojantys aplinkosaugos reikalavimai ir Kelių eismo taisyklės numato, kur galima važiuoti ir statyti automobilius.

Vokietijos automobilių klubas ADAC paskelbė įspėjimą dėl dviejų vaikiškų automobilinių kėdučių, kurios susidūrimo bandymuose neapsaugojo jose sėdėjusių manekenų. Vieno bandymo metu atsisegė saugos diržai ir manekenas buvo išmestas iš kėdutės, o kitoje kėdutėje neatlaikė atraminė koja ir lūžo plastikinės konstrukcijos dalys.

Beveik šeši iš dešimties Lietuvos vairuotojų negalėtų automobilio remontui skirti daugiau nei 1 000 eurų nepatirdami rimtų finansinių sunkumų. Dar daugiau – beveik keturiems iš dešimties ši riba siektų vos 500 eurų, rodo „Edrauda.lt“ užsakymu atlikta apklausa. Tyrimo duomenimis, 59,6 proc. respondentų nurodė, kad didesnė nei 1 000 eurų remonto sąskaita jiems sukeltų rimtų finansinių sunkumų. 37,8 proc.

Ar naujas automobilis vis dar yra prabangos dalykas? Sprendžiant iš naujų automobilių pardavimų statistikos – nebe. Pastaraisiais metais Lietuvos naujų automobilių rinka fiksuoja vis naujus rekordus, o augantį lietuvių apetitą naujiems automobiliams patvirtina ir „AutoTyrimų“ duomenys. Štai šiemet šalyje jau užregistruota 37 412 naujų automobilių – 16 proc. daugiau negu pernai, kai per tą patį laikotarpį lietuviai įsigijo 32 197 vnt.

Kad trys vaikai laiku pasiektų mokyklas ir darželį, vilnietė Kristina su šeima iš namų išvažiuoja dar prieš 7 valandą ryto. Nors ugdymo įstaigos įsikūrusios gretimuose miesto rajonuose, kelionė trunka daugiau nei valandą. Maža to, išvykus vos penkiomis minutėmis vėliau, vaikai į pamokas gali pavėluoti net 20 minučių. Tokia šeimos kasdienybė nesikeičia ir praėjus daugiau nei mėnesiui nuo naujų mokslo metų pradžios.

Lietuvoje kasmet į rinką patenka apie 20–22 tūkst. tonų alyvos, tačiau tik palyginti nedidelė dalis panaudotos alyvos surenkama ir perduodama perdirbėjams. Gamintojų ir importuotojų asociacija (GIA) įspėja, kad dalis šių atliekų vis dar naudojama patalpoms šildyti – deginama autoservisų, garažų ar gyvenamųjų pastatų krosnyse. Problema ypač aktuali prasidėjus šildymo sezonui, kai, asociacijos teigimu, alyvos atliekų surinkimas dar labiau sumažėja.

Automobilių ir motociklų keliamas triukšmas pastaruoju metu didmiesčių gyventojams yra jautri tema. Į tamsos apgaubtas miestų gatves išvažiuojantys automobilių ir motociklų vairuotojai neretai sugeba pažadinti miegančius gyventojus ir taip išprovokuoja nepasitenkinimą jų naktine veikla.

Automobilių priežiūra artimiausiais mėnesiais gali pastebimai pabrangti dėl problemų, kurios užsimezgė gerokai anksčiau, nei alyva supilstoma į bakelius ar pasiekia serviso lentynas. Europoje fiksuojamas staigus III grupės bazinių alyvų trūkumas – būtent ši žaliava yra esminis šiuolaikinių aukštos kokybės sintetinių variklinių alyvų pamatas. Kol Jungtinėse Valstijose prekybininkai jau riboja parduodamus kiekius, Europos tiekėjai apie įtemptą padėtį atvirai kalba nuo pat pavasario.

Nedidelė naudoto automobilio rida dažnai tampa vienu svarbiausių argumentų renkantis pirkinį, tačiau vien odometro rodmeniu pasikliauti nereikėtų. Lietuvoje parduodama ir nemažai automobilių, kurie anksčiau buvo intensyviai naudojami taksi, pavežėjimo, nuomos ar kitoms komercinėms paslaugoms. Kai kurie jų į šalį atkeliauja ir su gerokai sumažinta rida. IT duomenų bendrovės „carVertical“ duomenimis, 14,1 proc. jos klientų Lietuvoje 2025–2026 m. tikrintų automobilių buvo intensyviai eksploatuoti.

Degalų kaina – lyg tiksinti bomba. Nors 2026-aisiais degalų akcizų kilimą pristabdę politikai suteikė laikiną atokvėpį, tačiau ekspertai perspėja, kad nenumaldomai artėjantys 2027 metai atneš drastišką CO2 dedamosios šuolį, o atsakymo, kaip šis mokestis derės su netrukus startuosiančia europine ETS2 sistema, valstybė vis dar neturi.

Vyriausybei ieškant būdų pristabdyti degalų brangimą, į diskusiją įsitraukė Lietuvos biodegalų gamintojai. Juos vienijanti asociacija „Future Fuel“ perspėja, kad privalomo vietinių biodegalų naudojimo ribojimas vairuotojams esą duotų menką naudą, tačiau galėtų smogti šalies gamykloms ir jų žaliavas tiekiančiam žemės ūkiui. Diskusija vyksta degalų kainoms pasiekus pastaraisiais mėnesiais nematytą lygį.

Prancūzijos Blâmont miestelyje netvarkingai automobilį pastatęs BMW vairuotojas sulaukė neįprastos savivaldybės reakcijos. Pirmosios serijos BMW buvo paliktas tiesiai ant dvi stovėjimo vietas skiriančios baltos linijos, ir užėmė abi vietas. Iš pradžių savivaldybė ketino automobilį nutempti, tačiau galiausiai nusprendė kitaip – aplink BMW buvo sustatytos metalinės tvorelės.

Ispanijoje vairuotojų dėmesį patraukė neįprastas kelio ženklinimas – tarp dviejų ištisinių baltų linijų nubrėžta plati raudona juosta.  Toks ženklinimas 2024 m. pradžioje atsirado A-355 kelyje Malagos provincijoje, jungiančiame Kartamą su Marbelja. Kelias pasižymi intensyviu eismu – kai kuriomis dienomis juo pravažiuoja beveik 20 tūkst. transporto priemonių. 2023 metais jame žuvo 10 žmonių, todėl vietos valdžia ėmėsi papildomų saugumo priemonių.

Naftos kainoms vėl artėjant prie 110 JAV dolerių už barelį, degalai brangsta visoje Europoje. Rugsėjo 15-osios rytą „Brent“ rūšies nafta kainavo apie 107,5 JAV dolerio už barelį, o Lietuvoje litras dyzelino jau kainuoja vidutiniškai 2,18 euro. Vokietijoje ekonomistai neatmeta ir gerokai niūresnio scenarijaus – jei dabartinė situacija užsitęstų, dyzelino kaina galėtų priartėti prie 3 eurų už litrą. Naftos rinką šiuo metu veikia keli sutrikimai vienu metu.

Dar prieš keliolika metų 5W-30 buvo viena įprasčiausių lengvųjų automobilių variklinių alyvų, tačiau šiandien vis daugiau naujų variklių naudoja 0W-20, 0W-16 ar net tipo 0W-8 alyvą. Teoriškai, mažesnė klampa padeda sumažinti vidinius variklio nuostolius ir degalų sąnaudas, tačiau vairuotojams svarbu žinoti vieną dalyką – skaičiai ant alyvos pakuotės dar nepasako, ar konkretus produktas tinka jo automobiliui. Tendencija naudoti vis mažesnės klampos alyvas nėra vien teorinė.

Universalios padangos tampa vis populiaresniu pasirinkimu vairuotojams, nenorintiems du kartus per metus keisti automobilio apavo. Tačiau naujausi ADAC, „Auto Bild“ ir „Auto Express“ bandymai rodo, kad vien užrašo „visiems sezonams“ nepakanka – skirtumai tarp geriausių ir prasčiausių padangų išlieka labai dideli. Universalioms padangoms tenka sudėtinga užduotis.

Sėkmingai atlikta techninė apžiūra daugeliui lengvųjų automobilių vairuotojų paprastai reiškia, kad į TA stotį grįžti reikės tik po dvejų metų. Tačiau ši nusistovėjusi tvarka netrukus gali pasikeisti. Seime kelią skinasi Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisos, kurios numato, kad esant tam tikroms aplinkybėms, vairuotojai bus kviečiami į neeilinę patikrą, o laiku nepasirodžius – galiojanti techninė apžiūra bus tiesiog anuliuota. Tačiau tai dar ne viskas.

Privažiuojate sankryžą, sustabdote automobilį ir nukeliate koją nuo stabdžio pedalo, o automobilis lieka stovėti vietoje. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui pakanka paspausti akceleratorių ir judėti toliau. Būtent taip veikia „Auto Hold“ funkcija, tapusi įprasta daugelio šiuolaikinių automobilių įrangos dalimi. Didžiausi jos privalumai atsiskleidžia važiuojant mieste ir spūstyse, kur automobilį tenka nuolat stabdyti ir vėl pajudėti.

Dar praėjusiais metais Susisiekimo ministerija tvirtino nematanti galimybių Lietuvos automagistralėse didinti maksimalų leistiną greitį. Dabar pozicija pasikeitė – ministerija siūlo sudaryti sąlygas atskiruose ruožuose važiuoti iki 140 km/val. 2025 m. kovą portalas tv3.lt iškėlė klausimą, ar Lietuva galėtų pasekti kitų Europos valstybių pavyzdžiu ir automagistralėse leisti važiuoti 140 ar net 150 km/val. Tuomet Susisiekimo ministerijos pozicija buvo kategoriška.

Prie Amsterdamo centrinės stoties keleivių laukiantys taksi vairuotojai kaltinami taikantys neįprastą metodą, leidžiantį iš turistų už trumpas keliones išsireikalauti gerokai didesnių sumų. Vadinamasis „rankinio stabdžio“ metodas jau pasiekė ir Nyderlandų parlamentą, o šalies vyriausybė šį rudenį pradės oficialų tyrimą dėl nepagrįstai išpūstų taksi kainų. Nepaisant pavadinimo, su tikru automobilio rankiniu stabdžiu ši gudrybė neturi nieko bendro.

Šildomos sėdynės, adaptyvi greičio palaikymo sistema ar išmanūs žibintai – anksčiau šie privalumai priklausė išimtinai nuo to, kokios komplektacijos automobilį vairuotojas užsisakė mėgstamos markės salone. Tačiau šiandien situacija kaip reikiant pasikeitė.

Jūsų mėgstamiausias atlikėjas vidurnaktį išleidžia naują albumą. Ką darote? Aišku, nelaukiate vakaro, kad ramiai pasiklausytumėte jo atsisėdę ant sofos. Ne, tą albumą privalu paleisti iškart per rytinę kelionę į darbą. Įsijungiate „Spotify“ ir dar bandote pažiūrėti, koks čia tiksliai kūrinys dabar skamba. Tačiau, remiantis neįprastu JAV atliktu tyrimu, tai gali būti pati blogiausia idėja saugumo kelyje atžvilgiu.

Draudimo polisą vairuotojai įprastai renkasi tam, kad netikėta žala automobiliui nevirstų kelių tūkstančių eurų išlaidomis iš savo kišenės. Juk Kasko draudimas turėtų suteikti apsaugą ir tais atvejais, kai automobilis apgadinamas stovėjimo aikštelėje, o kaltininkas iš įvykio vietos pasišalina. Tačiau į tv3.lt redakciją kreipęsis vairuotojas tikina, kad net ir turimas Kasko draudimas 100 proc. negarantuoja, kad patirtus nuostolius bendrovė tikrai atlygins.

Vilniaus oro uostą pasiekę keleiviai kelionę toliau gali tęsti įvairiais būdais – viešuoju transportu, autobusais, taksi ar pavėžėjų automobiliais. Tačiau daliai atvykstančiųjų Lietuva tampa tik tarpine stotele, iš kurios vykstama į kaimynines šalis. Tarp tokių krypčių – ir Baltarusija.

Vaikiškos automobilinės kėdutės jau seniai vertinamos pagal smūgio testų rezultatus, šoninės apsaugos efektyvumą bei montavimo patogumą. Vis dėlto reali rizika dažniausiai kyla ne laboratorijoje, o kasdienėje aplinkoje – kai kėdutė automobilyje įtvirtinama netiksliai arba vaikas joje prisegamas per laisvai. Švedų gamintojas „Thule“ pristato sprendimą būtent šiam iššūkiui suvaldyti.

Keliaujant automobiliu po Europą neužtenka žinoti tik greičio ribojimų ar kur reikia sumokėti už mokamus kelius. Dalis šalių taiko griežtą draudimą rūkyti automobilyje, jeigu salone yra vaikų ar nepilnamečių. Kai kur už šį pažeidimą gresia kelių šimtų eurų baudos, o pakartotiniais atvejais sumos gali siekti ir kelis tūkstančius eurų. Bendro visai Europos Sąjungai draudimo kol kas nėra.

Automobilių gamintojai šiandien lenktyniauja siūlydami kuo pažangesnę elektroniką, milžiniškus ekranus ir išmaniąsias saugumo sistemas. Vis dėlto realūs pirkėjų poreikiai dažnai prasilenkia su tuo, ką reklaminėse brošiūrose bando įpiršti automobilių rinkodaros skyriai. „AutoPacific“ atlikta išsami vairuotojų apklausa parodė, kad žmonėms nereikia sudėtingų technologijų demonstravimo – geidžiamiausių funkcijų viršūnėje karaliauja paprastas, kasdienis patogumas ir baziniai saugumo asistentai.

Užtenka vienos stipresnės vasaros liūties, kad miesto gatvės akimirksniu virstų upėmis, o skubantys vairuotojai nuspręstų surizikuoti priekyje matomą kliūtį įveikti.  Vis dėlto, tokie bandymai dažniausiai baigiasi spengiančia tyla,  kai pro apsemtą gatvę važiavęs automobilis staiga užgęsta. Tačiau didžiausias šokas vairuotojų gali laukti po to.

Elektromobiliai ilgą laiką buvo laikomi pigios eksploatacijos simboliu, tačiau šis privalumas sparčiai traukiasi. Didžioji Britanija patvirtino planus, pagal kuriuos ekologiškas transportas nebegalės nemokamai naudotis šalies kelių infrastruktūra. Nuo 2028 metų balandžio šalyje įsigalios naujas elektromobilių akcizo mokestis (eVED), kuris bus skaičiuojamas tiesiogiai pagal nuvažiuotą atstumą.

Kiekvienas, pastaraisiais metais stebėjęs naujų sportinių automobilių rinką, puikiai žino vyraujančias tendencijas. Siekiant atitikti griežtėjančius aplinkosaugos standartus, iš variklių skyrių pirmiausia dingsta du cilindrai, vėliau pridedama turbina, o galiausiai modeliai tampa hibridiniais arba visiškai elektriniais. Vis dėlto du aštuoniolikmečiai iš JAV mano radę alternatyvų sprendimą.

Automobilio kėbulo įbrėžimas, įlenktas sparnas ar aplaužytas bamperis – su tokia situacija, kai grįžus prie transporto priemonės kaltininko vietoje jau nebėra, yra susidūrę net 73 proc. Lietuvos vairuotojų. Draudimo bendrovės „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa atskleidė, kad smulkūs apgadinimai stovėjimo aikštelėse jau virto ne atsitiktiniais nemalonumais, o nuolatine kasdienio vairavimo rizika.

Automobilį pardavusio žmogaus rūpesčiai gali nesibaigti gavus pinigus ir atidavus raktelius. Jeigu pirkėjas transporto priemonės neįregistruoja savo vardu, buvusiam savininkui gali kilti klausimų dėl baudų, draudimo ir vėliau paaiškėjusių defektų. „Regitra“ ir advokatas paaiškino, kas tokiais atvejais laikomas atsakingu ir kokius dokumentus būtina išsaugoti. Į tv3.lt redakciją kreipėsi skaitytoja, prieš kelias dienas pardavusi automobilį.

Perkant naudotą automobilį su vidaus degimo varikliu, pirkėjai didžiausią dėmesį įprastai skiria variklio būklei, pavarų dėžės darbui ir kėbulo korozijai. Tuo metu renkantis dėvėtą elektromobilį, pagrindiniu galvos skausmu ir abejonių šaltiniu tampa baterijos nusidėvėjimas. Švedijos naudotų elektromobilių prekybos bendrovė „Carla“ atliko itin plataus masto tyrimą, kurio metu įvertino net 9 954 baterijų testus, atliktus nuo 2022 iki 2026 metų.

Į oficialų servisą atvežtas automobilis po bandomojo važiavimo grįžo apgadintas. Vairuotojas nebenorėjo tokios transporto priemonės ir pareikalavo grąžinti už ją sumokėtus pinigus. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tokio kelio nepalaikė. Byloje buvo nagrinėjama situacija, kai vartotojas naują automobilį pristatė į oficialų servisą dėl garantinio stabdžių sistemos patikrinimo. Serviso darbuotojas automobilį išbandė kelyje, pateko į eismo įvykį, o transporto priemonė buvo apgadinta.

Rekordinės benzino kainos nebūtinai reiškia rekordinį degalinių pelną. Štai, Nyderlanduose vairuotojai už litrą moka daugiau nei 2,60 euro, tačiau šimtai degalinių savininkų atsidūrė ties finansinių galimybių riba. Aukšta degalų kaina gali sudaryti įspūdį, kad kartu su kainomis auga ir degalinių pajamos. Tačiau didelė dalis jų dirba pagal iš anksto nustatytą maždaug 18 centų maržą nuo litro ir ji iš esmės nesikeičia nepriklausomai nuo to, ar benzinas kainuoja 2, ar beveik 3 eurus.

Pardavimų statistika parodo, ką žmonės perka. Tačiau ji ne visada parodo, ar vairuotojai savo pasirinkimu lieka patenkinti. Tačiau Jungtinėje Karalystėje atliktas tyrimas nusprendė šią spragą užpildyti.  „Carwow“ atsidarė 2026 m. „Driver Power“ savininkų apklausos rezultatus ir juose ieškojo savininkų atsiliepimų apie perkamiausius 2025 m. automobilius Jungtinėje Karalystėje.  Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Kinijos Hainano provincija nuo 2030 metų ketina uždrausti prekiauti naujais automobiliais, varomais vien benzinu arba dyzelinu. Tai bus pirmasis toks sprendimas visoje šalyje. Draudimas nepalies anksčiau įregistruotų automobilių – jais ir toliau bus galima važinėti. Hainano gyventojai taip pat galės rinktis ne tik elektromobilius, bet ir įkraunamuosius hibridus bei vandenilio kuro elementais varomas transporto priemones.

Važiuojant per Lenkiją policijos patrulio gali ir nesimatyti, tačiau tai nereiškia, kad vairuotojų niekas nestebi. Pareigūnai kelių eismo pažeidimams fiksuoti vis dažniau naudoja dronus, kurių kameros gali užfiksuoti ir automobilio salone rankoje laikomą telefoną. Už naudojimąsi telefonu vairuojant Lenkijoje gresia 500 zlotų bauda ir 12 baudos taškų. Tai sudaro pusę Lenkijos vairuotojams taikomo 24 taškų limito.

Pirkėjus, besižvalgančius į naudotus elektromobilius, labiausiai gąsdina vienas dalykas – pasakiškai brangus pagrindinės baterijos remontas. Tačiau Didžiosios Britanijos bendrovės „Warrantywise“ surinkti duomenys atskleidė, kad didžiausios problemos slypi kitose vietose.

Europos Sąjunga plečia prekybos apsaugos priemones prieš Kinijos gamintojus. Po papildomų muitų Kinijoje pagamintiems elektromobiliams Briuselis ėmėsi dar vienos su automobilių sektoriumi susijusios rinkos – padangų. Europos Komisija įvedė galutinius antidempingo muitus Kinijoje pagamintoms naujoms padangoms, skirtoms lengviesiems automobiliams ir lengviesiems krovininiams automobiliams. Tarifai, priklausomai nuo gamintojo, sieks nuo 4,3 iki 45,3 proc.

Kraupi avarija sostinėje, nusinešusi dviejų jaunuolių gyvybes, dar kartą skatina iškelti nepatogų klausimą.  Ar Lietuvoje egzistuojanti vairuotojų rengimo sistema išleidžia į gatves savarankiškam eismui pasiruošusius žmones, ar tik mechaniškai „Regitros“ egzaminą išlaikiusius vairuotojus? Kol vairavimo instruktoriai skambina pavojaus varpais ir pirštais bado į gilumines sistemos spragas, atsakingos valstybinės institucijos problemos nemato.