Aukšta degalų kaina gali sudaryti įspūdį, kad kartu su kainomis auga ir degalinių pajamos. Tačiau didelė dalis jų dirba pagal iš anksto nustatytą maždaug 18 centų maržą nuo litro ir ji iš esmės nesikeičia nepriklausomai nuo to, ar benzinas kainuoja 2, ar beveik 3 eurus.
Didesnė kaina reiškia ir didesnę riziką
Degalinių savininkams brangstantis benzinas pirmiausia reiškia didesnį apyvartinių lėšų poreikį. Norint įsigyti tokį patį kiekį degalų, tenka sumokėti daugiau, nors nuo kiekvieno parduoto litro liekanti suma beveik neauga.
Padėtį dar labiau sunkina mažėjantis parduodamų degalų kiekis. Kainoms kylant vairuotojai rečiau pripildo visą baką, renkasi pigesnes degalines arba važiuoja apsipirkti į kaimynines valstybes. Taigi degalinė turi brangiau finansuoti atsargas, tačiau nebūtinai parduoda tiek pat benzino kaip anksčiau.
Nyderlandų degalinių sektoriui atstovaujančios organizacijos „Drive“ vertinimu, finansinių sunkumų jau patiria apie 400–500 degalinių savininkų. Dalies jų veikla gali tapti nuostolinga net ir tuo metu, kai švieslentėse rodomos beveik rekordinės kainos.
Uždirbti tenka iš kitų paslaugų
Dėl mažos degalų maržos vis didesnę reikšmę įgauna kita degalinių veikla. Parduotuvėse siūlomas maistas, gėrimai, automobilių plovyklos, siuntų atsiėmimo punktai ar elektromobilių įkrovimo paslaugos tampa ne papildomu patogumu, o svarbia verslo išlikimo sąlyga.
Nyderlandų automobilių ir mobilumo sektoriui atstovaujančios organizacijos BOVAG atstovai pabrėžia, kad degalinių savininkai kitų pajamų šaltinių ieško ne dėl noro plėsti verslą. Daliai jų tai vienintelis būdas kompensuoti menką degalų pardavimo maržą ir augančias veiklos sąnaudas.
Tai ypač svarbu mažesnėms, nepriklausomoms degalinėms. Didieji tinklai gali dalį išlaidų paskirstyti platesniame versle, o pavieniam savininkui tenka išlaikyti darbuotojus, pastatus ir įrangą iš tos pačios nedidelės sumos, gaunamos nuo kiekvieno litro.
Valdžia skubios pagalbos nežada
Nyderlandų finansų ministras Eelco Heinenas kol kas nerodo, kad valstybė ketintų skubiai padėti degalinių savininkams. Jo teigimu, valdžios institucijos neturi išsamios informacijos apie komercinius susitarimus tarp naftos perdirbimo bendrovių, tiekėjų ir mažmeninių pardavėjų, todėl negali tiesiogiai nustatyti, kaip turėtų būti paskirstomas pelnas.
Ministras taip pat pažymėjo, kad bendrovių pelningumas natūraliai kinta priklausomai nuo pasiūlos ir paklausos. Vis dėlto, jo nuomone, iškastinio kuro sektoriaus įmonės neturėtų naudotis geopolitine įtampa ar karais kaip galimybe nepagrįstai didinti savo uždarbį.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
