Dienos pjūvis

Ekspertai įspėja, kad nors Vakarai ėmė kalbėtis su Aliaksandru Lukašenka dėl Minsko režimo sukeltos migrantų krizės, nereiškia, kad įtampa prie Lietuvos ir Lenkijos sienos dings. Jie pastebi, kad Minskui ir Maskvai pavyko įkalti pleištą į Europos Sąjungos vienybę, o hibridinė ataka prie išorinės Bendrijos sienos gali būti tik priemonė nukreipti pasaulio dėmesį nuo Rusijos planuojamos naujos atakos prieš Ukrainą.

Vyriausybei pritarus, metinis automobilių taršos mokestis keliaus į Seimą. Ekspertai sveikina šią valdžios iniciatyvą ir tikina, kad mokestis galėtų būti dar didesnis, nes tai labiau paskatintų žmones atsisakyti senų ir taršių automobilių.

Sekmadienį Vilniuje su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu ir Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen susitiks Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Ar dėl Baltarusijos bus prašoma aktyvuoti 4-ąjį straipsnį, tv3.lt naujienų portalo laidoje diskutuoja prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė, buvęs kariuomenės vadas, Seimo narys Arvydas Pocius ir VDU docentas, politologas Andžejus Pukšto.

Europos Sąjunga siekia nustatyti kriterijus, pagal kuriuos šalys narės turės nustatyti savo minimalias algas. Ar šie sprendimai ką nors pakeis Lietuvoje? Ar nuo to pakils atlyginimai? Ar tai privers ilgalaikius bedarbius atsisakyti pašalpų ir grįžti į darbo rinką? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė ir „CV-Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė.

Kinija Lietuvą lygina su klounu arba muse, kurią ragina numušti. Tokį Pekino pyktį sukėlė Vilniuje atidaryta Taivaniečių, atstovybė. Kinija jau pažemino diplomatinio atstovavimo lygį su Lietuva, tačiau ar tai bus vienintelė bausmė Lietuvai? Kokių dar veiksmų iš įpykusio Kinijos drakono galime sulaukti? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo narys, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Matas Maldeikis ir buvę...

Jau šią savaitę Vyriausybė spręs dėl automobilių taršos mokesčio. Anksčiau planavusi įvesti ir registracijos, ir naudojimo mokesčius, valdžia liko tik prie metinio taršos mokesčio, kuris vidutiniškai kas antram gyventojui atsieis mažiau nei 100 eurų per metus.

Vyriausybė priėmė griežtesnę galimybių paso tvarką – nuo gruodžio jis bus reikalingas nuo 12 metų amžiaus, įvestas ir galimybių paso galiojimo laikas. Konservatorė Jurgita Sejonienė tikina, kad priemonės tikslingos ir reikalingos. Politikė taip pat siūlo plėsti 100 eurų išmokos už skiepą priemonę, nes, anot jos, viskas, kas skatina vakcinaciją, yra pateisinama. Tuo metu Vytenis Povilas Andriukaitis negaili kritikos valdžiai.

Norėdama atsikratyti šešėlyje dirbančių arba visai dirbti netrokštančių žmonių ir negaišti jiems brangaus užimtumo specialistų laiko, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija planuoja pertvarkyti visą sistemą taip, kad bedarbiai pajustų kuo didesnį spaudimą ieškotis darbo.

Ne tik elektra, šildymas, degalai, bet ir maisto produktai, avalynė ir drabužiai – spalį Lietuvoje brango kone visų kategorijų prekės ir paslaugos. Ekspertai teigia, kad brangimas nesustos ir iki metų pabaigos.  Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas ir grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos prezidentas Karolis Šimas sakė, kad kainos nukris tik pradėjus šilti orams.

Vakarai kalbasi su Vladimiru Putinu ir Aliaksandru Lukašenka bandydami spręsti kilusią migrantų krizę prie išorinės Europos Sąjungos sienos. Lietuvoje šie pokalbiai vertinami nevienareikšmiškai, tačiau nuogąstaujama, kad tokiu būdu Vakarų sostinės legitimizuoja Minsko diktatorių ir atveria kelią galimai šantažui ateityje.

Vyriausybė ėmėsi griežtesnių koronaviruso pandemijos valdymo priemonių. Pakeista galimybių paso išdavimo tvarka, jį gaus ir vaikai nuo 12 metų amžiaus. Taip pat nustatyta, kuriems nesiskiepijusiems darbuotojams bus privalu apmokėti savo testus. Savų pasiūlymų, kaip kovoti su virusu, turi ir opozicija.

Laisvės partijoje – apmąstymų dienos. Garsiai apie narkotikų dekriminalizavimą ir partnerystės įteisinimą kalbanti partija atsimušė į sieną, kai nei vienas, nei kitas projektas nesulaukia reikiamų balsų. Laisviečiai palaikymo nesulaukia ne tik iš opozicijos, bet ir iš koalicijos partnerių – liberalų ir konservatorių.

Kadenciją baigiančios Vokietijos kanclerės Angelos Merkel skambutis neteisėtu laikomam Baltarusijos prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai papiktino ne vieną Europos Sąjungos narę. Tačiau ir Lietuvos prezidnetas Gitanas Nausėda sako, kad neteisėtos migracijos krizė Lenkijos ir Lietuvos pasienyje su Baltarusija galėtų būti sprendžiama kreipiantis ir į autoritarinį Baltarusijos vadovą A. Lukašenką.

Ne tik elektra, šildymas, degalai, bet ir maisto produktai, avalynė ir drabužiai – spalį Lietuvoje brango kone visų kategorijų prekės ir paslaugos. Lyginant su praėjusių metų spaliu, kainos išaugo net 8 procentais. Spalį brango ir vaisiai bei daržovės. Labiausiai – trumpavaisiai agurkai, avokadai, pomidorai, bananai. Daugiau mokėti tenka ir už makaronus, kavą, šokoladą. Ir tai, panašu, dar nėra pabaiga.

Nuo gruodžio 1 d. įsigalios įstatymo pataisos, pagal kurias už privalomus COVID-19 testus mokės nebe valstybė, bet patys dirbantieji. Šios pataisos jau dabar kelia sunkumų darbuotojams, sako Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginiene. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ pirmininkė pasakojo, kad darbuotojams kyla labai daug elementarių klausimų, o darbdaviai nustatinėja savo tvarką.

Nuo gruodžio 1 d. įsigalios įstatymo pataisos, pagal kurias už privalomus COVID-19 testus mokės nebe valstybė, bet patys dirbantieji. Tai kelia ažiotažą visuomenėje ir dalis nesiskiepijusių grasina apskritai išeisiantys iš darbo.

Analitikas Marius Laurinavičius teigia, kad Rusija kelia migrantų ir humanitarinę krizę Lietuvos ir Lenkijos pasienio ruožuose, o Baltarusija ar patys migrantai yra tik instrumentai Kremliaus žaidime. Jo teigimu, Rusija pirmiausia siekia sukiršinti Lenkiją su Europos Sąjunga, o kitose Bendrijos šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, pasėti nepasitikėjimą Europos Sąjunga. Ekspertas taip pat numato, kad artimiausiu metu situacija pasienyje tik aštrės, neišvengsime ir aukų.

COVID-19 pandemijai apribojus sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, sistema ėmė gerokai strigti. Talonų pas gydytojus tenka laukti mėnesius arba net metus, sunku net prisiskambinti į poliklinikas. Medikai sako, kad ir jie patiria didžiulį krūvį ir priimti visų pacientų tiesiog fiziškai nespėja.

Seimas ketvirtadienį atmetė net tris prezidento veto, taip valdančioji koalicija parodė savo vienybę. Visgi iškart sekęs balsavimas dėl narkotikų dekriminalizavimo – vieno svarbiausių klausimų Laisvės partijai – tiek palaikymo nesulaukė. Laisvės partijos nariai iškart po balsavimo neslėpė nusivylimo ir teigė, kad bus kalbama apie ateitį valdančiojoje koalicijoje.

Vidaus reikalų viceministras Kęstutis Lančinskas teigia, kad Lietuvos pareigūnai yra aukščiausioje parengtyje ir yra pasiruošę reaguoti į bet kokį įvykių scenarijų pasienyje. Visgi, anot jo, neįmanoma pasakyti, nei kiek tiksliai migrantų yra Baltarusijos pusėje, nei kada situacija gali paaštrėti.

Nuo pirmadienio prie Lenkijos sienos iš Baltarusijos pusės susitelkė keli tūkstančiai neteisėtų migrantų. Jie ten įkūrė stovyklą ir bando pralaužti sieną. Prie Lietuvos sienos taip pat jau telkiasi tūkstantinė migrantų minia. Ar jie šturmuos Lietuvos sieną? Kuo šiais veiksmais siekia Aliaksandras Lukašenka? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja vidaus reikalų viceministras Kęstutis Lančinskas ir politikos analitikas Marius Laurinavičius.

COVID-19 pandemijai apribojus sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą gyventojai įsiutę – užsiregistruoti pas gydytojus beveik neįmanoma. Talonų tenka laukti mėnesių mėnesius arba siūloma palaukti kitų metų.

Laisvės partijos lyderei Aušrinei Armonaitei pavyko įtikinti visą ministrų kabinetą, kad 18-mečiams būtų parduodamas ne tik silpnas, bet ir stiprus alkoholis. Liberalų frakcijos narys Andrius Bagdonas sako, kad praeitos Vyriausybės įvesti ribojimai yra pertekliniai ir nesąžiningi prieš daugybę pareigų gaunančius pilnamečius asmenis. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo Seimo nariai Andrius Bagdonas ir Saulius Skvernelis.

Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje – naujas migracijos krizės etapas. Daugiau nei du tūkstančiai užsieniečių bando patekti į Lenkijos teritoriją per Baltarusijos miškus. Žmonių kolona atrodė puikiai koordinuota ir pasiruošusi nelegaliam sienos kirtimui – įskaitant atsineštas žnyples, kastuvus ar bandymą nupjautais rąstais pralaužti įtvirtinimus.

Alkoholis kelia sumaištį valdančių partijų koalicijoje. Nors liberalų, laisviečių ir konservatorių darbo grupėje buvo sutarta, kad 18-mečiams galima leisti parduoti tik silpną alkoholį, Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė sugebėjo įtikinti visą ministrų kabinetą, kad 18-mečiams būtų parduodamas ir stiprus alkoholis.

Valdančiosios koalicijos ir prezidento Gitano Nausėdos įtemptų santykių istorijos epicentre – mokamas darbuotojų testavimas. Prezidentas vetavo pataisas, kuriomis finansinė testavimo našta būtų permesta ant skiepytis atsisakančių dirbančiųjų, tačiau valdantieji telkia balsus, kad pasipriešintų G. Nausėdos valiai. Valdantiesiems šalies vadovo argumentai kelia klausimą, o štai opozicija stoja į G. Nausėdos pusę.

Įtariama, kad vienoje Vilniaus poliklinikoje už kyšius buvo klastojami įrašai, kad asmenys pasiskiepijo nuo COVID-19. Policija ir prokuratūra pranešė, kad dauguma įtariamųjų yra medikai. Ši situacija privertė susimąstyti, kiek dar suklastotų dokumentų egzistuoja šalyje ir ar patys medikai neprisideda prie pandemijos plitimo.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija planuoja kardinalią vidurinio ugdymo sistemos pertvarką. Nors planuojama sumažinti brandos egzaminų reikšmę, moksleivių lauks daug daugiau privalomų atsiskaitymų. Brandos atestate nuguls ne tik egzaminų rezultatai, bet ir privalomo brandos darbo ir savarankiškos pilietinės ar socialinės veiklos įvertinimas. Ir nors moksleivių pažanga bus tikrinama dažniau, ministerija ketina didesnį dėmesį skirti ir pagalbai nepažangiems mokiniams.

Moksleivių laukia nemažai permainų – Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) rengia vidurinio ugdymo sistemos pertvarką. Ketinama įvesti ne tik daugiau atsiskaitymų, kurių rezultatai nuguls brandos atestate, bet ir vertinti mokinių pilietinę bei socialinę veiklą, įvesti privalomą brandos darbą.

Prezidentas vetavo mokamą nepasiskiepijusių darbuotojų testavimą. Šis projektas ketvirtadienį grįžta į Seimą ir tam, kad parlamentarai atmestų šalies vadovo veto, jiems reikia bent 71 balso.

Šalyje siaučiant pandemijai, atsiranda asmenų, norinčių „apeiti“ sistemą. Įtariama, kad vienoje Vilniaus poliklinikoje už kyšius buvo klastojami įrašai, esą asmuo pasiskiepijo nuo COVID-19 ligos.

Artimiausiu metu Seimą pasiekti turėtų pakoreguotas Partnerystės įstatymas. Projekto oponentai anksčiau jį kritikavo už tai, kad jame partnerystės apibrėžimas yra per arti santuokos sampratos. Prezidentas Gitanas Nausėda taip pat peikė įstatymo rengėjus, kad šie gudravo Konstitucijos atžvilgiu. Tačiau nors Konstitucijoje santuoka yra apibrėžiama kaip vyro ir moters sąjunga, Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad šeima lyties požiūriu yra neutrali.

Grupė Seimo narių kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT) prašydami įvertinti, ar Vyriausybės nutarimas dėl galimybių paso neprieštarauja Konstitucijai. Teisininkams taip pat kyla abejonių dėl valdančiųjų įvestų ribojimų.

„Atėjo laikas laisvės ir demokratijos darbotvarkę paversti vienu pagrindinių Lietuvos užsienio politikos principų“ – taip skelbia šios Vyriausybės programa. Nors Vakaruose Lietuvos laikysena sulaukia pagyrų, namuose konservatorių vertybinė užsienio politika sulaukia kritikos dėl aštrios ir provokuojančios retorikos, pavyzdžiui, Kinijos atžvilgiu ir Taivano klausimu.

Pensijų pertvarka jau atkeliauja. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė tvirtina, kad pensijų laukiantys pokyčiai užtikrins, jog pensijoms daugiau įtakos turėtų tai, kokias įmokas per gyvenimą moka asmenys.  Tačiau, kam iš tiesų bus naudinga pensijų pertvarka, o kas nukentės, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja SADM pensijų skyriaus vadovė Inga Buškutė, Seimo narys Tomas Tomilinas ir ekonomikos profesorius Romas Lazutka.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį susitiko su mama Rasa Račiene, kovojančia už savo vaiko ir kitų žmonių, priklausančių LGBTQ bendruomenei, teises. Susitikimo metu buvo aptarta, kaip turėtų veikti Partnerystės įstatymas, kad jį priimtų visuomenė. Prezidentas taip pat atskleidė turintis asmeniškų pažinčių su LGBTQ bendruomenės nariais.

Pirmadienį Lietuvoje minima Konstitucijos diena. Viešojoje erdvėje ne vienas visuomenę audrinantis klausimas aptariamas ir per svarbiausio Lietuvos įstatymo prizmę.

Lietuvoje koronaviruso situacija kaista – kyla užsikrėtimų skaičius, skelbiama apie vis daugiau mirčių, pildosi ligoninių skyriai. Tiek valdžia, tiek epidemiologai pripažįsta, kad nerimą kelią artėjantis ilgasis Vėlinių savaitgalis, po kurio, jei gyventojai nesisaugos, situacija gali stipriai pablogėti. Kad ilgasis Vėlinių savaitgalis kelia nerimą dėl šalies epidemiologinės padėties neslėpė premjerė Ingrida Šimonytė. „Neslepiu, kad tam tikrą susirūpinimą kelia Vėlinės.

Prezidentas Gitanas Nausėda kalba sąmokslo teorijomis, teigė politologai. Jo pasisakymas apie Vyriausybės norą pristabdyti skiepijimosi procesą siekiant, kad neišsipildytų prezidento tikslas – peržengta riba. G. Nausėda Vyriausybę apkaltino kriminaliniu nusikaltimu, tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ sakė politologai Bernaras Ivanovas ir Vytautas Dumbliauskas.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad vasarą vakcinavimo tempas galėjo būti sulėtintas tikslingai, bandant neleisti pasiekti prezidento užsibrėžto tikslo paskiepyti 70 proc. žmonių. Bet ar išties vasara buvo tokia pramiegota? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su politologais Bernaru Ivanovu ir Vytautu Dumbliausku.

Prastėjant koronaviruso situacijai Latvijoje, šalies Vyriausybė nuo šiandien įveda karantiną keturioms savaitėms – iki lapkričio 15 dienos. Tokios priemonės neturėtų stebinti, nes dabar Latvija yra pirmoje vietoje pasaulyje pagal sergamumo koronavirusu augimą. Lietuvoje, nors užsikrėtimų skaičius per dieną jau viršija 3 tūkst., apie naujus griežtesnius ribojimus nekalbama.

Galimybių pasą reikia atšaukti, teigė prekybininkų atstovė Rūta Vainienė ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ specialistės sakė, kad ši Vyriausybės priemonė neefektyvi.

Grasinimų susidoroti sulaukia vis daugiau politikų. Visai neseniai į teisėsaugą kreipėsi sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, sakydamas, kad grėsmingo pobūdžio žinučių sulaukia ir jo vaikai. Tiesa, kai kurie grasinimų sulaukiantys Seimo nariai sako, kad stipriausias ginklas prieš tokius nusikaltimus yra viešumas.

Lietuvoje toliau didėjant sergamumui COVID-19 liga ir ligoninių užimtumui, įvedamas papildomas reikalavimas prekybos vietoms, kuriose aptarnaujami gyventojai be galimybių paso. Tokiose parduotuvėse ir turgavietėse turės būti užtikrinamas minimalus 30 kv. m prekybos plotas vienam klientui. Toks reikalavimas įsigalios penktadienį, spalio 22 dieną.

Vis daugiau aukščiausio rango asmenų sulaukia grasinimų ir bauginimų iš žmonių. Štai sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys dėl sulaukiamų grasinimų jau kreipėsi į policiją ir tikina, kad tokių dalykų jis netoleruos. Tad kodėl vis daugiau žmonių baugina aukščiausio rango asmenis? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su Seimo nariais Tomu Vytautu Raskevičiumi, Dovile Šakaliene ir Generalinės prokurorės pavaduotoju Sauliumi Versecku.

Lietuvoje toliau daugėja COVID-19 atvejų skaičius, o nuo šios ligos mirė jau 5456 žmonės. Nepaisant to, nesiskiepijančių lietuvių vis dar apstu, o dalis mano esą radę būdą, kaip pergudrauti sistemą.

Praėjusią parą nustatyti 1468 nauji COVID-19 atvejai, mirė 14 žmonių, pirmadienį pranešė Statistikos departamentas. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1699 COVID-19 sergantys žmonės – per pusšimtį daugiau nei ankstesnę parą, 161 iš jų – reanimacijoje. Ar taip sparčiai blogėjant COVID-19 situacijai Lietuvos valdžia paspaus stabdį? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su Seimo nariu Antanu Matulu ir užkrečiamųjų ligų specialistu Sauliumi Čaplinsku.

Lenkijos Konstituciniam Teismui užginčijus Europos Sąjungos (ES) teisės viršenybę šalyje, vėl garsiau pradėta kalbėti apie kaimynų pasitraukimą iš Bendrijos – „Polexitą“. Lietuvos politikai sutartinai tvirtina, kad Lenkijos pasitraukimas iš ES būtų žalingas tiek Lenkijai, tiek Lietuvai, tiek visai Bendrijai. Visgi nesutariama, kokią poziciją turėtų užimti mūsų šalis.

Regis, dauguma ekspertų vienbalsiai sutinka, kad viena pagrindinių misijų kovoje su COVID-19 yra senjorų vakcinacija. Skiepytis vyresnio amžiaus asmenis žadama skatinti piniginėmis išmokomis, tačiau komunikacijos specialistas Arijus Katauskas sako, kad senjorus skiepytis labiau pastumėtų geresnė informacinė kampanija.