Lietuvos verslas

Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT) garso reportaže ir publikacijoje kuria klaidingą ir šališką įspūdį apie „Ignitis grupės“ įmonių grupės pagrindinių vadovų ilgalaikio skatinimo akcijų opcionais programą, bendrovė pranešė per akcijų biržą po to, kai kilo viešumoje diskusijų dėl LRT paskleistų „naujienų“. „Ignitis grupė“ neigia paskleistą informaciją ir aiškina, kad grupės pagrindinių vadovų ilgalaikio skatinimo akcijų opcionais programa&nbs...

Pirmadienį Darbo partijos lyderio Viktoro Uspaskicho reklama, paskelbta socialiniame tinkle „Facebook“ supykdė visuomenę. Europarlamentaras vaizdo įraše siūlė įsigyti vandens, kuris neva turėtų suteikti imunitetą nuo koronaviruso. Tokiais pareiškimais susidomėjo ir tarnybos. Dėl to pradėti tyrimai. „Mes gavome energetinį šio viruso kodą iš kinų ir sukūrėme COVID-19 eliminavimo programą. Sukūrėme aparatą, kuris struktūrizuoja vandenį pagal Masaru Emoto metodą.

Šiuo metu Lietuvoje nedarbo lygis viršija 15 proc., tačiau Kai kurie darbdaviai dažnai skundžiasi, esą jiems trūksta darbuotojų. Jie reikalauja, kad būtų galima įsivežti kuo daugiau darbo jėgos iš trečiųjų šalių, pavyzdžiui, Ukrainos. Tačiau yra ir tokių, kurie ukrainiečius tiesiog įdarbina nelegaliai. Valstybinė darbo inspekcija vienai Vilniaus įmonei už nelegalų asmenų įdarbinimą surašė administracinio nusižengimo protokolą ir skyrė 17360 eurų baudą.

Gruodį mokamos pensijos visus gavėjus pasiekė iki Kalėdų, o nuo sausio „Sodra“ pradės mokėti vidutiniškai 38 eurais didesnes senatvės pensijas. Didesnių sumų sulauks ir netekto darbingumo, našlių ir našlaičių pensijų bei šalpos išmokų gavėjai. Gyventojai, gaunantys išankstines senatvės pensijas ir šalpos išmokas, padidėjimą pajus nuo vasario, kadangi šios išmokos mokamos už praėjusį, o ne už einamąjį mėnesį, rašoma „Sodros“ pranešime spaudai.

Svarbiausias 2020-ųjų ekonominis įvykis Lietuvoje buvo koronaviruso pandemija ir atsakas į ją, teigia šalies ekonomistai.  Naujienų agentūra BNS penkiolikos ekonomistų ir ekspertų paprašė iš 11-kos svarbiausių, jos manymu, šių metų įvykių, išrinkti tris reikšmingiausius.  Keturiolika apklaustųjų mano, kad didžiausios reikšmės ekonomikai šiemet turėjo pandemija – kovą dėl jos įvestas tris mėnesius trukęs karantinas bei patvirtintas 5 mlrd. eurų vertės ekonomikos skatinimo paketas.

Lietuvoje daugumoje šeimų gimus vaikui, jo priežiūros atostogų labiau linkusios eiti moterys nei vyrai. Visgi pastaraisiais metais, kaip teigia kai kurie specialistai, tai po truputį keičiasi – atsiranda kiek daugiau šeimų, kuriose kūdikį prižiūrėti renkasi būtent vyrai. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje tėvystės išmokas vyrai dažniau renkasi tada, kai vaikui sueina vieneri – tokių atvejų Lietuvoje 2019 metais užfiksuota beveik 8 tūkst.

Covid-19 pandemija sudavė reikšmingą smūgį Lietuvos darbo rinkai. Nors darbdaviai teigia, kad dešimtmečio rekordą sumušęs nedarbo lygis Lietuvoje dirbtinai išpūstas, vis tiek matyti, kad rinkoje reikšmingai mažėjo darbo pasiūlymų. Be to, darbuotojai netenka optimizmo ir juos kamuoja nežinia. Klausimas, kada situacija darbo rinkoje grįš į senas vėžes. Net įžvalgiausi analitikai praėjusių metų pradžioje negalėjo prognozuoti, kad 2020 m. nedarbo lygis Lietuvoje pasieks nedžiaugsmingas aukštumas.

Tūkstančiai gyventojų gruodį, kitaip nei ankstesniais mėnesiais, iš „Sodros“ gaus dvi išmokas. Ir tai nėra klaida. Dėl mokestinių niuansų, kitą mėnesį mokėtini pinigai bus sumokėti iki šių metų pabaigos. Bet kita išmoka lauks tik 2021 m. vasarį. „Sodros“ duomenimis, vaiko priežiūros išmokas kas mėnesį gauna beveik 30 tūkst. moterų ir 10 tūkst. vyrų. Šiomis dienomis pinigai (vidutiniškai po 508 eurus už mėnesį) jiems bus pervesti kiek kitaip nei ankstesniais mėnesiais.

Lietuvos Vyriausybės atstovai sako svarstantys galimybes, kaip padėti Baltarusijos valstybės valdomos sanatorijos Druskininkuose darbuotojams, kai dėl Europos Sąjungos sankcijų buvo įšaldytos įstaigos sąskaitos banke. Užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio atstovė spaudai Vytautė Šmaižytė BNS patvirtino, kad sanatorijos „Belorus“ sąskaitos užšaldytos dėl ES sankcijų Baltarusijos prezidento administracijoje veikiančiai Vyriausiajai ūkio valdybai. Ji yra sanatorijos savininkė.

Priešpaskutinis šių metų mėnuo, kitaip nei ankstesni metų mėnesiai, nebuvo toks dosnus didžiuliais atlyginimais Lietuvoje veikiančių įmonių darbuotojams. Didesnis nei 10 tūkst. darbo užmokesčio vidurkis buvo fiksuotas tik šešiose įmonėse. Daugiausia – informacinių technologijų. Tai rodo naujausi „Sodros“ paskelbti duomenys apie lapkritį fiksuotus algų vidurkius. Jeigu spalio mėnesį 11 įmonių darbuotojams išmokėjo vidutiniškai daugiau nei 10 tūkst. eurų (daugiausia – net 37 tūkst.

Kauno apygardos prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl „Arvi“ įmonių grupės įkūrėjo Vidmanto Kučinsko. Tai BNS patvirtino tyrimui vadovavęs prokuroras Zenas Leonavičius.  Pasak jo, sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą priimtas gruodžio 23 dieną, tačiau kol kas jis nėra įsigaliojęs ir gali būti skundžiamas.  Kokiais motyvais remiantis nutrauktas tyrimas, Z. Leonavičius BNS nekomentavo. Prokuratūra anksčiau taip pat nepranešė, dėl kokių konkrečių veikų buvo padėtas tyrimas.

Baltarusijos valstybei priklausanti Druskininkų sanatorija „Belorus“ pranešė, kad „Swedbank“ bankas įšaldė jos sąskaitas, motyvuodamas Europos Sąjungos įvestomis sankcijomis.  Įstaigos vadovas Ilja Epifanovas sako kreipęsis į Lietuvos institucijas, kad galėtų išmokėti atlyginimus darbuotojams, kurių didžioji dalis – Lietuvos piliečiai.

Į Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą šią savaitę turi atplaukti naujas didelis dujų krovinys iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV).  Terminalo operatorė „Klaipėdos nafta“ pirmadienį informavo BNS, kad laivas „Point Fortin“ turėtų atvykti sausio 1 dieną iš „Cameron LNG“ terminalo, jis atgabens apie 138 tūkst. kub. metrų SGD.

Klaipėda, Lietuvos uostamiestis, kviečiantis praleisti prie jūros ne tik šiltąjį sezoną, bet ir pasilikti ilgesniam laikui, gauti darbą tarptautinėse informacinių technologijų kompanijose bei augančių startuolių komandose.

Patenkate į pirmąjį elektros rinkos liberalizavimo etapą, tačiau dėl įvairių priežasčių negalėjote sudaryti sutarties su nepriklausomu elektros tiekėju iki gruodžio 10 dienos? Bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) Paslaugų tarnybos direktorius Renaldas Radvila paaiškina kas bus, jei sutartis su senuoju visuomeniniu tiekėju nutrūks, o naujas nepriklausomas elektros tiekėjas – vis dar nepasirinktas.

Iš Londono į Rygą pirmadienį parskraidinama per 50 Lietuvos gyventojų, kurie dėl atšauktų skrydžių iš Jungtinės Karalystės (JK) negalėjo grįžti į tėvynę. Kaip BNS informavo Užsienio reikalų ministerija, „AirBaltic“ reisu į kaimyninę šalį atskris 48 suaugusieji ir penki vaikai iki dviejų metų. Iš Rygos į Lietuvą tautiečiai bus atvežti dviem autobusais.

Vilniaus universiteto Santaros klinikų Vaikų ligoninė po trejų metų turės naują Pediatrijos korpusą. Jį už 13,88 mln. eurų pastatys Vilniaus statybų bendrovė „Veikmės statyba“, o visa projekto vertė siekia 24 mln. eurų.  Kaip BNS sakė Santaros klinikų Komunikacijos tarnybos vadovė Jolanta Normantienė, pastačius naują korpusą bus nebus dubliuojama brangi diagnostikos ir gydymo įranga.

Per pandemiją Europoje iš namų dirbančių asmenų skaičius išaugo iki maždaug trečdalio visų dirbančiųjų. Tačiau vis daugiau jų pradėjo susidurti su ta pačia problema – išnykstančia darbo ir poilsio riba. Ne išimtis ir Lietuva. Darbuotojams, pasibaigus darbo dienai, turi būti užtikrinta teisė neatsakyti į vadovo ar darbdavio skambučius, elektroninio pašto laiškus, įsitikinęs Europos Parlamento (EP) Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas.

Ar galima po artimojo mirties naudotis jo turtu, kurio dar nepaveldėjote? Tai dažnam daug nežinomybės ir chaoso keliantis klausimas, dėl kurio galima susidurti ir su nemenkais nemalonumais. Teisininkai tikina, kad iki paveldėjimo disponavimas mirusiojo artimojo banko sąskaita ar kitu turtu vėliau gali pridaryti rimtų problemų. Specialistai naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kokia yra turto paveldėjimo tvarka mirus artimam žmogui.

Lietuviai prieš pat karantiną užplūdo kirpyklas ir grožio salonus, o nespėjusieji dabar gražinasi paslapčia, kai tai daryti griežtai draudžiama.  TV3 laida „Karštai su tv3.lt“ aiškinosi, kaip grožio verslų savininkams sekasi išgyventi šį sunkų laikotarpį ir ką jie mano apie nelegalias grožio procedūras.  Grožio salono savininkas Kęstas Rimdžius pasakojo, kad jo salono darbuotojai ir jis pats net nemanė teikti paslaugų karantino laikotarpiu, nes tai yra draudžiama.

Viską mesti ir išvykti vilnietei Jelenai Pacholčišinai (33) nereikėjo nei emigruojant, nei po 10 metų grįžtant namo. Išvykusi ji dirbo Jungtinėje Karalystėje ir tęsė Lietuvoje pradėtus mokslus, vėliau užsienyje įkūrė savo fotografijos verslą, kurį šiemet, dar iki antrojo karantino, parsivežė į Lietuvą.

Beveik perpus šiemet sumažėjusias emigrantų perlaidas iš užsienio į Lietuvą lėmė koronaviruso pandemija ir gyventojų judėjimo suvaržymai, teigia ekonomistai. Anot jų, tai yra globalus reiškinys, nes sumažėjo ir iš Lietuvos į užsienį siunčiamų pinigų sumos. „Įtakos turėjo pandemija, kai žiūrime į mėnesinę statistiką, tas labai aiškiai matosi – perlaidose lūžis įvyko kovo mėnesį. Iki tol perlaidos kokius penkerius metus buvo labai stabilios ir sudarydavo apie 90 mln.

Pradėdama visuotinį vakcinacijos nuo koronaviruso COVID-19 procesą, valstybė susiduria su daugybe iššūkių, kuriuos norint efektyviai spręsti būtinas glaudus verslo ir valdžios bendradarbiavimas, teigia Lietuvos verslo konfederacija (LVK). „Toks masinis vakcinacijos procesas – precedentas daugelio šalių gyvenimuose. Jo sėkmę užtikrinti gali tik efektyvus, sklandus ir profesionalus viešo ir privataus sektoriaus veikimas.

Jau ne vienerius metus ekonomistai pastebi tendenciją, kad lietuviai investicijai renkasi nekilnojamą turtą (NT). Anot jų, ypač šiuo metu investuoti į būstą apsimoka. Tačiau verta pasidomėti ir kitais investicijų būdais, nes santaupas sudėti į vieną objektą yra pavojinga. Ekonomistas Marius Dubnikovas teigė, kad investicijos priklauso nuo žmogaus pajamų ir galimybių sutaupyti kiekvieną mėnesį. „Žmogus turėtų sutaupyti 10 proc.

Paprastai kartą per metus ar kilus poreikiui bankai peržiūri ir keičia savo paslaugų kainodarą. Vienos jų paslaugos atpinga, kitos pabrangsta. Kitų metų pradžioje kai kurios populiarios bankų paslaugos pastebimai pabrangs. Apie tai savo klientus informavo du didžiausi Lietuvos komerciniai bankai – „Swedbank“ ir SEB. Įkainių pasikeitimai Visus paslaugų kainų pakeitimus bankai skelbia savo interneto svetainėse. Nauji „Swedbank“ įkainiai įsigalios nuo kitų metų vasario pradžios.

Šiuo metu pagal telefoną galima gana tiksliai nustatyti, kurioje vietoje yra žmogus. Tarnybos gali pasiklausyti mūsų pokalbių, perskaityti žinutes. Tačiau nepaisant technologijų pažangos, ryšio operatoriai nesustabdo sukčių, kurie apsimesdami valstybės institucijomis ar bankais siunčia žinutes, dėl kurių gyventojai praranda pinigus.

Per pirmąjį karantiną nuosavos namų lauko erdvės pasigedę lietuviai suskubo pirkti poilsio sodybų užmiestyje. Tiesa, ryškėjanti tendencija – didesnis gyventojų susidomėjimas ne gyvenamojo pastato patogumais, bet vietovės teikiamais privalumais. Visgi kai kurių poilsio sodybų kainos Lietuvoje nesiskiria nuo šiltuose kraštuose parduodamų vasarnamių – kai kuriais atvejais jos net didesnės.

Nors griežtas karantinas galioja visiems lietuviams, kai kurie jaučiasi gudresni ir savo veiklą tęsia toliau, net jei ji šiuo metu ir draudžiama. Laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistams pavyko slapta kamera užfiksuoti, kaip elgiasi kai kurie sodybų savininkai. Tuo metu taisyklių besilaikantiems verslininkams tokie „kolegų“ veiksmai prasilenkia su sąžine. Įsigaliojus griežtam karantinui aktorius, renginių vedėjas ir verslininkas Gintaras Mikalauskas turi perskaičiuoti savo pinigus.

Maisto klastotės parduotuvių centrų lentynose – gana naujas reiškinys Lietuvos prekybos sektoriuje. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai vardija, kokie gi produktai yra klastojami dažniausiai, ir tikina, kad dalį jų pirkėjai gali įsigyti žinomų prekybos tinklų vietose.

Kelionių išsiilgę lietuviai, kaip jau kurį laiką pastebi kelionių agentūros, noriai šventėms traukia į šiltuosius kraštus. Kelionių kalendorius po truputį pildosi ir kitiems metams, tačiau visiško turizmo atsigavimo nesitiki tiek ekonomistai, tiek patys kelionių organizatoriai. Kelionių agentūrų teigimu, šiemet kelionių troškulį dalis lietuvių malšina didžiąsias šventes pasitikdami egzotiniuose kraštuose – populiariausiomis kryptimis tapo Tenerifė ir Maldyvai.

Paprastai per šventes prisimenama, kas įvyko per šiuos metus, pasvarstoma apie kitų metų planus. Šiemet dėl karantino tokie pokalbiai turėtų vykti vieno šeimos ūkio ribose ir juos apsunkins nežinomybė dėl darbų, vaikų atostogų, galimybių keliauti. Tačiau verta žinoti, kokiais mėnesiais atostogauti labiausiai apsimoka pinigine prasme. Kasmetinės atostogos – laisvas nuo darbo laikas, suteikiamas pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, mokant atostoginius.

Jau daugelį metų žiemos švenčių laikotarpio lietuviai neįsivaizduoja be saldžių ir lengvų citrusinių vaisių – mandarinų arba klementinų. Jeigu šventiniam stalui jų pritrūko, kur pigiausia yra nusipirkti mandarinų šiomis dienomis? Kad nereikėtų daug vaikščioti ir rizikuoti užsikrėsti koronavirusu patiems ar užkrėsti kitų, pravartu kainas iš anksto patikrinti prekybos tinklų interneto svetainėse.

Per Kalėdas ir savaitgaliais visoje šalyje dirbs poliklinikos, laboratorijos, mobilieji punktai, vaistininkai. Taip sutarta per sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio susitikimą su šių paslaugų teikėjais, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.

Gruodį sugriežtintas karantinas kai kuriuos Lietuvos gyventojus paskatino šventes praleisti svetur, sako turizmo sektoriaus atstovai.  Pasak Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentės Žydrės Gavelienės, šiemet per didžiąsias metų šventes, kitaip nei ankstesniais metais, žmonės renkasi ilgesnes keliones. „Kai tik sugriežtėjo karantinas, iš karto buvo daugiau skambučių į kelionių agentūras. Kiek tų užsakymų realiai bus – gal 5–10 proc. daugiau nei buvo lapkritį.

Kitų metų valstybės biudžete – geros naujienos pensininkams ir blogos daliai prastovose esančių darbuotojų. Kaip naujoji valdžia aiškina prieštaringai vertinamus sprendimus dėl biudžeto ir verslui didelę įtaką darančių karantino ribojimų? Apie tai pokalbis su Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininku Mykolu Majausku. Sumažinote subsidijas už darbuotojų prastovas per karantiną. Žadėjote 100 proc. kompensuoti iki 2 minimalių atlyginimų. Paaiškėjo, kad pinigų bus pusantro karto mažiau.

Jeigu netekote darbo ir pajamų, tapo sunku išlaikyti šeimą, galite pasinaudoti valstybės teikiama parama: darbo paieškos išmoka, nedarbo socialinio draudimo išmoka, ilgalaikio darbo išmoka ar pinigine socialine parama nepasiturintiems. DARBO PAIEŠKOS IŠMOKA. Į darbo paieškos išmoką gali pretenduoti asmenys, kurie neteko darbo ne anksčiau kaip 3 mėn. iki ekstremalios situacijos ar karantino paskelbimo.

Trečiadienį Užsienio reikalų ministerija patvirtino gruodžio 28-ąją organizuojanti vieną humanitarinį skrydį 48 lietuviams iš Jungtinės Karalystės pargabenti. Skrydžio detalės dar bus patikslintos, praneša ministerija. Visgi, dalis Didžioje Britanijoje įstrigusių tautiečių valstybės užsakyto skrydžio nelaukia ir savarankiškai ieško būdų grįžti.  Nuo gruodžio 21 dienos, 4 val. ryto, iki gruodžio 31 d. 24 val.

Dėl tiekėjų pretenzijų dėl galbūt ribojamos konkurencijos buvo nutrauktas 300 tūkst. antigenų testų pirkimas. Antradienį paskelbtoje pirkimo ataskaitoje rašoma, kad jis buvo nutrauktas. Centrinės perkanciosios organizacijos (CPO LT) laikinasis vadovas Darius Marma BNS sakė, kad techninę pirkimo specifikaciją parengė Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija ir vėliau nusprendė ją tikslinti, todėl paprašė nutraukti vykusį pirkimą.

Kadangi Kūčios, kaip ir Kalėdų ar Naujųjų metų dienos laikomos švenčių dienomis, dirbti jomis privalu viena valanda trumpiau nei įprastai, praneša Valstybinė darbo inspekcija.

Karantino ribojimai ne maisto prekių parduotuves toliau verčia verslą ieškoti būdų, kaip palaikyti bent minimalius pardavimus. Knygynai, fizinės drabužių parduotuvės, sugriežtėjus prekybos ribojimams, kiek pakreipė savo veiklą – parduotuvių neuždarė, bet pavertė jas internetu įsigytų prekių atsiėmimo punktais, o štai dėvėtų drabužių parduotuvės, panašu, taip pat rado išeitį.

Kitais metais politikų, teisėjų, pareigūnų, tarnautojų ir biudžetininkų pareiginės algos bazinis dydis bus 177 eurai – vienu euru didesnis nei šiemet. Už tai antradienį balsavo 116 Seimo narių, du buvo prieš ir septyni susilaikė. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimu, bazinio dydžio padidinimas vienu euru papildomai biudžetui kainuos apie 21 mln. eurų per metus. Dėl to išmokos ir atlyginimai apie 200 tūkst. darbuotojų kitąmet didės nuo 4 iki 32 eurų.

Trečiadienį Seimas galutinai priėmė „Sodros“ biudžeto ir su juo susijusių teisės aktų projektus. Naujoji Vyriausybė žadėjo, kad 100 proc. bus kompensuojamas darbuotojų atlyginimas iki 2 minimalių algų, tačiau galiausiai šis pažadas nebus įgyvendintas. Už Užimtumo įstatymo pataisas balsavo 122 Seimo nariai, balsavusių prieš nebuvo, o susilaikė – 3. Dabar už darbuotojus, kurie dėl karantino ar ekstremalios padėties išėjo į prastovą, darbdaviams mokama iki 90 proc.

Trečiadienį galutiniu balsavimu Seimas pakeitė Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą. Be kita ko, jame numatyta, kad dėl karantino ar ekstremalios padėties net ir galint dirbti nuotoliniu vaikų į darželius bus galima nevesti, o tuo metu tėvams bus mokama ligos išmoka. Už  tokį įstatymo projektą balsavo 121 Seimo narys, balsavusių prieš nebuvo, o susilaikė – 4. Priimtą įstatymo projektą dar turės pasirašyti prezidentas.

Kiekvienam gimusiam vaikui ar įvaikintam vaikui, neatsižvelgiant į tai, ar jam gimus vienkartinė išmoka jau buvo išmokėta, būtų skiriama 250 bazinių socialinių išmokų dydžio (10 tūkst. eurų) vienkartinė išmoka. Tokia pat išmoka būtų skiriama ir vaikui, kuriam globa nustatyta šeimoje ar šeimynoje, iki jam sukaks pusantrų metų, jeigu ši išmoka nebuvo išmokėta jam gimus ar pirmą kartą nustačius globą.

Trečiadienį Seimas patvirtino kitų metų „Sodros“ biudžetą, o kartu ir indeksavimo koeficientą, kuriuo nuo 2021 m. bus padidintos senatvės ir kitos pensijos. Vis dėlto vieniems gyventojams pensijos augs dešimt kartų sparčiau nei kitiems. Kita vertus, pinigų naujos vienišų asmenų išmokoms nėra numatyta. Už biudžeto projektą balsavo 114 Seimo nariai, balsavusių prieš nebuvo, o 11 susilaikė.

Didieji prekybos ir pramogų centrai Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje per Kalėdas nedirbs, o vienas jų pirkėjų dar nelauks ir sausio 1 d. Jų atstovai prašo gyventojų eiti apsipirkti tik esant būtinybei ir laikytis visų saugumo priemonių. O statybinių, remonto prekių prekybos tinklai virtę prekių atsiėmimo punktais nedirbs per Kalėdas ir Naujuosius metus, sausio 1 d.  Portalas tv3.lt kviečia susipažinti su šventiniu prekybos tinklų ir atsiėmimo punktų darbo grafiku.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė iš esmės teigiamai vertina Seimo patvirtintą 2021 metų biudžetą. Tuo metu Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis perspėja, kad biudžete numatyta parama verslui gali būti nepakankama. „Krizinis pandeminio karo biudžetas.

TV3 Grupė ir „Viasat World“ pratęsė glaudžią turinio partnerystę Baltijos šalyse. Naujos kartos televizijos „Go3” žiūrovai galės mėgautis ne tik „Viasat World“ televizijos kanalais, bet ir VOD (angl. „Video On Demand“) filmais, serialais bei dokumentika. Bendradarbiavimas apims visą „Viasat World“ dokumentikos, dramų ir pramogų portfelį.

Per šventes apie 90 proc. bankų klientų galės greitai pervesti pinigus į sąskaitą kitame banke, tačiau gruodžio 24-27 dienomis ir sausio 1–3 dienomis įprastiniai momentiniai mokėjimai nevyks. Lietuvos bankas (LB) primena, kad pildant pavedimo duomenis ir reikia pažymėti, kad jis būtų atliktas kaip momentinis.