Lietuvos verslas

Vyriausybė trečiadienį spręs dėl sąlygų atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) plėtrai. Tai atvers kelią rengti technologiškai neutralius aukcionus, kuriuose galės varžytis vėjo, saulės, biomasės energetikos plėtotojai. Jiems ketinama taikyti naują paramos schemą.

Seimo Energetikos komisija trečiadienį analizuos padėtį biokuro rinkoje ir svarstys, kaip sumažinti šilumos kainas šį šildymo sezoną. Kainų komisijos vadovė Seimo komisijai pateiks informaciją apie prognozuojamas šilumos kainas, energijos išteklių biržos „Baltpool“ atstovai informuos apie biokuro kainas biržoje, o Valstybinių miškų urėdijos vadovybė aiškinsis, kaip sekasi dalyvauti biokuro rinkoje.

Jau beveik metus neišsprendžiamas aplinkosaugininkų ginčas su metalo pakuočių gamintojais ir importuotojais vėl atsidūrė aklavietėje. Bankrutavus atliekų tvarkytojai „Metrail“, problemas siekta išspręsti taikiai, tačiau praradę viltį, jog Aplinkos ministerijai pavyks ginčą išspręsti, verslininkai prašo ūkio ministro pagalbos.

Premjeras Saulius Skvernelis pareiškė, jog imsis intervencijos į biokuro prekybą, kad gyventojams smarkiai nebrangtų centralizuotai tiekiama šiluma. „Mes tikrai darysime intervenciją, kas susiję su biokuro prekyba. Nes matėme tendencijas kelti biokuro kainas ir tuo pačiu bandyti pritempti ar pridengti šildymo kainų augimą. Jau buvo kalbėta ir su aplinkos ministru, kuris atsakingas už Valstybinės miškų urėdijos veiklą“, – žurnalistams antradienį sakė S. Skvernelis.

Profesinės sąjungos reiškia nepritarimą Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projektui, kuriuo siūloma 50 proc. mažinti gyventojų paramai skiriamo gyventojų pajamų (GPM) mokesčio dydį.

Pinigų plovimo schemoje, pagal kurią 2007–2010 metais iš Rusijos per Baltijos šalis į Norvegijos DNB banką buvo pervesta 533 tūkst. JAV dolerių, kaip pagrindinis bankas dalyvavo jau žlugęs Ūkio bankas. Dalis pinigų judėjo ir per Danijos „Danske Bank“ Estijos padalinį, teigia JAV verslininkas, žmogaus teisių aktyvistas ir aršus Rusijos prezidento kritikas Billas Browderis.

Lietuvos oro erdvėje daugėjant skrydžių, svarstoma, kaip padidinti oro erdvės pralaidumą, teigia valstybės įmonė „Oro navigacija“. „Įvertinant augantį skrydžių skaičių ir ruošiantis kitų metų galimam skrydžių augimui, įmonė artimiausiu metu sieks pertvarkyti oro erdvės struktūrą. Analizuojamos galimybės atidaryti papildomus skrydžių valdymo sektorius“, – pranešime teigė įmonės generalinis direktorius Mindaugas Gustys.

2019 metų biudžeto projekto Vyriausybė šią savaitę dar nesvarstys, nors praėjusią savaitę skelbta, kad jis bus teikiamas ministrų pasitarimui trečiadienį. Dabar šis klausimas iš darbotvarkės išbrauktas. Pasak finansų ministro patarėjos Ramintos Stanaitytės-Česnulienės, biudžeto projektas Vyriausybei bus pateiktas ne anksčiau kaip kitą savaitę. „Biudžeto projektas šiuo metu dar yra derinamas, Vyriausybę jis pasieks kitą arba dar kitą savaitę.

Vartojimo prekių krepšelį Lietuvoje pigiausiai ir toliau galima įsigyti „Lidl“ ir „Maximos“ parduotuvėse, rodo slaptas pirkėjų tyrimas. Iš penkių didžiųjų šalies miestų pigiausiai krepšelis kainuoja vilniečiams, brangiausiai – Klaipėdos gyventojams.

Vilniaus savivaldybės valdoma bendrovė „Vilniaus viešasis transportas“ (VVT) ketina skelbti dešimties žemagrindžių dyzelinių autobusų pirkimo konkursą. Centriniame viešųjų pirkimų portale praėjusį penktadienį paskelbtas būsimo konkurso techninių specifikacijų projektas. Jame nurodyta, kad autobusai turi būti pagaminti ne anksčiau nei 2018 metais, pritaikyti dirbti žiemos (iki -35 laipsnių) ir vasaros (iki +50 laipsnių) temperatūros sąlygomis.

Praėjusią savaitę elektros kaina Lietuvoje toliau mažėjo ir siekė kiek daugiau nei 53 eurus už megavatvalandę (MWh). Nepriklausomos elektros tiekėjos „Elektrum Lietuva“ teigimu, tam įtakos turėjo ir šalyje per savaitę išaugusi elektros gamyba. Lietuvoje ir Latvijoje elektra per savaitę atpigo 3,3 proc. iki 53,22 euro už MWh, Estijoje – 0,2 proc.

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ekonominei situacijai ir šaliai perėjus į pereinamojo laikotarpio ES narių kategoriją, Europos Komisijos (EK) pateiktame siūlyme 2021-2027 m. finansavimą iš sanglaudos fondo Lietuvai siūloma mažinti 24 proc. iki 5,6 mlrd. eurų.

Statistiniai rodikliai rodo, kad gyvenimas šalyje gerėja − vidutinis darbo užmokestis auga dviženkliu tempu, senatvės pensijos taip pat nestovi vietoje, o gyventojų, gyvenančių absoliučiame skurde, skaičius mažėja. Tačiau visuomenės apklausos rodo, kad didelė dalis gyventojų šio gerėjimo visai nejaučia. Ar toks gyventojų pesimizmas yra pagrįstas? Per pastaruosius dvejus metus vidutinis darbo užmokestis šalyje išaugo daugiau nei 20 procentų.

Artėjant naujam šildymo sezonui, šiluma Lietuvoje dėl augančių kuro kainų gali brangti iki 15 proc., palyginti su ankstesniu sezonu, tačiau kai kuriuose didmiesčiuose ji gali brangti mažiau, sako rinkos dalyvių atstovai ir ekspertai. Kai kurie jų tikisi, kad biokuro kainos stabilizuosis ir šilumos brangimo pavyks išvengti.

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad nuo kitų metų malkoms bus taikomas lengvatinis 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas. „Vyriausybė, teikdama kitų metų biudžetą, yra sutarusi su frakcijomis, kurios sudaro koaliciją, kad bus siūlomas ir mes tam pritariame įvesti 9 proc. PVM lengvatinį tarifą malkoms – ne visam iškastiniam kietajam kurui, bet būtent malkoms“, – antradienį LRT radijui sakė S. Skvernelis.

Rusijos koncerno „Eurochem“ valdoma Kėdainių fosforo trąšų gamykla „Lifosa“ baigė naujojo cecho statybas, į kurias investavo per 14 mln. eurų. Bendrovė kitą savaitę organizuoja naujas trąšas – kristainį karbamido fosfatą – gaminsiančio cecho atidarymą. Balandį „Verslo žinios“ rašė, kad iki šiol tokias trąšas gamino viena Dubajaus gamykla, iš kurios „Lifosa“ perėmė technologiją. 2017 metų rugpjūtį bendrovė atidarė 19,6 mln. eurų kainavusį naują tirpių trąšų gamybos cechą.

Europinės vėžės „Rail Baltica“ ruožo nuo Kauno iki Palemono statybas prižiūrės Vokietijos geležinkelių projektavimo bendrovė EPG. Įmonė rugsėjo 27 dieną pasirašė 164,5 tūkst. eurų (su PVM) vertės sutartį su „Lietuvos geležinkeliais“, nurodoma viešojo pirkimo ataskaitoje. Konkurse taip pat dalyvavo bendrovės „Statybų techninė priežiūra“, paslaugas siūliusi už 228,7 tūkst. eurų, bei „TAEM projektų valdymas“ – 308,5 tūkst. eurų.

Nuo šiandien (spalio 1 d.) Baltijos šalyse lyderiaujančios žiniasklaidos įmonių grupės „All Media Baltics“ generaliniu direktoriumi paskirtas Christian‘as Antingas. Christian‘as Antingas – žiniasklaidos profesionalas, turintis didelės tarptautinės patirties, prieš tai ėjęs didžiausios Lenkijos televizijos valdybos nario pareigas.

Panevėžys nuo antradienio pradeda šildymo sezoną. Miesto savivaldybė pranešė, kad gyvenamuosiuose namuose ir kitų šilumos vartotojų pastatuose šildymas bus įjungtas per tris dienas nuo šildymo sezono paskelbimo. Miesto ugdymo įstaigos šildomos nuo penktadienio. Dėl šildymo sezono šios savaitės pradžioje turėtų apsispręsti ir Vilniaus miesto savivaldybė. Kiti didmiesčiai šildymo sezono skelbti dar neplanavo.

Koncerno „MG Baltic“ kontroliuojamos didžiausios Baltijos šalyse mažmeninės drabužių prekybos grupės „Apranga“ vadovas sako, kad šie metai dėl neįprastų orų drabužių prekybos verslui nebuvo labai sėkmingi. Tačiau jis tikisi, kad iki metų pabaigos padėtis pasikeis. Nedidelį metinį apyvartos augimą pasiekusios grupės vadovas Rimantas Perveneckas sako, kad paskutiniais šių metų mėnesiais situacija gali labai pasikeisti.

Valstybės subsidijuojamas paskolas pirmajam būstui regionuose jaunoms šeimoms pradžioje teiks du bankai – SEB ir „Swedbank“. Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja Eglė Samoškaitė BNS teigė, kad ministerija sutartis su bankais pasirašė rugsėjį. Pasak E. Samoškaitės, vėliau paskolų teikėjų ratą numatoma plėsti, įtraukiant ir kitus komercinius bankus bei kredito unijas. Šiemet šioms subsidijoms numatyta 4 mln. eurų, o parama galės pasinaudoti daugiau nei 200 jaunų šeimų.

Elektros ir dujų tiekimas gyventojams nuo pirmadienio sutelkiamas vienoje bendrovėje „Lietuvos energijos tiekimas“ (LET). Ji perėmė visuomeninio elektros tiekimo veiklą iš „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO). Energetikos grupės „Lietuvos energija“ Komercijos ir paslaugų tarnybos direktorius Vidmantas Salietis sako, kad vartotojams niekas nesikeičia. „Trumpuoju laikotarpiu klientams niekas, išskyrus tiekėjo pavadinimą, nesikeis ir pokyčių jie nepajus.

Vilniaus valdžia pasirinko bendroves, kurios trejus metus tvarkys gatves šiaurinėje, rytinėje, pietinėje ir vakarinėje miesto dalyse. Bendrovėms „Eurovia Lietuva“, „YIT Infra Lietuva“ bei „Grinda“ už darbus bus sumokėta iki 16,34 mln. eurų. Pasak savivaldybės administracijos direktoriaus Povilo Poderskio, su trimis įmomėmis pasirašytos preliminarios sutartys, siekiant lanksčiau planuoti gatvių remonto darbus.

Nuo kitų metų minimaliai mėnesio algai (MMA), tikėtina, didėsiant 30 eurų – iki 430 eurų, analitikai sako, kad toks jos dydis yra saugus darbuotojams, tačiau gali pakenkti smulkiam ir vidutiniam verslui regionuose. Tuo metu kai kurie smulkieji verslininkai sako būsiantys priversti kelti paslaugų ir produktų kainas, kiti gi tikina, kad jų verslui tai neturės įtakos.

Lietuva Paryžiuje steigia nuolatinę atstovybę prie Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO). Šios organizacijos nare Lietuva tapo šių metų liepą. Norint šaliai aktyviai dalyvauti organizacijos veikloje ir bendradarbiauti su EBPO įgyvendinant svarbias nacionalines reformas, Užsienio reikalų ministerija (URM) siūlo įsteigti atstovybę. Pagal ministerijos siūlymą, atstovybė turėtų būti įkurta nuo gruodžio 1 dienos.

Seimui siūloma nuo gruodžio nustatyti dar žemesnes skolų išieškojimo ribas tiems skolininkams, kurių pajamos vos siekia minimalią algą (MMA). Seimas šią savaitę priėmė svarstyti Civilinio proceso kodekso pataisas, kuriomis siūloma iš skolininko darbo užmokesčio, neviršijančio MMA, antstoliams kiekvieną mėnesį išskaityti mažiau – ne 20 proc., kaip nustatyta iki šiol, o 10 proc. skolos, kai yra viena byla, ir vietoje 30 proc. išskaičiuoti 20 proc. skolos, jeigu jų būtų kelios.

Už Vilniaus miesto savivaldybei priklausančias buvusias Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) būstinės patalpas aukcione pasiūlyta 505 tūkst. eurų. Kaip BNS informavo savivaldybės Nekilnojamojo turto skyriaus vedėja Vilma Lajauskaitė, jau antrąjį savivaldybės skelbtą aukcioną ketvirtadienį laimėjo fizinis asmuo. „Per dvi dienas laimėtojas turi pasirašyti laimėtojo protokolą, vėliau pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį ir apmokėti“, – sakė V. Lajauskaitė.

Smulkiose Lietuvos įmonėse kompiuterine ir informacinių technologijų (IT) įranga dažniausiai rūpinasi ne patyrę šios srities specialistai, o atsitiktiniai darbuotojai - tokia praktika vyrauja ne dėl nepakankamų finansinių išteklių, o veikiau dėl nesuvokimo, kokį pavojų gali kelti apleistas IT ūkis, rašo „Lietuvos žinios“. Lietuvos informacinių ir ryšių technologijų įmones bei mokslo ir studijų institucijas vienijančios asociacijos "Inforbalt" direktorius Paulius Vertelka dienraščiui teigė, kad r...

Seimo komitetui ėmus narstyti praėjusios Lietuvos ekonominės krizės priežastis ir jos metu priimtus sprendimus, politologai ir ekonomistai diskutuoja, kuo siekiama šiuo tyrimu. Kol vieni čia įžvelgia politinį atspalvį, artėjant trejiems rinkimams, kiti mano, kad būtina šiuo klausimu diskutuoti, bet ne ieškoti kaltųjų.

„Rail Baltica" projektą įgyvendinančios bendros Baltijos šalių įmonės „RB Rail“ laikinasis vadovas Ignas Degutis sako, kad projekto partnerės mato bendrą tikslą – nutiesti europinės vėžės geležinkelį, tačiau jo siekia skirtingais būdais. „Man svarbiausia, kad būtų pilnas projekto finansavimas ir iš visų pusių būtų žiūrima į priekį.

Teismui šią savaitę galutinai nutraukus Vokietijos bendrovės „Danpower“ ginčą su Valstybine energetikos inspekcija (VEI) dėl didesnio elektros tarifo jos jėgainėje Kaune, VEI penktadienį suteikė naują leidimą bendrovei gaminti elektrą su skatinamuoju, arba didesniu nei rinkoje tarifu. Tai reiškia, kad gegužę pasirašyta „Danpower“ ir Energetikos ministerijos taikos sutartis įsigalioja visa apimtimi, o visi šalies vartotojai per 12 metų „Danpower“ sumokės apie 18–25 mln. eurų.

Kijevą, Minską, Vilnių ir Rygą nuo šiol bus galima pasiekti traukiniu. Rugsėjo 28 dieną pradeda kursuoti traukinys, kuris sujungs šias keturias valstybių sostines. Penktadienį popiet pirmasis traukinys pajudės iš Kijevo, o šeštadienį keleiviai iš Vilniaus ar Šiaulių geležinkelio stočių galės vykti į Rygą, Minską arba Kijevą. Pasak „Lietuvos geležinkelių“ Keleivių vežimo direkcijos direktoriaus Lino Baužio, pirmaisiais mėnesiais iš Kijevo į Rygą vyks bandomieji važiavimai.

Konkurencijos taryba aiškinsis, ar Vilniaus savivaldybės sprendimas perduoti patikėjimo teise Fabijoniškėse pastatytą baseiną savivaldybės viešajai įstaigai „Sveikas miestas“ neribojo konkurencijos. Konkurencijos taryba tyrimą pradėjo po rinkos dalyvių skundo, jog savivaldybė be konkurso įstaigai pavedė valdyti ir naudoti baseiną S. Nėries gatvėje dvidešimčiai metų.

„Pakartosiu Rūmams tą patį, ką jau sakiau naujosios vyriausybės ministrams: negaliu pažadėti nieko – tik kraują, sunkų triūsą, ašaras ir prakaitą,“ – tai legendiniai Vinstono Čerčilio žodžiai. Šis Britanijos premjeras labai ženkliai prisidėjo prie pasaulio, kuriame gyvename iki šiol, formavimo. Čerčilio pavyzdys liudija, kiek nulemti gali vienas žmogus ir kaip bet kokiomis istorijos sąlygomis galima pasiekti savo tikslą.

Didžiausiam pasaulyje kelionių organizatoriui TUI atstovaujančiai Latvijos bendrovei „TT Baltics“ pradedant veiklą Lietuvoje, šalies kelionių organizatoriai sako, kad naujam rinkos žaidėjui įsitvirtinti rinkoje gali būti sunku, tačiau teigia matantys potencialo. Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentė, kelionių agentūros „Estravel Vilnius“ generalinė direktorė Žydrė Gavelienė sako, kad apie galimą bendrovės įtaką rinkai kalbėti kol kas anksti.

Baltarusijai neapsimoka nukreipti savo krovinius į Liepoją, o ne į Klaipėdą, sako susisiekimo ministras. Rokas Masiulis taip pat apgailestauja, kad Latvija, motyvuodama saugumu, nepalaiko Baltarusijoje statomos Astravo atominės jėgainės elektros boikoto. „Nesmagu, kad mūsų kaimynai (Latvija – BNS) naudojasi padėtimi dėl Astravo elektrinės.

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių organizatoriaus TUI franšizės pagrindu. Nuo šiol Baltijos regiono keliautojai galės mėgautis aukštos kokybės ir išskirtinio serviso TUI kelionėmis, rašoma įmonės pranešime.

Europinio geležinkelio statybos projektą „Rail Baltica“ įgyvendinančios Baltijos šalių bendros įmonės „RB Rail“ vadovė Baiba Rubesa, sulaukusi dalies akcininkų nepasitenkinimo, įteikė atsistatydinimo pareiškimą. Trejus metus bendrovei „RB Rail“ vadovavusios B. Rubesos kadencija baigiasi kitą mėnesį. Šių metų vasarį „RB Rail“ akcininkai iš Estijos ir Lietuvos išreiškė nepasitikėjimą B. Rubesa – jie nebuvo patenkinti jos darbu ir teigė, kad reikalingi pokyčiai.

 Dažnai sakoma, kad skaičiai - nemeluoja. Skaičiai yra faktai, ir ką ten apie juos daugiau ginčytis. Tačiau per praėjusią savaitę nuskambėjo net trys atvejai, kai būtent skaičiais įrodomi faktai buvo interpretuojami skirtingai. Panašiai, kaip su tuo skoniu, dėl kurio nesiginčijama, tačiau gyvenime būtent dėl jo ir ginčijamasi daugiausiai. Pirmasis atvejis, žinoma, yra kainos. Dėl per didelių, per daug augančių maisto kainų premjeras ant kilimėlio kvietėsi didžiuosius prekybos tinklus.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas sako, kad Vyriausybės siūlomos priemonės, kaip didinti konkurenciją ir mažinti maisto kainas, didins administracinę naštą prekybininkams, todėl kainos tik didės. „Administracinės kliūtys, biurokratinė našta niekaip neturės įtakos kainų mažėjimui arba mūsų investicinės aplinkos patrauklumui. Mažėjanti, silpnėjanti ir ribojama konkurencija gali duoti tik kainų didėjimo efektą“, – žurnalistams Vyriausybėje trečiadienį sakė L. Vilimas.

Dvi Indijos bendrovės į skardinių ir tekstilės gamyklas Rokiškyje numato investuoti beveik 200 mln. eurų ir sukurti daugiau kaip pusantro tūkstančio darbo vietų. Tai būtų vienos didžiausių plyno lauko investicijų Lietuvos istorijoje. Apie planuojamas investicijas BNS patvirtino rugsėjį įsteigtų Indijos prekybos rūmų prezidentė Alina Adomaitytė.

Drauge su Rusijos Karaliaučiaus srities Nemano miestu 17 mln. eurų vandentvarkos projektą įgyvendinusiai Jurbarko rajono savivaldybei gali tekti grąžinti beveik 1 mln. eurų netinkamai panaudotų Europos Sąjungos paramos lėšų. Šios lėšos avansu buvo pervestos Nemano savivaldybei, kuri nepagrindė jų tinkamo panaudojimo.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) trečiadienį pranešė, kad pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo Registrų centre. Ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus šios valstybės įmonės pranešimą apie sudarytas išskirtines sąlygas privačioms bendrovėms gauti gyventojų registro duomenis. Įtariama, kad pagal pasirašytas sutartis sudarytos galimybės privačioms bendrovėms gauti duomenis už kelis kartus mažesnę kainą negu kitiems duomenų gavėjams.

Vyriausybei kuriant planą, kaip skatinti smulkius ir vidutinius prekybininkus bei stabilizuoti maisto kainas, prekybininkai sako, kad valdžios kišimasis iškreips rinką. Prekybos tinklo „Norfa“ savininkas Dainius Dundulis sako, kad valdžia turi sukurti taisykles, kurios būtų vienodos visiems rinkos dalyviams. Anot jo, skirtingos taisyklės iškreips rinką. „Verslas pats yra labai lankstus, sugeba ir per krizes išgyventi, vienintelis dalykas, ko reikia – netrukdyti.

Dėl nepalankių oro sąlygų antradienį turėjęs atplaukti suskystintų gamtinių dujų (SGD) krovinys į Klaipėdos uostą įplauks vėliau, nurimus vėjui ir bangavimui. Bendrovės „Litgas“, kuriai skirtas naujasis Norvegijos „Equinor“ krovinys, atstovas spaudai Paulius Jakutavičius BNS teigė, kad dujovežio „Arctic Princess“ įplaukimas ir švartavimasis atidėtas dėl nepalankių oro sąlygų. Pasak jo, kol kas neaišku, kada laivas galės įplaukti į uostą.

Praeitą savaitę elektros energijos kaina pastebimai sumažėjo visose Baltijos šalyse. Elektra Lietuvoje atpigo daugiau nei Latvijoje, bet mažiau nei Estijoje. Išaugusi gamyba iš atsinaujinančių šaltinių Per savaitę elektra daugiausiai atpigo Estijoje – 21 proc. iki 43,37 EUR/MWh. Lietuvoje ir Latvijoje kaina sumenko atitinkamai 15 proc. ir 14 proc. iki 55,03 EUR/MWh. „Elektrum Lietuva“ ekspertų vertinimu, teigiamą kainų poslinkį nulėmė išaugusios elektros energijos gamybos apimtys.

  Krizės akivaizdoje Lietuvos bankui buvo siūloma didinti kapitalo pakankamumo rodiklį komerciniams bankams iki 8 proc., bet to nebuvo padaryta, sako buvusi europarlamentarė Margarita Starkevičiūtė.   Pasak jos, toks žingsnis būtų pristabdęs Lietuvoje veikiančių užsienio bankų pinigų išvežimą į savo motininius bankus. „Pati kalbėjau su Lietuvos banko valdybos nariais ir prašiau, kad pakeltų tą kartelę, nes tada tuos pinigus ne taip greitai būtų galima iš Lietuvos išvežti.

IKEA atšaukia iš rinkos dalį lubinių šviestuvų CALYPSO, kuriuos pirkėjai galėjo įsigyti nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. Pirkėjai, įsigiję atšaukiamos partijos, pažymėtos skaičiais nuo 1625 iki 1744, šviestuvus, raginami juos atnešti į IKEA parduotuvę ir atgauti sumokėtus pinigus arba iškeisti į naują CALYPSO šviestuvą. Minėtos partijos šviestuvai atšaukiami gavus vartotojų skundų apie nukritusį gaubtą.

Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija už šilumą įmonei „Prasila“ permokėjo 126,1 tūkst. eurų, nustatė Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Kaip skelbia naujienų portalas 15min.lt, kainų komisija, altikusi neplanuotą kolonijos šilumos kainų patikrinimą, nustatė, jog minėta suma nepagrįstai įtraukta įsanaudas už šilumą nuo 2016-ųjų spalio 1 dienos iki 2018-ųjų kovo 31-osios. Iš viso šilumos įsigyta už 1,13 mln. eurų.