Lietuvos verslas

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas sako, kad Vyriausybės siūlomos priemonės, kaip didinti konkurenciją ir mažinti maisto kainas, didins administracinę naštą prekybininkams, todėl kainos tik didės. „Administracinės kliūtys, biurokratinė našta niekaip neturės įtakos kainų mažėjimui arba mūsų investicinės aplinkos patrauklumui. Mažėjanti, silpnėjanti ir ribojama konkurencija gali duoti tik kainų didėjimo efektą“, – žurnalistams Vyriausybėje trečiadienį sakė L. Vilimas.

Dvi Indijos bendrovės į skardinių ir tekstilės gamyklas Rokiškyje numato investuoti beveik 200 mln. eurų ir sukurti daugiau kaip pusantro tūkstančio darbo vietų. Tai būtų vienos didžiausių plyno lauko investicijų Lietuvos istorijoje. Apie planuojamas investicijas BNS patvirtino rugsėjį įsteigtų Indijos prekybos rūmų prezidentė Alina Adomaitytė.

Drauge su Rusijos Karaliaučiaus srities Nemano miestu 17 mln. eurų vandentvarkos projektą įgyvendinusiai Jurbarko rajono savivaldybei gali tekti grąžinti beveik 1 mln. eurų netinkamai panaudotų Europos Sąjungos paramos lėšų. Šios lėšos avansu buvo pervestos Nemano savivaldybei, kuri nepagrindė jų tinkamo panaudojimo.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) trečiadienį pranešė, kad pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo Registrų centre. Ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus šios valstybės įmonės pranešimą apie sudarytas išskirtines sąlygas privačioms bendrovėms gauti gyventojų registro duomenis. Įtariama, kad pagal pasirašytas sutartis sudarytos galimybės privačioms bendrovėms gauti duomenis už kelis kartus mažesnę kainą negu kitiems duomenų gavėjams.

Vyriausybei kuriant planą, kaip skatinti smulkius ir vidutinius prekybininkus bei stabilizuoti maisto kainas, prekybininkai sako, kad valdžios kišimasis iškreips rinką. Prekybos tinklo „Norfa“ savininkas Dainius Dundulis sako, kad valdžia turi sukurti taisykles, kurios būtų vienodos visiems rinkos dalyviams. Anot jo, skirtingos taisyklės iškreips rinką. „Verslas pats yra labai lankstus, sugeba ir per krizes išgyventi, vienintelis dalykas, ko reikia – netrukdyti.

Dėl nepalankių oro sąlygų antradienį turėjęs atplaukti suskystintų gamtinių dujų (SGD) krovinys į Klaipėdos uostą įplauks vėliau, nurimus vėjui ir bangavimui. Bendrovės „Litgas“, kuriai skirtas naujasis Norvegijos „Equinor“ krovinys, atstovas spaudai Paulius Jakutavičius BNS teigė, kad dujovežio „Arctic Princess“ įplaukimas ir švartavimasis atidėtas dėl nepalankių oro sąlygų. Pasak jo, kol kas neaišku, kada laivas galės įplaukti į uostą.

Praeitą savaitę elektros energijos kaina pastebimai sumažėjo visose Baltijos šalyse. Elektra Lietuvoje atpigo daugiau nei Latvijoje, bet mažiau nei Estijoje. Išaugusi gamyba iš atsinaujinančių šaltinių Per savaitę elektra daugiausiai atpigo Estijoje – 21 proc. iki 43,37 EUR/MWh. Lietuvoje ir Latvijoje kaina sumenko atitinkamai 15 proc. ir 14 proc. iki 55,03 EUR/MWh. „Elektrum Lietuva“ ekspertų vertinimu, teigiamą kainų poslinkį nulėmė išaugusios elektros energijos gamybos apimtys.

  Krizės akivaizdoje Lietuvos bankui buvo siūloma didinti kapitalo pakankamumo rodiklį komerciniams bankams iki 8 proc., bet to nebuvo padaryta, sako buvusi europarlamentarė Margarita Starkevičiūtė.   Pasak jos, toks žingsnis būtų pristabdęs Lietuvoje veikiančių užsienio bankų pinigų išvežimą į savo motininius bankus. „Pati kalbėjau su Lietuvos banko valdybos nariais ir prašiau, kad pakeltų tą kartelę, nes tada tuos pinigus ne taip greitai būtų galima iš Lietuvos išvežti.

IKEA atšaukia iš rinkos dalį lubinių šviestuvų CALYPSO, kuriuos pirkėjai galėjo įsigyti nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. Pirkėjai, įsigiję atšaukiamos partijos, pažymėtos skaičiais nuo 1625 iki 1744, šviestuvus, raginami juos atnešti į IKEA parduotuvę ir atgauti sumokėtus pinigus arba iškeisti į naują CALYPSO šviestuvą. Minėtos partijos šviestuvai atšaukiami gavus vartotojų skundų apie nukritusį gaubtą.

Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija už šilumą įmonei „Prasila“ permokėjo 126,1 tūkst. eurų, nustatė Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Kaip skelbia naujienų portalas 15min.lt, kainų komisija, altikusi neplanuotą kolonijos šilumos kainų patikrinimą, nustatė, jog minėta suma nepagrįstai įtraukta įsanaudas už šilumą nuo 2016-ųjų spalio 1 dienos iki 2018-ųjų kovo 31-osios. Iš viso šilumos įsigyta už 1,13 mln. eurų.

Lietuvos žemės ūkio ministras Giedrius Surplys paragino Europos Komisiją kompensuoti šalies žemdirbiams sausros bei afrikinio kiaulių maro (AKM) padarinius. Pasak G. Surplio, preliminariais skaičiavimais, prognozuojama, kad dėl Lietuvą alinusios sausros ūkininkai patyrė 0,5 mlrd. eurų nuostolių.

Finansų ministerija turi nutraukti 600 tūkst. eurų vertės viešojo sektoriaus apskaitos informacinės sistemos (VSAKIS) plėtros konkursą, pareiškė Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT). Tarnybos vertinimu, konkurso reikalavimai riboja konkurenciją. VPT taip pat pažymi, kad nuo 2013 metų ministerijai šias paslaugas teikia tas pati įmonė, ji vienintelė dalyvavo ir paskutiniame konkurse. Atviri VPT duomenys rodo, kad sistemą 2009 metais už 1,97 mln.

Pirmadienį BRENT naftos, kurią mes naudojame Lietuvoje, kaina pakilo virš 80 JAV dolerių už barelį. Kainos augimas buvo paskatintas praėjusią savaitę vykusio naftą eksportuojančių šalių kartelio OPEC susirinkimo, kur, nepaisant JAV prezidento D.Trump prašymo, nebuvo suteikta vilčių didinti naftos gavybą. Tokia kaina nafta buvo prekiaujama tik prieš keturis metus, kai prasidėjo staigus naftos kainos kritimas.

Prezidentės siūlomos pataisos, numatančios didesnes baudas už klaidinančią reklamą, gali sumažinti konkurenciją elektroninėje prekyboje, sako ekspertai. Anot jų, kiti šalies vadovės siūlomi pakeitimai taip pat gali neatnešti laukiamų rezultatų. E. prekybos ekspertas Vytautas Vorobjovas mano, jog e. prekyboje konkurencija šiuo metu yra pakankama. Advokatų kontoros „Sorainen“ partneris Daivis Švirinas abejoja, ar baudų už klaidinančią reklamą didinimas užkirs kelią kainų didėjimui.

Teismui laikinai sustabdžius Lietuvos nacionalinės apie 3 mln. eurų vertės filharmonijos didžiosios salės atnaujinimo konkursą, filharmonijos vadovė baiminasi, jog nebus suspėta tinkamai pasiruošti kitų metų rudenį numatytiems koncertams, be to, nežinia, kiek dar laiko iki remonto galės būti naudojama salė.

Gyventojams piktinantis augančiomis maisto kainomis, o premjerui į Lietuvą kviečiant užsienio prekybos tinklus, prezidentė Dalia Grybauskaitė su Konkurencijos tarybos pirmininku Šarūnu Keserausku pirmadienį aptarė augančių kainų ir konkurencijos stiprinimo klausimus. Savo ruožtu prezidentė ketina Seimui dar rudens sesijoje teikti keturių įstatymų paketą, kuris padėtų pažaboti nesąžiningą prekybininkų reklamą ir konkurenciją.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį susitinka su Konkurencijos tarybos pirmininku Šarūnu Keserausku – bus kalbama, kaip suvaldyti augančias kainas bei padidinti konkurenciją. Šalies vadovė šioje Seimo rudens sesijoje siūlys priemones konkurencingumui ir vartotojų apsaugai didinti. Ketinama teikti Teisėkūros pagrindų įstatymo pataisas, kurios įpareigotų teisės aktus vertinti per konkurencijos prizmę.

Pasak specialistų, aktyvus gyvenimo būdas, sportas turėtų būti neatsiejami nuo kiekvieno iš mūsų kasdienybės. Užsiimdami sportine veikla džiaugiamės geresne savijauta, energija, kokybiškesniu poilsiu, todėl visiems, nepriklausomai nuo amžiaus, rekomenduojama gyventi aktyviai ir reguliariai sportuoti. Taip pat patariama išbandyti kuo daugiau skirtingų sporto rūšių tam, kad išsirinktume labiausiai patinkančią, artimiausią širdžiai bei sielai ir į pasirinktas treniruotes eitume noriai.

Pasaulis keičiasi greičiau, nei dalis mūsų spėja prisitaikyti. Vos studentai baigia vieną specialybę ar spėja įsitvirtinti darbo rinkoje, pasirodo, kad ši nebe patraukli. Galų gale, daugelis darbuotojų jau ir dabar (o ateityje dar labiau) susiduria su poreikiu nuolat tobulėti ir keistis, plėsti savo įgūdžius, prisitaikyti prie naujausių technologijų.

Politinės korupcijos byloje teisiamas buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis toliau teismo reikalauja priteisti jam žalą dėl neįvykusios komandiruotės. R. Kurlianskio advokatas praėjusią savaitę Vilniaus apygardos teismui apskundė rugpjūtį priimtą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą atmesti jo ieškinį prokuratūrai.

Alkoholio akcizų pajamos, pernai dėl padidintų tarifų išaugusios daugiau kaip penktadaliu, šiemet didėja kuklesniais tempais. Deklaruoti alkoholio akcizai sausį–rugpjūtį siekė 206,926 mln. eurų – 3 proc. daugiau nei pernai tuo pat laiku (200,864 mln. eurų), rodo naujausi Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys. Spiritinių gėrimų akcizų pajamos šiemet smuktelėjo 0,4 proc. iki 120,27 mln. eurų, tarpinių produktų – 35,8 proc. iki 4,703 mln. eurų, alaus – augo 11,1 proc. iki 59,314 mln.

Vilniaus Lazdynų baseino statytojai siekia iš Vilniaus valdžios prisiteisti beveik 130 tūkst. eurų – tiek vertinami projekte nenumatyti papildomi darbai. Vilniaus apygardos teismo atstovė spaudai Lina Nemeikaitė BNS patvirtino, kad generalinė statybos rangovė įmonė „Irdaiva“ prašo jai priteisti 128,5 tūkst. eurų. „Irdaivos“ generalinis direktorius Vitas Lopinys BNS sakė, kad atliekant statybos darbus paaiškėjo, jog techniniame projekte dėl betonavimo darbų ir armatūros įsivėlė klaidų.

\Vokietijos mažmeninės prekybos grupės „Schwarz Gruppe“ valdoma prekybos tinklas „Kaufland“ neketina ateiti į Lietuvą. „Atliekame analizę ir reguliariai tikriname visas pasaulio šalis, atsižvelgiant į mūsų plėtros reikalavimus. Šiuo metu neturime planų plėstis Lietuvoje“, – BNS patvirtino „Kaufland“ atstovė Anna Muenzing.

Lietuvos banko valdyba skyrė bendrovei „Pervesk“ 0,7 mln., o jos vadovui Vytautui Karalevičiui – 0,5 mln. eurų baudas. Įmonė nubausta už tai, kad netinkamai vertino klientų rizikingumą ir taip pažeidė Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą. Lietuvos bankas pranešė įpareigojęs bendrovę iki metų pabaigos ištaisyti visus trūkumus ir apribojo teisę teikti paslaugas rizikingiems klientams.

Skandalai dėl vaikų maitinimo tęsiasi. Po to, kai vaikams liepta ruošti sveikesnį maistą, vieną verslininkės sudarytą knygą mokyklų maisto tiekėjai ir valgyklų darbuotojai pradėjo pirkti vos ne kaip privalomą. 100 eurų kainuojančioje knygoje ir ją reklamuojančioje svetainėje – Sveikatos apsaugos ministerijos logotipai ir raštai apie patvirtintus čia nurodomus receptus. Tačiau ministerija dabar aiškina, kad autorei savo vardu dangstytis neleido.

Nepavojingų atliekų deginimas aplinkos taršos mokesčiu kol kas nebus apmokestinamas. Naują mokestį būtų mokėję trys atliekų deginimo gamyklas turinčios įmonės – šilumos gamintoja „Fortum Heat Lietuva“ ir „Lietuvos energijos“ statomos Vilniaus ir Kauno kogeneracinės jėgainės. Per jų gaminamą šilumos energiją mokestis būtų gulęs ant gyventojų pečių.

Šiemet Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) atliko šešis tyrimus, po kurių 4 mln. eurų pripažinti neturinčiais teisėto savininko ir pervesti į Lietuvos biudžetą. FNTT Vilniaus apygardos valdybos viršininkas Dainius Baršauskas portalui 15min.lt sakė, kad priimtų sprendimų niekas neapskundė. „Tai rodo, kad nėra tokio legalaus pinigų savininko, kuris galėtų ateiti ir pasakyti teisme: „Aš esu teisėtas šių lėšų savininkas ir aš galiu tai pagrįsti,“ – sakė D. Baršauskas.

12 000 šalies gyventojų, kuriems rugsėjį pirmą kartą atsirado pareiga patiems sumokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas, sulaukė „Sodros“ priminimų. Rugsėjį pirmą kartą įmokas turėtų sumokėti nemažai jaunuolių, kurie baigė mokslus, tačiau netęsia studijų ir nedirba. Šie gyventojai nėra skolingi „Sodrai“ ir sumokėti įmoką – 36 eurus – dar gali iki rugsėjo 30 dienos. Tokiu atveju įsiskolinimai nesusidarys, o prireikus medikų pagalbos už sveikatos priežiūros paslaugas mokėti nereikės.

Centralizuotai šilumą Kaune tiekianti bendrovė „Kauno energija“ ankstesniais metais gautas papildomas 14,6 mln. eurų pajamas vartotojais grąžins per ketverius metus, mažindama šilumos kainą. Tai ketvirtadienį pranešė Kauno savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas. „14 mln. eurų „Kauno energija“ per ateinančius ketverius metus pasidalins su šilumos vartotojais“, – spaudos konferencijoje sakė jis.

Elektromobilių įkrovimo stotelės bus rengtos dar keturiuose Lietuvos miestuose – Jonavoje, Klaipėdoje, Neringoje ir Panevėžyje. Tam skirta 282 tūkst. eurų Europos Sąjungos (ES) paramos, pranešė Susisiekimo ministerija. Susisiekimo ministras Rokas Masiulis teigia, kad visose ES lėšomis įrengiamose stotelėse penkerius metus elektromobilius bus galima įkrauti nemokamai.

Ekonomistų vertinimu, didžiųjų šalies miestų būsto rinkoje pastaruoju metu vyravo skirtingos nuotaikos. Sostinėje Vilniuje po ypač aktyvaus pavasario būsto rinka grįžo į nuosaikaus augimo kelią, Klaipėdoje įsivyravo štilis, tuo metu Kaune rinka tryško optimizmu. „Vilniuje ir Klaipėdoje atslūgus kainų augimui, gyventojų galimybės įpirkti būstą šiuose miestuose išaugo.

Seimo konservatoriams nepavyko sustabdyti pataisų dėl atliekų deginimo jėgainių ateities priėmimo. Seimas ketvirtadienį balsuos, ar leisti Vyriausybei pakeisti sprendimus dėl Vilniuje ir Kaune jau pradėtų statyti atliekų deginimo kogeneracinių elektrinių. Be to, Seimas apsispręs, ar uždrausti tokias jėgaines statyti arčiau kaip 20 kilometrų nuo gyvenamosios teritorijos. Konservatorius Jurgis Razma sakė, kad sprendžiamas likimas elektrinių, kurios jau pradėtos statyti.

Picerijų tinklą valdanti įmonė „Čili pica“ į valstybės biudžetą turės sumokėti per 73 tūkst. eurų mokesčių, baudų ir delspinigių, galutinai nutarė teismas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) galutinai patvirtino, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sprendimas darbuotojams išmokėtas pensijų įmokas apmokestinti kaip atlyginimą yra teisėtas. VMI nustatė, kad siekdama išvengti mokesčių, įmonė dalį atlyginimų 44 darbuotojams mokėjo per pensijų fondus.

Sparčiai tobulėjančios skaitmeninės technologijos – malonumas vartotojui, bet iššūkis verslui, ypač televizijai. Į pokyčius nereaguojantys verslai pasmerkti išnykti, o gebantys prisitaikyti – patraukti vartotoją. Kokie iššūkiai laukia televizijos, kai internetas patraukia vis daugiau lojalių žiūrovų, ir kaip prie jų prisitaikyti? „Technologiniai pokyčiai veikia absoliučiai visas industrijas – energetiką, leidybą, o ypač žiniasklaidą.

Iš didžiųjų prekybos centrų išgirdęs, kad kainos Lietuvos parduotuvėse nedidelės, premjeras Skvernelis skelbia karą mūsų šalyje jau veikiantiems prekybos tinklams ir kviečia ateiti didžiuosius prekybos tinklus iš Europos. Tiesa, ekspertai tikina, kad naujiems žaidėjams mūsų šalies rinkoje būtų sunku išsikovoti vietą po saule. Didžiųjų Lietuvos prekybos tinklų vadovai mindžikuoja Vyriausybės laukiamajame.

Lietuvoje pirmąjį šių metų pusmetį buvo suvartota 11,58 teravatvalandės (TWh) gamtinių dujų – 9,57 proc. mažiau nei 2017 metų pirmoje pusėje. Gamtines dujas importuojantys rinkos dalyviai pirmąjį šių metų pusmetį importavo 12,73 TWh gamtinių dujų – 2,98 proc. mažiau nei tuo pačiu metu pernai. Gamtinių dujų tranzito mastas siekė apie 14,76 TWh – 14,08 proc. daugiau nei pernai nuo pačiu metu, ataskaitoje nurodo Kainų komisija.

Ankstesniais metais dosniai paramą krepšiniui dalinę, tačiau nuo 2017-ųjų šios praktikos visai atsisakiusi valstybės valdoma bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ šiemet reklamai Lietuvos krepšinio lygoje ir jos komandose numato skirti beveik 0,2 mln. eurų. Geležinkeliai praėjusią savaitę pasirašė 157,3 tūkst. eurų vertės sutartį su bendrove „Via media“ dėl reklamos planavimo ir sklaidos lygos komandose bei 36,3 tūkst.

Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT) trečiadienį nusprendus iš esmės nagrinėti bylą dėl Vokietijos bendrovės „Danpower“ skatinamojo elektros tarifo Kauno jėgainėje, teismas atidėjo jos nagrinėjimą – jis bus tęsiamas kitą savaitę, rugsėjo 25 dieną.

Lietuvos užsakomųjų skrydžių bendrovė „Small Planet Airlines“ dėl nuostolingos veiklos Vokietijoje kreipėsi į teismą, prašydama restruktūrizuoti jos antrinę bendrovę. Įmonės teigimu, plėtros planų Vokietijoje jai nepavyko dėl techninių gedimų bei vėluojančių skrydžių.

Lietuvos, Estijos ir Latvijos aukščiausiosios audito institucijos pradėjo europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projekto vidaus kontrolės sistemos ir viešųjų pirkimų valdymo auditą. Audito metu bus vertinama, ar „Rail Baltica“ pirkimų ir sutarčių sudarymo modeliai yra pakankamai efektyvūs, kad būtų užtikrintas rezultatyvus ir ekonomiškas projekto įgyvendinimas, teigiama Valstybės kontrolės pranešime.

Energetikos įmonių grupė „E energija“ ketina investuoti apie 150 mln. eurų į vėjo jėgainių parko Kelmės rajone statybas, rašo „Verslo žinios“. Pasak naujojo įmonės vadovo Gedimino Ulozos, Kelmės vėjo parkui jau gautas plėtros leidimas, o pradėti statybas planuojama 2020 metų pavasarį.

 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) trečiadienį rengia pirmąjį žodinį posėdį atnaujintoje byloje dėl Vokietijos bendrovės „Danpower“ skatinamojo tarifo elektrai Kauno jėgainėje. Šis teismas liepos mėnesį neskundžiama nutartimi nusprendė kol kas nepatvirtinti Valstybinės energetikos inspekcijos (VEI) ir „Danpower“ taikos sutarties.

Didžioji dalis mokyklų baigia pasiruošimo darbus pereinant prie etatinio apmokėjimo: formuoja mokytojų etatus, skirsto darbo valandas, teikia švietimo registrui mokinių skaičius. Švietimo įstaigų duomenis mokinių registre jau yra patvirtinusios 93 proc. mokyklų – atsižvelgiant į šiuos duomenis, savivaldybėms ir mokykloms bus pervestos ugdymui, taip pat ir mokytojų atlyginimams, skirtos lėšos. Mokytojų darbo užmokesčio fondas nuo rugsėjo iki metų galo padidėja papildomais 17,4 mln. Eur.

Siūlymas Europos Parlamentui (EP) skirti Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymui 780 mln. eurų didina šansus Lietuvai užsitikrinti didesnį finansavimą projektui, teigia ekspertas. Tačiau, pasak Klaudijaus Manioko, dar anksti spręsti, kiek realiai didės finansavimas, palyginti su Europos Komisijos (EK) pasiūlyta suma.

Vyriausybę, darbdavius ir profsąjungas vienijanti Trišalė taryba antradienį nepriėmė bendro sprendimo dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo, todėl Vyriausybei, kuri ir priims galutinį sprendimą, teiks skirtingus pasiūlymus.  Vyriausybė, remdamasi naujausiu ekonominės raidos scenarijumi kitiems metams, pasiūlė Trišalei tarybai kitais metais MMA didinti nuo 400 iki 430 eurų. Anksčiau ji siūlė MMA didinti iki 420 eurų.

Baltijos, Juodosios ir Adrijos jūrų regiono lyderiai patvirtino prioritetinį infrastruktūros projektų sąrašą, į kurį įtraukti Lietuvai svarbūs projektai – Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimas su kontinentine Europa, dujų jungtis su Lenkija (GIPL), „Via Baltica“, „Rail Baltica“, traukinys „Viking“. Pasak Lietuvos prezidentūros, sąrašas padės sujungti 12 regiono valstybių moderniomis energetinėmis, transporto ir skaitmeninėmis jungtimis.

Vienas didžiausių šalies bankų „Swedbank“ antradienį pasiūlė klientams galimybę už prekes ir paslaugas atsiskaityti telefonu. Tai jau galima padaryti visose prekybos ir paslaugų vietose, kur veikia tam skirti terminalai. Banko klientai jau kurį laiką gali atsiskaityti ir bekontaktėmis kortelėmis.

Vilniečiai, gyvenantys šalia geležinkelio, gali lengviau atsikvėpti – didžioji dalis krovinių per miestą traukiniais nebebus vežami, o nukreipiami naujai nutiestu aplinkkeliu. Šiandieną atidaromas eismas prekiniams traukiniams Vilniaus aplinkkelio ruože Vaidotai -Paneriai, per kurį traukinių eismas bus nukreipiamas naujai pastatyta dvikele jungtimi. Iš Vaidotų stoties traukiniai toliau judės Kauno ir Klaipėdos kryptimis.

Baltijos šalių elektros rinkose antrą savaitę iš eilės stebimos tokios pat tendencijos – Lietuvoje ir Latvijoje kaina išaugo, o Estijoje – sumenko. Tai lėmė iki 10 eurų išaugusį skirtumą tarp Estijos ir Lietuvos elektros kainų, teigia nepriklausoma elektros tiekėja „Elektrum Lietuva“. Lietuvoje ir Latvijoje elektros kaina praėjusią savaitę ūgtelėjo atitinkamai 2 proc. iki 64,83 euro ir 1 proc. iki 64,19 euro už už megavatvalandę (MWh), tuo metu Estijoje kaina sumenko net 10 proc. iki 54,57 euro.