Lietuvos verslas

Lietuvoje gruodį įsisteigė dar dvi Baltarusijos 5monės – optikos sprendimų bendrovė „EssentOptics“ bei žaidimų išmaniesiems telefonams kūrėja „Belka Games“. Registrų centro duomenimis, „EssentOptics Europe“ Vilniuje įsteigta gruodžio 14 dieną, jos vadovė – Ana Dambrauskienė, o valdybos pirmininkas – kontroliuojančios įmonės vadovas ir vienas jos įkūrėjų Tarasas Lisouskis. Įmonės įstatinis kapitalas – 50 tūkst. eurų.

Nauja „Lietuvos geležinkelių“ valdyba darbą pradės per keturis mėnesius nuo praėjusią savaitę priimto sprendimo atšaukti buvusio ministro Jaroslavo Narkevičiaus paskirtą valdybą, sako susisiekimo ministras. Marius Skuodis pabrėžė, kad būtent tiek laiko galioja įsakymas pratęsti dabartinės valdybos darbo laiką. „Tikiuosi, kad vasario pradžioje kalbėsime apie naują konkursą ir per keturis mėnesius nuo sprendimo turėsime naują veikiančią valdybą“, – lrt radijui trečiadienį sakė M. Skuodis.

Nuo sausio įsigaliojant teisei užsieniečiams gauti elektroninio rezidento statusą, leisiantį jiems Lietuvoje naudotis elektroninėmis paslaugomis, Vyriausybė trečiadienį spręs dėl valstybės rinkliavos šias procedūras.  Vidaus reikalų ministerija (VRM) siūlo nustatyti 90 eurų bendrą rinkliavą, apimančią prašymo priėmimą ir e. atpažinties priemonės išdavimą.  „Šiuo metu nėra skaičiavimų, kiek dėl šios rinkliavos bus surinkta papildomų lėšų į valstybės biudžetą.

Sugriežtinus karantiną vėl išaugo elektroninė prekyba. Žmonės įvairius daiktus perka internetu ir skundžiasi, kad siuntų tarnybos juos atakuoja žinutėmis, prašydamos atsiimti siuntinius tuojau pat. Tuo metu siuntų tarnybos tikina, kad daro viską, kad siuntiniai žmones pasiektų kuo greičiau. Portalo tv3.lt skaitytoja Ingrida pasakojo, kad prekės pristatymą užsisakė per „LP Express“ paštomatą. „Vakare 21.30 val. gavau žinutę, kad mano siunta jau paštomate.

  Po pirmojo karantino dalis ekspertų garsiai kalbėjo apie Lietuvos ekonominį stebuklą. Kas šio stebuklo laukia ateinančiais metais, kai mūsų šalis atsidūrus tarp lyderių juodojoje statistikoje pagal susirgimų ir mirčių skaičių nuo koronaviruso? Apie ekonominės situacijos padėtį kalbėjome su ekonomistu Nerijumi Mačiuliu. Sveiki, šį rudenį jūsų kolega Žygimantas Mauricas kalbėjo apie Lietuvos ekonominį stebuklą.

Lengvatinis 5 proc. pridėtinės vertės mokestis (PVM) elektroninei žiniasklaidai – laikraščiams, žurnalams ir kitiems periodiniams leidiniams – bus taikomas nuo 2021 metų sausio.  Seimas antradienį priėmė Pridėtinės vertės mokesčio pataisą: už balsavo 114 Seimo nariai, o susilaikė trys parlamentarai.   Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Mykolas Majauskas sako, kad tokia lengvata padės žiniasklaidai per koronaviruso krizę netenkančiai pajamų.

Vakcinoms ir testams nuo sausio bus taikomas nulinis pridėtinės vertės mokestis (PVM).  Seimas antradienį priėmė tai numatančią Pridėtinės vertės mokesčio pataisą: už balsavo 114 Seimo nariai, trys susilaikė.   „Tai leis atpiginti testus privačiame sektoriuje, nes vakcina ir taip nemokama“, – tvirtino Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Mykolas Majauskas.

Didieji prekybos tinklai skelbia, kad Kūčių vakarą dirbs trumpiau, per Kalėdas nedirbs, kai kurie nedirbs ir sausio 1 d. Todėl gyventojams pataria susidaryti pirkinių sąrašus ir apsipirkti iš anksto. Žmonių srautai parduotuvėse bus reguliuojami, todėl pirkėjai raginami parduotuvėse lankytis po vieną, o ne su visa šeima. Prekybos tinklų atstovai tikino, kad šventiniu laikotarpiu parduotuvėse dirbs daugiau apsaugos darbuotojų.

Seimas antradienį priėmė 2021 metų biudžetą. BNS žurnalistų komanda įvertino, kaip naujas šalies iždas pakeis skirtingų žmonių pajamas. Pensininkai Dėl pensijų indeksavimo senatvės pensijos didės 9,58 procento. Tiek pat didės ir išankstinės pensijos, netekto darbingumo pensijos, našlių ir našlaičių pensijos. Skaičiuojama, kad vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu 2021 metais pasieks 440 eurus, o vidutinė pensija 413 eurus  –  atitinkamai 40 ir 36 eurais daugiau nei šiemet.

Seime į priekį juda buvusių valdančiųjų inicijuotas siūlymas kitąmet nuo 60 iki 70 eurų didinti universalią vaiko išmoką. Seimas antradienį apsvarstęs bendru sutarimu pritarė tokiai išmokų vaikams įstatymo pataisai. Dar liko vienas balsavimas dėl pataisos priėmimo. Pakoregavus universalios vaiko išmokos koeficientą, vaiko pinigai kitąmet augtų dešimčia eurų – iki 70 eurų už vaiką. Vaiko išmoka nustatoma pagal bazinės socialinės išmokos (BSI) dydį.

Antradienį posėdyje Seimas priėmė 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, kuriame įtvirtinta, kiek, kokioms reikmėms bus skirta lėšų ir kiek mokėsime mokesčių. Už biudžeto projektą balsavo 77 Seimo nariai, prieš buvo 2, o susilaikė 49. „Šiandien Seime priimtas 2021 m. biudžetas nėra tradicinis.

Prekybos tinklas „Lidl“ turės sunaikinti 38,4 tūkst. pakuočių vištų kiaušinių iš Ukrainos, pranešė Maisto ir veterinarijos tarnyba. Nustatyta, kad jie užteršti salmonelėmis.

Seimas leido į paramos gavėjų sąrašą įtraukti gyventojus, daugiausia medikus, gelbstinčius užsikrėtusius koronavirusu.  Tai aktualu ir, pavyzdžiui, Maisto bankui, kuris dabar negali remti medikų, nes jie nėra labdaros gavėjai.   Seimas antradienį ypatingos skubos tvarka priėmė Labdaros ir paramos įstatymo pataisas: už balsavo 116, o susilaikė vienas parlamentaras. Pataisas teikė premjerė Ingrida Šimonytė bei Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.

Už žmonių gyvybes kasdien kovojantiems medikams asmeniškai „Bitė Lietuva“ ir vėl dovanoja 3 mėnesius ryšio paslaugų. Iniciatyva yra antrasis dar pavasarį paskelbtos paramos etapas – „Išvien su medikais”, kuriuo kviečiama susitelkti lemiamai kovai su Lietuvą krečiančia pandemija. Prie paramos medikams pagal turimas galimybes prisidėti kviečiami ir kiti verslai.  „Nors visi susiduriame su neregėta sveikatos krize, vis tik sunkiausioje padėtyje šiandien atsidūrę medikai.

Antradienį Seime galutinai svarstomas kitų metų valstybės biudžetas sukėlė daugybę parlamentarų aistrų. Paaiškėjus, kad dalis valdančiųjų nepritaria Vyriausybės išvadoms ir palaiko opoziciją dėl papildomų lėšų skyrimo, kilo chaosas. Anksčiau Vyriausybė atmetė daugelį parlamentarų pasiūlymų didinti biudžeto išlaidas ir skirti lėšų įvairiems projektams. Tačiau balsuojant dėl daugiau kaip 1,5 mln.

Gyventojų noras per šventes nuvykti pas artimuosius kai kam pasirodė gera proga užsidirbti. Socialiniame tinkle „Facebook“ lietuvis išplatino įrašą, kuriame siūlosi atvykti į žmonių pageidaujamą vietą ir patraukti nuo kelio betoninius blokus, o žmonėms pravažiavus, sustatyti juos atgal. Policijos nuomone, kol kas tai – pokštas, nes nėra duomenų, kad būtų imamasi veiksmų. Kitaip grėstų atsakomybė.

„Brexit“ pasekmes lietuviai pajus anksčiau nei manyta – dėl Jungtinėje Karalystėje išplitusios naujausios COVID-19 viruso atmainos, „DPD Lietuva“ nuo gruodžio 21 d. sustabdė siuntų pristatymo paslaugas iš ir į Jungtinę Karalystę bei Airiją. Bendrovės atstovai pažymi, kad atnaujinus siuntų judėjimą į šias šalis, greičiausiai galios nauja siuntų pristatymo tvarka.

Siekdami skatinti pandemijos paveikto smulkaus ir vidutinio verslo atsigavimą, sutelktinio finansavimo platforma „Finbee Verslui“ skiria 300 tūkst. eurų beprocentėms mažos apimties verslo paskoloms. Iki 7 tūkst. eurų sieksiančių paskolų palūkanas ir administravimo mokestį sutelktinio finansavimo platforma kompensuos savo lėšomis.

Nepaisydami Vyriausybės raginimų dalis Seimo  narių nusprendė atmesti jos išvadą ir papildomai Seimo kanceliarijai skyrė 1,5 milijonų eurų. Tai buvo vienintelis projektas, kurį Seimo nariai priėmė be Vyriausybės pritarimo. Už jį balsavo 77 politikai, prieš jį buvo 7, o 19 susilaikė. Po šio balsavimo Seime pasigirdo plojimai, tačiau netrukus ir skanduotės: „Gėda!“. Po šio balsavimo premjerė Ingrida Šimonytė pratrūko ir kreipėsi į ankstesnę valdančiąją koaliciją.

Augantis koronaviruso pandemijos mastas neigiamai veikia pasaulio ekonomikas, išlieka ir rizikos geopolitinėje situacijoje. Atnaujinti karantino apribojimai turi neigiamos įtakos tarptautinei prekybai, turizmui ir paslaugų sektoriui ir atitinkamai skatina peržiūrėti ekonomikų atsigavimų prognozes, perspėja Valstybės kontrolė.

Seimas antradienį ketina priimti 2021 metų valstybės biudžetą. Jame numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas – skirtumas tarp išlaidų ir pajamų – sudarys 7 proc. bendrojo vidaus produkto. Opoziciniai valstiečiai tikina, kad valdantieji Lietuvą įstums į tokią padėtį, kad skolintis turėsime už labai brangiai. Finansų ministrė atkerta, kad besiklausant valstiečių, ją apima gėdos jausmas. „Iš tikrųjų yra dvi pagrindinės priežastys, kodėl valstiečių frakcija negali palaikyti biudžeto.

Antradienį Seime galutinai priimamas kitų metų valstybės biudžetas. Tai yra svarbiausias 2021 m. finansinis dokumentas, numatantis, kiek pinigų valstybė skirs išmokoms, viešosioms paslaugoms teikti ir kiek jų surinks įvairiais mokesčiais iš gyventojų ir verslo. Kad įsigaliotų, Seimo priimtą valstybės biudžetą dar turės pasirašyti prezidentas. Ketvirtadienio posėdyje pirmiausia buvo svarstoma keliasdešimt Seimo narių pasiūlymų skirti papildomą finansavimą vienam ar kitam projektui.

Jungtinėje Karalystėje nustačius naują koronaviruso atmainą ir daliai Europos valstybių, įskaitant ir Lietuvą, apribojus susisiekimą su Britanija, vėluos siuntos į JK ir iš jos, pranešė Lietuvos paštas.  „Jau kurį laiką siuntas į Jungtinę Karalystę gabenome ne tik oro, bet ir žemės transportu.

Praradus budrumą gali tekti kreiptis į skolas išieškančias įmones, įspėja savo tikrą istoriją papasakoti sutikusi užsienyje gyvenanti lietuvė.  Nenorėjusi prisistatyti moteris jau daug metų yra emigravusi į užsienio šalį, ten turi nuolatinį darbą, gauna nuolatines pajamas ir gyvena visaavertį bei laimingą gyvenimą. Kaip ir daugelis tokio likimo tautiečių, moteris periodiškai grįždavo į Lietuvą, aplankydavo gimines ir susitikdavo su draugais.

Nedarbingumo išmokas už kelis prižiūrimus nuotoliniu būdu besimokančius mažamečius vaikus galės gauti ir abu tėvai, išmokos bus numatytos ir už namuose likusius darželinukus, sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. „Jeigu yra du-trys vaikai šeimoje ir tikrai sudėtinga vienam šeimos nariui pasirūpinti vaikais – apie tai kaip tik diskutuojame. Manome, kad tikrai turėtu būti galima nedarbingumą pasiimti ir abiem tėvams.

Europos Sąjungos keliami taršos mažinimo reikalavimai verčia valstybių vadovybes skatinti gyventojus vis dažniau rinktis elektrinį automobilį. Pastarųjų Lietuvoje, visiškai elektrinių, šiuo metu yra gana nedaug – virš 2 tūkst., tačiau kiekvienais metais šis skaičius auga ne procentinėmis dalimis, bet kartais. Dėl koronaviruso sukeltų apribojimų šiemet iki lapkričio pabaigos Europoje parduota 25 proc.

Kartu su Baltijos šalių Vyriausybių vadovais pirmadienį COVID-19 valdymą aptarusi premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pandemijos fone Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendradarbiavimas tampa dar svarbesnis. „Viena aktualiausių sričių, kurioje bendradarbiavimo su Baltijos šalimis svarba pastaruoju metu atsiskleidė labiausiai yra bendros pastangos suvaldant COVID-19 pandemiją“, – Vyriausybės pranešime teigė I. Šimonytė.

Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, abiejose pusėse pirmadienį susidarė kelių šimtų krovininių automobilių eilės, teigia Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas.  Pasak Rustamo Liubajevo, eilės buvo tikėtinos artėjant šventiniam laikotarpiui. Jo teigimu,  didžiausios eilės yra Medininkų-Kamenyj Log kontrolės punkte, juo per parą pravažiuoja apie tūkstantį krovininių automobilių.

Per „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyrių veikiančiam to paties pavadinimo estiškam bankui, Lietuvos bankas skyrė 150 000 eurų piniginę baudą už su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo pažeidimus, pranešė centrinis bankas. Bauda Lietuvos banko valdybos sprendimu skirta po Finansų rinkos priežiūros tarnybos atlikto tikslinio patikrinimo, kurio metu buvo tikrinamos atrinktos kredito sutartys.

Europos šalims vis griežčiau izoliuojant Jungtinę Karalystę, kurioje plinta nauja, galimai labiau užkrečiama koronaviruso atmaina, Lietuvos vežėjų atstovas sako, kad šalies transporto įmonės yra situacijos įkaitės, o dėl artėjančio „Brexit'o“ po Naujųjų metų situacija gali būti panaši. Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Romas Austinskas teigia, kad patys vežėjai dėl susidariusios situacijos nieko negali padaryti.

Pandemijos paveiktoms įmonėms mažinant veiklą, darbo sparčiai netenka paslaugų, turizmo, sanatorinio gydymo įmonių darbuotojai, skelbia Užimtumo tarnyba. Anot jos, apie numatomus grupės darbuotojų atleidimus šiemet pranešė 113 bendrovių, įspėta beveik 4,9 tūkst. darbuotojų. Tuo metu pernai gauti 64 pranešimai, įspėta 3,25 tūkst. žmonių.  Tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė sako, kad dabar stebimos kitokios priežastys nei metų pradžioje.

Pasaulį drebinanti pandemija ir karantinas visos šalies mastu neabejotinai palietė kiekvieną dirbantį žmogų. Vieniems teko pirmą kartą susidurti su nuotoliniu darbu, kitiems – su darbo užmokesčio mažėjimu, prastovomis ar net darbo netekimu.

Vidutinė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę liko stabili net ir perpus kritus vietinei vėjo generacijai, o elektros trūkumą dengė pigus importas iš Švedijos, skelbia elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“. Gruodžio 14–20 dienomis vidutinė elektros kaina Lietuvoje augo 1 proc. iki 53,1 euro už megavatvalandę (MWh). Palyginti pernai, elektros kaina buvo 26 proc. didesnė. Baltijos šalyse mažiausia – 51,3 euro – kaina buvo Latvijoje, o Estijoje buvo aukščiausia ir siekė 54,1 euro.

Pasaulio valstybėms stabdant keleivinius skrydžius iš Jungtinės Karalystės, o Prancūzijai dviem paroms nutraukus visas keliones iš šios šalies, įskaitant ir krovinių gabenimą, Lietuvos verslui tai didesnės įtakos kol kas neturės, teigia Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) viceprezidentas.  Tačiau Marius Dubnikovas pripažįsta, kad situacija Jungtinėje Karalystėje kelia nerimą, todėl daug kas priklausys nuo to, kokie sprendimai bus priimti per artimiausias dvi paramas.

Pirmąjį žingsnį atveriant elektros rinkos konkurencijai, Lietuva žengė sėkmingai. Gruodžio 10-ąją pasibaigė pirmasis šios energetikos reformos etapas, kurio metu nepriklausomą elektros tiekėją rinkosi daugiau nei 5000 kWh per metus suvartojantys gyventojai. Rezultatai rodo didžiulį gyventojų įsitraukimą – sutartis su nepriklausomais tiekėjais jau sudarė net 86,9 proc. I pirmojo etapo vartotojų, arba beveik devyni iš dešimties namų ūkių.

Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamos per šių metų vienuolika mėnesių buvo 9,473 mlrd. eurų – 998,3 mln. eurų (9,5 proc.) mažiau nei planuota ir 203,7 mln. eurų (2,1 proc.) mažiau nei pernai sausį-lapkritį Pajamų į valstybės biudžetą šiemet gauta 7,667 mlrd. eurų – 957,1 mln. eurų (11,1 proc.) mažiau nei planuota ir 194,1 mln. eurų (2,5 proc.) mažiau nei per 2019-ųjų vienuolika mėnesių, išankstinius duomenis pranešė Finansų ministerija.

Rengdama kitų metų biudžeto projektą, ankstesnė Vyriausybė „kai kuriuos dalykus paslėpė“, todėl dabar planuojamas deficitas yra didesnis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Praėjusi Vyriausybė, sakykime taip, kai kuriuos dalykus paslėpė, štai kodėl biudžeto deficitas, palyginti su pirminiu projektu, didėja“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė šalies vadovas. Tačiau jis pabrėžė, kad krizės laikotarpiu yra natūralu, jog valdžios išlaidos būna didesnės nei pajamos.

Didžiausia Europoje internetinė naudotų drabužių bei aksesuarų prekybos platforma „Vinted“ kitąmet planuoja sparčiai plėstis bei dukart padidinti darbuotojų skaičių – ji žada pasamdyti dar 600 darbuotojų. „Vinted“, šiemet komandą auginusi dukart iki beveik 600 darbuotojų, 400 specialistų ketina įdarbinti vien Lietuvoje, pranešė bendrovė. „Per šiuos metus darbuotojų prasme išaugome dvigubai, kitąmet planuojame išlaikyti tokį patį tempą ir metų pabaigoje siekiame turėti apie 1,2 tūkst.

Lietuvos Vyriausybei nuo pirmadienio laikinai sustabdžius visus keleivinius skrydžius iš Jungtinės Karalystės (JK) į Lietuvą, oro bendrovės taip pat atšaukė ir skrydžius iš Lietuvos į JK.  „Visi šiandienos skrydžiai iš Lietuvos oro uostų į Jungtinę Karalyste jau atšaukti“, – BNS sakė Lietuvos oro uostų atstovas spaudai Tadas Vasiliauskas.

Pardavimo mokymų lektorius esu linkęs skirstyti į dvi kategorijas – charizmatiškuosius nekasdieniškos patirties kūrėjus ir praktikus, kurių žodžiai remiasi realiu gyvenimu, bet mokymų forma daug žemiškesnė ir gerokai mažiau pompastiška nei pirmųjų.  Mokymai darbuotojams nėra „eilinė diena ofise“, jiems tai šventė, nekasdieniškas renginys, kur galima kiek atitolti nuo darbinės rutinos, pravėdinti galvą ir pasisemti naujų idėjų.

Metų pabaiga yra tas metas, kai suvedame savo biudžeto finansinį balansą ir viltingai žvelgiame į ateinančius metus. Šeimoje ar su draugais kalbame apie norus ir svajones, kurie vėliau virsta planais pakeisti automobilį, pertvarkyti savo namus ar įsigyti profesionalią foto įrangą, nes norite padirbėti papildomai. Tačiau metų pabaiga turi ir savų spąstų – tai šventinės išlaidos, kurios, kaip taisyklė, būna didesnės, nei planuota.

Pirmadienį Vyriausybė patvirtino patobulintą kitų metų valstybės biudžetą po to, kai prieš galutinį jo priėmimą Seime, projektui pasiūlymus teikė Seimo nariai. Vyriausybė pritarė Seimo nario Žygimanto Pavilionio pasiūlymui padidinti Seimo kanceliarijai numatomus skirti asignavimus išlaidoms 44 tūkst. eurų Seimo nuolatinio atstovo Jungtinių Amerikos Valstijų Kongrese darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms.

Lietuvai gyvenant karantino sąlygoms, dalis darbuotojų skundžiasi, kad jų darbdaviai neleidžia dirbti iš namų, nors tam yra visos galimos sąlygos. Tiesa, nors Valstybinė darbo inspekcija (VDI) patarėja komunikacijai Jurgita Kažukauskaitė-Sarnickienė tikina, kad tokių skundų yra, tačiau jų nėra daug, o kiekvienas atvejis yra skirtingas.  „Valstybinė darbo inspekcija sulaukia skambučių su klausimais apie tokias situacijas, tačiau jų nėra daug.

Jungtinėje Karalystėje (JK) plintant naujai koronaviruso atmainai, Lietuvos Vyriausybei bus siūloma stabdyti visus keleivinius skrydžius iš tos šalies. Neatmetama galimybė, kad skrydžiai iš JK bus sustabdyti jau artimiausią parą.  Apie tai paskelbta sekmadienio vakarą, po vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės sušaukto skubaus Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisijos (VESK) posėdžio.

Dalis gyventojų 12 patiekalų Kūčių vakarienės patys negamins namuose. Tačiau užsisakys restorane išsinešti. Jų atstovai tikina, kad nesitikėjo tokio klientų antplūdžio ir teigia, kad naujų užsakymų jau beveik nebepriima. O žmonės Kūčių vakarienei negaili ir 90 eurų. Vilniuje esančio „Senatorių pasažo“ atstovė Lina pastebėjo, kad žmonės nori užsisakyti ne tik Kūčių vakarienę, bet ir Kalėdų. „Kūčių vakarienė asmeniui kainuoja 90 eurų.

Karantino akivaizdoje prekybininkams kilo papildomų iššūkių – suvaldyti per pandemiją padidėjusius ilgapirščių srautus. Baltijos šalyse atliktame tyrime paaiškėjo, kad nuo vagysčių nukenčiančių Lietuvos, Latvijos ir Estijos prekybininkų patiriami nuostoliai sudaro daugiau nei 100 mln. eurų per metus. Tyrimą atlikusi agentūra praneša, kad įtakos aktyvesnei vagišių veiklai turi ir dėl Covid-19 pandemijos įvesti ribojimai prekybos vietose – vagysčių skaičius auga ir galimai dar augs.

2020 metai nekilnojamo turto (NT) rinkai buvo įdomus laikas, sako ekspertai. Dar pavasarį, pirmojo karantino metu, labai atsargiai žiūrėta tiek į nuomos rinką, tiek į parduodamus būstus, tačiau, kaip pastebi ekspertai, kas buvo suplanavęs įsigyti būstą – įsigijo, o butų nuoma apskritai mušė rekordus. Tačiau kas laukia kitąmet? Specialistų teigimu, šių metų pandemija tik paspartino kai kuriuos NT rinkos procesus per daug jos nestabdydama.

Koronaviruso pandemija koreguoja vadinamąjį vartojimo arba statistinį krepšelį. Jame pirmą kartą atsidurs vienkartinės veido kaukės, pirštinės, respiratoriai, dezinfekcinis skystis, rašo portalas lrt.lt. Pasak jo, Statistikos departamentas baigia sudaryti beveik tūkstančio perkamiausių prekių ir paslaugų sąrašą kitiems metams. Minėtų prekių įtraukti į statistinį krepšelį poreikio nebuvo nė karto per tris dešimtmečius.

Lietuvai tęsiant kovą su koronaviruso protrūkiu, šį savaitgalį ir ateinančią savaitę stiprinama kontrolė prekybos centruose. Nereguliuojantys pirkėjų srautų prekybininkai sulauks griežtų sankcijų, šeštadienį pranešė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).  Atsižvelgdami į šalyje sugriežtintas karantino sąlygas inspektoriai tikrina, kaip, likus kelioms dienoms iki švenčių, maisto parduotuvės užtikrina privalomų reikalavimų įgyvendinimą.