REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Užimtumo tarnybos duomenimis, Lietuvoje nedarbo lygis šiuo metu siekia net 16,4 proc. ir yra vienas didžiausių iš visų Europos Sąjungos šalių. Nerimą dėl ateities kelia ir nesibaigianti koronaviruso pandemija, dėl kurios dalis įmonių buvo priverstos pristabdyti ar galutinai nutraukti savo veiklą. O kas mūsų laukia pasibaigus pandemijai?

Užimtumo tarnybos duomenimis, Lietuvoje nedarbo lygis šiuo metu siekia net 16,4 proc. ir yra vienas didžiausių iš visų Europos Sąjungos šalių. Nerimą dėl ateities kelia ir nesibaigianti koronaviruso pandemija, dėl kurios dalis įmonių buvo priverstos pristabdyti ar galutinai nutraukti savo veiklą. O kas mūsų laukia pasibaigus pandemijai?

REKLAMA

Apie tai portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo ekonomistas Žygimantas Mauricas ir Prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė.

Dalies darbų neliks

Pasak Ž. Maurico, Lietuvos nedarbo rodikliai buvo didesni nei aplinkinėse valstybėse dar prieš pandemiją, todėl šalies laukia nemenki iššūkiai, siekiant nedarbą sumažinti.

„Per pandeminius metus ekonominė struktūra ženkliai pasikeis: dalies darbų, kurie buvo prieš krizę, neliks, susikurs dalis naujų darbų, reikės didelio rinkos lankstumo, persikvalifikavimo ir panašiai, tad tikėtina, kad pakankamai aukštą nedarbo lygį turėsime dar kurį laiką“, – kalbėjo ekonomistas.

REKLAMA
REKLAMA

R. Vainienės teigimu, sunkų laikotarpį išgyvena ir prekybininkai, dėl Vyriausybės apribojimų kasdien skaičiuojantys milijoninius nuostolius.

„Net tarp dirbančiųjų vyksta proceso optimizavimas, kuomet nėra atleidimų, tačiau darbuotojui išėjus, jo darbo vieta naikinama ir į ją nepriiminėja naujo žmogaus. Prekybos sektorius yra milžiniškas darbdavys, ten dirba apie 110 tūkstančių darbuotojų. <...> Atsidaryti tikėjomės jau sausio pabaigoje, tačiau viskas nusikelia ir procesai koreguojami – gauname pranešimus iš prekybos centrų, kai jie deklaruoja nutraukiamas nuomos sutartis. Mes susirinkome informaciją iš šešių neveikiančių įmonių, kiek kontroliniu laikotarpiu pas juos sumažėjo darbuotojų ne dėl atleidimų, o dėl į kitus sektorius išėjusių žmonių. Šešios įmonės neteko maždaug 450 darbuotojų, o tai yra milžiniški skaičiai“, – kalbėjo specialistė.

REKLAMA

Jaučia paniką

Prasidėjus visuotiniam karantino laisvinimui, pasak R. Vainienės, įmonės turės susimokėti milijoninius atidėtus mokesčius ir joms piešiamas blogiausias scenarijus.

„Nenoriu piešti apokaliptinių piešinių, nei per daug dramatizuoti, tačiau tai, ką dabar perduodu, yra pro mano filtrą atskiesta panika. Mums rašo iš visur, net ir ne asociacijos nariai: „darykite ką nors, nebeįmanoma“. Ir čia nėra diferenciacijos dideli ar maži“, – apie prekybininkų baimę kalbėjo asociacijos vadovė.

Ž. Mauricas teigė pastebintis ryškų „K“ formos ekonomikos atsigavimą, kuomet vienos sritys sparčiai juda aukštyn, o kitos – žemyn.

REKLAMA
REKLAMA

„Didieji prekybos centrai, maisto prekių parduotuvės, gyvūnų reikmenų parduotuvės gyvena gana gerai, apyvartos ir toliau auga. Gyventojų mobilumo duomenys rodo, kad jis yra net didesnis, nei buvo praeitų metų atitinkamu laikotarpiu. Tačiau specializuotos parduotuvės – drabužių, buities prekių parduotuvės – jos, o ypatingai tos, kurios negali efektyviai pereiti prie nuotolinės prekybos, kenčia labiausiai“, – kalbėjo ekonomistas.

Specialisto teigimu, priemonių imtis būtina – arba rizikuoti ir atlaisvinti karantino sąlygas, arba įmonėms teikti didesnės apimties paramas.

Karantinas yra kaip sniego gniūžtė, kuo ji labiau rieda nuo kalno, tuo labiau susikaupia tas problemų kamuolys ir paprasčiausiai įmonės gali pradėti priiminėti nepopuliarius sprendimus – visai pasitraukti iš verslo, arba atleisti darbuotojus. Tada procesai pasidarys nebevaldomi“, – įspėjo Ž. Mauricas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Paramos nepakanka

Pasak R. Vainienės, valstybės mokamos subsidijos kompensuoja tik 10 procentų realaus įmonių poreikio.

„Įmonės turi milžiniškus kiekius atsargų, sandėliai užkrauti prekėmis už kurias sumokėta ir jų realizuoti neišeina, o reikia asortimentą atnaujinti. Reiškia, kad yra milžiniškas kiekis įšaldytų, sudaiktintų pinigų, kurių jie neatgaus, geriausiu atveju atgaus pusę nuo savikainos.

Tada yra vadinamieji fiksuoti kaštai, nuomos mokestis. Pirmo karantino metu veikė nuomos subsidija. Ji patiko ne visiems, tačiau verslui patiko labai, nes dengė didžiąją kaštų dalį. Kaštų dalys yra darbo užmokestis – čia ateina valstybės subsidijos darbuotojams už prastovas, tada mokesčiai – nuo jų nėra atleista, jie atidėti ir juos kada nors reikės sumokėti, tai likvidumui padeda, bet yra dar nuoma ir atsargos“, – kalbėjo asociacijos vadovė.

Visą pokalbį žiūrėkite vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje, arba čia:

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų