Lietuvos verslas

Darbdaviai pastebėjo, kad koronaviruso pandemijos metu išryškėjo neįprasta situacija – Lietuvoje augo ir atlyginimai ir nedarbas. Ekonomistai ir žmogiškųjų išteklių specialistai tikino, kad panašią situaciją dar matysime ir kitais metais, nes dalis įmonių nebeišsilaikys ir daugės bankrotų. Todėl darbo netekusiems žmonėms jie pataria nelaukti, keisti darbo sritį ar kvalifikaciją.

Šią savaitę Vyriausybė nusprendė, kad apgyvendinimo paslaugas galima teikti, jeigu viename kambaryje apsistos vienos šeimos nariai. Tačiau reikalavimas neišvykti iš savo gyvenamosios savivaldybės galioja. Apgyvendinimo paslaugų atstovai teigia, kad valdžia viena ranka duoda, o kita atima ir veiklos vykdyti normaliai neleidžia.

Kai gyventojai raginami atsisakyti nereikalingų kelionių ir likti namuose, prezidento kanceliarija nusprendė, kad prieš Kalėdas yra geras metas įsigyti naujų automobilių būsimoms kelionėms. Kaip skelbia Centrinė viešųjų pirkimų sistema, gruodžio 8 d. viena pagrindinių šalies institucijų nusipirko 2 naujus automobilius. Iš bendrovės „Moller auto“ prezidento Gitano Nausėdos kanceliarija už 46,9 tūkst. eurų įsigijo kompaktinį elektromobilį „Volkswagen ID.

DEPO informuoja, kad gruodžio 17 d. pradėjo veikti internetinė parduotuvė depoonline.lt su 100 000 prekių namams, sodui, remontui ir statybai.  Atsižvelgiant į šalies epidemiologinę situaciją ir apribojimus, internetinės parduotuvės atidarymas reikšmingas žingsnis, suteikiantis klientams galimybę apsipirkti saugiai.  DEPO rūpi jos klientai ir tai, kad jie galėtų kupini jėgų leisti laiką savo namų ūkyje, gražindami ir tobulindami savo būstą.

Lietuvos turto valdymo paslaugų kompanijos „Lewben“ aptarnaujami Baltarusijos turtuoliai Aliaksejus Aleksinas ir Aleksandras Zaicevas turi naują galvos skausmą. Jų verslo partneris Mikalajus Varabejus – ES sankcijų sąraše.  M.Varabejus  (Mikalai Varabei) Baltarusijai taikomų sankcijų sąrašus papildė ketvirtadienio vakarą. ES Tarybos sprendime nurodoma, kad jis „remia ir gauna naudos“ iš Aliaksandro Lukašenkos režimo.

Penktadienį Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas bendru sutarimu nusprendė pakeisti Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą. Pataisomis bus numatyta galimybė tėvams neleisti vaikų į darželius, patiems juos prižiūrint – nedirbti ir gauti ligos išmoką. Komiteto sprendimas nėra galutinis, už įstatymo pataisas antradienio posėdyje dar turės balsuoti visas Seimas.

Socialiniame tinkle „Facebook“ Krikščioniškosios kultūros institutas paskelbė įrašą, kuriame kviečia žmones pasirašyti peticiją prieš „Danske Bank“ reklamą. Reklaminiame banko stende, papiktinusiame tikinčiuosius – šviesos spektro su fantastine būtybe maketas.  Iš pirmo žvilgsnio galėtų pasirodyti, kad reklamoje pavaizduota būtybė vilki krikščionių dievo Jėzaus Kristaus rūbus.

Iki šiol sukauptas 600 mln. eurų „Sodros“ rezervas šiemet liko neišleistas, todėl lėšos persikels į kitus metus, sako įstaigos vadovė.    Julitos Varanavičienės teigimu, rezervą papildys dar beveik 40 mln. eurų, sukauptų šiemet.     „2020 metais grąžinsime į rezervą tai, ką iš ten buvome persikėlę į „Sodros“ sąskaitas – tuos 600 mln. eurų. Šių metų teigiamą rezultatą perkelsime į rezervą iki 2021 metų gegužės. Metus pabaigsime su 39 mln.

Karantinui uždarius visus namuose, sumažėjus kelionių skaičiui, didelė dalis lietuvių didžiąsias žiemos šventes tikėjosi sutikti Lietuvoje. Itin daug žmonių šventėms būtų vykę į viešbučius prie jūros. Tačiau Vyriausybei priėmus naujas karantino sąlygas susidarė dviprasmiška situacija – viešbučiams veiklą vykdyti leidžiama, bet žmonės laikinai negali vykti į kitas savivaldybes. Viešbučiai tvirtina patirsiantys didelių nuostolių.

Kitų metų valstybės biudžete – beveik 5 mlrd. eurų deficitas. Buvęs premjeras Saulius Skvernelis jau gąsdina, kad skolai padengti teks didinti mokesčius. Beveik milijardą valdantieji papildomai skirs kovai su pandemija. Naujoji vyriausybė atsigręžia į prastovose dėl karantino atsidūrusius darbuotojus ir jų darbdavius. Jiems išmokos turėtų didėti.

Buvęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis pretenduoja į strateginius valstybės projektus įgyvendinančios elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ generalinio direktoriaus postą. Tai BNS patvirtino keli nesusiję šaltiniai.  Su R. Masiuliu BNS pastaruoju metu nepavyksta susisiekti.  Pernai vasarą susisiekimo ministro posto netekęs R. Masiulis 2019-ųjų rudenį nesėkmingai dalyvavo „Klaipėdos naftos“ vadovo konkurse – šiai įmonei jis vadovavo iki 2014 metų rudens.

Seime prieš galutinai priimant kitų metų valstybės biudžetą ir jį lydinčius kitus teisės aktus, registruotas pasiūlymas vaikus prižiūrintiems tėvams, kurie negali dirbti nuotoliniu būdu, mokėti ligos išmokas. Penktadienį tokį pasiūlymą keičiamam Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisoms registravo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijai Seime atstovaujantys parlamentarai Linas Kukuraitis ir Tomas Tomilinas.

Dalis prekybos tinklų, ketvirtadienį žadėję apsvarstyti ekonomikos ir inovacijų ministrės raginimą savarankiškai apriboti nebūtiniausių prekių asortimentą, dabar teigia, jog tai neturėtų įtakos smarkiai sumažėjusiam pirkėjų srautui, be to, sukeltų sumaištį. Prekybos tinklo „Norfa“ atstovas BNS informavo, jog norint pašalinti pramonines prekes iš prekybos, reikėtų pakeisti didelę dalį tinklo kompiuterinių programų, o tai turėtų neigiamos įtakos įmonės veiklai.

Didieji prekybos tinklai skelbia, kad per Kalėdas nedirbs, o du jų nedirbs ir sausio 1 d. Anot jų šie metai prekybos tinklų darbuotojams buvo iš ties nelengvi, tad jie nusipelno poilsio. Prekybos tinklų atstovai pastebėjo, kad gyventojai šventėms ruošiasi iš anksto. Jau dabar perka kalėdinius papuošimus, dovanų rinkinius ir ilgai negendančius produktus.

Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) šiandien pradeda veikti dar dvi naujos kartos 5G ryšio stotys. Jį daugiau kaip 412 ha užimančioje LEZ teritorijoje įjungė „Telia“. Nekomerciniu „Telia“ 5G ryšiu nemokamai galės naudotis LEZ įsikūrusios daugiau kaip 100 įmonių iš 18 pasaulio šalių.  Klaipėdos LEZ įjungtos dvi 5G mobiliojo ryšio stotys prisijungė prie kitų vienuolikos „Telia“ 5G stočių, kurios nuo lapkričio veikia Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos centruose.

Nuo trečiadienio veiklą vykdyti leidžiama tik maistu prekiaujantiems prekybininkams arba internetu. Šis Vyriausybės sprendimas piktina smulkiuosius verslininkus. Anot jų, didžiuosiuose prekybos centruose pirkėjai gali nusipirkti visko – maisto, kosmetikos, drabužių, buities prekių ir kt. O tomis pačiomis prekėmis prekiaujantis smulkieji verslininkai privalo užsidaryti.

Ketvirtadienį vakare Seimas po antrojo svarstymo pritarė atnaujintam kitų metų valstybės biudžeto projektui, taip pat kitiems įstatymų projektams dėl mokesčių ir išmokų kitais metais. Tačiau žadėtoms naujosios vienišų asmenų išmokoms lėšų juose nenumatyta.

Ekonomikos ir inovacijų ministrei Aušrinei Armonaitei raginant prekybos tinklus savarankiškai apriboti prekių asortimentą ir taip sumažinti pirkėjų srautus bei išlaikyti lygią konkurenciją tarp prekybininkų, prekybos tinklai „Lidl“ ir „Norfa“ teigia svarstysiantys šį pasiūlymą. Tuo metu „Rimi“ kol kas ribojimų nesvarsto, o „Iki“ sako, kad didžiausia asortimento dalis parduotuvėse yra maisto produktai.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė ragina prekybos tinklus savarankiškai apriboti prekių asortimentą ir taip sumažinti pirkėjų srautus bei išlaikyti lygią konkurenciją tarp prekybininkų. Pasak jos, prekybos tinklai raginami tą daryti savarankiškai, tačiau esant būtinybei, Vyriausybė galėtų juos įpareigoti tą padaryti.  „Pakviečiau didžiuosius prekybos tinklus apsiriboti asortimentą, turint omeny, kad laukia dabar ir prieššventinis laikotarpis.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė po susitikimo su prekybos tinklų atstovais tikino, kad prašė jų savanoriškai susiaurinti asortimentą, kad būtų sumažinti pirkėjų srautai ir užtikrina lygi konkurencija. Ministrė tikisi, kad prekybos tinklai paseks užsienio pavyzdžiu ir ne maisto prekes atitvers nuo pirkėjų, kad šie negalėtų jų įsigyti. Anot A. Armonaitės, geriau prekybos tinklams patiems savanoriškai apriboti prekių asortimentą, o ne laukti, kol tai lieps padaryti Vyriausybė.

Ketvirtadienio vakarą Seimas po antrojo svarstymo pritarė naujosios Vyriausybės atnaujintam svarbiausiam kitų metų finansiniam dokumentui – valstybės biudžetui. Galutinis balsavimas dėl kitų metų biudžetų numatytas gruodžio 22 d., antradienį. Pristatydama svarbiausius atnaujinto biudžeto pakeitimus finansų ministrė Gintarė Skaistė posėdyje sakė, kad daugiausia jų susiję su išlaidomis dėl Covid-19 pasekmių valdymu.

Lietuvoje sugriežtėjus karantino sąlygoms ir sumažėjus keleivių srautui, nuo pirmadinio kursuos mažiau traukinių. Laikinai stabdomi 32 reisai, dar penkių grafikas keičiamas, praneša „Lietuvos geležinkeliai“.  Bendrovės „LTG Link“ vadovo Lino Baužio teigimu, pastarosiomis dienomis, palyginti su pernai tuo pat laiku, keleivių srautas sumažėjo beveik 70 proc. „Per visą pandemiją stengiamės išlaikyti būtinąjį tarpmiestinį susisiekimą, kad žmonės galėtų pasiekti darbus ar gydymo įstaigas.

Kitais metais padidėjus minimaliai mėnesinei algai (MMA), keisis kai kurių su ja susijusių įmokų dydžiai, tačiau „Sodros“ įmokų tarifai liks tokie patys.

Buvęs premjeras Saulius Skvernelis teigė, kad nepalaikys pakoreguoto biudžeto, nes jame numatytas deficitas gali reikšti dar didesnį skolos augimą ir naujus mokesčius kitais metais. Parlamentarams teikiamas Ingridos Šimonytės Vyriausybės pakoreguotas svarbiausio šalies pajamų ir išlaido plano projektas numato 7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) valdžios deficitą  – 2,1 punkto daugiau negu planavo kadenciją baigusi valdžia. Biudžeto deficitas sieks 4,573 mlrd. eurų.

Vilniaus savivaldybė dar mėnesiui pratęsė nemokamų prevenciškai dalijamų kalio jodido tablečių dalijimą vaistinėse. Neatsiėmę tablečių vilniečiai, arba naujai deklaravę savo gyvenamąją vietą sostinėje, kalio jodido preparatus galės atsiimti iki sausio 17 d. Šiuo metu atsiimta apie 60 proc. visų vilniečiams skirtų jodo tablečių. Lapkričio mėnesį savo gyvenamąją vietą deklaravusiems vilniečiams taip pat jau yra išrašyti e. receptai, tad jau galima atsiimti tabletes vaistinėse.

Praėjusią savaitę kai kuriuos naujosios Vyriausybės posėdžio dalyvius turėjo būti apėmęs déjà vu jausmas. Panašiai skubiam posėdžiui savaitgalio dienomis kovo viduryje rinkosi ankstesnės vyriausybės ir ministerijų vadovybė, o po to buvo paskelbta apie karantino taisyklių įvedimą Lietuvoje ir paramos verslui bei gyventojams priemones.

Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK) galutinai pareiškus, kad žemės ūkio viceministras Evaldas Gustas dėl interesų konflikto negali būti skiriamas Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro vadovu, žemės ūkio ministras sako neskirsiantis E. Gusto į šį postą.   „Komisija šiandien (trečiadienį – BNS) priėmė sprendimą – komisija ponui Gustui netaikys išimties dėl ribojimo įsidarbinti centre.

Valdančiųjų konservatorių pirmininkas, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Seimas galėtų Lietuvoje paskelbti nepaprastąją padėtį, jeigu visuomenė nesilaikytų Vyriausybės įvestų karantino sąlygų, siekiant suvaldyti koronaviruso plitimą.

Trečiadienį įsigalioja sugriežtintas karantinas. Ekonomistai tikina, kad tai buvo būtinas Vyriausybės sprendimas. Tačiau pripažįsta, kad dalis verslų patirs nuostolių, todėl jiems būtina valdžios pagalba, kuri kol kas vėluoja ir pasiekė ne visus verslininkus. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigė, kad sugriežtintas karantinas pradėtas per vėlai. „Jis turėjo prasidėti prieš mėnesį ar du tam, kad netaptume, daugiausiai užsikrėtusių asmenų per savaitę, valstybe.

Uždarojo tipo nekilnojamojo turto investicinis fondas „Lords LB Special Fund II“ pardavė SEB banko būstinę Vilniuje – ją įsigijo Liuksemburgo investicijų valdymo bendrovės „REInvest Asset Management“ valdomas nekilnojamojo turto fondas. Tai yra pirmoji „Dereif Sicav Fis“ fondo investicija Baltijos šalyse, tačiau regione planuojama ir daugiau investicijų. Šalys susitarė, kad šio sandorio finansinė informacija bus konfidenciali, teigiama bendrovių pranešime.

Vyriausybė sutinka euru didinti valstybės tarnautojų bazinę algą, kelti minimalius koeficientus. Ministrų kabinetas trečiadienį dar kartą patvirtino buvusių valdančiųjų teiktas pataisas dėl valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų algų, kartu pasiūlyti ir kai kurie pakeitimai dėl sveikatos, socialinės apsaugos specialistų. Pataisos buvo grąžintos kartu su biudžeto projektu.

Nuo trečiadienio įsigalioję sugriežtinti prekybos ribojimai taikomi visoms prekybos vietoms, išskyrus parduotuves, prekiaujančias maisto produktais, veterinarijos prekėmis, vaistines ir ortopedijos prekių parduotuves. Vis dėlto panašu, kad kai kurios ne maisto prekių parduotuvės randa būdų veiklai tęsti ir sugriežtinus karantiną. Naujai įsigalioję sugriežtinti karantino ribojimai per naktį parduotuves pavertė prekių atsiėmimo punktais.

Nuo kitų metų dvigubai didėja subsidijos prastovų metu, darbdaviams nelieka pareigos prie darbuotojo atlyginimo prisidėti savo lėšomis. Šie pakeitimai darbdaviams padės išlaikyti darbo vietas, o darbuotojams – neprarasti pajamų. Tai ypač aktualu nuo pandemijos stipriai nukentėjusiam verslui: viešbučiams, sanatorijoms, kavinėms, grožio salonams ir kt. „Siekiame, kad darbdaviui mokamos subsidijos darbo užmokesčiui dydis būtų siejamas su iki karantino darbuotojui priskaičiuotu darbo užmokesčiu.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė kitų metų valstybės biudžeto ir su juo susijusių teisės aktų projektams. Juos įvertino ir šalies vadovas Gitanas Nausėda. Jo vertinimu, didesnės pensijos ir kitos socialinės išmokos sutampa su gerovės valstybės siekiu. Prezidento patarėjas Simonas Krėpšta sakė, kad naujame biudžete numatyta daugiau lėšų pensijoms. Esą tai tiesiogiai siejasi su prezidento gerovės valstybės vizija.

Vyriausybė iš kitų metų biudžeto pašalino visas išlaidas ir pajamas, susijusias su ekonomikos gaivinimui skirtu Ateities ekonomikos DNR planu, nes jame numatyti projektai bus persvarstyti, sako premjerė Ingrida Šimonytė.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė patobulintam 2021 metų valstybės biudžeto projektui, kuriame, atsižvelgiant į visuomenės, Prezidentūros, Seimo bei valstybės institucijų siūlymus, pagrindiniai pokyčiai orientuoti į koronaviruso pandemijos sukeltų neigiamų padarinių mažinimą. „Šiuo metu turime itin rizikingą ir neapibrėžtą laikotarpį, susijusį su koronavirusu, todėl svarbiausia imtis efektyvių priemonių, kurios padėtų operatyviai valdyti susidariusią padėtį.

Prekybininkus, bandančius apeiti draudimą dirbti ne maisto prekių parduotuvėms, premjerė Ingrida Šimonytė ketina drausminti. Antraip, anot ministrės pirmininkės, bus pakeistas Vyriausybės nutarimas dėl karantino. Kaip žinia, nuo gruodžio 16 dienos leidžiama veikti tik maisto ir būtinųjų prekių parduotuvėms. Nedirba ne maisto prekių parduotuvės, prekybos ir pramogų centrai, turgavietės ir kitos viešos prekybos vietos.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė užsimena, kad ateityje gali būti atšaukti ankstesnės valdžios įvesti alkoholio pardavimo ribojimai. Tarp jų ir trumpesnis gėrimų pardavimo laikas. Primename, kad per pastaruosius kelerius metus reikalavimai alkoholio prekybai gerokai sugriežtėjo. Gėrimų parduotuvėse dabar galima nusipirkti nuo 10 val. ryte iki 20 val. vakare, o sekmadieniais – iki 15 val. Seime jau kilo iniciatyvų kai kuriuos ribojimus atšaukti. Tam pritartų ir V. Čmilytė.

Vyriausybė trečiadienį pritarė sprendimui koreguoti universalios vaiko išmokos koeficientą, kad vaiko pinigai kitąmet didėtų dešimčia eurų – iki 70 eurų už vaiką. „Čia taip pat yra mūsų įsipareigojimai, kuriuos prisiėmėme priimdami sprendimą didinti vaiko pinigus.

Trečiadienį kartu su naujausiu kitų metų valstybės biudžeto projektu Vyriausybė tvirtina ir daugelį kitų įstatymų pataisų. Jose numatyta, kad palyginti su dabartinėmis, gerokai išaugs darbdaviams mokamos subsidijos į prastovas išleistų darbuotojų algoms kompensuoti. Taip pat kiek pasikeis išmokos tiems, kas darbo neteko dėl karantino. Jų negaus ilgalaikiai bedarbiai ir studentai. Šiuo metu subsidijos siekia 70 proc. arba 90 proc.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė patobulintam „Sodros“ ir valstybės biudžetui. Juose numatyta, kad gerokai išaugs senatvės pensijos ir kitos išmokos. Prognozuojama, kad vidutinis senatvės pensininkų skaičius 2021 m. bus 611,5 tūkst. Dėl pensinio amžiaus didinimo šis skaičius sumažės 0,2 proc., arba  1 tūkst. gyventojų. Visų mokamų valstybinio socialinio draudimo pensijų skaičius 2021 m. prognozuojama bus 1,026 mln., arba 3,6 tūkst. mažesnis nei laukiama šiemet.

„Sodros“ biudžeto perteklius 2021 metais turėtų siekti 136,235 mln. eurų – 24,1 proc. (43,213 mln. eurų) mažiau nei laukiama šiemet (179,448 mln. eurų). Planuojamas „Sodros“ kitų metų biudžeto pajamos yra 5,128 mlrd. eurų, išlaidos – 4,991 mlrd. eurų, arba atitinkamai 3,7 proc. (180,7 mln. eurų) ir 4,7 proc. (223,9 mln. eurų) didesnės nei laukiama 2020 metais. Tai numatoma patikslintame Valstybinio socialinio fondo 2021 metų biudžeto projekte.

Pirmasis elektros tiekėjų pasirinkimo etapas baigėsi – iki gruodžio 10 dienos elektros tiekėją turėjo pasirinkti daugiausiai elektros suvartojantys gyventojai. Prasidėjus antrajam pasirinkimo etapui elektros tiekėją rinksis mažesni elektros vartotojai. Daugelis jau suskubo tą padaryti. Ekspertų teigimu, rinkos liberalizavimas atvėrė nemažai naujų galimybių vartotojams, tačiau tuo pačiu įnešė ir tam tikros sumaišties.

Pastaruoju metu vėl ėmė daugėti darbuotojų, esančių prastovose, tačiau nuo trečiadienio šis skaičius pašoks į viršų, įsitikinęs Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis, rašo portalas delfi.lt. LVK vadovas teigė, kad iki šiol prastovų būta nedaug, nes verslai nestabdė veiklos – netgi restoranai siūlė maistą išsinešti, o iki šiol veiklą apribojo arba visiškai užsidarė tik barai ir naktiniai klubai.

Naujoji finansų ministė Gintarė Skaistė pripažįsta, kad per kelias pirmas darbo dienas bene visą dėmesį teko skirti koronaviruso pandemijai ir 2021 metų biudžeto projektui. Tačiau, anot jos, jau kitąmet turėtų prasidėti diskusijos dėl mokestinės sistemos ateities, ieškoma sprendimą valdžios deficitui ir valstybės skolai suvaldyti. 39-erių G. Skaistė interviu BNS patvirtino, kad kitų metų valstybės išlaidos bus papildomai didinamos daugiau kaip 1 mlrd.

Nuo trečiadienio įsigalioja draudimas be svarbios priežasties palikti gyvenamąją savivaldybę. Tai reiškia, kad pajūryje ar kitoje vietoje šventes planavę praleisti lietuviai turės atsisakyti iš anksto užsakytų apgyvendinimo paslaugų.

Trečiadienį įsigaliojantys prekybos ribojimai maistu prekiaujančias laikinos prekybos saleles aplenks – didžiuosiuose prekybos centruose jų veikla nebus stabdoma. Atvykę į maisto parduotuvę, pirkėjai galės norimų maisto produktų įsigyti ne tik pačioje parduotuvėje, bet ir praėjimuose esančiose salelėse. Prekybos centrai praneša, kad rūpinantis lankytojų saugumu, nuspręsta veikiančias palikti tik maisto produktais prekiaujančias laikinąsias saleles.

Išnaudodami progą prieš griežtesnių karantino apribojimų įsigaliojimą, gyventojai ir toliau masiškai keliauja į prekybos centrus, daugelyje vietų susiformavo automobilių spūstys. Tuo metu policija perspėja – patikrinimai prekybos vietose vyks jau šįvakar. Kiek anksčiau antradienio popietę vairuotojai skundėsi dėl susiformavusių automobilių spūsčių prie prekybos centrų.

Faktinės individualaus vartojimo išlaidos vienam gyventojui Lietuvoje pernai siekė 92 proc. Europos Sąjungos (ES) vidurkio ir buvo didžiausios Baltijos šalyse, skelbia Eurostatas. Latvijoje rodiklis siekė 71 proc., Estijoje – 76 porc. ES vidurkio. Lenkijoje rodiklis siekė 79 proc. ES vidurkio.