Lietuvos verslas

Darbuotojų, darbdavių ir valstybės institucijų atstovus vienijanti ir Vyriausybei išvadą teikianti Trišalė taryba neturi vieningo sprendimo, kiek reikėtų didinti minimalią mėnesinę algą (MMA). Darbdavių atstovai siekė, kad minimumas bent artimiausią pusmetį didinamas nebūtų. Darbuotojų ir darbdavių atstovi laikėsi pozicijos, kad ji būtų didinama tiek, kiek buvo nuspręsta anksčiau. Neradus naujo sutarimo, taip ir bus. Dabar MMA Lietuvoje siekia 607 neatskaičius mokesčių.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kadkitų metų biudžete bus suplanuotos lėšos medikų priedams, o visos COVID-19 situacijai reikalingos priemonės biudžeto projekte jau viršija 1 mlrd. eurų. „Tikrai bus suplanuotos lėšos, kurios reikalingos mokėti priedams. Tikrai bus mokamas tas atlyginimas, kuris buvo padidintas šiais metais visus pilnus ateinančius metus“, – žurnalistams Seime sakė Vyriausybės vadovė.

Nuo trečiadienio užsidaro ne maisto prekių parduotuvės. Prekybininkai skuba išparduoti turimas prekes. Štai gėlių salonų darbuotojos tikina, kad šiandien netgi nuolaidų nebetaiko, o gėles tiesiog dovanoja atėjusiems pirkėjams. Kaune Šiaurės prospekte esančiame prekybos centre įsikūrusio gėlių salono „Florija“ savininkė Natalija Burlegienė teigė, kad visiems užsukusiems pirkėjams dovanoja gėles. „O ką daryti? Vakar siūlėme nuolaidas, tačiau gėlių liko ir dar liks, rytoj jas teks išmesti.

Seimas nuo 2021 metų padidino valstybines pensijas – jos bus  indeksuojamos 1,35 procento. Tam valstybės biudžete papildomai reikės 2,8 mln. eurų.  Šios išmokos didės pareigūnams ir kariams, teisėjams, nukentėjusiems asmenims, pirmojo ir antrojo laipsnių pensijų gavėjams, mokslininkams.

Šalies įmonės, kurių veikla dėl karantino apribota ar nutraukta, gali toliau nemokėti įmokų „Sodrai“ ir jas atidėti be palūkanų, skelbia „Sodra“. Tačiau tam būtina pateikti prašymą.  „Sodros“ direktoriaus pavaduotojas Ježis Miskis teigia, kad šiuo metu gauta beveik 2500 įmonių prašymų netaikyti sankcijų. Jų įmokų suma, kurią planuojama atidėti, šiuo metu viršija 9 mln. eurų. „Karantiną sugriežtinus, „Sodros“ mokestine pagalba galės pasinaudoti daugiau verslų.

Vilniaus apskrityje sukurto bendrojo vidaus produkto vertė (BVP) pernai siekė 20,679 mlrd. eurų ir sudarė 42,4 proc. visos Lietuvos BVP. Kauno apskrityje sukurta 20,4 proc. šalies BVP, Klaipėdos apskrityje – 10,9 proc., arba atitinkamai 9,964 mlrd. ir 5,306 mlrd. eurų, rodo Statistikos departamento negalutiniai duomenys. Šiaulių apskrityje sukurta 7,1 proc. šalies BVP, Panevėžio apskrityje – 5,6 proc.

Lietuvos piliečiams reikia pateikti nekilnojamojo turto mokesčio deklaraciją bei sumokėti priklausantį mokestį iki gruodžio 15 d. Mūsų valdžia nurodo, kad šį mokestį turi mokėti tie, kurie turi namus, vilas, butus, esančius Lietuvoje. Nuo šių metų įsigaliojo tam tikri pokyčiai. Sumažinta nekilnojamojo turto mokesčio riba Pernai Seimas sumažino nekilnojamojo turto mokesčio ribą nuo 220 tūkst. eurų iki 150 tūkst.

Didelė dalis socialinę paramą ir socialines paslaugas gaunančių asmenų gyvena kaimiškose vietovėse, yra senyvo amžiaus, jų galimybes būti aktyviais riboja prasta materialinė padėtis, todėl atvykti ir pateikti prašymą socialinei paramai ar socialinėms paslaugoms gauti, – tampa neįveikiamu iššūkiu.  Galimybė prašymą pateikti elektroniniu būdu neįgyvendinama, nes šie žmonės neturi ar nemoka naudotis kompiuteriu.

Jau netrukus bus išrinkti geriausi nekilnojamojo turto projektai per trylika pastarųjų metų, kai buvo pradėtas organizuoti konkursas „Už darnią plėtrą“. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) ir Darnios plėtros akademijos rengiamame konkurse dalyvauja ir jau vienu iš kultūrinių Rokiškio regiono centrų spėjęs tapti Ilzenbergo dvaras. Jis varžosi geriausio visuomeninės paskirties NT projekto kategorijoje.

Vyriausybei pirmadienį nutarus uždrausti ilgesnes nei 15 minučių kirpyklų bei kitas grožio paslaugas, šio verslo atstovai sako, kad tokių trumpų paslaugų nėra arba jas teikti tiesiog neapsimoka.  Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos prezidentė Jolanta Mačiulienė BNS teigė nesuprantanti tokio Vyriausybės sprendimo. „Galvoju, kad jie kažką sumaišė.

Stipriai įsibėgėjusi antroji pandemijos banga ir galimos jos pasekmės yra didžiausias iššūkis Lietuvos ekonomikai. Vis dėlto gyventojai ir įmonės dabar yra labiau prisitaikę dirbti karantino sąlygomis nei pavasarį, todėl prognozuojama, kad šios bangos poveikis šalies ūkiui bus mažesnis. Tačiau jei išsipildys blogiausias scenarijus, kitais metais šalies ekonomika susitrauks 3,3 proc. Taip prognozuoja Lietuvos bankas, antradienį pristatęs naujausią šalies ekonomikos apžvalgą.

Energetikos ministras Dainius Kreivys paragino Europos Komisiją (EK) imtis visų būtinų priemonių, kad Astravo atominės elektrinės (AE) elektra nepatektų į Europos Sąjungos rinką.  „Europos Komisija turi kuo greičiau pateikti galimas priemones, kurios užkirstų kelią elektros importui iš trečiųjų šalių, kur veikia nesaugios atominės elektrinės“, – pranešime teigia D. Kreivys.

Pandemijai nesiliaujant ir visai šaliai grįžtant prie griežtesnių karantino apribojimų, nuo gruodžio 16 d. iki sausio 31 d. švietimo įstaigose ugdymas bus vykdomas nuotoliniu būdu. Namuose mokytis liks vyresnių klasių mokiniai, pradinukams iki sausio 3 d. prailgintos atostogos, ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas toliau vyks kontaktiniu būdu.

Smarkiai plintant COVID-19, reikia imtis griežtų priemonių infekcijai sutramdyti, bet jos turi būti protingos, nediskriminuojančios, o valdžia turi būti pasiryžusi jas keisti, reikalui esant. Pritariu daugeliui apribojimų, protinga iš pradžių skelbti ilgesnį negu trumpesni jų galiojimo laikotarpį, apgailestauju, kad ankstesnė Vyriausybė greičiau nereagavo į grėsmingą užkrato plitimą, nors šiuo atžvilgiu ji nesiskiria nuo daugelio ES vyriausybių.

Nuo trečiadienio prekybininkai ne maisto prekėmis galės prekiauti tik internetu, tad daugelis suskubo ruoštis. Vieni paskelbė nuolaidas, nes nori išparduoti prekes, kurios po karantino jau bus nebereikalingos, kiti visas pajėgas meta į internetinę prekybą ir bekontaktį prekių pristatymą. Ko gero daugiausiai viešojoje erdvėje gyventojai piktinasi prekybininkais, kurie bando klientus vilioti nuolaidomis, vietoje to, kad skatintų žmones likti namuose, o prekes įsigytų internetu.

Lietuvoje nuo trečiadienio nuspręsta uždaryti ne maisto prekių parduotuves, prekybos centrus ir kitas vietas. Visgi užfiksuoti vaizdai rodo, kad gyventojai stengiasi išnaudoti paskutines akimirkas prieš sugriežtintus reikalavimus, todėl užplūdo prekybos centrus, nusidriekė žmonių eilės, o stovėjimo aikštelės buvo prigrūstos automobilių. Iš nuotraukų matyti, kaip pirkėjai plūsta į parduotuves, o aplink apstatyta kelios dešimtys automobilių.

Vyriausybei griežtinant karantiną ir nuo trečiadienio uždarant daugumą parduotuvių, išskyrus maisto, bei paslaugų įmones, pirmąsias paramos priemones verslui su Europos Komisija tikimasi suderinti dar iki švenčių, teigia ekonomikos ir inovacijų ministrė. Aušrinė Armonaitė žurnalistams pirmadienį sakė, kad apie tai ji telefonu kalbėjo su EK vicepirmininke Margrethe Vestager.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) paskelbė įmonių, nukentėjusių nuo COVID-19, sąrašą, kurios naudojasi mokestine pagalba ir turi didesnę kaip 100 tūkst. eurų mokestinę nepriemoką. Sąrašas yra skelbiamas VMI svetainėje. Jis bus atnaujinamas kiekvieną pirmadienį, rašoma VMI pranešime.

Vyriausybei paskelbus apie nuo trečiadienio įsigaliosiančias griežtesnes karantino sąlygas, gyventojas liko priblokštas „Iki“ prekybos tinklo gauta žinutę, kurioje skelbiama apie taikomą nuolaidą šventiniams kūčiukams. Naujienų portalui tv3.lt teigė nesuprantantis tokio prekybos centrų elgesio. „Taikoma vis daugiau apribojimų, o prekybos tinklai skelbia akcijas, siųsdami žinutes“, – kalbėjo pasipiktinęs gyventojas.

Įsigaliojus judėjimo tarp savivaldybių ribojimams, žmonių vežėjai traukiniais ir autobusais ketina atsisakyti kai kurių reisų ar net maršrutų. Žadama, kad ne visi pokyčiai įsigalios iš karto trečiadienį, juos keleiviai pajus nuo ateinančio savaitgalio ar kitos savaitės.  Kai kurios keleivius autobusais vežančios įmonės sako, kad iki Naujųjų metų reisų gali ir nesumažėti, nes reikia pristatyti siuntas.

Naujoji Vyriausybė turėtų sukurti konkretų planą, kaip bus sukurtas naujas valstybinis bankas, kuris finansuotų šalies verslo įmones.  Apie tai kalbėta pirmadienį Prezidentūros surengtoje diskusijoje „Nacionalinis plėtros bankas: poreikis, strategija ir tolesni veiksmai“.  „Prezidentas nacionalinio plėtros banko idėją kėlė daugiau nei prieš metus ir labai džiaugiasi, kad Vyriausybės programoje atsirado nuostata dėl nacionalinio plėtros fondo steigimo jau veikiančių nacional...

Vyriausybė pirmadienį nusprendė padaryti išimtį ir leisti karantino metu lauke prekiauti kalėdinėmis eglutėmis. Karantino sąlygas pirmadienį Ministrų kabinetas patikslino premjerės Ingridos Šimonytės teikimu. Pagal sekmadienį patvirtintą tvarką, dauguma prekybos vietų, išskyrus prekybą maistu, nuo trečiadienio turės būti uždarytos.

Kitų metų valstybės biudžeto išlaidas reikės didinti ne mažiau kaip 1 mlrd. eurų – tokia suma bus skirta pandemijos sukeltos krizės suvaldymui, teigia finansų ministrė Gintarė Skaistė.  „Antradienį dar turėsime galutinį pasitarimą ir tada tikriausiai galutinai skaičiai jau matysis, bet manau, kad tam prireiks ne mažiau kaip 1 mlrd. eurų“, – BNS sakė G. Skaistė, 2021 metų biudžeto projektą pirmadienį aptarusi su premjere Ingrida Šimonyte.

Vyriausybei sugriežtinus karantiną ir nuo trečiadienio uždarant kirpyklų ir grožio salonų veiklą, pastarųjų atstovė teigia nerimaujanti, ar nuostoliai bus kompensuoti.  „Puikiai suprantame, kad Vyriausybė ėmėsi sprendimų negalvodama apie tai, kaip išsispręs mūsų situaciją, taip staigiai nuspręsdama drausti mums dirbti“, – BNS sakė Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos prezidentė Jolantas Mačiulienė.

Vyriausybei imantis griežtesnių priemonių siekiant stabdyti koronaviruso pandemijos plitimą, techninės apžiūros centrų veikla nebus stabdoma, nurodoma pranešime žiniasklaidai.   „Pavasarį galiojusio karantino metu sukaupta patirtis ir įgyvendintos kelio darbo organizavimo korekcijos mūsų įmonėms padėjo išvengti didesnių problemų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad kitų metų „Sodros“ biudžetas bus subalansuotas, o pensijos didės, kaip ir numatyta, vidutiniškai 9 procentais.    „Sodros“ biudžetas bus subalansuotas, o pensijos kils tiek, kiek ir buvo numatyta, indeksavimui pinigų bus, ligos išmokos tiems, kurie turės imti nedarbingumą dėl to, kad vaikais reikės rūpintis, kurie mokysis nuotoliniu būdų, tai visi tie dalykai buvo aptarti.

Opozicinių socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas sako, kad centro-dešiniųjų Vyriausybės įvesti karantino suvaržymai nepagrįstai diskriminuoja smulkiuosius prekybininkus ir paslaugų teikėjus. Politikas siūlo, kad užtikrinę reikalavimus minimizuoti kontaktus prekybininkai ir paslaugų teikėjai galėtų vykdyti veiklą.

Per pirmąjį karantiną Lietuva taikė vienus griežčiausių ribojimų, nors pasiekti tą patį koronaviruso suvaldymo rezultatą greičiausiai buvo galima pasiekti ir su švelnesnėmis priemonėmis, teigia tyrimą atlikę ekspertai.

Vežėjai pastebi, kad kasdien keleivių srautai krenta. Nuo trečiadienio įsigaliojus judėjimo ribojimams keleivių bus dar mažiau, bet jų nebus klausiama, kur kokiu tikslu važiuoja. Jau dabar vežėjai svarsto apie pokyčius autobusų ir traukinių reisų tvarkaraščiuose. Vežėjai tikina, kad kai kuriuos autobusų reisus gali išgelbėti siuntos. Jeigu jų bus, autobusai gali vykti ir tušti.

Lietuvoje nuo trečiadienio įsigalioja griežti ribojimai, apibrėžiantys ne tik judėjimo, bet ir kontaktinio darbo su klientais taisykles. Tiesa, medicinos įstaigoms taikomos išimtys, todėl jos dirbs ir toliau, ne išimtis ir odontologijos klinikos. Dalis gyventojų ryte jau sulaukė informacinių pranešimų, nurodančių, kad karantino sugriežtinimas odontologų darbo neapribos. „Norime jus nuraminti.

Nuo trečiadienio šalies grožio salonai bus priversti nutraukti veiklą, siekiant mažinti nebūtinus kontaktus. Likus dviem dienoms iki numatytų ribojimų įsigaliojimo, grožio paslaugas teikiančios įmonės linkusios itin lanksčiai prisitaikyti prie klientų poreikių. Nuo trečiadienio (gruodžio 16 dienos) 0 val. 00 min iki sausio 31 d., siekiant mažinti nebūtinų kontaktų kiekį šalyje, bus draudžiama teikti kontaktines paslaugas, tarp jų – atlikti grožio procedūras.

Vyriausybei gerokai sugriežtinus karantino sąlygas, banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis perspėja, kad iš esmės neribotų skolinimosi galimybių laikais valstybė neturi pasiduoti norui taupyti – ji turi teikti pagalbą verslui, o ne mažinti biudžeto deficitą. Analitikas sako, jog pagalbai verslui ir žmonėms galima būtų skirti 1-2 milijardus eurų.

Turint skolininkų, vadovus baugina ne tik galimas kreditoriaus įmonės veiklos sutrikimas, bet ir dar vienas galvos skausmas – sprendimas, ar skolą išieškoti savais resursais, ar kreiptis pagalbos į profesionalus.

Vyriausybės sprendimu, nuo trečiadienio įsigalios nauji draudimai, susiję su karantinu ir koronaviruso stabdymu. Tačiau prekybininkų ir pirkėjų pasipiktinimą sukėlęs draudimas dėl stovėjimo vietų aikštelėse panaikinamas.

Sudėtinga epidemiologinė situacija šalyje lėtins ekonomikos atsigavimą – tai numatoma atnaujintame ekonominės raidos scenarijuje 2020-2023 metams, kurį parengė Finansų ministerijos makroekonomikos ekspertai. „Lietuvos ekonomika, lyginant su kitomis Europos šalimis, kol kas pakankamai sėkmingai atlaikė pandemijos sukeltus iššūkius, tačiau pablogėjusi epidemiologinė situacija, griežtesnės viruso suvaldymo priemonės gali lemti lėtesnį ekonomikos atsigavimą.

Kitų metų valstybės biudžeto projekte, kurį tikslina nauja Vyriausybė, bus numatyta papildomai vienas milijardas eurų pandemijos krizės suvaldymui – darbo vietų išsaugojimui, pagalbai verslui ir žmonėms, sako Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas. Anot jo, dėl to kitų metų biudžeto deficitas gali siekti 7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ar daugiau, pavasarį valstybei vėl teks skolintis.

Naujasis susisiekimo ministras Marius Skuodis sako Susisiekimo ministeriją matantis ne tik kaip infrastruktūros, bet ir kaip inovacijų ministeriją, kuriančią žmogui patogų ir aplinką tausojantį transportą. 35-erių M. Skuodis sako darysiantis viską, kad Susisiekimo ministerijos valdomos įmonės būtų kuo greičiau depolitizuotos – iš valstybės įmonių taptų akcinėmis bendrovėmis.

Pavasarį ligoninėms išdalyti beveik 500 gyvybinių funkcijų stebėjimo monitorių Lietuvą pasiekė be dalies priedų, jų komplektavimas tebevyksta, BNS informavo Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Ekstremalių sveikatai situacijų centras (ESSC). „Apie tai, kad gauti priedai ne visiems monitoriams nebuvo žinoma. Kad komplektacija nepilna, informacija buvo gauta iš įrangą priėmusių gydymo įstaigų.

Auditorių ir finansininkų vertinimu, turtingiausias yra Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis, antroje vietoje – jo verslo partneris, Plungės rajono savivaldybės tarybos narys Liudas Skierus, o trečiasis – Seimą palikęs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis. Žurnalo „Reitingai“ kartu su portalu „Delfi“ atlikto tyrimo duomenimis, Kauno miesto mero V. Matijošaičio bendro turto vertė sudaro per 153,4 mln. eurų.

Nuo trečiadienio turgavietėse leidžiant prekiauti tik maisto produktais, Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė sako, kad prekybos suvaržymai turgavietėse yra diskriminaciniai.    Pasak jos, neteisinga ir nesąžininga, jeigu prekybos tinklų parduotuvėse galima prekiauti ne tik maistu, bet kitomis prekėmis, o turgavietėse palikta prekyba tik maistu.

Mykolo Romerio universiteto (MRU) mokslininkai pirmadienį pristatys tyrimą, kokių padarinių Lietuvos žmonėms ir verslui sukėlė dėl koronaviruso grėsmės įvesti ribojimai. MRU teisės, viešosios politikos ir ekonomikos tyrėjai-ekspertai atliko pandemijos metu priimtų valstybės sprendimų teisinių, viešo valdymo ir finansinių aspektų vertinimą, pranešė universitetas.

Vertinant skirtingų Europos Sąjungos (ES) šalių namų ūkių išlaidas, pastebėta, kad daugiausia mėnesinių pajamų lietuviai išleidžia maisto prekėms, tačiau kur kas mažesnę dalį pajamų, nei vakarų Europos gyventojai ar skandinavai, skiria būsto išlaikymui, rodo „Eurostat“ duomenys. Lietuviai maistui išleidžia per 20 proc. mėnesinių namų ūkio pajamų. Tai – bent 7 proc. punktais daugiau nei ES vidurkis.

Dėl koronaviruso ir karantino aukštosioms mokykloms pradėjus taikyti mokymą nuotoliniu būdu, kai kurie studentai suskubo grįžti į tėvų namus. Tiesa, pasak NT brokerių tai taip pat ir gera žinia, mat dėl šio reiškinio šiuo metu lengviau rasti ir išsinuomoti būstą.  Lietuvos aukštosios mokyklos pastebėjo, kad dalis studentų, įvedus nuotolinį mokymą, atsisakė bendrabučių ir grįžo mokytis iš tėvų namų.

Paskutiniu metu žiniasklaidoje pasirodė nemažai interpretavimų dėl JT Narkotinių medžiagų komisijos 2020 gruodžio 2 d. sprendimo išbraukti kanapes ir kanapių dervą iš 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos IV sąrašo.

Šventinis laikotarpis, kai reikia pasirūpinti ne tik dovanomis, bet ir bendra šventine atmosfera, gali ne vienam tapti tikru finansiniu išbandymu jam pasibaigus. Norinčių pasiskolinti pinigų ar nusipirkti brangesnį daiktą išsimokėtinai padaugėja, tačiau paskolas vėliau reikia atiduoti su kaupu.

Karantinas Lietuvoje vis griežtinamas, o sveikatos specialistai jau primygtinai prašo gyventojų laikytis visų saugumo priemonių. Tačiau panašu, kad verslininkai šių prašymų negirdi. Siuvykloje dirbančios moters dukra skundėsi, kad darbuotojos serga koronavirusu, kontaktuoja tarpusavyje, tačiau saviizoliacija joms netaikoma. Įmonė tai neigia ir tikina, kad visų numatytų taisyklių laikosi.

Naujosios Vyriausybės ministrai dėlioja planą, kaip suvaldyti kononaviruso plitimą. Ministras Arūnas Dulkys kalba apie neišvengiamus gyventojų judėjimo apribojimus. Tiesa, ar sulauksime ir komendanto valandos, dar neatskleidžia. Iš Vyriausybės sklinda žinia, kad griežti ribojimai tęsis mažiausiai iki mėnesio pabaigos. O gyventojai, kol dar gali laisvai važinėti, skuba apsipirkti. Štai Kaune žmonės skuba į parduotuves nerimaudami dėl naujosios Vyriausybės planuojamų ribojimų.

Lietuvos startuolio programėlė Walk15 šiandien siūlo išties didžiulę naudą mums, gyvenantiems karantino sąlygomis. Gražiausių maršrutų trasos, galimybė pabūti gryname ore nesibūriuojant, o tiesiog vaikštinėjant, suteikia naudos mūsų sveikatai, savijautai ir netgi gamtai. Dalyvaudami žingsniavimo iššūkiuose, galime rinkti virtualius medžius, kurie galiausiai virs realiai atsodintais medžiais, mes galime savo žingsnius iškeisti į pirkimo taškus ir įsigyti mums būtinų prekių e-prekyboje.

Nors nuo trečiadienio Lietuvoje sugriežtėjo karantino sąlygos, šeštadienį pirkėjai užplūdo parduotves, o automobilių aikštelėse taip pat netrūko. Nuotraukose užfiksuoti vaizdai parodo, kokia gausa pirkėjų aplankė prekybos centrus, taip pat kai kur netgi susiformavo žmonių eilės. Naujienų portalas tv3.lt primena, kad trečiadienį sugriežtėjusios karantino sąlygos įpareigoja prekybos centrų atstovus didinti vienam pirkėjui tenkantį plotą nuo 10 kv. m. iki 15 kv.