„Sodra“ suskaičiavo, kuriuose rajonuose algos augo daugiausiai ir mažiausiai Papildyta 10:27 val.

Pernai pandemija ir karantinas šiek tiek sulėtino, tačiau nesustabdė gyventojų pajamų augimo. Jos augo beveik 13 proc. ir siekė 1467 eurus, neatskaičius mokesčių. Daugiausiai atlyginimai augo Neringos ir Vilniaus savivaldybėse, o mažiausiai  Kalvarijos, Pagėgių ir Kelmės regionuose.

„Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė pastebėjo, kad pajamos augo beveik visose srityse, išskyrus apgyvendinimo ir viešojo maitinimo sektoriuose. Šių sričių vadovų atlyginimai mažėjo 12 proc.

„Tuo metu per metus sparčiausiai – 35 proc.  augo ikimokyklinio ugdymo mokytojų atlyginimai. Taip pat sparčiai – apie 25 proc. – didėjo vilkikų vairuotojų, slaugytojų, dirbančių globos namuose, sveikatos priežiūros specialistų darbo užmokestis“ – sakė teigė specialistė.

Anot jos, pajamų augimą lėmė didinti atlyginimai darželių auklėtojams, mokytojams bei dėstytojams, taip pat išmokėti priedai už didesnį darbo krūvį sveikatos priežiūros specialistams.

„Be to, ne visos sritys pajuto karantino suvaržymus. Kai kurios gyveno atskirus gyvenimus, pavyzdžiui, IT ir ryšių technologijų. Šiose srityse pajamos augo nepaisant karantino“ – teigė K. Zitikytė.

Regionų laukia iššūkiai

Vis tik specialistė pastebi, kad pagal regionus algų augimas pasiskirstė nevienodai.

„Didžiausios vidutinės darbo pajamos praėjusių metų lapkričio mėnesį buvo Neringos savivaldybėje, kur siekė 1930 eurų, Vilniaus mieste – 1683 eurai, Kauno mieste ir rajone – atitinkamai 1437 ir 1393 eurai. Dešimties savivaldybių, kuriose vidutinis darbo užmokestis lapkritį buvo didžiausias, sąrašą baigia Panevėžio miesto savivaldybė – 1229 eurai per mėnesį (ant popieriaus)“, – aiškino K. Zitikytė.

Jos teigimu, mažiausios vidutinės darbo pajamos išlieka Kalvarijos savivaldybėje, kur jos buvo beveik dvigubai mažesnės negu Neringoje – 1012 eurų. Panašus vidutinis darbo užmokestis, vos viršijantis tūkstantį eurų, užfiksuotas ir Pagėgių, Kelmės, Skuodo, Šilalės rajono savivaldybėse.

REKLAMA

„Pandemija nepakeitė šalyje egzistuojančių regioninių darbo pajamų skirtumų, tačiau stipriau paveikė apdraustųjų skaičių. 43 iš 60 savivaldybių apdraustųjų skaičius mažėjo ir, deja, dažnai didesni neigiami pokyčiai buvo pastebimi tose savivaldybėse, kuriose apdraustųjų ir anksčiau buvo mažiau.

Savivaldybėse,  kuriose pajamos mažesnės, nedarbo išmokų gavėjų skaičius, tenkantis 1000 apdraustųjų, yra didesnis nei tose savivaldybėse, kuriose darbo pajamos ir, atitinkamai, pragyvenimo lygis yra aukštesnis.

Pandemija šią tendenciją dar kartą patvirtino, nes būtent mažesnėse savivaldybėse nedarbo išmokų gavėjų skaičius santykinai išaugo labiau. Po kiekvieno didesnio ekonominio šoko mažesnėms savivaldybėms reikia daugiau laiko atsigauti nei, pavyzdžiui, didesnėms savivaldybėms. Taigi panašu, kad po pandemijos su didesniais iššūkiais darbo rinkoje susidursime būtent mažose savivaldybėse“, – pastebi K. Zitikytė.

Pasak specialistės, apdraustųjų skaičius dažniau irgi mažėjo tuose regionuose, kur vidutinės gyventojų pajamos yra mažesnės – Kalvarijos miesto, Raseinių, Skuodo, Šilalės, Vilkaviškio, Joniškio rajonų savivaldybėse.

„O kai kuriose savivaldybėse – Palangos miesto, Klaipėdos rajono, Trakų rajono – apdraustųjų skaičius paaugo. Vidutinis darbo užmokestis pernai didėjo visose šalies savivaldybėse, tačiau skirtumai tarp didžiųjų miestų ir pasienio rajonų savivaldybių išlieka dideli.

Vidutinės darbo pajamos sparčiau augo savivaldybėse, kuriose jos buvo vienos mažiausių šalyje (10 savivaldybių, kuriose vidutinės darbo pajamos mažiausios augimas siekė 12 proc., o dešimtyje savivaldybių, kuriose pajamos didžiausios – 9,5 proc.).

Šiose savivaldybėse santykinai yra didesnė dalis dirbančiųjų už minimalų ar mažesnį atlyginimą, todėl prie spartaus užmokesčio augimo prisidėjo 9,4 proc. (nuo 555 eurų 2019 m. iki 607 eurų 2020 m.) padidinta minimali mėnesinė alga“, – aiškino K. Zitikytė.

REKLAMA

Antras karantinas darbo rinkai palankesnis

Specialistė pastebi, kad pernai abu karantinai skyrėsi. Pirmojo karantino metu daugiau žmonių ėmė nedarbingumo pažymas, kad galėtų prižiūrėti vaikus, nes nedirbo darželiai ir mokyklos. O antrojo karantino metu daugiausia nedarbingumo pažymėjimų buvo išduota dėl ligos.

„Pirmasis karantinas buvo netikėtas, precedento prieš tai neturėjęs įvykis, sukrėtęs visuomenę ir verslą. Dėl to jo poveikis darbo rinkai buvo daug stipresnis nei antrojo karantino, kai nežinomybės liko kur kas mažiau.

Dalis verslų pakeitė darbo organizavimą ir augino prekybos internetu dalį, atsirado galimybės reguliariai testuoti įmonių darbuotojus arba išleisti juos į prastovas, už kurias subsidijos didėjo, taip pat tęsti veiklą paskatino žinios apie pradedamą vakcinavimą nuo Covid-19.

„Nors per antrąjį karantiną daugiau gyventojų sirgo Covid-19 liga, darbo rinkai antrasis karantinas buvo lengvesnis: mažiau darbuotojų kreipėsi ligos išmokų dėl vaikų, kurių kontaktinis ugdymas buvo apribotas, mažiau atleista darbuotų ir paskirta naujų nedarbo išmokų, o dirbančiųjų darbo pajamų augimas grįžo į ankstesnių metų lygį“ – sakė K. Zitikytė.

Anot specialistės, tik per pirmąjį karantiną galima matyti sąsają tarp apdraustųjų skaičiaus mažėjimo ir registruotų bedarbių skaičiaus augimo. Nors pirmajam karantinui pasibaigus apdraustųjų skaičius stabilizavosi, tačiau bedarbių skaičius toliau sparčiai augo.

„Kaip niekada daug – 94 tūkst. – pernai registruotų bedarbių išvis nebuvo įgiję nedarbo socialinio draudimo stažo. Tai reiškia, jie samdomo darbo nedirbo bent porą metų iki karantino.

Dalis jų – ką tik mokslus baigę jaunuoliai, dalis – dirbusieji savarankiškai, pasibaigus karantinui ir nutraukus subsidijų mokėjimą nutraukę savo veiklą, o dalis žmonių niekur nedirbo kelerius metus ir pirmąsyk Užimtumo tarnyboje registravosi tik prasidėjus pandemijai“ – komentavo K. Zitikytė.

Anot jos, karantinas atnešė didesnį moterų ir jaunimo nedarbą. Tai lėmė, nes labiausiai nukentėjusiuose sektoriuose dirbo daugiausiai moterų ir jaunimo. Tikimasi, kad karantinui pasibaigus šie darbuotojai susiras darbus ir sugrįš į darbo rinkas.


Rašyti komentarą...
Šuva
2021-03-02 10:57:44
Pranešti apie netinkamą komentarą
Nerašykite skaičių, kurių nežinote. Čia gal valdininkų atlyginimai.
Atsakyti
-1

B
Bredas
2021-03-02 10:55:22
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kas iš to skaičiavimo eigu kišenės tuščios
Atsakyti
0

A
Aldona
2021-03-02 10:50:42
Pranešti apie netinkamą komentarą
Jus nejuokinkite,mūsų algos yra 645 ant popieriaus ,o jus kokius skaičius rašote absurdas,valdininkai taip ima tukstantynes algas bet ne paprasti darbuotojai
Atsakyti
-2

SKAITYTI KOMENTARUS (9)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų