Lietuvos verslas

Augant ekonomikai ir trūkstant darbuotojų, vis daugiau derybinių galių atitenka dirbantiesiems, o ne darbdaviams. Vis dažniau kalbama apie trumpesnę darbo savaitę ar papildomas atostogų dienas. Tinklaraštis Euroblogas.lt domisi, kiek iš tiesų dirbame valandų per savaitę palyginus su kitomis šalimis. „Eurostat“ duomenimis, pernai visu etatu dirbantis žmogus Lietuvoje vidutiniškai dirbo 39,8 val. per savaitę.

Vilniuje šiemet nuosekliai auga naujų neparduotų butų skaičius – kai kuriais vertinimais, jis perkopė 5 tūkst. ir iki metų pabaigos tikriausiai nesumažės. Tuo tarpu Kaune ir Klaipėdoje paklausos nauji butai yra paklausūs, todėl tendencijos šiuose miestuose priklausys nuo plėtotojų veiksmų, teigia analitikai. Įstaigos „Real Data“ vadovas Arnoldas Antanavičius skaičiuoja, kad šįmet palaipsniui augęs neparduotų butų skaičius rugsėjo pabaigoje pasiekė 5,06 tūkstančio.

Paskolos, kurias išduoda bankai, kredito unijos ar kitos finansavimo bendrovės, nei vienam besiskolinančiam neturi tapti našta ar galvos skausmu. Pritrūkus santaupų didesniems pirkiniams ar paslaugoms įsigyti, specialistai pirmiausia rekomenduoja pasitarti su asmeniniu finansų ekspertu, kuris įvertina asmens ar šeimos pajamas, jų pastovumą, kredito istoriją bei kitus aspektus, turinčius įtakos galutiniam banko sprendimui. Įprastai paskolos yra skirstomos į atskirus į jų tipus.

Metų metus veikianti tolimųjų reisų vairuotojų mulkinimo schema tebeveši net ir įtvirtinus Darbo kodekso pakeitimus. Vairuotojai skundžiasi, kad apsukrūs darbdaviai nuo jų atlyginimo nurėžia po kelis šimtus eurų. Tuo metu vairuotojus ginančios profsąjungos reikalauja esminių pokyčių. Į portalą tv3.lt kreipėsi tolimųjų reisų vairuotoju dirbantis Vaidas (tikrasis vardas redakcijai žinomas), prašantis paviešinti, kaip savo darbuotojus galimai apgaudinėja jį įdarbinusi įmonė.

Megztinis, prisotintas vitamino E ar apsaugantis nuo vabzdžių įkandimo, ir atsparus ugniai megztinis, apsaugantis nuo aštrių daiktų pjūvių ir Molotovo kokteilių. Tokie gaminiai gimsta netoli Kauno įsikūrusioje „Garlitos“ mezgykloje. Nuo pat įmonės įkūrimo pradžios joje dirbantis direktorius Juozas Martikaitis tinklaraščiui Euroblogas.lt pasakoja, kaip jo valdoma įmonė prisideda prie NATO šalių gynybos. Bendrovė „Garlita“ jau ilgus metus dirba su kariuomenėms skirtais megztais drabužiais.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pranešė apie vartotojų skundus dėl prekybos centruose parduodamos produkcijos kokybės. Neaplenkia vartotojų nusiskundimai ir prekybos „Lidl“, kuriame šią savaitę aptikta apie 40 kg nevartotinų vaisių. Atsakingiems asmenims gresia baudos. Valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos specialistai „Tauragės žinias“ informavo, jog skundai dėl nekokybiškos produkcijos prekybos centruose – ne naujiena.

Ūkio ministerija nepritaria parlamentarų pasiūlymui Lietuvoje legalizuoti naminės degtinės gamybą, kad ja kaimo turizmo sodybų šeimininkai galėtų pavaišinti svečius, šeštadienį rašo dienraštis „Lietuvos žinios“. „Tvarkiečiai“ Remigijus Žemaitaitis ir Vytautas Kamblevičius Seime yra įregistravę Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, kuriomis siūlo leisti gaminti, parduoti ir vartoti iki 65 laipsnių stiprumo naminę degtinę ir kitus tradicinius gėrimus kaimo turizmo sodybose.

Konkurencijos taryba atlieka tyrimą dėl statybos, remonto ir buities prekių prekybos tinklą „Senukai“ valdančios „Kesko Senukai Lithuania“ bei kitų rinkos dalyvių galbūt neleistinų susitarimų. Tai paaiškėjo, bendrovei pasiskundus teismui – įmonė nesėkmingai ginčijo tarybos pareigūnų veiksmus. Konkurencijos tarybos narė Dina Lurje patvirtino, jog „Kesko Senukai Lithuania“ kreipėsi į teismą dėl Konkurencijos tarybos veiksmų, tačiau komentarų apie tyrimą neteikė.

Centralizuotai šilumą tiekiančios „Klaipėdos energijos“ bazinė kaina mažės 12,3 proc. Bendrovė vartotojams paskirstys 7,2 mln. eurų papildomai gautų pajamų. Tai jau lapkritį sumažins galutinę šilumos kainą vartotojams. Kainų komisija penktadienį patvirtino mažesnę įmonės šilumos bazinę kainą – 4,05 cento už kilovatvalandę (kWh). Komisija nepripažino 2,1 mln. eurų bendrovės sąnaudų – sumažintos darbo užmokesčio, einamojo remonto ir aptarnavimo, kuro įsigijimo sąnaudos.

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų reklama. Ir nors alus ar vynas be alkoholio tapo jau kasdieniu reginiu, matyti prekybą džinu be alkoholio, o dar ir už beveik 30 eurų – kiek neįprasta. „Nežinau, kas čia per cirkai, bet pamačiau, kad Lietuvoje parduodama nealkoholinė degtinė.

„Sodra“ turi nutraukti daugiau kaip 2 mln. eurų vertės elektroninės sistemos priežiūros ir modifikavimo paslaugų konkursą, penktadienį pranešė Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT). VPT, atlikusi „Sodros“ šių metų balandį skelbto 2,027 mln. eurų (su PVM) vertės konkurso vertinimą, teigia, kad fondas tiekėjams kėlė perteklinius, neproporcingus ir konkurenciją ribojančius reikalavimus, be to, buvo pažeisti Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtinti skaidrumo, proporcingumo ir nediskriminavimo principai.

Savarankiškai dirbę gyventojai, kurie iki šiol nesumokėjo valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų už deklaruotas praėjusių metų pajamas, tai dar gali padaryti iki spalio pabaigos. Vėliau „Sodra“ imsis aktyvių veiksmų šias įmokas surinkti. „Nuo gegužės praėjo keturi mėnesiai – pakankamai ilgas laikotarpis, per kurį savarankiškai dirbę gyventojai galėjo įvykdyti savo mokestines pareigas arba kreiptis dėl įmokų išdėstymo dalimis.

Lietuvoje rugsėjį parduota 10,33 tūkst. nekilnojamojo turto (NT) objektų – 9 proc. mažiau nei rugpjūtį ir 2,5 mažiau nei pernai rugsėjį, kai buvo parduoti atitinkamai 11,35 tūkst. ir 10,6 tūkst. NT objektų. Negalutiniais Registrų centro duomenimis, rugsėjį parduoti 2969 butai – 5,2 proc. mažiau nei rugpjūtį, bet 4,4 proc. daugiau nei pernai rugsėjį. Pirmąjį rudens mėnesį šalyje perleisti 937 gyvenamieji namai (atitinkamai 10,7 proc. ir 1,3 proc.

Artimiausiu metu Lietuvą pasieks beveik 17 mln. eurų iš Europos Sąjungos Solidarumo fondo, skirtų melioracijos įrenginių, nukentėjusių nuo liūčių, atstatymui. Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys susitikime su šalies savivaldybių žemės ūkio skyrių specialistais sakė, kad lėšos bus paskirstytos visoms savivaldybėms, teigiama ministerijos pranešime. „Vakar iš Europos Komisijos atėjo žinia, kad artimiausiu metu pinigai jau bus Lietuvos sąskaitoje, tuomet pradėsime visas procedūras.

Elektra Lietuvoje brango penkis pastaruosius mėnesius iš eilės, jos vidutinė kaina nuo balandžio išaugo 47 proc. Tam įtakos turėjo visame regione pastaruoju metu brangusi elektra ir besitęsiantis „NordBalt“ jungties remontas, praneša bendrovė „Energijos tiekimas“. Elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje rugsėjį pasiekė 59,11 euro už megavatvalandę (MWh). Per mėnesį – rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, kaina išaugo nedaug – 0,13 proc. arba 0,08 euro.

Kauno rajone baigta tiesti europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ atkarpa, kuria ateityje važiuos krovininiai traukiniai. Beveik 9 kilometrų ilgio atkarpą nuo Jiesios iki Rokų už 12,9 mln.

Kelios autorių teises ginančios organizacijos kreipėsi į Lietuvos banką, kad šis įvertintų, ar bendrovė „Paysera“ nepažeidžia teisės aktų, leisdama vykdyti mokėjimus už kino filmus ir serialus nelegaliai transliuojančios svetainės filmai.in paslaugas, „Payseros“ atstovai sako, kad nutraukti mokėjimus nėra jokio teisinio pagrindo, penktadienį informuoja „Verslo žinios“. Komerciniai bankai ir mobiliojo ryšio operatoriai irgi sutiko nutraukti mokėjimus šiai interneto svetainei.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis kitą savaitę vyksta vizito į Japoniją, BNS patvirtino Vyriausybės atstovai. Premjero vizito metu bus siekiama sudaryti sąlygas padidinti Lietuvos eksportą į Japoniją ir paskatinti Japonijos investicijas į Lietuvos ekonomiką, BNS sakė atstovas spaudai Tomas Beržinskas. Premjero vizitas vyks spalio 9-12 dienomis. Daugiau detalių apie vizitą Vyriausybė planuoja pateikti kiek vėliau.

Lietuvos kriptovaliutų rinkoje atliktų didelių operacijų bendra apyvarta nuo 2017-ųjų pradžios siekė apie 660 mln. eurų, jas atliko 542 fiziniai ir juridiniai asmenys, teigia strateginę šio sektoriaus analizę atliekanti Finansų nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). Klientų, atlikusių pinigines operacijas su kriptovaliutomis – jų pirkimą, pardavimą arba keitimą į kitas kriptovaliutas, turėjo SEB, „Swedbank“, „Luminor“, „Danske Bank“ ir „Citadele“ bankai, taip pat bendrovės „Pervesk“ ir „Mister tango...

Ar žinote, kad kainos Lietuvoje nuo 2000 m. iki 2017 m. pakilo 52 proc.? Tai yra daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis (36,5 proc.), bet daug mažiau nei kainų skrydis Rumunijoje (257 proc.), skelbia „Eurostat“. Labiausiai per 17 metų brango alkoholis ir tabakas (118 proc.), sveikatos apsauga (107 proc.) ir būstas bei komunaliniai mokesčiai (104 proc.). Maistas ir nealkoholiniai gėrimai brango 73 proc., transportas – 45 proc. Bet yra ir dalykų, kurių kainos krito: drabužiai pigo 30 proc.

Rugpjūčio viduryje pradėjus elektros jungties su Švedija „NordBalt“ remontą, Lietuvos pusėje darbai jau baigti, teigia elektros perdavimo operatorė „Litgrid“. „Viskas pagal planą, labai tvarkingai, mūsų pusėje (Lietuvoje – BNS) darbai baigti, dabar jie vyksta Švedijos pusėje. Jokių nukrypimų nuo plano kol kas nėra“, – BNS komentavo „Litgrid“ atstovė Jurga Eivaitė.

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo beveik 19 mln. eurų konsoliduoto grynojo pelno – maždaug 38 kartus daugiau nei 2017-ųjų sausio–birželio mėnesiais, kai grupės pelnas buvo 0,5 mln. eurų. Grupės pajamos per šešis mėnesius siekė 223 mln. eurų ir buvo 7 proc. didesnės nei pirmąjį 2017 metų pusmetį (208 mln. eurų), pranešė „Lietuvos geležinkeliai“. „Pradėti įgyvendinti strateginiai pokyčiai leido pasiekti įspūdingą efektą.

Danijos kapitalo keltų bendrovės „DFDS Seaways“ keltas antradienį patyrė incidentą Baltijos jūroje, sugedus varikliui, o priežastys dar nustatomos. Bendrovė rengiasi remontuoti keltą, taip pat ieško papildomo kelto, kad būtų kompensuoti dėl incidento sumažėję krovinių gabenimo pajėgumai. „Mes jau patiriame spaudimą dėl pajėgumų sumažėjimo Klaipėdos–Kylio maršrute. Paprasčiau yra su keleiviais, nes dabar ne atostogų sezonas ir laivai nėra užpildyti, tačiau krovinių gabenimui trūksta pajėgumų.

Eksporto skatinimo agentūra „Versli Lietuva“ prognozuoja, kad lietuviškos kilmės prekių eksportas šiemet augs labiau nei manyta – 8,4 proc. iki 13,5 mlrd. eurų. Pavasarį buvo prognozuojamas 6 proc. augimas – iki 13,2 mlrd. eurų. Lietuvos reeksporto apimtys šiemet turėtų augti kukliau - 6,1 proc. iki 10,8 mlrd. eurų. Pavasarį prognozuota, kad reeksportas augs 9,3 proc. iki 11,1 mlrd. eurų.

Užimtumo tarnyba, įkurta pertvarkius Darbo biržą, į darbo rinkos pokyčius reaguos greičiau, sako socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis. „Toks yra visų mūsų, visuomenės, darbdavių lūkestis. Tarnyba turi būti kiekvienam aktuali, ar tai būtų darbo ieškantis žmogus, ar ką tik jį praradęs, ar darbdavys, ar savivaldybės. Ir šalia greičio tikimės ir kokybės, kad būtų paslaugos kokybiškos“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė ministras.

Koncerno „MG Baltic“ valdoma nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „MG Valda“ nuo ketvirtadienio keičia pavadinimą į „Darnu Group“, pranešė bendrovė.

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovei „Realco“ išduotas leidimas, pagal kurį Vilniaus Šeškinės seniūnijoje statomas 398 butų kvartalas, yra neteisėtas, nusprendė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI). Bendrovė teigia esanti visiškai užtikrinta savo teisumu, rašo „Verslo žinios“. Statybos inspekcija aplink gyvenančios bendruomenės prašymu išnagrinėjo Vilniaus miesto savivaldybės išduotą statybos leidimą.

Vilniuje nuo ketvirtadienio pradedamas šildymo sezonas visiems vartotojams, BNS patvirtino administracijos direktorius Povilas Poderskis. Panevėžys iki šiol buvo vienintelis iš didžiųjų Lietuvos miestų, pradėjusių šildymo sezoną gyvenamuosiuose namuose. Šiauliuose nuo trečiadienio pradėtos šildyti gydymo ir ugdymo įstaigos, Kaune šildymas jose bus įjungtas nuo ketvirtadienio. Sostinės švietimo ir sveikatos sektoriaus įstaigos šildomos jau nuo praėjusios savaitės.

Baltijos šalims ir Suomijai per artimiausius metus ketinant sukurti regioninę dujų rinką, Vyriausybė trečiadienį pritarė tam reikalingoms prielaidoms. Ministrų kabinetas pritarė Energetikos ministerijos parengtiems Gamtinių dujų įstatymo pakeitimams. Pasak ministerijos, regioninės rinkos iniciatyva siekiama suvienodinti rinkos taisykles regione.

 Vyriausybė trečiadienį galutinai pritarė Lietuvos atstovybės prie Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) steigimui. Vyriausybė patvirtino, kad atstovybė Paryžiuje, norint šaliai aktyviai dalyvauti organizacijos veikloje, būtų įsteigta nuo gruodžio 1-osios. Atstovybei atidaryti Prancūzijos sostinėje, kur yra pačios organizacijos būstinė, šiemet numatyta 438 tūkst. eurų. Kitąmet būstinei išlaikyti planuojama skirti 610 tūkst. eurų, o 2020– 2021 metais – po 645 tūkst.

Vyriausybė atidėjo sprendimą dėl valstybės institucijų naudojamos elektroninių pranešimų ir dokumentų pristatymo informacinės sistemos atnaujinimo. Susisiekimo ministras Rokas Masiulis trečiadienį Vyriausybės posėdyje paprašė svarstymą atidėti savaitei. Siekiant įvertinti tolesnį ekonominį ir finansinį e. pristatymo sistemos veiklos modelį, planuojama parengti investicijų projektas ir išrinkti naują sistemos operatorių.

Didžiosioms šalies savivaldybėms netrukus ketinant apsispręsti dėl šildymo sezono pradžios, verslas ir institucijos įspėja, kad šildymo kainos turėtų šoktelti, mat šiemet ženkliai brango ir dar brangs vienas svarbiausių šildymo kurų – biokuras. Seimo Energetikos komisija antradienį posėdyje aptarė padėtį biokuro rinkoje ir šilumos kainas 2018–2019 metų šildymo sezonui.

Vokietijos energetikos bendrovei „Danpower“ nutraukus bylą Europos Sąjungos (ES) Bendrajame Teisme dėl ES paramos valstybės valdomos „Lietuvos energijos“ statomai kogeneracinei jėgainei Vilniuje, įgyvendinti visi gegužę pasirašytos jos ir Energetikos ministerijos taikos sutarties įsipareigojimai. Į ES Bendrąjį Teismą dėl „Lietuvos energijos“ atliekų deginimo jėgainei skiriamos paramos „Danpower Baltic“ kreipėsi pernai liepą.

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje poveikio analizėje įvertintas struktūrinių pokyčių poveikis investicijoms, darbo vietų kūrimui, atlyginimų ir BVP augimui per artimiausią dešimtmetį.

Vyriausybė trečiadienį spręs dėl sąlygų atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) plėtrai. Tai atvers kelią rengti technologiškai neutralius aukcionus, kuriuose galės varžytis vėjo, saulės, biomasės energetikos plėtotojai. Jiems ketinama taikyti naują paramos schemą.

Seimo Energetikos komisija trečiadienį analizuos padėtį biokuro rinkoje ir svarstys, kaip sumažinti šilumos kainas šį šildymo sezoną. Kainų komisijos vadovė Seimo komisijai pateiks informaciją apie prognozuojamas šilumos kainas, energijos išteklių biržos „Baltpool“ atstovai informuos apie biokuro kainas biržoje, o Valstybinių miškų urėdijos vadovybė aiškinsis, kaip sekasi dalyvauti biokuro rinkoje.

Jau beveik metus neišsprendžiamas aplinkosaugininkų ginčas su metalo pakuočių gamintojais ir importuotojais vėl atsidūrė aklavietėje. Bankrutavus atliekų tvarkytojai „Metrail“, problemas siekta išspręsti taikiai, tačiau praradę viltį, jog Aplinkos ministerijai pavyks ginčą išspręsti, verslininkai prašo ūkio ministro pagalbos.

Premjeras Saulius Skvernelis pareiškė, jog imsis intervencijos į biokuro prekybą, kad gyventojams smarkiai nebrangtų centralizuotai tiekiama šiluma. „Mes tikrai darysime intervenciją, kas susiję su biokuro prekyba. Nes matėme tendencijas kelti biokuro kainas ir tuo pačiu bandyti pritempti ar pridengti šildymo kainų augimą. Jau buvo kalbėta ir su aplinkos ministru, kuris atsakingas už Valstybinės miškų urėdijos veiklą“, – žurnalistams antradienį sakė S. Skvernelis.

Profesinės sąjungos reiškia nepritarimą Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projektui, kuriuo siūloma 50 proc. mažinti gyventojų paramai skiriamo gyventojų pajamų (GPM) mokesčio dydį.

Pinigų plovimo schemoje, pagal kurią 2007–2010 metais iš Rusijos per Baltijos šalis į Norvegijos DNB banką buvo pervesta 533 tūkst. JAV dolerių, kaip pagrindinis bankas dalyvavo jau žlugęs Ūkio bankas. Dalis pinigų judėjo ir per Danijos „Danske Bank“ Estijos padalinį, teigia JAV verslininkas, žmogaus teisių aktyvistas ir aršus Rusijos prezidento kritikas Billas Browderis.

Lietuvos oro erdvėje daugėjant skrydžių, svarstoma, kaip padidinti oro erdvės pralaidumą, teigia valstybės įmonė „Oro navigacija“. „Įvertinant augantį skrydžių skaičių ir ruošiantis kitų metų galimam skrydžių augimui, įmonė artimiausiu metu sieks pertvarkyti oro erdvės struktūrą. Analizuojamos galimybės atidaryti papildomus skrydžių valdymo sektorius“, – pranešime teigė įmonės generalinis direktorius Mindaugas Gustys.

2019 metų biudžeto projekto Vyriausybė šią savaitę dar nesvarstys, nors praėjusią savaitę skelbta, kad jis bus teikiamas ministrų pasitarimui trečiadienį. Dabar šis klausimas iš darbotvarkės išbrauktas. Pasak finansų ministro patarėjos Ramintos Stanaitytės-Česnulienės, biudžeto projektas Vyriausybei bus pateiktas ne anksčiau kaip kitą savaitę. „Biudžeto projektas šiuo metu dar yra derinamas, Vyriausybę jis pasieks kitą arba dar kitą savaitę.

Vartojimo prekių krepšelį Lietuvoje pigiausiai ir toliau galima įsigyti „Lidl“ ir „Maximos“ parduotuvėse, rodo slaptas pirkėjų tyrimas. Iš penkių didžiųjų šalies miestų pigiausiai krepšelis kainuoja vilniečiams, brangiausiai – Klaipėdos gyventojams.

Vilniaus savivaldybės valdoma bendrovė „Vilniaus viešasis transportas“ (VVT) ketina skelbti dešimties žemagrindžių dyzelinių autobusų pirkimo konkursą. Centriniame viešųjų pirkimų portale praėjusį penktadienį paskelbtas būsimo konkurso techninių specifikacijų projektas. Jame nurodyta, kad autobusai turi būti pagaminti ne anksčiau nei 2018 metais, pritaikyti dirbti žiemos (iki -35 laipsnių) ir vasaros (iki +50 laipsnių) temperatūros sąlygomis.

Praėjusią savaitę elektros kaina Lietuvoje toliau mažėjo ir siekė kiek daugiau nei 53 eurus už megavatvalandę (MWh). Nepriklausomos elektros tiekėjos „Elektrum Lietuva“ teigimu, tam įtakos turėjo ir šalyje per savaitę išaugusi elektros gamyba. Lietuvoje ir Latvijoje elektra per savaitę atpigo 3,3 proc. iki 53,22 euro už MWh, Estijoje – 0,2 proc.

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ekonominei situacijai ir šaliai perėjus į pereinamojo laikotarpio ES narių kategoriją, Europos Komisijos (EK) pateiktame siūlyme 2021-2027 m. finansavimą iš sanglaudos fondo Lietuvai siūloma mažinti 24 proc. iki 5,6 mlrd. eurų.

Statistiniai rodikliai rodo, kad gyvenimas šalyje gerėja − vidutinis darbo užmokestis auga dviženkliu tempu, senatvės pensijos taip pat nestovi vietoje, o gyventojų, gyvenančių absoliučiame skurde, skaičius mažėja. Tačiau visuomenės apklausos rodo, kad didelė dalis gyventojų šio gerėjimo visai nejaučia. Ar toks gyventojų pesimizmas yra pagrįstas? Per pastaruosius dvejus metus vidutinis darbo užmokestis šalyje išaugo daugiau nei 20 procentų.

Artėjant naujam šildymo sezonui, šiluma Lietuvoje dėl augančių kuro kainų gali brangti iki 15 proc., palyginti su ankstesniu sezonu, tačiau kai kuriuose didmiesčiuose ji gali brangti mažiau, sako rinkos dalyvių atstovai ir ekspertai. Kai kurie jų tikisi, kad biokuro kainos stabilizuosis ir šilumos brangimo pavyks išvengti.

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad nuo kitų metų malkoms bus taikomas lengvatinis 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas. „Vyriausybė, teikdama kitų metų biudžetą, yra sutarusi su frakcijomis, kurios sudaro koaliciją, kad bus siūlomas ir mes tam pritariame įvesti 9 proc. PVM lengvatinį tarifą malkoms – ne visam iškastiniam kietajam kurui, bet būtent malkoms“, – antradienį LRT radijui sakė S. Skvernelis.