Šio mokesčio nesusimokėjo dar 5 tūkst. gyventojų – jiems gresia nemalonumai

Nekilnojamo turto (NT) mokestį, kai viso turimo NT vertė viršija 150 tūkst. eurų, Lietuvoje moka virš 20 tūkst. gyventojų. Šio mokesčio mokėjimo terminas už praeitus metus baigėsi jau prieš kurį laiką, tačiau bene ketvirtadalis mokestį mokančių asmenų dar liko nesusimokėję. Specialistai įspėja, kad dėl to gresia nemalonumai.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena, kad nuo 2020 m. bendra neapmokestinama NT vertė yra 150 tūkst. eurų. Bendrai mokestinei vertei viršijus šią ribą taikomi mokesčio tarifai nuo 0,5 proc. iki 2 proc. priklausomai nuo to, kokia yra turto kaina.

Papildomi milijonai

VMI duomenimis, 2020 m. taip vadinamo prabangaus nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijas pateikė daugiau nei 15 tūkst. gyventojų. Bendra jų deklaruota mokesčio suma – per 5,2 mln. eurų.

Šiuo metu dar laukiama 5,1 tūkst. gyventojų deklaracijų. Jų deklaruotina NT mokesčio suma siekia 1,3 mln. eurų, praneša VMI.

Tiesa, daliai nesusimokėjusių gyventojų gali būti, kad mokesčio mokėti visai nereikia, tačiau tai galima nustatyti tik pristačius VMI reikiamus dokumentus.

„Gyventojai gali pateikti ir papildomus dokumentus (išrašus iš „Registrų centro“ apie registruotą bendrąją jungtinę nuosavybę, nuomos sutartį, įrodančią, jog turtas išnuomotas įmonei ir kt.), dėl kurių jiems gali nelikti pareigos deklaruoti NT mokestį“, – atkreipia dėmesį VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė-Šnirienė.

Ji prideda, kad NT mokestis taikomas visam gyventojo valdomam NT.

„Gyvenamosios vietos, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių mokestinei vertei. Paprastai tariant, mokestis taikomas gyventojo turimai minėtų NT objektų bendrai vertei“, – patikslina VMI atstovė.

S. Aliukonytės-Šnirienės teigimu, įprastai NT mokestį moka objekto savininkas, nors kai kuriais atvejais mokestis skaičiuojamas kiekvienam gyventojui atskirai už jo turimą turto dalį (neapmokestinamoji vertė taikoma fiziniam asmeniui).

REKLAMA

„Už šeimos narių asmenine, bendrosios jungtinės nuosavybės ir arba dalinės nuosavybės teise valdomą ar jų įsigyjamą apmokestinamąjį NT, deklaraciją teikia kiekvienas iš sutuoktinių atskirai už jam priklausančią dalį, nes neapmokestinamoji vertė 150 tūkst. eurų taikoma kiekvienam individualiai.

NT laikomas bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, kai registre yra įregistruojama bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Jos neįregistravus laikoma, jog NT asmeninės nuosavybės teise priklauso vienam iš sutuoktinių ir NT mokestis yra skaičiuojamas tik tam vienam asmeniui“, – komentuoja S. Aliukonytė-Šnirienė.

Kai apmokestinamojo NT vertė mokestiniu laikotarpiu nekito, NT mokestis apskaičiuojamas padauginus apmokestinamąją turto vertę iš mokesčio tarifo. Jeigu apmokestinamojo NT vertė mokestiniu laikotarpiu keitėsi, mokestis apskaičiuojamas sudėjus visas per 12 mėnesių apskaičiuotas mokesčio sumas.

„Gyventojui deklaracijoje reikia nurodyti bendrą NT vertę, nurodyti taikomą neapmokestinamąjį dydį ir mokestis apskaičiuojamas automatiškai“, – paaiškina S. Aliukonytė-Šnirienė.

Nesusimokėjusiems skaičiuojami delspinigiai

Kaip praneša VMI, NT mokesčio deklaraciją už 2020 metus reikėjo pateikti ir deklaruotą mokestį sumokėti iki 2020 gruodžio 15 d. Laiku nesumokėjus mokesčio yra skaičiuojami 0,03 proc. už dieną delspinigiai.

Vadinasi, jei jūsų viso NT vertė yra, pavyzdžiui, 170 tūkst., mokestį mokėsite nuo 20 tūkst. eurų, nes 150 tūkst. yra neapmokestinamas NT dydis. Tad metinis mokestis už tokios vertės NT bus 100 eurų, o laiku jo nesusimokėjus, skola kasdien augs maždaug 3 euro centais. Tad dėl delsimo nuo gruodžio vidurio iki dabar, per daugmaž 80 dienų, prie 100 eurų mokesčio prisidėtų apie 2,4 euro delspinigių.

S. Aliukonytė-Šnirienė prideda, kad pagal galiojančias Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti galima už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus.

REKLAMA

„Gyventojams siunčiami priminimai pateikti deklaraciją ar kitus dokumentus, kurie pagrįstų, jog pareigos deklaruoti nėra. Per priminime nurodytą laikotarpį nepateikus deklaracijos ar kitų dokumentų, VMI gyventojams pagal turimus duomenis suformuoja pakaitines deklaracijas ir apskaičiuoja mokėtiną mokestį.

Tačiau tai neatleidžia mokesčių mokėtojo nuo pareigos mokesčio įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuoti mokestį ir pateikti mokesčių administratoriui NT mokesčio deklaraciją“, – patikslina S. Aliukonytė-Šnirienė.

Visgi, VMI atstovės teigimu, dėl pandemijos, gyventojams, nevykdantiems individualios veiklos, automatiškai yra taikomos mokestinės pagalbos priemonės.

„Jie atleidžiami nuo delspinigių, skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2021 m. birželio 30 d., taip pat iki šios datos jiems neinicijuojami nauji išieškojimo veiksmai mokesčių nepriemokoms, kurios susidarė nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2021 m. balandžio 30 d.

Taip pat, iki š. m. balandžio 30 d., pastarieji gali kreiptis į mokesčių administratorių ir sudaryti mokestinės paskolos sutartį be palūkanų“, – primena S. Aliukonytė–Šnirienė

VMI atstovė atkreipia dėmesį, kad mokesčiu neapmokestinamas NT (arba jo dalis), gyventojo naudojamas socialinei globai ir socialinei priežiūrai, taip pat pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti, švietimo darbui, kaip kūrybinės dirbtuvės individualiai kūrybinei veiklai (kai gyventojas turi meno kūrėjo statusą), taip pat NT (ar jo dalis), esantis kapinių teritorijoje.

Skola sunkina paskolos gavimą

Lietuvos bankas primena, kad mokestinė skola gali riboti galimybes skolintis, pavyzdžiui, norint įsigyti automobilį.

„Konkrečias galimybes skolintis gali riboti ne skolos rūšis, o jos dydis.

Pagal skolinimo nuostatus, maksimali kredito gavėjo mėnesinė įsipareigojimų suma negali viršyti 40 proc. tvarių mėnesio pajamų. Jeigu ši riba viršijama, kredito davėjai suteikti naujų paskolų tokiam žmogui neturi teisės“, – atkreipia dėmesį Lietuvos bankas. 

REKLAMA

Lietuvos banko teigimu, prieš suteikdami paskolą, kredito davėjai privalo patikrinti, ar kredito gavėjas netinkamai vykdo arba netinkamai vykdė įsipareigojimus finansų įstaigoms, taip pat surinkti informaciją apie jo įsiskolinimus finansų įstaigoms, vartojimo kreditų istoriją.

„Tai informacija apie kreditus, susijusius su nekilnojamuoju turtu, kitus vartojimo kreditus, finansinę išperkamąją nuomą, kredito kortelių limito grąžinimo grafiko įmokas, paskolas ir pan.

(...) Būsto kredito davėjas taip pat privalo surinkti informaciją  apie gavėjo skolinius įsipareigojimus pagal kredito ir kitas sutartis – išperkamosios nuomos, kredito kortelės limito, kitų paskolų istoriją ir pan.“ –  patikslina Lietuvos bankas.

Bankas atkreipia dėmesį, kad vartotojo turimos skolos valstybei tiesiogiai nepatenka į finansinių įsipareigojimų sąvoką, tačiau kredito davėjai privalo įvertinti visas jiems žinomas reikšmingas aplinkybes.

„Tad jei patikrinus duomenų  bazes, jose yra informacija apie kitus vartotojo turimus įsipareigojimus arba skolas, tokiu atveju kredito davėjas turi atsižvelgti į tokią informaciją ir ją įvertinti“, – patikslina Lietuvos bankas.


Rašyti komentarą...
F
Fff
2021-03-07 20:18:29
Pranešti apie netinkamą komentarą
Vienais metais valdžia nuleidžia kartelę, kitais didina vertes. O juk NT turi ir ne milijonieriai. Dar keli metai ir Vilniaus centre gyvens tik turtuoliai arba bus tuščia. Nes gi miesto centre gyvenantys pensininkai - tai niekam nereikalingas nesusipratimas :/
Atsakyti
-5

?
?
2021-03-07 18:10:06
Pranešti apie netinkamą komentarą
Mmmm zmogus turi pinigu....tai smagu...o kitas klausimas ,jei norima apmokestinti,pasiteirauti ar jie legaliai uzdirbi...atlyginimai maziausi tarp visu saliu....o skelbiama kad daug uzdirbam...ir toks rezultatas
Atsakyti
-4

T
To?
2021-03-07 19:08:34
Pranešti apie netinkamą komentarą
Užtai mokesčiai didziausi reikia ponam turtus krauti
Atsakyti
-2

SKAITYTI KOMENTARUS (9)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų