Viktorija Smirnovaitė

Su sukčiais internetinėse prekybos vietose yra susidūręs ne vienas. Vis dėlto kad ir kiek žmonės vieni kitus perspėja būti atidiems, ne visada pavyksta apsisaugoti nuo nesąžiningų prekeivių. Juolab, kad ir jie atranda naujų būdų pinigams išvilioti.

Lietuvoje jau kurį laiką vairuotojams, atsikratantiems seno automobilio ir perkantiems naują, mažiau taršų, skiriamos valstybės subsidijos. Vis dėlto, naujausiais „Eurostat“ duomenimis, Lietuva – vis dar viena iš valstybių, kurioje senų automobilių visame parke dalis viena didžiausių Europoje. Palyginti su kitomis ES šalių gyventojais, lietuviai turi gana nemažai automobilių. Tačiau Lietuvoje penktadalis automobilių parko buvo senesnis nei 20 metų.

Lietuvoje jau antrus metus stebimas nekilnojamo turto (NT) rinkos suaktyvėjimas. Kai kurie specialistai sako, kad antrą ar trečią būstą nusprendę įsigyti gyventojai mažina pirmojo gyvenamojo būsto ieškančių gyventojų galimybes įsikurti mieste.

Tiek elektros, tiek dujų kainoms šį šildymo sezoną būsiant didesnėms, viešojoje erdvėje pradėta kalbėti, ką turėtų ir galėtų daryti valstybės institucijos, kad gyventojams būtų sumažinta išlaidų našta. Ekonomistai turi savų pasiūlymų, tačiau Valstybinė energijos reguliavimo tarnyba (VERT) sako, kad kol kas galutinio sprendimo situacijai sušvelninti dar nėra. Tarnyba taip pat atkreipia dėmesį, kad elektros energijos, kaip produkto, kaina nėra reguliuojama, ji susiformuoja rinkoje.

Metinė infliacija Lietuvoje rugsėjo mėnesį pasiekė 6,3 proc., rodo Statistikos departamento duomenys. Daugelis ekonomistų sutaria, kad normaliu laikytinas 2 proc. dydžio metinis kainų augimas. Vis dėlto, nors dabartiniai infliacijos rodikliai normą viršija daugiau nei trigubai, kai kurie specialistai įspėja, kad tai, galimai, dar ne pabaiga. Didėjant infliacijai, atitinkamai krenta pinigų vertė – už tą pačią sumą pinigų galima nusipirkti mažiau prekių ar paslaugų.

Kai kurios Europos valstybės jau priėmė sprendimą leisti dirbti tik žaliąjį (galimybių) pasą turintiems darbuotojams. Tuo metu darbuotojų ir darbdavių atstovai Lietuvoje sako, kad mūsų šalyje tokia tvarka vargu ar būtų efektyvi. Tačiau tokią savo nuomonę abi pusės grindžia skirtingais argumentais.

Pastaruoju metu ne vienam „Lietuvos pašto“ klientui patekti į pašto skyrius kyla sunkumų. Vieniems kliūna tai, kad nemažai pašto skyrių – prekybos centruose, į kuriuos, pagal naują tvarką, galima patekti tik su galimybių pasu. Tuo metu kiti nusivylę ir kai kurių ne prekybos centruose esančių skyrių prieigomis. Tai gyventojams kelia neigiamų emocijų. Vieni jas išlieja socialiniuose tinkluose, kiti rašo skundus tiesiogiai tarnyboms.

Įsivyraujant šaltam ir lietingam metų sezonui bet kokia dvirate transporto priemone važinėti tampa vis pavojingiau. Vis dėlto kai kurių priemonių pasirinkimas neramina ir gydytojus, mat vis daugiau jomis besinaudojusių gyventojų patiria vienokių ar kitokių traumų. O dažnai lieka ir tiesiog be dantų.

Tiek ekonomistai, tiek nekilnojamo turto (NT) ekspertai dalijasi, kad per pastaruosius metus NT objektai Lietuvoje brango vidutiniškai 15 proc. Jų teigimu, tai kiek baugina, mat matant tokius staigius ir neprognozuotus pokyčius, neaišku, kaip kainos judės toliau. Kainų augimas neišvengiamai palietė ir sostinę – čia pigiausias naujos statybos 3 kambarių butas šeimai šiemet kainuos bent 10 tūkst. eurų daugiau nei būtų kainavęs užpernai. Pigiausias sostinėje – virš 2,5 tūkst.

Po nelaimės, pavyzdžiui, gaisro, namus praradę gyventojai pagalbos paprastai gali kreiptis į savo gyvenamąją savivaldybę. Tačiau iš kai kurių gyventojų pasakojimų, gali pasirodyti, kad operatyvi ir tinkama pagalba suteikiama ne visada. Visgi institucijos savo ruožtu tikina, kad pagalba po žmonių kreipimosi pasiūloma kiekvienu atveju, tik ne visada gyventojai ja pasinaudoja.

Elektros skaitikliai, kaip sako specialistai, genda retai. Taip pat, jų teigimu, retai pasitaiko ir elektros vagystės, kai kas nors „nemokamai“ naudojasi ne savo skaitikliu. Visgi vienai vilniečių šeimai teko nustebti ir susimąstyti, kodėl jų elektros skaitiklis mėnesio pabaigoje rodė neįprastai didelį sunaudotos energijos kiekį.

Rugsėjui atšalus labiau nei įprastai, gyventojai pradeda reikalauti šilumos namuose. Tačiau institucijos primena, kad šildymo sezono laukti nebūtina ir šildytis daugiabučius bendrijos gali pradėti savarankiškai. Visgi, kai kurie gyventojai, bandydami inicijuoti ankstesnę šildymo sezono pradžią, susidūrė su šiokiais tokiais biurokratiniais niuansais. „Šalta, bet, o biurokratija, tu nenugalima“ Vilnietė Rima (vardas pakeistas – aut. past.

Šalyje jau daugiau nei 10 dienų apribojus paslaugų teikimą tik gyventojams su galimybių pasais, grožio sektoriaus atstovai gyvena niūriomis nuotaikomis. Jie skaičiuoja, kad klientų srautas sumažėjęs mažiausiai penktadaliu, o kai kuriuose salonuose iš viso srauto beateina vos dešimtadalis. Specialistai atviri – jų verslas pasmerktas žlugti. Vis dėlto, kai kurios savarankiškai dirbančios meistrės sako, kol kas klientų sumažėjimo nejaučiančios, nors irgi priima klientus tik su galimybių pasu.

Rugsėjį verslams bus išmokėtos paskutinės subsidijos darbuotojų prastovose atlyginimams apmokėti. Tam bus skirta apie 14 mln. iš valstybės rezervo. Vis dėlto, turint minty, kad didžioji dalis verslų ir veiklų jau gali veikti, kyla klausimų – kodėl kai kurie verslininkai savo darbuotojus vis dar laiko prastovose? Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, šiuo metu prastovose vis dar yra 365 įmonės, kuriose dirba 1018 darbuotojai.

Ne paslaptis, kad dažniausiai pirkėjų piniginėse bene daugiausia vietos užima įvairios nuolaidų kortelės. Tiesa, nuo šio rudens į piniginę gali tekti sprausti ir dar vieną, naują, nuolaidų kortelę, mat dvi didžiausios lojalumo kortelių programos Lietuvoje praneša apie pokyčius. Apie pokyčius rugsėjo mėnesį pranešė dvi didžiausios lojalumo programos Lietuvoje – „Ačiū“ ir „Mylimiausia“. Pastarosios klientų ratas šalyje – per 1,7 mln. vartotojų.

Lietuvoje per vasarą pabrangus tiek dujoms, tiek elektrai, kai kurie gyventojai pradėjo atidžiau sekti gaunamas sąskaitas. Ir kai kurie skaičiai vartotojams atrodo pasikartojantys. Natūraliai kyla klausimas – ar kartais už tą patį nemokame kelis kartus? Tokiu klausimu apie elektros energijos apmokestinimą Lietuvoje socialiniuose tinkluose iškėlė vilnietis Ignas (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinoma, – aut. past.

Valdant koronaviruso plitimą, didelėse parduotuvėse leidus lankytis tik pasiskiepijusiems asmenims, turėtų būti laikomasi visų saugumo reikalavimų, pavyzdžiui, atstumų tarp pirkėjų. Vis dėlto kai kurie parduotuvių lankytojai sako, kad parduotuvėse nesijaučia saugiai, mat nuolat ten susiduria su eilėmis. Jų įsitikinimu, prekybos tinklai tokiu būdu taupo pirkėjų sveikatos sąskaita.

Vidutinis ilgalaikis bedarbis Lietuvoje per dešimtmetį paseno 4 metais, rodo Užimtumo tarnybos duomenys. Specialistai sako, kad tokia tendencija rodo vieną – kad vyresnio amžiaus darbuotojų diskriminacija darbo rinkoje gilėja. Visgi darbdaviai mano, kad tai vyksta natūraliai, nes naujos darbo vietos jauniems darbuotojams dažnai būna tiesiog tinkamesnės. Užimtumo tarnybos (UT) duomenimis, šiemet vidutinis registruoto bedarbio amžius Lietuvoje – 43 metai, o ilgalaikio – 44 metai.

Per pandemiją ne viename viešajame tualete, niekada prieš tai neregėjusiame nei muilo, nei popieriaus, visgi atsirado higienos priemonių. Tiesa, kai kur už jas reikia susimokėti klientams. Tačiau tokia tvarka patinka ne visiems tualetų lankytojams. Apmaudo vieno tinklo tualetų apmokestinimo tvarka neslėpė ir degalinėje už apsilankymą tualete susimokėti turėjęs naujienų portalo tv3.lt skaitytojas.

Prekybos tinklas „Lidl“ pranešė atšaukiantis specifinį kanapių aliejų ir jį įsigijusius pirkėjus prašo grąžinti prekę į parduotuves. Anot tinklo atstovų, aliejuje buvo rasta per daug kanapėse esančios medžiagos THC, sukeliančios psichoaktyvų poveikį. Nors ši žinia vienus gal ir privertė sunerimti, dalis žmonių socialiniuose tinkluose juokaudami apgailestavo, kad prekės parduotuvių lentynose nebėra. Kiti taip pat juokais prašė aliejų atiduoti jiems.

Priėmus sprendimą nuo rugsėjo 13 dienos visoje šalyje riboti gyventojų patekimą į didžiąsias prekybos vietas, prekybininkai sako pajutę sumažėjusias dienos apyvartas. Kai kur jos mažėjo ir maždaug trečdaliu. Tuo metu kiti, nors ir neįvardija, koks tiksliai pokytis įvyko, pritaria, kad kritimas – ženklus ir juntamas. Prekybininkai sako, kad aiškiau situacijai įvertinti dar reikia bent savaitės, dabartinė padėtis, panašu, jų netenkina.

Pastaruoju metu Lietuvoje pastebimai brango ne tik kai kurios prekės ar paslaugos, bet ir dujos, elektra, už namų šildymą atėjus sezonui taip pat turėsime mokėti gerokai daugiau. Nors augo ir atlyginimai, tačiau toli gražu ne visi spėja prisitaikyti ir padengti visas išaugusias išlaidas. Visgi panašu, kad rudenį atsipalaiduoti dar nebus kada – kai kurie ekonomistai prognozuoja, kad kainos kils iki pat kitų metų pavasario.

Labiau apmokestinus kai kurį nekilnojamąjį turtą (NT), šalyje mažėtų pajamų nelygybė. Jei šį mokestį mokėtų daugiau gyventojų, savivaldybės galėtų iš jų surinkti daugiau pinigų. Palyginti su kitomis šalimis, Lietuvoje turto mokesčiai yra gerokai mažesni, tad norėdama stiprinti savivaldą ir užsitikrinti papildomą pajamų šaltinį Finansų ministerija siūlo keisti dabartinį NT apmokestinimą. Kai kurie NT sektoriaus atstovai ministerijos užmojį labiau apmokestinti NT sveikina.

Lietuvoje sparčiai augant atlyginimams, didėja ir kainos, taigi, ir gyventojų patiriamos išlaidos. Tad įdomu, kaip šiame kontekste keičiasi vidutinės šeimos mėnesio išlaidos? Kiek mažiausiai pinigų Lietuvoje reikia skirti minimaliems mėnesiniams mokyklinio amžiaus vaiko poreikiams patenkinti? Tėvai, finansų specialistai ir valdžios atstovas sumas vardija skirtingas. Skiria apie pusę tūkstančio Vilniuje penkerių dukrą auginanti Elena (vardas pakeistas – aut. past.

Jau kurį laiką darbdaviai kalba apie rinkoje ypatingai juntamą darbuotojų stygių. Kai kuriuose sektoriuose jų nepavyksta prisišaukti ir siūlant didesnes nei įprasta algas. Vis dėlto, kai kurios darbovietės imasi dar kitokios taktikos – trumpalaikių darbuotojų mėgina prisikviesti siūlydami bene dvigubai didesnį darbo užmokestį nei moka nuolatiniams įmonės darbuotojams. Viena tokių įmonių – „Iki“ prekybos tinklas.

Nors jau kitą savaitę, rugsėjo 13 dieną, Lietuvoje įsigalios nauja tvarka, kai norint patekti į daugumą viešo susibūrimo vietų reikės turėti galimybių pasą, neaiškumų kelia ir dabartinė tvarka. Pavyzdžiui, kada galima maitinimo įstaigose prisėsti keliems klientams, ne vienos šeimos nariams. Tai savo kailiu patyrė ir naujienų portalo tv3.lt skaitytojas, prieš kelias dienas su draugais buvęs išprašytas iš vieno sostinės restoranų.

Pastarosiomis dienomis ne vienas sostinės Naujamiesčio rajono gyventojas piktinosi jau kurį laiką namuose tekančiu nešvariu vandeniu. Visgi atsakingos tarnybos atkreipia dėmesį, kad remonto metu vanduo yra tiekiamas kitais būdais. O tie, kam jie nepatogūs, gali susigrąžinti pinigus už netinkamai suteiktą paslaugą ar patirtus nuostolius. Tereikia žinoti, kur kreiptis ir kaip tai įrodyti, sako specialistai.

Ne paslaptis, kad rudenį šalies miestus užplūsta studentai. Ir nors mokydamiesi dirba ne visi, darbo ieškančių studentų dalis sudaro reikšmingą darbo ieškančių gyventojų dalį. Į juos rudeniop nusitaiko ir darbdaviai, mat, kaip teigia darbo paieškos platformų atstovai, rudenį pačios įmonės siūlo kur kas daugiau studentams atvirų darbo vietų nei paprastai. Specialistai sako, kad rugsėjis ir rudens pradžia apskritai yra vienas iš aktyviausių darbo paieškos sezonų.

Naujasis mokslo metų sezonas jau panašesnis į įprastus mokslo metus – vaikai grįžta į kontaktinį mokymą, popamokinę veiklą, būrelius. Tiesa, daugiau užsiėmimų galimai labiau paplonins ir tėvų kišenę, mat būrelių kainos šį rudenį kai kuriuose Lietuvos miestų didesnės nei praėjusiais sezonais. Kainų kilimas juntamas tiek savivaldybių biudžetinėse, tiek privačiose popamokinės veiklos vietose.

Nė vienam, gyvenančiam nuomojamame bute, greičiausiai nesinorėtų pabusti nuo netikėto nuomotojo skambučio į duris ar raktų į spyną krebždenimo. Visgi, kai kurie būstą besinuomojantys gyventojai pasakoja, kad tokios situacijos – vis dar realybė. Tuo metu teisininkai skuba paaiškinti – veržtis į nuomojamą butą teisiškai nėra leidžiama. Socialinio tinklo grupėje ne vienas dalijosi savo patirtimi.

Šiemet rugsėjo 1-ajai gėlėmis moksleivių tėvai rūpinasi skirtingai – vieni užsisako iš anksto, kiti laukia paskutinės minutės, nes nėra tikri, ar šventė įvyks, sako gėlių pardavėjai. Anot prekybininkų populiariausia šventės gėlė – kardelis. O jo kaina skirtingose prekybos vietose svyruoja nuo keliasdešimties centų iki kelių eurų. Kitų, taip pat mėgstamų, rudens gėlių žiedų kainos Vilniuje ir Kaune šiemet taip pat kai kur skirtingos.

Moksleivius rugsėjo 1-ąją einančius į mokyklą daugumai turbūt įprasta matyti su gėlėmis rankose. Vis dėlto, nestandartinių dovanų mokytojams kūrėjai sako, kad su kiekvienais metais klientų sulaukia vis daugiau. Anot jų, tėvai vis dažniau vietoje gėlių puokštės renkasi saldumynus ar kitokias dovanas. O kai kurios valgomos dovanos, kaip sako jų kūrėjai, dar ir pigesnės nei gėlių puokštės.

Išvykdami į kelionę savo augintinius dalis šeimininkų pirmiausia mėgina patikėti artimųjų ar bent pažįstamų priežiūron. Tačiau, kai artimieji augintinio pasaugoti negali, reikia ieškoti alternatyvų – prieglaudos, augintinių viešbučio ar nepažįstamų žmonių pagalbos. Vis dėlto, dvi savo kates internete rastiems žmonėms prieš kelionę patikėjusi lietuvė pasakoja vos per plauką išgelbėjusi augintinius nuo naujų šeimininkų.

„Duok, darbe atspausdinsiu“ – frazė, kurią turbūt yra ištaręs ar girdėjęs ne vienas. Spausdinti, parsinešti tušinuką ar į krepšį įsimesti tualetinio popieriaus ritinėlį kai kurių darboviečių darbuotojams vis dar yra norma. Visgi darbdaviai tokį darbuotojų elgesį vadina tiesiog vagiliavimu. Vieno vadybos eksperto įrašas apie tai, ką ir kiek įmonėse vagia darbuotojai, socialiniame tinkle privertė susimąstyti ir kitus darbdavius.

Liaudies išmintis byloja – lengvų pinigų nebūna. Vis dėlto, yra žmonių, kurie vis vien tikisi rasti lengvų papildomų pajamų šaltinį, tačiau dažniausiai tokiais atvejais tiesiog pakliūva į sukčių pinkles. Šiais laikais tai vis dažniau nutinka internete – socialiniuose ar prekybos tinklalapiuose, skelbimų svetainėse.

Yra pasakymas, kad bloga reklama – irgi reklama. Visgi vieno prekybos tinklo parduotuvėse iškabinti plakatai su alkoholinio gėrimo reklama, kai kuriems pirkėjams, pasirodė mažų mažiausiai neetiška. Tačiau atsakingos tarnybos sako, kad jei reklama kažkam ir atrodo neetiška, ji teisės aktų nepažeidžia. Prekybos tinklo reklamoje greta vienas kito atsidūrė 2 skirtingų gamintojų džino buteliai. Atpažįstamo prekės ženklo butelis – juodame, o privataus tinklo gamintojo butelis – baltame fone.

Ekonomistai didina Lietuvos ekonomikos augimo prognozes ateinantiems metams. Specialistai prognozuoja, kad pasaulio BVP šiais metais augs 6 procentais, o Lietuvos augimo prognozę padidino iki 4,2 procento. Pridedama, kad šiemet stebimas infliacijos šuolis turėtų būti laikinas ir kitais metais mažėti.

Ne vienam ieškant būsto nuomai, ypač sostinėje, nuo kainų gali ir plaukai pasišiaušti. Visgi, dar prieš kurį laiką sostinė įsteigė dalies būsto nuomos kompensaciją nuomos sutartį oficialiai registruojantiems gyventojams, tačiau apie ją vis dar žino mažiau gyventojų nei galėtų naudotis. Įstaigų teigimu, kompensacijos dydis gali siekti ir kelis šimtus eurų, svarbu atitikti jai taikomus kriterijus.

Paprastai kiekvienam daugiabučiui, kuris nėra prižiūrimas jo savininko, namą administruojančią įmonę paskiria savivaldybė. Visgi gyventojai, jei jiems nepatinka namą administruojančios įmonės darbas, bet kada gali ją pasikeisti. Tačiau, pasirodo, būna ir taip, kad namo administratorius gali pasikeisti ir be dalies gyventojų žinios. Tokia istorija pasidalijo į naujienų portalą tv3.lt besikreipę klaipėdiečiai.

Greičiausiai ne vienam yra tekę užėjus į parduotuvę pieno, išeiti bent su maišeliu kitų, neplanuotų, pirkinių. Ir ne visada taip nutinka dėl noro „pasilepinti“ – specialistai sako, kad prekybos tinklai parduotuvėse naudoja kelias taktikas, kaip pirkėjui įsiūlyti daugiau nei jam iš tiesų reikia. Prekybininkų naudojamas marketingo taktikas galima vadinti ir triukais, mat jos naudojamos, iš pirmo žvilgsnio, gana nepastebimai, tačiau sąmoningai.

Jau po mažiau nei mėnesio bus pradėti taikyti griežti ribojimai nepasiskiepijusiems asmenims. Tačiau tiek gyventojams, tiek verslui kyla dar nemažai klausimų, kaip reikės veikti, kur ir kaip lankytis bei kokius dokumentus su savimi turėti.   Atsakingos institucijos patikino, kad po rugsėjo 13 dienos negalintys skiepytis turės galimybę gauti galimybių pasą ir nepasiskiepiję. Taip pat paaiškino, kokius dokumentus vietoje galimybių paso verslai galės priimti iš klientų.

Darbo praradimas ne savo noru gali kelti nemažai streso, o jei taip nutinka vaikus auginančioje šeimoje ir dar abiem tėvams, šeimos išlaikymas gali gerokai patampyti nervus. Vis dėlto tokioms šeimoms dažniausiai yra galimybė kreiptis į tam tikras institucijas ir gauti reikalingą pagalbą. Tačiau ką daryti tokioms, kurios, nors ir lieka be nieko, vis vien netelpa į socialinės paramos „rėmus“? Panašia istorija pasidalijo naujienų portalo tv3.lt skaitytoja.

Kai kurių prekybos tinklų parduotuvių darbuotojai jau sulaukė pirmųjų užuominų apie atleidimą iš darbo, jei nepasiskiepys. Tačiau tinklų atstovai sako, kad pagrindo tokioms kalboms nėra, nes jokio teisinio įtvirtinimo nepasiskiepijusiems darbuotojams atleisti, nėra.    Savo ruožtu darbuotojų atstovai sako nesuprantantys, kodėl reikia taip gąsdinti žmones. Visgi kai kurie darbdavių atstovai sako palaikantys nenorinčių skiepytis darbuotojų atleidimo idėją.

Perkant net ir ne patį pigiausią dėvėtą automobilį, tam tikra prasme vis vien gaunate katę maiše. Net jei pardavėjas pats jums parodo automobilio defektus, niekaip negalite numatyti, kiek laiko automobilis „ištemps“ iki pirmo apsilankymo servise. Vis dėlto kai kurie specialistai sako, kad yra ir patikimesnių markių automobilių – labiau tikėtina, kad nuolat pinigų į juos kišti nereikės.

Su namo administratoriumi problemų ar nesutarimų kyla ne vieno daugiabučio bendruomenei visoje Lietuvoje. Kartais gyventojams nepavyksta prisikviesti atsakingos įmonės atlikti reikiamų darbų, kartais jų atliekama per daug, o būna ir taip, kad vienai administruojančiai įmonei pakeitus kitą, kai kurie defektai susitvarkyti lieka patiems gyventojams. Į panašią, kaip pastaroji, situaciją, pateko į naujienų portalą tv3.lt kreipęsis vieno sostinės daugiabučio gyventojas.

Dar iki dabar pasienyje su Baltarusija vykstančios pabėgėlių krizės, Lietuvoje gyveno virš šimto užsienio šalių piliečių, gavusių politinį prieglobstį ir įgijusių teisę dirbti. Dabar Lietuvoje prieglobsčio negavusių pabėgėlių – virš 4 tūkst. Ir jei dalis atvykėlių nuspręstų likti ir įsitvirtinti, rasti darbo jiems greičiausiai nebūtų sunku, sako darbdavių atstovai. Kaip jau rašyta portale tv3.lt, atvykėlių maitinimas, apgyvendinimas Lietuvai kainuoja nemažus pinigus.

Per pastarąjį pusmetį įvairių žaliavų, produktų bei paslaugų kainos kilo ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Vis dėlto,  kai kurie ekonomistai jau įspėja apie pirmuosius kainų sprogimus didžiosiose rinkose ir garsiai svarsto, kada tai pasieks Lietuvą ir kurios sritys „sprogs“ pirmiausia. Tiesa, nors vieni ekonomistai kainų burbulų sprogimą prognozuoja jau rudenį ar vasaros pabaigoje, kiti, tuo metu, yra kiek kitokios nuomonės ir dalijasi šiek tiek švelnesnėmis prognozėmis.

Vieni darbą keičia gerai apgalvoję, ką veiks po to, kiti tai daro labiau impulsyviai. Specialistai pastebi, kad metuose išryškėja keli laikotarpiai, kai ieškančių naujos darbovietės padaugėja, o taip pat tuo metu ir darbdaviai iškelia daugiau laisvų pozicijų nei paprastai. Šiuo metu fiksuojamas rekordinis skaičius laisvų darbo vietų. Vis dėlto sėkmingos darbo paieškos priklauso ne tik nuo plataus jų pasirinkimo.

Karščiausiomis metų dienomis dalis šeimininkų savo augintiniais turi rūpintis daugiau ir atidžiau nei paprastai. Tai mato ir gyvūnų prekių pardavėjai. Jų teigimu, vasarą vienos paklausiausių prekių – būtent vėsinančios augintinius, kurių prekybos vietose, vasarai įsibėgėjus, lieka tik mažiau. Tačiau, nors prekybininkai sako, kad augintinius vėsinančios prekės kasmet tik populiarėja, veterinarai savo ruožtu pasakoja, kad augintiniui atvėsinti ypatingos priemonės ne visada reikalingos.