Vieno vadybos eksperto įrašas apie tai, ką ir kiek įmonėse vagia darbuotojai, socialiniame tinkle privertė susimąstyti ir kitus darbdavius. Jų teigimu, bendrai, tokiu būdu, darbuotojų įmonei padaromi nuostoliai kartais gali siekti ir žymią apyvartos – pelno – dalį.
Paranoja ar realybė?
Mažmeninės prekybos ekspertas Justas Gavėnas įrašu šia tema pirmiausia pasidalijo asmeninėje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje. Jo teigimu, pastaruoju metu ši tema išryškėjo keliose įmonėse, su kuriomis jam teko bendrauti, tad jis nusprendė pasidalinti tuo viešai.
„Pradėkime paprastai. Vagiama visur. Ten, kur blogai padėta, kur neprižiūrima, kur atrodo nesvarbu, nereikšminga. Vagiama viskas, ką galima pavogti. Ką gali vogti darbuotojai?
Pinigus, kanceliarines prekes, tualetinį popierių, įrangą ar jos dalis, eksploatacines medžiagas, žaliavas, gaminius, kontaktus, intelektinę nuosavybę. Dar galima vogti klaidingai pildant tabelius (viršvalandžiai), bandant gauti antiišlaidžius išlaidoms, kurių nebuvo, galima neteisėtai naudotis kredito kortelėmis, taksi ir pavežėjų paslaugomis ar net visa buhalterija.
Tai tik maža dalis to, kas gali būti pavogta. Klausimas ar mes apie tai susimąstome?
Gal jūs kitokie, bet tikrai žinau n+k atvejų, kai kanceliarinis popierius nešamas namo, vagiamas dezinfekcinis skystis, net WC popieriaus nusukama nuo ruloniukų. Kartais vagiama ne taip akivaizdžiai – be žinios spausdinamos knygos ir dideli failai kopijavimo aparatais, nuberiama kavos ar cukraus iš ofisiuko.
Žinau net atvejį, kuomet direktoriui atrodė, kad darbuotojai vagia ir darosi asmenines kopijas printeriu. Buvo įvesta tvarka – XXX kopijuotų lapų darbuotojui per mėnesį. Paradoksalu, bet įvedus šią taisyklę spausdinimo darbų skaičius išaugo X kartų nei prieš tai.
(...) Kartą mačiau situaciją, kai darbdavys neišmokėjo žadėtų premijų darbuotojams. Nežinau dėl kokių priežasčių. Po mėnesio pats pripažino – akivaizdžiai padaugėjo „nurašymų“ ir likučių trūkumo sandėlyje – matyt darbuotojai atsiėmė „natūra“, – įmonių patirtimi dalijosi mažmeninės prekybos ekspertas.
Jis prideda ir tai, kad įmonėse vagia nuo 25 iki 40 proc. darbuotojų, o jų vagystės bendroje sumoje gali siekti ir 5 proc. apyvartos.
„30 proc. verslo nesėkmių lemia darbuotojų vagystės; mažmeninėje prekyboje daugiausiai pavagia klientai, antroje vietoje darbuotojai, trečioje tiekėjai“, – sako J. Gavėnas.
„Nieko čia nepadarysi“
Darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas pripažįsta, kad vagystės problema įmonėse žinoma ir girdima, tačiau šie klausimai ar sprendimų ieškojimas konfederacijoje nėra keliami.
„Kad skaičiuotume nuostolius ar kokius tyrimus atliktume konfederacijoje, tai tikrai šito nedarėme. Tai yra pavieniai atvejai, kai vagia ir iš sandėlių, ne viena istorija buvo ir su buhalteriais. Na, aš ir pats atidavęs visas teises elektroniniu būdu tvarkyti įmonės buhalteriją, bet visiškai pasitikiu savo finansininke.
Bet yra atvejų, kai būtent finansininkai nudžiauna tikrai ne po eurą ir ne po 10 eurų, o šimtais tūkstančių. Tačiau vagystės gali būti labai įvairios. Jos būna ir aukštesniame lygmeny, kur ne tik dezinfekcinį skystį nupilinėja.
Būna, kad žmonės, kurie dirba, ypač pardavimo srityje, gali susitarti su kokiu nors pirkėju, sudaryti jam sąlygas ir parduoti pigiau, dalį pinigų grąžinant pardavėjui. Tai tokių dalykų yra labai daug“, – sako D. Arlauskas.
Jo teigimu, tam, kad darbuotojai nevogtų, įmonėje reikalinga sistema, kuri tikrintų, kad tokių nesąžiningų žmonių neatsirastų.
„O kalbant apie tualetinį popierių, skysčius, tai, be jokios abejonės, yra tie dalykai. Prekybininkai net sako, kad taip pavagiama iki 5 proc. apyvartos. Bet užkardyti tokius nesąžiningus veiksmus galima tik iki tam tikro lygio, nes jei nori visiškai užkardyti, tau tai daugiau kainuos nei pats nuostolis.
Problema yra, bet nieko čia nepadarysi. Tai yra kiekvienos įmonės reikalas. Viskas priklauso nuo to, kaip tu sugebi sukurti kontrolės mechanizmą ir kaip atrenki darbuotojus, kiek jie yra lojalūs įmonei ir kiek dalyvauja socialinėje atsakomybėje ir atstovauja įmonės kultūrines vertybes.
Čia yra labai sudėtingi dalykai, bet tai priklauso nuo įmonės – kiek darbuotojai ja pasitiki, kiek pasitiki vadovais ir, formuojant gerus santykius, kartais galima šitų didelių netekimų išvengti“, – sako D. Arlauskas.
Vagystės – sunkumo ženklas
Pasiteiravus Vilniaus universiteto profesoriaus, ekonomisto Romo Lazutkos, kodėl, jo nuomone, darbuotojai vis dar vagia iš savo darboviečių, sovietinį įprotį nešti „valdiškus“ daiktus namo jis atmeta.
„Taip, buvo įprasta iš darboviečių nešti daug ką namo, bet jau per 30 metų turėjome atprasti nuo to. Juolab, tie, kas neša, sovietmečiu jau turbūt ir negyveno, nes ir tie, kas dabar 50-mečiai, iš sovietmečio išėjo 19 metų.
Tad jei tokius dalykus neštų priešpensinio amžiaus žmogus, gal ir galima paaiškinti sovietmečiu, bet dabar, 25-30 metų darbuotojai, jie jau gimė dauguma ne sovietmetyje.
Bet ką dar esu pastebėjęs, tai po sovietmečio irgi buvo juodi metai, niūrūs, kai tikrai visko trūko, būtent po atsiskyrimo nuo Sovietų sąjungos. Tai tada tikrai buvo pastebima, kad žmonės ar iš darboviečių, ar iš mokyklų, kitų viešųjų įstaigų, tualetų, išsukdavo ir lemputes, popieriaus tualetinio kaip ir nebuvo, tai jo nenešdavo“, – sako R. Lazutka.
Ekonomistas sako manantis, kad dabar situacija visgi pasikeitusi ir žmonės iš darboviečių vagia mažiau nei tai darydavo anksčiau, o įmonės, kenčiančios nuo darbuotojų vagysčių, turėtų labiau susimąstyti apie darbuotojų gerovę.
„Aš tokias vagystes suprantu nebent taip – jei žmonės yra priversti gaudyti tokias smulkmenas, tai, matyt, jų materialinė padėtis yra labai sunki. Nes, įsivaizduokime, koks nors aukšto rango vadybininkas, kurio alga yra 5 tūkst. eurų, jis iš darbovietės tikrai neneš kažkokių smulkmenų, lempučių neišsukinės.
O žmogus, uždirbantis 500 eurų, gali būti, kad yra to vargo prispaustas, kad bando įvairiausiais būdais išsisukti ir vagiliauja. Aišku, nereiškia, kad visi mažiau uždirbantys vagia, ne. Bet tai gali rodyti, kad tų darbuotojų materialinė padėtis yra sunki, jei jiems reikia tokias smulkmenas iš darbovietės nešti. O kai žmogaus padėtis gerėja, jis tikrai tokiais niekais neužsiima.
Darbdaviai, pas kuriuos tai vyksta, turėtų susimąstyti, kokia jų darbuotojų padėtis, jei tokios smulkmenos jiems yra svarbios“, – sako R. Lazutka.
