Sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė sakė, gydymo įstaigose lovų segantiems COVID-19 mažėja
„Todėl ir siekiama maksimaliai vakcinuoti žmones, nes vakcina yra visiems prieinama. Iš sunkiai sergančių yra tik 5 proc., kurie buvo paskiepyti. Vis kiti sergantys yra nepasiskiepiję. Todėl siūlome privalomo testavimo nebekompensuoti. Norime turėti kuo mažiau sergančių“, – komentavo viceministrė.
Sveikatos apsaugos ministerijos teisininkė Aušrinė Storpirštienė pažymėjo, kad darbuotojai galės dirbti tik pasiskiepiję.
„Skiepytis bus galima tik ta vakcina, kurią patvirtins Vyriausybė, nes ne visos vakcinos yra pripažįstamos ir naudojamos šalyje. Nesiskiepyti bus galima dėl medicininių kontraindikacijų, persirgus virusu ar tuo atveju, kai nebus vakcinų prieinamumo.
Nepasiskiepiję darbuotojai turės dirbti nuotoliniu būdu arba bus perkelti į kitas pareigas ar nušalinti nuo pareigų. O už testavimą turės mokėti patys, išskyrus tuos atvejus, kai negalės skiepytis dėl vakcinų neprieinamumo ar medicininių kontraindikacijų. Siūloma, kad ši tvarka įsigaliotų lapkričio 1 d.“ – komentavo teisininkė.
A. Bilotienė-Motiejūnienė teigė, kad valstybė išleido pakankamai pinigų, kad vakcina būtų prieinama, todėl ir siekiama, kad žmonės būtų skiepijami.
Pandemijos valdymas ant darbuotojų pečių?
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė teigė, kad tokio siūlymo nesitikėjo.
„Reikia atskirti skiepijimąsi ir testavimą. Prievartos naudojimas skiepijant darbuotojus nėra teisingas kelias. Kas bus jeigu suskiepysime visu, bet vis tiek sirgsime? Be to, nesąmonė, kad su galimybių pasu galima nenešioti kaukių. Vertimas skiepytis didins įtampą darbe. Juk nebūtina skiepytis, žmogus gali dirbti pasidaręs testą.
Darbdaviai gali nurodyti tikrintis sveikatą, tačiau už šį procesą turi patys ir apmokėti arba valstybė turi padėti tai padaryti. Darbdavys turi užtikrinti darbo priemones ir rūpintis darbuotojų sveikata“, – sakė I. Ruginienė.
Ji teigė, kad pandemijos valdymas krenta ant darbuotojų.
„Kai kurie negali pasiskiepyti ne todėl, kad nenori. Žmonės nesiskiepija, nes jų neišleidžia darbdaviai to padaryti.
Be to, nesąmonė, kad su galimybių pasu galima nenešioti kaukių. Suprantame, kad pandemiją reikia valdyti ir kaukes reikia nešioti visiems“, – teigė darbuotojų atstovė.
A. Bilotienė-Motiejūnienė reaguodama į komentarą dėl kaukių pažymėjo, kad tik per karantiną galima sakyti, kad kaukės yra privalomos.
„Visą vasarą kaukės buvo rekomenduojamos. Įstaigos pačios renkasi ar leidžia žmonėms būti be kaukių. Maitinimo organizacija gali nesilaikyti griežtų sąlygų. Tai požiūrio klausimas.
Prieš savaitę turėjome 200 pacientų, dabar jau yra 400 pacientų. Tad tai rodo situacijos rimtumą“, – komentavo viceministrė.
Nori skatinti vakcinavimą
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis sakė, kad darbuotojų atstovai ir darbdaviai turi skatinti vakcinavimą, o ne testavimą.
„Įstatymo projektas nieko nepakeis. Jau dabar tam tikros grupės turi testuotis ir vakcinuotis. Vienintelis pasikeitimas tas, kad žmonės patys mokės už testus. Žmogus už savo pinigus turės skiepytis, nebent darbuotojas bus toks reikalingas, kad darbdavys pats apmokės jo testavimą“, – teigė A. Romanovskis.
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ vadovė Kristina Krupavičienė teigė, kad darbuotojų nereikia ignoruoti, žmonėms trūksta informacijos kiti nemėgsta būti verčiami kažką daryti.
„Daugeliui toks tonas yra nepriimtinas. Šį klausimą galima taikiai išspręsti, dauguma žmonių juk yra pasiskiepiję ar persirgę. Kodėl negalime parūpinti testų?
Aš už savo testą mokėjau 75 eurus. Jie kainuoja nemažai“, – pastebėjo darbuotojų atstovė.
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė reaguodama į darbuotojų atstovų pasisakymus sakė, kad ne dėl darbdavių kaltės vyksta pandemija ir ne jie turi už tai mokėti.
„Mūsų sektoriuje verslams kabo skolos. Be to, manau, kad visi turi testuotis, juk visi turi kontaktą su žmonėmis. Jeigu virėjas vienas dirba virtuvėje, bet juk jo patiekalą neša padavėjas, o po darbo jis grįžta autobusu namo.
O žmonėms trūksta žinojimo ir informacijos. Profsąjungos priešina žmones. Juk yra pasirinkimas vakcinuotis arba testuotis“, – sakė E. Šiškauskienė.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Ričardas Sartatavičius teigė, kad visi nori nusiimti kaukes, jos jau visiems atsibodo.
„Kad tai galėtume padaryti, turi baigtis pandemija. Visi, kurie nenori skiepytis dėl užgaidos, turi už tai mokėti. Yra normos, kurių reikia laikytis. Reikia saugoti save ir kitus“, – pažymėjo R. Sartatavičius.
Nenori vakcinuotis, bet reikia?
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas irgi sakė, kad žmonės nenori daryti to, ką juos verčia daryti.
„Tačiau tai yra pandemija, panašią situaciją turėjome prieš šimtą metų. Visi norime pasirinkimo, tačiau juk nesirenkame prisisegti saugos diržą automobilyje ar ne. Kai bloga situacija reikia rinktis tarp blogų ir blogesnių dalykų. Svarbiausia, kad žmonės liktų gyvi.
Kol kas geresnių sprendimų neturime. Matome, kad žmonės eina skiepytis, tai gal kartais nieko tokio juos priversti pasirūpinti savo sveikata“, – sakė V. Šilinskas.
Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas teigė, kad informacijos daug, bet visiems kyla klausimų dėl skiepų ir testavimo.
„Daug neaiškumų, o kai bus priimtas įstatymas jau nebe laikas jį aiškinti. Daug klausimų, kas yra kontaktinės paslaugos, ar parduotuvėje santykis su kasininke jau kontaktas ar ne?
Žmones reikia šviesti ir nuraminti kilusias aistras“, – tikino darbdavių atstovas.
Lietuvos įdarbinimo įmonių asociacijos atstovė Aurelija Maldutytė teigė, kad testai turėtų būti prieinami ir nebrangūs.
„Pats darbdavys turėtų tuo rūpintis. Nereiktų visų supriešinti. Nes ir pasiskiepijusios šalys nerodo geriausių rezultatų. Pati norėčiau dirbti saugioje aplinkoje, kur visi būtų pasiskiepiję, bet reikia mokytis dirbti visiems kartu“, – pažymėjo A. Maldutytė.
